Vytautas Juozapas Kluonius (1927.03.03. – 2019.08.31.) yra Laisvės kovų dalyvis, buvęs politinis kalinys, 1956 metų Kauno Vėlinių Vytauto prospekte prie paminklo „Žuvusiems už Tėvynę“ dalyvis.
Vytautas buvo stambių ūkininkų sūnus, Šakių gimnazijoje veikusios antisovietinės organizacijos „Laisvės sakalai“ narys, partizanų ryšininkas.
1947 m. „troikos“ nuteistas 8-neriems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant Vladimiro kalėjime. Skaityti toliau
Liepos 6 dieną, pažymint Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Lietuvos atstovybės subūrė užsienyje gyvenančius lietuvius „Tautiškos giesmės“ giedojimui.
Lietuvos generaliniame konsulate Almatoje, Kazachstane, liepos 6 dieną „Tautišką giesmę“ giedojo lietuvių bendruomenės nariai, konsulato kolektyvas. Susirinkusieji turėjo galimybę pasiklausyti vietinių muzikantų atliekamos lietuviškos muzikos, paskanauti lietuviškų ir kazachiškų patiekalų. Skaityti toliau
Kovo 22 dieną Lietuvos ambasadorė Vengrijoje Rasa Kairienė Pėčo universitete atidarė nuotraukų parodą „Tai mūsų namai…“, kurioje pasakojama apie Lietuvos dainų švenčių tradicijas.
Įžanginėje kalboje ambasadorė ir fakulteto dekanas prof. Tamašas Lakneris pabrėžė Baltijos tautų – ypač Lietuvos – tradicijas emocijas reikšti kolektyviniu muzikavimu.
„Į iššūkius, o kartais ir realią smurto grėsmę, mes atsakydavome vieningu dainavimu. Ir tai veikė“, Skaityti toliau
Prahos Karolio universitete, minint prieš penkiasdešimt metų susideginusio, prieš sovietinę okupaciją kovojusio čeko Jano Palacho atminimą, surengta konferencija, skirta jam ir kitiems „gyviesiems fakelams“, tarp jų buvo pristatytas ir Romas Kalanta.
Kalbėdamas apie R. Kalantą, Lietuvos ambasadorius Čekijoje Edvilas Raudonikis atkreipė dėmesį į istorinį šių tragiškų įvykių kontekstą, taip pat į bendras regiono tendencijas. Nepaisant uždarų sienų ir cenzūros, panašiu laikotarpiu buvo pasiaukota ne tik Čekijoje, bet ir Lenkijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Ukrainoje, Skaityti toliau
Vengrijos Ministras Pirmininkas Viktoras Orbanas (Viktor Orbán) tvirtina, kad vis labiau juntama žmonių baimė dėl didėjančio imigracijos mąsto į Europos sąjungos (ES) šalis leis „tautoms balsuoti kartu“ artėjančiuose 2019 metų Europos Parlamento rinkimuose gegužės mėnesį.
V. Orbanas yra tvirtai įsitikinęs, kad ES migracijos klausimas suvienys visus ES rinkėjus: „Aš 30 metų vis girdėdavau, kad mes visi neturime bendros temos, susijusios su visa Europa. Dabar mes turime vieną temą – migraciją. Skaityti toliau
Šių metų gruodžio 4 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo surengta tarptautinė konferencije „ES ateitis: suverenių valstybių Europa“. Konferencijoje pranešimus skaitė svečiai iš Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos ir Lietuvos atstovai. Ypatingo dėmesio susilaukė Vokietijos bundestago Alternatyva Vokietijai frakcijos atstovai. Skaitytojų dėmesiui siūlome teisininko, dr. Kristiano Virto (Christian Wirth) pranešimą „Nacionalinių valstybių vidaus saugumas tautų Europoje“.
Gerbiamosios ponios ir ponai, Skaityti toliau
Lenkija ir Vengrija užblokavo „LGBTIQ“ teisių įtraukimą į bendrą Europos Sąjungos pareiškimą. Praėjusią savaitę Lenkijos ir Vengrijos atstovai suerzino kitas ES valstybes nares vetuodamos akronimo „LGBTIQ“ įtraukimą į bendrą užimtumo ir socialinių reikalų ministrų pareiškimą, kurio tikslas – skatinti „lyčių lygybę skaitmeniniame amžiuje“.
