Žymos archyvas: Vilnija

J. Užurka. Po dvidešimties metų… (1)

Jonas Užurka

Šiandien, vis aktyviau  ir akiplėšiškiau veikiant Vilniaus, Šalčininkų rajonuose įvairioms vadinamosioms lenkų ar kitokioms partinėms akcijoms, aš ne tyčia prisiminiau 1990-1991 metus, padėtį šame krašte atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę. Tuo metu aš dirbau naujai įkurtame LR Krašto apsaugos departamente [KAD], buvau Vilniaus apskrities KAD štabo viršininkas, todėl mano atmintyje dar neišblėsę tų metų įvykiai. O kad tie įvykiai būtų tikslesni, dokumentalesni, aš tiksliai pacituosiu tuos aprašomus įvykius iš „Antroji kario knyga“ išleistos 1995 metais. Šioje knygoje dokumentaliai šviežiai aprašomi įvykiai kokiose sąlygose Vilniaus rajone formavosi Krašto apsaugos struktūros, kūrėsi kariuomenė, kėlėsi mūsų valstybė. Skaityti toliau

P. Jakučionis. Ginčai su Lenkija, Lietuvos lenkais ar tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija? (15)

Povilas Jakučionis

Apie tuos ginčus jau labai daug prikalbėta ir prirašyta. Atrodytų, jog nieko daugiau negalima sugalvoti. Nuomonės skamba labai skirtingos, viena kitai prieštaraujančios ne tik iš oponuojančių lenkų ir lietuvių pusių, bet ir tarp pačių lietuvių ar lenkų.

Pradėta nuo kelių šimtmečių istorijos, nuo Liublino unijos iki Suvalkų sutarties sulaužymo ir iki šių dienų problemų. Jei šiuose ginčuose ieškoma tiesos, tai vargu ar padės senų jau užgijusių žaizdų judinimas. Ne bent norima dar kartą įsitikinti, jog ir dabartinės Lietuva bei Lenkija labai skirtingai traktuoja savo tarpusavio santykių istoriją. Įsitikinus dėti tašką po senąja istorija ir toliau nagrinėti lietuvių bei Lietuvos lenkų santykius po 1990 m. Kovo 11-osios Akto paskelbimo. Skaityti toliau

A. Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis (4)

Lietuva ir Lenkija | Alkas.lt montažasToliau įžūlėjantis lenkų tautinės mažumos elgesys ir reikalavimai Lietuvos Respublikai yra neatskiriami nuo ankstesnių įvykių, kurių chronologija siekia 1920-uosius metus.

Po 1920 m. spalio 9 d. generolo Liucjano Želigovskio pagal slaptą Juzefo Pilsudskio įsakymą įvykdyto Vilniaus krašto užėmimo Lenkija sulaužė Suvalkų sutartį, 1927 m. uždarė 42 lietuviškas mokyklas, represijomis sustabdė visų Vilniaus lietuvių dienraščių ir savaitraščių leidimą ir t.t.

Lietuvos Respublikos žmonės kovojo dėl Vilniaus krašto susigrąžinimo. 1922 m. sukurtas Vilniaus tremtinių komitetas. Skaityti toliau

V.Astas. Ar Vilnius dar mūsų? (5)

Po paskutiniųjų Vilniaus savivaldybės rinkimų, kuriuose lenkų-rusų aljansas gavo penktadalį vietų savivaldybės taryboje ir įeina į valdančiąją koaliciją, šis klausimas ne toks jau juokingas. Bet šįkart kreipkime savo klausiantį žvilgsnį ne į sostinę, o į aplinkines žemes, į Vilniją, tiksliau, į pietrytinę jos dalį.

Seniai, o gal ir niekada per pastaruosius dvidešimt metų nebuvo tiek žiniasklaidos, visuomenės ir valdžios dėmesio pietryčių Lietuvai, lietuviams joje ir Lietuvos lenkams. Skaityti toliau

Per lenkystę į Dangaus karalystę (Lenkinimas Vilnijoje) (8)

Lenkinimo politika Vilnijoje : straipsniai ir dokumentai / sudarytojas Gintautas Šapoka. – Vilnius : Žaltvykslė [i.e. Žaltvykslės knygos] : Vilniaus skliautai, [2009] (Vilnius : „Arx Baltica“ spaudos namai). – 212, [2] p. – Tiražas [300] egz. – ISBN 978-9986-06-345-2.

