Trampas spaudžia Putiną: Taika Ukrainoje ar muitai Rusijos naftai?

2025 m. balandžio 1 d. JAV prezidentas Donaldas Trampas, kalbėdamas su žurnalistais Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete, išreiškė viltį, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiks sudaryti sandorį, kuris padėtų nutraukti karą Ukrainoje.

Šis pareiškimas atspindi D. Trumpo administracijos pastangas ieškoti diplomatinio sprendimo vienam didžiausių pastarojo dešimtmečio geopolitinių susidūrimų.

„Aš noriu įsitikinti, kad jis [V. Putinas] užbaigs šį darbą. Manau, jis įvykdys tai, apie ką man kalbėjo, ir dabar atliks savo sandorio dalį“, – teigė D. Trampas.

„Nenoriu įvesti antrinių muitų Rusijos naftai. Bet manau, kad tai padaryčiau, jei manyčiau, kad jis [V. Putinas] neatlieka savo darbo. Taip padariau su Venesuela“, – sakė jis, užsimindamas apie ekonominį spaudimą kaip galimą atsaką.

JAV prezidentas pabrėžė, kad siekia sustabdyti „rusų ir ukrainiečių karių žudynes“, tačiau pridūrė, kad yra pasirengęs imtis griežtesnių priemonių, jei pažanga nebus pasiekta.

Tiesa, dar neseniai D. Trumpas buvo išreiškęs stiprų nepasitenkinimą V. Putinu. Kaip pranešė BBC, kovo pradžioje JAV prezidentas esą „labai supyko“ ant Rusijos lyderio, grasindamas jam „didelėmis pasekmėmis“ dėl delsimo derybose.

Šis pyktis, anot šaltinių, kilo po nesėkmingo bandymo pasiekti proveržį per ankstesnį susitikimą, tačiau dabartiniai D. Trampo pasisakymai vėl rodo įsižiebusią viltį dėl galimo susitarimo.

Antriniai muitai ir ekonominis spaudimas

D. Trampas jau anksčiau grasino Rusijai antriniais muitais – tarifais, kurie būtų taikomi šalims, perkančioms Rusijos naftą, siekiant apriboti Maskvos pajamas karo finansavimui.

Remiantis Reuters pranešimais, šie muitai galėtų siekti nuo 25 iki 50 proc., o tai smarkiai paveiktų Rusijos ekonomiką, jau kenčiančią nuo Vakarų sankcijų.

„Jei mes su Rusija nesugebėsime sudaryti susitarimo dėl kraujo praliejimo Ukrainoje nutraukimo, ir jei manysiu, kad tai Rusijos kaltė, įvesiu antrinius muitus visai iš Rusijos tiekiamai naftai“, – NBC News citavo JAV prezidentą kovo 30 d.

Ši strategija primena D. Trampo ankstesnę politiką Venesuelos atžvilgiu, kai JAV įvedė griežtas sankcijas, nukreiptas į šios šalies naftos sektorių.

Ekspertai teigia, kad tokios priemonės galėtų turėti reikšmingą poveikį Rusijos finansinei sistemai, tačiau jos taip pat sukeltų globalios energetikos rinkos svyravimus, paveikdamos ir JAV sąjungininkes.

Ukrainos ir NATO klausimas

D. Trampas taip pat pasisakė apie anksčiau kilusią įtampą Baltuosiuose rūmuose, kai jis ir viceprezidentas Džeimsas Deividas Vensas (James David Vance) susiginčijo su Ukrainos prezidentu Volodymyr Zelenskiu dėl JAV siūlomo susitarimo dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų.

Šis susitarimas, anot žiniasklaidos, numatė JAV kontrolę mainais už ekonominę pagalbą, tačiau Kijevas jo nepasirašė.

„Per jus [žurnalistus] sužinojau, kad jie [Ukraina] dabar sako: ‘Aš sutiksiu su šiuo sandoriu tik tuo atveju, jei mes įstosime į NATO’ – ar kažką panašaus. Pirma, tai niekada nebuvo aptarinėjama. Antra, dar gerokai prieš V. Putiną Rusija sakė, kad jūs neįstosite į NATO“, – teigė D. Trampas, užsimindamas, kad Ukrainos narystė NATO galėjo būti viena iš karo priežasčių…

Šie žodžiai sukėlė diskusijas tarp analitikų. Vieni mano, kad D. Trampas siekia pateisinti savo nenorą remti Ukrainos integraciją į NATO, kiti – kad jis bando spausti Kijevą atsisakyti šios ambicijos mainais už taiką.

Tuo tarpu V. Zelenskis ne kartą pabrėžė, kad Ukrainai reikalingos tvirtos saugumo garantijos, o narystė NATO laikoma pagrindiniu tikslu.

Geopolitinė įtampa ir galimi scenarijai

Pastarosiomis savaitėmis D. Trampo administracija aktyviai dalyvavo derybose su Rusija ir Ukraina. Kovo 18 d. JAV ir Rusijos delegacijos susitiko Saudo Arabijoje, kur buvo aptariami galimi paliaubų scenarijai, įskaitant abipusį atsisakymą smogti energetinei infrastruktūrai.

Tačiau V. Putinas iškėlė sąlygą nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai, o tą Kijevas ir jo sąjungininkai laiko nepriimtinu. Kaip pažymi BBC, Maskva kol kas nerodo didelio noro eiti į kompromisus, o tai kelia abejonių dėl D. Trampo vilčių susitarti su Rusija.

Tuo tarpu Ukrainos padėtis išlieka sudėtinga. Kovo 28 d. V. Zelenskis  pareiškė, kad Kijevas yra pasirengęs pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, tačiau tik kaip dalį platesnių saugumo garantijų, įskaitant NATO narystę.

„Naudingosios iškasenos – ne pagrindinis punktas. Tai tik priedas prie saugumo garantijų“, – sakė jis spaudos konferencijoje.

Ar įmanomas proveržis?

Europos sąjungininkai skeptiškai vertina D. Trampo tikėjimą, kad V. Putinas sutiks sudaryti sandorį. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Žanas Noelis-Boro (Jean-Noël Barrot) kovo 31 d. teigė, kad trumpalaikis paliaubų susitarimas galėtų parodyti, ar Rusija veikia gera valia, tačiau ilgalaikis taikos susitarimas tolimas reikalas.

Tuo tarpu Rusijos atstovas Dmitrijus Peskovas kovo 30 d. pabrėžė, kad Maskva tęs darbą su JAV, siekdama „iš naujo sukurti dvišalius santykius“, bet jokių aiškių pažadų dėl Ukrainos nedavė.

Analitikai vertina, kad D. Trampo strategija balansuoja tarp diplomatinio spaudimo ir ekonominių grasinimų.

Jei V. Putinas atsisakys derėtis, antriniai muitai gali tapti realybe, tačiau tai pavojingas žingsnis, galintis sukelti platesnes pasekmes.

Tuo tarpu Ukraina, siekdama išlaikyti savo pozicijas, tikisi, kad JAV parama išliks tvirta, nepaisant D. Trampo kalbų. Karo baigtis ir toliau lieka neaiški, o artimiausios savaitės gali tapti lemiamomis šio karo eigai.