LGBTIQ nurodo į asmenis, kurie savo tapatybę kildina iš lesbietiškumo, homoseksualumo, biseksualumo, translytiškumo, interseksualumo ar Skaityti toliau
Lapkričio 21 d. vykusioje spaudos konferencijoje Seimo nariai Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir Stasys Šedbaras pristatė savo inicijuotą rezoliuciją dėl nepritarimo Jungtinių Tautų Pasaulinės saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarčiai.
Rezoliucijos tekste reiškiamas susirūpinimas dėl viešumo ir teisinių bei politinių diskusijų apie rengiamos Jungtinių Tautų Pasaulinės saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarties nuostatas stokos. Skaityti toliau
Lapkričio 16 d. Estijos vyriausybė atsisakė pasirašyti Jungtinių Tautų (JT) siūlomą globalų susitarimą dėl migracijos – taip vadinamą Globalų migracijos paktą (GMP). Būgštaujama, kad šis JT dokumentas gali tapti nauja tarptautine-teisine praktika ir pradėti formuoti globalią migracijos politiką, kadangi jame numatomas vieningų taisyklių traktavimas ir jų taikymas visoms JT šalims narėms.
Estija tapo penktąja Europos sąjūngos valstybe pareiškusi nepritarimą JT peršamam migracijos paktui. Kiek anksčiau jam Skaityti toliau
Lapkričio 13 d., 10.45 val., Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiks su Vengrijos Prezidentu Janošu Aderiu.
Vengrijos vadovo vizito tikslas – paminėti Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Vengrija kaip ir Lietuva 1918 m., po Pirmojo pasaulinio karo, sukūrė nepriklausomą demokratinę respubliką.
Valstybių vadovai aptars Lietuvos ir Vengrijos dvišalius santykius, ES darbotvarkės klausimus, saugumo padėtį regione ir bendrus veiksmus stiprinant NATO gynybą bei atgrasymą rytiniame Aljanso flange.
Prieš trejus metus Vengrijos naikintuvai vykdė NATO
Paslapčiomis ir be jokio piliečių pritarimo Lietuvos valdžia ruošiasi pasirašyti susitarimą dėl migracijos. Pagal jį migracija pradedama laikyti kone žmogaus teise, o valstybės ne tik privalės priimti visus norinčius, tačiau ir užtikrinti visas socialines bei kitas garantijas. Iš esmės bet kokių migrantų priėmimas taps valstybės prievole.
Jau yra aiški JAV, Austrija, Lenkija , Vengrija, Slovakija, Čekija šios globalistų primestos sutarties nepasirašys. Tuo tarpu Lietuvos valdžia ir vėl ruošiasi paminti piliečių valią. Skaityti toliau
Šių metų mūsų sūkuringo gyvenimo ratas ryškiomis spalvomis stabtelėjęs prie surasto Vasario 16-osios Akto stendo, prie popiežiaus Pranciškaus aukotų šv. Mišių altoriaus, prie sovietinių budelių nužudyto partizanų vado Adolfo Ramanausko palaikų suradimo duobės ir jų iškilmingo palaidojimo dvasinės šventės, vėl pasuko mūsų gyvenimo kelio akimirką prie Vėlinių dienos slenksčio, išraižyto daugybės prisiminimų gama.
Dažnai mintimis nukeliaujame prie savo artimųjų kapų kauburėlių, prie tų kurie savo gyvybę paaukojo, kad mes būtume gyvi, kad būtų gyva Lietuva su savo gyvybinga Skaityti toliau
Lietuvoje daug ir seniai kalbama apie Baltijos šalių sandraugą. Kai kas jau pastebėjo, kad ši Atgimimo ir Baltijos kelio laikų vizija kelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų. Estija jau seniai labiau orientuojasi į Suomiją, su kuria ją sieja tiek tautiniai ryšiai, tiek ūkiniai interesai, nei į Baltijos šalis. Deja, šiaurinis vektorius krypsta tokia linkme, kad šiaurinė kaimynė vertinama labiau, nei pietinė. Tai galioja ir baltiškajai sesei Latvijai.