XX amžiuje tarp dviejų kaimyninių tautų – lietuvių ir lenkų – buvo dažnai kontrfrontuota beveik visose gyvenimo srityse, pradedant kultūra, religija ir baigiant švietimu, ekonomika. O kiek dar būta karinių susidūrimų!

Susikūrus tautinėms lietuvių ir lenkų valstybėms, Lenkijos vadovai siekė ginklu sunaikinti Lietuvos valstybę. 1919 m. balandžio 19 d. Lenkijos kariuomenė pirmą kartą Skaityti toliau

G.Visockas. Visi bijo Bumblausko (6)

Pastaruoju metu dalyvavau dvejose konferencijose Seimo Konstitucijos salėje lietuvių ir lenkų santykių tema. Kalbėjo Lietuvai ir lietuviams palankus lenkas Ryšardas Maceikianecas, kelios lenkės iš lietuviams jau beveik prarastų Vilniaus ir Šalčininkų rajonų, bet daugiausia lietuviai, kuriems ne vis tiek, kas dedasi minėtuose rajonuose, kodėl ten neveikia Lietuvos įstatymai.

Buvo konkrečiais pavyzdžiais konstatuojama daugeliu atvejų tiesiog beteisiška lietuvių padėtis savo tėvynėje, ne ką geresnė ir Lenkijoje, kur niokojami jų paminklai, uždaromos ir kitaip diskriminuojamos mokyklos. Skaityti toliau

A. Butkus. Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei Vilniaus lenkų nuostatos (4)

Prof. Alvydas Butkus

Skelbiame prof. Alvydo Butkaus pranešimą skaitytą 2011 m. spalio 7 d. Kaune vykusioje „Vilnijos“  draugijos konferencijojeLietuvos valstybė nuo Suvalkų sutarties iki šiandien“ skirtoje paminėti Vilniaus dieną ir prieš 91-ius metus tarp Lietuvos ir Lenkijos pasirašytą Suvalkų sutartį.

Visuomenė ir stereotipai

Bet kuri visuomenė vadovaujasi ne tik realijomis, bet ir visuotinai priimtais mitais, stereotipais bei nuostatomis. Skaityti toliau

J.Karosas. Lietuva ir Lenkija: adekvačios užsienio politikos mįslės (I) (16)

Justinas Karosas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.Dviejų kaimyninių valstybių santykiuose radosi įtampa. Nesiimkime, bent jau iškart, nurodinėti, kuri pusė yra šios įtampos iniciatorius. Tokiuose nurodymuose jau savaip slypi kaltinimai, o jų nesunkiai suranda ir viena, ir kita pusė. Abi jos tariasi tiktai reaguojančios į nepriimtinus kitos valstybės veiksmus.

Tokiais konfliktiniais atvejais valstybės reakcijos į kitos valstybės veiksmus solidumas priklauso pirmiausia nuo to, kaip giliai ir teisingai ji išsiaiškina kitos valstybės poziciją ir jos ketinimus. Skaityti toliau

J.Karosas. Lietuva ir Lenkija: adekvačios užsienio politikos mįslės (II) (1)

Justinas Karosas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.Kultūrinis tautos elitas yra ta jos viršūnė, kuri natūraliai skleidžia savo įtaką apačion, jis yra autoritetas vadinamajai prastuomenei, kuri iš jo kad ir negeba mokytis, tai dažnai bent mėgina jį pamėgdžioti. Taip palengva ir plėtėsi niekinantis požiūris į savo tautos kalbą, ir beveik stebuklu galima laikyti tai, kad šis procesas netapo negrįžtamu, kad vis dėlto radosi tokių elito atstovų, kurie atrado savyje jėgų ir kuriems nebuvo gėda sugrįžti prie savo prastuomenės kalbos.