Su estais latvius sieja daugiau tautinių mitų, nei su lietuviais. Bendra patirtis Livonijos Skaityti toliau
Prieš 80 metų, 1938-ųjų rugsėjo 30-ąją, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovai pasirašė Miuncheno susitarimą, leidusį nacių Vokietijai prisijungti dalį Čekoslovakijos. Jūsų dėmesiui siūlome prieš dešimtmetį „XXI amžiuje“ publikuotą Kazio Blaževičiaus apžvalgą, kaip tapo įmanomas šis „Miuncheno sąmokslas“, laikomas viena didžiausių XX amžiaus politinių išdavysčių.
Rugsėjo 29-30 dienomis suėjo 70 metų nuo vienos didžiausių XX amžiaus politinių išdavysčių – Miuncheno sąmokslo. Skaityti toliau
Lankydamasis Baltijos valstybėse Popiežius viešai pabrėžė poreikį Baltijos valstybėms tapti atviroms neapibrėžto masto migracijai. Savo ruožtu tuo pat metu Estija išreiškė palaikymą V. Orbano propaguojamai politikai, kuria siekiama įvesti griežtą Europos sienų kontrolę, taip užkertant kelią neribotai migracijai iš trečio pasaulio šalių.
Estijos vidaus reikalų ministras Andresas Anveltas pareiškė, kad Vengrijos lyderio pastangomis įrengtos pasienio užtvaros, Skaityti toliau
Rugsėjo 25 dieną Lietuvos ir Latvijos ambasados Budapešto Lorando Etvešo universitete tradiciškai paminėjo Baltų vienybės dieną.
Sveikindama šventės dalyvius, Lietuvos ambasadorė Rasa Kairienė priminė šios atmintinos dienos atsiradimo istoriją, džiaugėsi bendru, demokratinėmis vertybėmis grįstu abiejų tautų keliu demokratinėje Europos šeimoje, tuo pat metu išlaikant savitumą. Skaityti toliau
Rugsėjo 25 d., antradienį, vienoje iš Valdovų rūmų muziejaus istorinės ir architektūrinės raidos archeologinės ekspozicijos salių atidengtas įspūdingas Batorų giminės herbas, pagamintas pagal XV a. originalą, esantį Nyrbatoro reformatų bažnyčioje (Vengrija). Tai Vengrijos dovana Lietuvai, šiais metais mininčiai valstybės atkūrimo šimtmetį.
„Lietuvą ir Vengriją jau nuo Viduramžių sieja glaudūs ryšiai, kuriuos vainikavo vengrų didiko Stepono Batoro išrinkimas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi XVI a. pabaigoje. Tad simboliška, kad Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose esanti salė, Skaityti toliau
Rugsėjo 12 d. Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją dėl padėties Vengrijoje ir taip pradėjo 7-ajame ES sutarties straipsnyje numatytą procedūrą, kuri gali baigtis beprecedentėmis sankcijomis Vengrijai – balsavimo teisės Europos sąjungos (ES) Taryboje įšaldymo.
Tokį sprendimą EP priėmė konstatavęs, jog esama „rizikos, kad Vengrijoje yra pažeidžiamos ES pamatinės vertybės“.
Jūsų dėmesiui siūlome Vengrijos ministro pirmininko kalbos, pasakytos Europos Parlamente per diskusiją, vykusią rugsėjo 11-ąją, balsavimo dėl rezoliucijos išvakarėse, įrašą: Skaityti toliau
Tugsėjo 6 dieną Lietuvos ir Latvijos ambasados bei Estijos kultūros institutas Vengrijoje, bendradarbiaudami su sostinės Szabó Ervin biblioteka Budapešte, atidarė fotografijų parodą „The Baltic Way – a Campaign in the Name of Freedom“, skirtą paminėti 1989 metais įvykusią pilietinę akciją, pasauliui pranešusią apie Baltijos tautų vienybę ir ryžtą siekti laisvės bei nepriklausomybės. Grafinį ir audio-vizualinį Latvijos archyvų koordinuoto projekto kūrinį papildė bibliotekos fonduose rasti periodikos leidiniai ir susijusios knygos. Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičius kalbasi apie Pirmojo Pasaulinio karo priežastis ir pradžią (1914–1915 m.).