Bet nekartokime šių per daug gerai žinomų tiesų, o tenkinkimės būtiniausia išvada: be XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje prasiveržusio tautinio atgimimo, kurio šerdis – grįžimas prie savo kalbos ir pagarba jai, Skaityti toliau

J.Panka. Tūkstantis „auksinių“ už vaiką! Kas daugiau? (15)

Lietuvių liaudis turi gerą patarlę: įleisk kiaulę į bažnyčią – ant altoriaus užlips. Kaip sakoma nei iš patarlės, nei iš dainos žodžių neišmesi. Turbūt labiausiai tie žodžiai šiuo metu tinka Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Aišku, ši tema jau valkiota ir nuvalkiota, bet kai įvykiai vystosi su tokiu neregėtu pagreičiu, tylėti nebeišeina.

Kad Rytų Lietuvoje klesti nesąžininga konkurencija tarp lenkiškų ir lietuviškų mokyklų seniai žinomas faktas. Lenkų rinkimų akcija turėdama absoliučią daugumą Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybėse savo rankose turi daugybę poveikio svertų. Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardžių kilmė (15)

Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius/V. Kopūsto nuotr.Skelbiame akademiko prof. habil. dr. Zigmo Zinkevičius pranešimą skaitytą tarptautinėje mokslo konferencijoje „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“, skirtoje akademikui Vladimirui Toporovui atminti. Konferencija vyko 2011 m. rugsėjo 14–16 d. Vilniuje.

Seniai domiuosi Vilnijos vietinių gyventojų (ne atvykėlių), ypač lenkakalbių, pavardėmis. Jos sudaro dalį man rūpimos baltų ir slavų kalbinių ryšių problematikos, kuria taip pat domėjosi mano bičiulis Vladimiras Toporovas. Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. Lenkų autonomija: nėra klausimo, ar bus, yra klausimas – kada (15)

Živilė MakauskienėGarsi Lenkijos mokslininkė prof. Jadvyga Staniškis (Jadwiga Staniszkis) stojo ginti iš visų Varšuvos tribūnų puolamos Lietuvos. Komentuodama premjero Donaldo Tusko (Donald Tusk) staigią kelionę į Lietuvą ginti „skriaudžiamų“ lenkų bei atšalusius abiejų valstybių santykius, mokslininkė sakė, kad reikia suprasti lietuvius, įžvelgiančius grėsmę savo valstybės vientisumui. „Lietuviai bijo „Regionų Europos“, nes joje mato pavojų savo valstybės integralumui“, – sakė profesorė, ir nurodė, prie ko veda nežabojama Silezijos autonomijos judėjimo veikla. Kaip žinia, šis judėjimas siekia Aukštutinės Silezijos autonomijos atkūrimo, kokią šis regionas turėjo tarpukariu. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Jeigu lenkų švietimo padėtis Lietuvoje geriausia pasaulyje, tai kuriems galams tie streikai? (10)

Anatolijus Lapinskas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Apie galimus Lietuvos lenkų moksleivių streikus atidesni DELFI skaitytojai galėjo sužinoti dar pernai vasarą iš mano rašyto straipsnio. Priminsiu, apie kokius streikus tuomet kalbėjo Lietuvos lenkų vadas Valdemaras Tomaševskis: „Lietuvos lenkų rinkimų akcija neatmeta galimybės rengti mokyklų streiką, panašų į tą, kurį prieš mokyklų germanizavimą suorganizavo lenkų vaikai iš Września miestelio“.

Tas streikas atrodė taip: tolimais 1901 metais tuomet Prūsijai priklausančio miestelio Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Apie brolius lenkus (29)

V.V.Landsbergis

Pirmąsyk „iš arti“ pažinau lenkus netrukus po sausio 13-osios įvykių. Nuo vasario pabaigos iki birželio teko pagyventi Varšuvoje. Tomis įsimintinomis dienomis visi iki tol galvoje tūnoję lenko-okupanto mitai išgaravo – sutikau ir pažinau nuostabią tautą, ištiesusią pagalbos ranką ne tik man, bet ir šimtams lietuvių pabėgėlių nuo sovietinės kariuomenės. Toji parama jautėsi visur – greit gavau darbelį Varšuvos Universitete, Baltistikos katedroje, visada buvo atviros režisieriaus K.Zanussi namų durys ir t.t. Kartais ateidavo kažkokie nepažįstami žmonės, perduodavo linkėjimus tėvui, atnešdavo valgyt. Skaityti toliau