Kokie didžiųjų valstybių prieštaravimai vedė į pasaulinį karą? Kaip susiformavo du pagrindiniai į karą stosiančių valstybių blokai – Antantė ir Trilypė sąjunga? Kas buvo netikėto šiose sąjungose? Kokį šansą Lietuvai ir Lenkijai teikė sąjungos tarp Abiejų Tautų Respubliką pasidalijusių šalių iširimas? Ar Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio Pranciškaus Ferdinando nužudymas 1914 m. birželio 28 d. Sarajeve buvo karo priežastis? Skaityti toliau
Balandžio 8 d., sekmadienį, vyko Vengrijos parlamento rinkimai. Balandžio 9 d. suskaičiavus suskaičiavus visus biuletenius, paaiškėjo, kad valdančioji koalicija kurią sudaro dešiniųjų partija Vengrijos pilietinė sąjunga Fideš („Fidesz“) ir Krikščionių demokratų liaudies partija vadovaujama dabartinio Vengrijos Ministro pirmininko Viktoro Orbano laimėjo rinkimus ir gavo 67,34 nuošimčių mandatų Vengrijos parlamente (Vengrijos nacionalinėje asamblėjoje) t. y. 134 mandatus iš 199. To pakanka užsitikrinti konstitucinę daugumą. Skaityti toliau
„Tai yra baisiau nei Brežnevo laikų propaganda“. Taip LRT užsienio naujienų darbą yra įvertinęs prof. Alvydas Jokubaitis. Vykstant skandalui nacionaliniame kanale, dabartiniai jos lyderiai, panašu, desperatiškai bando užgniaužti paskutinius diskusijos daigus Lietuvos viešojoje erdvėje ir įtvirtinti vienos – liberaliai leftistinės linijos diktatą.
Vykintas Pugačiauskas
Reikia pažymėti, kad prof. Alvydo Jokubaičio žodžiai apie LRT užsienio naujienų kokybę turėtų labiausiai jaudinti šios srities redaktorių Vykintą Pugačiauską. Skaityti toliau
Neseniai „Verslo žinios“ paskelbė, kad Lenkija planuoja įsivesti savo kriptovaliutą. „Numatoma, kad valiuta veiks blockchain technologijos pagrindu, o projektą, kurio biudžetas sudaro 12,4 mln. PLN (3 mln. Eur), globoja Lenkijos Skaitmenizacijos ministerija,“ – rašo „Verslo žinios“. Panašias idėjas kelia uždaros ir netolerantiškos Šveicarijos premjeras.
Kai 2010 metais Vengrijoje rinkimus laimėjo konservatyvi Fidesz partija su Viktoru Orbanu, Europa buvo šokiruota. Kai Europą krečiančios finansinės krizės įkarštyje naujoji Vengrijos vyriausybė ėmėsi griežtesnės bankų priežiūros politikos, priimdama naująjį centrinio banko įstatymą, Skaityti toliau
Profesionalus valkata – taip dažnai pats save vadindavo šis pasaulinio garso keliautojas, fotomenininkas. Na, pats pridėdavo, kad… pasaulio valkata. Suprantu puikiai tokį jo savęs įvardijimą. Norint čia ką nors aiškiau paaiškinti, būtų ištisa filosofija, nelengvai tepasiduodanti išrutulioti žodžiais. Reikia būti pačiam mačiusiam, jautusiam Pauliaus darytas fotografijas, skaičiusiam jo poezijos, būti bendravus su juo, būti išgirdusiam jo paprastumu nepaprastą meninę maištingą sielą…
Jis buvo kitoks nei visi mes. Himalajų vėjuose, Tibeto veiduose, kalnų kalbėjime, gimtinės ilgesy, draugų šilumos ieškojime tebegyvena nemari jo dvasia. Paulius visada Skaityti toliau
Pranešimas skaitytas „Tautos santalkos“ konferencijoje „Lietuvos išlikimas: geopolitinai aspektai“
Šiuo metu Lietuvoje migracijos problema labiausiai matoma per emigracijos procesus. Oficialiais duomenimis, š.m pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 849 tūkst. nuolatinių gyventojų, kas greičiausiai neatitinka realių skaičių, nes juose niekaip neatsispindi piliečiai nedeklaravę savo išvykimo. Tam, kad gautume realius skaičius, reikia sugretinti dirbančių, t.y. mokančių SoDros mokestį, deklaravusių savo gyvenamą vietą ir deklaravusių savo išvykimą iš Lietuvos. Taip tendencijos bus kur kas Skaityti toliau
Tarpjūrio idėja labiausiai siejama su Lenkijos lyderio Juzefo Pilsudskio asmenybe. Jau po Pirmojo pasaulinio karo jis planavo federaciją, kurią sudarytų Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Baltarusija, Ukraina, Rumunija, Vengrija, tuometinė Čekoslovakija ir tuometinė Jugoslavija. Ši idėja turėjo priešininkų pačioje Lenkijoje – ypač iš Romano Dmovskio ir jo šalininkų – tautinių demokratų (endekų) pusės.