B.Genzelis. Kai išdavystė tampa gyvenimo Norma… (34)

Bronislovas Genzelis

Daugiau kaip du dešimtmečius gyvename nepriklausomoje valstybėje. Prieš kelias dienas savo nepriklausomybės du dešimtmečius de facto atšventė latviai ir estai. Prieš tuos dešimtmečius skambėjo mūsų tautų vienybė. O dabar? Apie tai teko nuoširdžiai pasišnekėti su tuometiniais Latvijos ir Estijos vadovais.

Rygos ir Talino iškilmėse išklausiau įspūdingą Švedijos Rikstago vadovo Per Westerberg kalbą, kurioje pastarasis įrodinėjo, jog  Šiaurės Europos šalys Skaityti toliau

J.Panka. Dieveniškėse „pokyliavusio“ tautinio jaunimo atsakymas V.Laučiui ir V.Sirutavičiui (30)

Julius Panka

Paskutiniu metu Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos tęstiniam projektui „Mūsų šaknys baltai“ Dieveniškėse žiniasklaidos dėmesio buvo labai daug. Iš pradžių buvo išpiltos marios purvo ir melo, paskui sekė premjero nusišnekėjimai, galiausiai tuo susidomėjo Rusijos URM ir paskelbė absurdišką pareiškimą. Mūsų organizacija vykdydama projektus neieškojo pigios reklamos, tačiau po visų šmeižtų mums tiesiog būtina apginti savo sąjungos ir paties projekto garbę, kad kitąmet galėtume tęsti šį labai reikalingą ir sėkmingą projektą. Esam paruošę pagrindus dvigubai didesnei stovyklai.

Šis straipsnis yra atsakas į prieš porą savaičių pasirodžiusį keistoką apžvalgininko Vladimiro Laučiaus pokalbį su istoriku ir politologu Vladu Sirutavičiumi. Skaityti toliau

A.Kubilius tautinio jaunimo neatsiprašys: šmeižtas yra apšmeižtųjų problema (9)

LTJS stovykla "Mūsų šaknys - baltai"

Šiandien, duodamas interviu Žinių radijui, ministras pirmininkas Andrius Kubilius, ne tik laidė rasistinio pobūdžio sąmojus apie maorius ir kengūras Naujoje Zelandijoje, bet ir dar kartą užsipuolė tautinio jaunimo stovyklos Dieveniškėse organizatorius dėl neva „dviprasmiškų“ lozungų naudojimo. Atsakydamas į Žinių radijo klausytojo klausimą, ar nesiruošia paneigti jo pranešime spaudai pareikštos tikrovės neatitinkančios informacijos apie šią stovyklą, A. Kubilius teigė, kad, nors pareiškimas padarytas jo atostogų metu, jis tikrai atidžiai sekė visą situaciją ir į ją esą tinkamai reagavo ir viešai, ir neviešai. Skaityti toliau

V.Visockas. Plyšys Lietuvos gynybinėje užtvankoje (20)

Vytautas Visockas

Žūtbūt reikia priešintis parsiduoti Lenkijai bandantiems Lietuvos politikams, kur jie bebūtų: Seime, Vyriausybėje, Prezidentūroje. Priešintis reikia ir kalbininkams (deja!), ir istorikams, kitiems inteligentams, kurie sako, kad Vilnijoje lenkiški gatvių pavadinimai – smulkmena, kurią reikia atiduoti “skriaudžiamai” tautinei mažumai. Jeigu taip atsitiktų, padarytumėm nepataisomą klaidą.

Taip veikiausiai ir atsitiks, nes esame mėmės. Lietuvos nepriklausomybės nevertinantys politikai ir kultūros veikėjai nerimsta. Kažkada buvo populiarus šūkis: Skaityti toliau

G.Visockas. Nuolatiniai jo gyvenimo palydovai buvo žeminami, niekinami Vilniaus krašto lietuviai (5)

Gintaras Visockas | G.Šalygos nuotr.

Šis žurnalisto Gintaro Visocko įžanginis žodis buvo paskelbtas 2-oje fotografuotinėje Mato Valeikos knygelės „Dvidešimt penkeri metai Vilniaus krašte“ laidoje. M.Valeikos knygelė 1989-aisiais metais (omenyje turima antroji laida) išleista leidyklos „Mintis“ rūpesčiu.

Lyg ir nieko naujo nepasakyta. Puikiai žinome, kaip lenkai kadaise okupavo Vilnių, kaip intensyviai lenkino Vilniaus krašto žmones. Tad gal ir nereikėtų grįžti prie Lietuvai nepaprastai skaudžios polonizacijos temos. Tačiau šias temas prisiminti verčia pačios naujausios šių dienų aktualijos, nuo kurių niekur nepabėgsi. Prisiminti Mato Valeikos žydarbį verčia būtent agresyvėjanti šiandieninė oficialiosios Varšuvos pozicija. Skaityti toliau

G.Visockas. Būtinoji gintis (3)

Gintaras Visockas | G.Šalygos nuotr.

Viename paskutiniųjų savo interviu, duotų televizijai RTVi, žymus Rusijos žurnalistas, žurnalo „GQ“ redaktorius Nikolajus Uskovas kalbėjo apie tuos, kurie kelia maksimalius reikalavimus. Tiek sau, tiek aplinkiniams. Ne maksimalistai politikai ir verslininkai taip ir lieka prie „suskilusios geldos“. Nebankruotuoti tetrokštantis verslininkas nevertas sudilusio skatiko, jis būtinai bankrutuos, nes neturi toli siekiančių tikslų.

N.Uskovas kalbėjo apie Rusijos politiką ir Rusijos politikus, bet šiuos žodžius nesunku pritaikyti ir Lietuvai, kuri šiandien neturi jokių didesnių, sunkiai įgyvendinamų tikslų. Gal tai ir yra pati didžiausia mūsų nelaimė – per mažos ambicijos? Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Apie pavardžių rašymą lenkiškomis raidėmis (22)

Zigmas Zinkevičius

Reikalavimas rašyti lenkiškomis raidėmis aplenkintas lietuviškas Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardes yra nekorektiškas, siekiantis polonizacinių tikslų – galutinai nutautinti buvusią okupuotą Lietuvos dalį.

Prisiminkime carinės Rusijos draudimą vartoti įprastines lietuvių raides, keisti jas rusiškomis. Tada carinis valstybės sekretorius N.Miliutinas rašė generalgubernatoriui M.Muravjovui: „Ką pradėjo kardas, tai dabar užbaigs raidės“.Akivaizdi analogija; gen. Želigovskis pradėjo kardu Vilniaus krašto pavergimą, dabartiniai lenkintojai nori jo darbą užbaigti raidėmis. Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Manų kruopos (1)

Vytautas V.Landsbergis

I

Vaikystėj sakydavau ne „manų“ košė, o „mano“. Ir kai tėvai aiškindavo, jog reikėtų sakyti „manų“ košė bei „manų“ kruopos, miglotai imdavau suprasti, kad tų mano manų (t.y. mano dalių, manęs) yra daug. Ir ta košė, kurią valgau su cinamonu – tai visai ne mano košė, o mūsų visų – t.y. mūsiškių, manų.

Gal ir Lietuva yra manų. Skaityti toliau

B.Makauskas. J.A.Herbačiausko bandymas švelninti lietuvių ir lenkų santykius 1927/28 metais (I) (4)

 

J.A.Herbačiauskas

Lietuvos Mokslų akademijos rankraščių skyriuje Liudviko Abramovičiaus kolekcijoje saugomas įdomus Juozapo Albino Herbačiausko atviras laiškas Lenkijos kultūros atsovams reiškiantis nusivylimą dėl nepavykusios sondažinės kultūrinių santykių atgaivinimo misijos Lenkijoje 1927 ir 1928 metais. Laiškas parašytas lenkų kalba.