Lenkų endekai siekė unitarinės etninės Lenkijos valstybės, kurioje tautinės mažumos būtų sulenkintos. Lietuvai, Baltarusijai ir Ukrainai ši federacija siejosi su Abiejų Tautų Skaityti toliau
Tarptautinės tyrimų kompanijos IPSOS atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip keičiasi požiūris į imigraciją 25 skirtingose šalyse, parodė, jog vertinimai prastėja.
Pasak šio tyrimo, daugiau nei keturi iš dešimties apklaustųjų mano, kad imigracija pakeitė šalį, kurioje jie gyvena, ir šie pokyčiai jiems nepatinka, o dvigubai daugiau respondentų yra įsitikinę, kad imigracija turėjo bendrai neigiamą poveikį. Skaityti toliau
Popiežius Pranciškus yra daugybę kartų pasisakęs apie tai, kad katalikai privalo padėti į Europą plūstantiems šimtams tūkstančių migrantų, ir jiems atverti savo bažnyčių, vienuolynų bei namų duris.
Tačiau Vengrijos vyskupas Laslo Kis-Rigo (Laszlo Kiss-Rigo) šią savaitę pareiškė, kad popiežius šiuo klausimu klysta.
„Jie nėra pabėgėliai. Tai invazija“, teigia Segedo–Csanado vyskupijos vadovas. „Jie ateina čia šaukdami „Alahu Akbar“. Jie nori perimti.“ Skaityti toliau
Buvęs Europos Parlamento (EP) pirmininkas ir dabartinis antros didžiausios politinės grupės EP – Progresyvaus socialistų ir demokratų aljanso – vadovas Džani Pitela (Gianni Pittella) portale Politico.eu paskelbtame straipsnyje pareiškė, jog Europos Sąjungai (ES) reikia kuo skubiau reformuoti savo sąrangą taip, kad nacionalinės vyriausybės nebegalėtų trukdyti ES priimamiems sprendimams.
G. Pittela pareiškė, jog tikroji ES problema yra Europos Taryba, sudaryta iš ES priklausančių valstybių vadovų, vetuojanti Europos Komisijos ir Parlamento priimamus sprendimus. Skaityti toliau
Rugsėjo 5 dieną Europos Sąjunga buvo apkaltinta savų vertybių „žaginimu“, kai jos aukščiausias teismas priėmė sprendimą, jog šalys turėtų būti verčiamos priimti pabėgėlius pagal perkraustymo planą. Vis aštrėjančiame ginče dėl migracijos politikos, Briuselis pagrasino sankcijomis bausti bet kurias nurodymų atsisakančias klausyti šalis nares, po to, kai Europos Teisingumo Teismas atmetė skundą dėl šių taisyklių.
Tačiau perspėjimas buvo su įtūžių pasitiktas sistemai prieštaravusiose Rytų Europos šalyse, taip tik dar labiau paryškinant didėjančius nesutarimus dėl tvarkymosi su besitęsiančia migracijos krize. Skaityti toliau