J. A. Herbačiausko laišką iš Kauno į Lenkiją pervežė Tadeušas Schummer‘is (2) ir jį perdavė žinomam lenkų poetui, publicistui ir literatūros kritikui Jan‘ui Lechon‘iui. Tolesnis laiško likimas gavus jį Lechon’iui tuo tarpu nėra žinomas. Skaityti toliau

I. Šimelionis. Mano pilsudskiada (6)

Izidorius Šimelionis

Pradėjęs eiti į mokyklą, jau žinojau, kad mūsų kraštas okupuotas. Klasėje kabėjo Juzefo Pilsudskio (Józef Piłsudski), Lenkijos prezidento Ignaco Mošcickio (Ignac Mościcki) portretai ir Lenkijos herbas (Baltasis erelis). Vieną rytą susirinkome į mokyklą, o mūsų mokytojas Valentinas Krečius dar nebuvo sugrįžęs iš kelionės. Sumanėme iškrėsti pokštą: su berniukais apvertėme visus šiuos atvaizdus aukštyn kojom. Sugrįžęs mokytojas mūsų piktai nebarė už šitą išdaigą. 

1928 metų rudenį J. Pilsudskis su I. Mošcickiu vizitavo Vilniaus kraštą. Skaityti toliau

Mirė Vilnijos istorijos ir kultūros puoselėtojas Izidorius Šimelionis (5)

Izidorius Šimelionis

Birželio 3 d., eidamas 92-uosius metus, mirė iškilus visuomenės veikėjas, Vilniaus krašto istorijos ir kultūros puoselėtojas, publicistas, kraštotyrininkas Izidorius Šimelionis.

Jis gimė 1919 m. Lydos apskrities Rodūnios valsčiaus Dubinių kaime. Mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, studijavo žurnalistiką. Dirbo Lietuvos radijo ir televizijos redakcijose (1963-1988). Nuolatinis, gyvas I. Šimelionio rūpestis buvo Vilniaus krašto tautinė ir kultūrinė situacija. Ypač daug pastangų jis dėjo savo gimtojo krašto – Pelesos regiono lietuvių įvairiapusei globai. Inicijavo lietuviškos Pelesos parapijos Šv. Lino bažnyčios atšventinimą, lietuviškos Pelesos mokyklos steigimą. Buvo vienas „Vilnijos“ draugijos kūrėjų. Skaityti toliau

„Vilnijos“ draugija telkia ir telkiasi naujiems iššūkiams (5)

Daug svarbių, neatidėliotinų darbų dėl valstybinės kalbos, švietimo, socialinių problemų – šias gaires aptarė ir nutiesė į ateitį Vilniuje vykęs „Vilnijos“ draugijos suvažiavimas. Jo dalyviai konstatavo, kad per dvidešimt nepriklausomos valstybės metų  Vilnijos krašte šių darbų ne mažėja, o atvirkščiai – tik daugėja.

Kalbos draudimas tebegalioja?

„Prieš 107 metus panaikintas lietuviškos spaudos ir kalbos draudimas, deja, Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose iš dalies tebegalioja“, Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Vilniaus krašto veiksnys Lietuvos likimui (7)

Vladas Turčinavičius, www.alkas.lt

Vladas Turčinavičius

„Laisvas požiūris į praeitį įmanomas tik išlaisvėjusiose visuomenėse, todėl brandi istorinė kultūra ir pilietinė visuomenė žengia lygia greta“.[1] — Karl Schlogel

Jūrinio žiedo šalių strategijos reversas

Kai ketvirtajame dešimtmetyje į valdžią Vokietijoje atėję naciai pradėjo vykdyti agresyvią politiką su antižydiškais išpuoliais, D. Britanijos ir Prancūzijos politikai ir intelektualai pradėjo ieškoti alternatyvos šiai augančiai agresijai Europoje ir pozityvią jėgą įžvelgė Sovietų Sąjungoje. Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Ar V. Tomaševskis teisus? Lietuvos lenkai kalbos istorijos požiūriu (9)

Akademikas Zigmas Zinkevičius | voruta.lt nuotr.

Valdemaras Tomaševskis tvirtina, kad lietuviai, o ne lenkai, Vilnijoje turi integruotis. Lietuviai čia atvažiavo. Čia – lenkų žemė. Jie čia visada gyveno. Ar jis teisus?

Mokslininkai neabejotinai įrodė baltų kilmės hidronimijos (upių ir ežerų pavadinimų) išplitimą dideliuose plotuose į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos ir Latvijos. Lietuviai gyveno tų plotų viduryje, kitų baltų genčių apsuptyje. Todėl jie išlaikė labai daug senosios indoeuropiečių kalbos elementų. Su lenkais jie tada nesisiekė, skyrė vakarų baltai jotvingiai. Skaityti toliau

V.K. Apie Tomaševskį, krašto autochtonus bei rinkimus (12)

V.K., www.patriotai.lt

Apie tikruosius žmonių ar jų atstovaujamų organizacijų planus geriausia spręsti tuomet, kai konkreti asmenybė ar asmenų grupė pasijaučia savo „galios zenite“, kuo anksčiau galbūt pasidžiaugti negalėjo. Ir pavyzdžių tam toli ieškoti nereikia. Lietuvoje jau tapo įprastu dalyku, kad prieš rinkimus įvairiausios pakraipos partijos lyg iš gausybės rago viena po kitos beria pačius fantastiškiausius socialinius bei ekonominius pažadus, o tik atsidūrę valdžios viršūnėse tuojau pat paslepia juos toliau nuo visuomenės akių stalčiuose, matyt, „ateities kartoms“. Tai jau net melu ar atviru rinkėjų kvailinimu nevadinama, o tapo tarytum sveikintina ir šauni rinkiminė strategija: „Apdumk runkelį“. Skaityti toliau

Lietuvos repolonizacijai – ne! (I) (21)

Jau daug metų Lenkija brutualiai spaudžia Lietuvą reikalaudama, kad kai kurių Lietuvos piliečių pavardės Lietuvos piliečių pasuose būtų rašomos ne lietuviškais rašmenimis. Kartu vykdomas beprecedentis kišimasis į Lietuvos vidaus reikalus,daromas didžiulis spaudimas aukščiausiai Lietuvos valdžiai dėl Lenkijos Respublikai nepriimtinų Lietuvos švietimo įstatymo pataisų. Pernai metų pabaigoje Lenkija Lietuvai įteikė  3 notas, reiklaudama, kad Lietuvoje nebūtų vykdoma švietimo reforma ir kad lenkų kalba Lietuvos mokyklose būtų prilyginta valstybinei.                 

Alkas.lt, siekdamas atskleisti ir parodyti tikrąsias lenkų nacionalistų užmačias Lietuvoje, pradeda skelbti seriją straipsnių Lietuvos repolonizacijai – ne! Čia spausdinsime tiek naujus, tiek ir svarbos nepraradusius seniau skelbtus rašinius šia tema. Pirmąsis iš jų 2008 parašytas prof. hab. dr. Alvydo Butkaus straipsnis:                   

A.Butkus. Litwa Środkowa   

Alvydas Butkus, iš knygos „Baltiškos impresijos“, Kaunas, 2008.                               

Prof. hab dr. Alvydas Butkus

„Anais“ laikais važinėdami su studentais į kalbines ir tautosakines ekspedicijas, lankėme ir Baltarusijos TSR gyvenančius lietuvius. Įspūdis būdavo dvejopas. Žavėdavomės gyva archajiška lietuvių šneka baltarusių kalbos apsupty, retomis, mums dar negirdėtomis dainomis. Tačiau glumino žmonių pasakojimai apie lietuvybės puoselėtojų persekiojimus ir suvokimas, jog lietuvių kalba čia vartojama kaip carų laikais – tik namie, kai kur vos ne pašnibždom.                             

Tomis dienomis, grįždami į Kauną, aplankėm kelias apylinkes Vilniaus krašte. Ten irgi jautėmės tarsi persikėlę 100 metų į praeitį – parduotuvėje žmonės kalbėjo rusiškai, o paklausti, kur čia gyvena lietuviai, gūžčiojo pečiais ir purtė galvas. Skaityti toliau