Karas baigsis iki metų pabaigos

Politinis strateginis lygmuo

Popiežius Pranciškus vakar paragino pasaulio lyderius nesutarimus spręsti ne ginklais, o protu, primindamas 1960 m. Šaltąjį karą tarp Vašingtono ir Maskvos. Šventojo Petro aikštėje pontifikas pažymėjo, kad antradienį sukako 60 metų, kai popiežius Jonas XXIII paskelbė Šaltojo karo laikų encikliką.

Enciklika „Pacem in terris“, skirta tiek Katalikų Bažnyčiai, tiek visam pasauliui, buvo išleista praėjus keliems mėnesiams po Kubos raketų krizės, kuri pakurstė Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos branduolinio karo baimę.

Jis pacitavo enciklikos ištrauką, kurioje sakoma: „Santykiai tarp politinių bendruomenių, kaip ir santykiai tarp atskirų žmonių, turėtų būti reguliuojami ne pasitelkiant ginklų jėgą, bet proto šviesą, t. y. tiesą, teisingumą ir veiklų solidarumą.“

„Meldžiuosi, kad tautų vadovai leistųsi įkvėpti (enciklikos) savo planams ir sprendimams,″ – sakė Pranciškus. Jis neįvardijo vadovų ir nepaminėjo jokios dabartinės geopolitinės įtampos, pavyzdžiui, tarp Vašingtono ir Maskvos dėl Ukrainos ar Vašingtono ir Pekino dėl Taivano.

Tačiau, kaip ne kartą darė viešose pastabose nuo 2022 m. vasario mėnesio, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Pranciškus užsiminė apie karą, sakydamas: „Melskimės už visus, kurie kenčia Ukrainoje“.

Melstis, žinoma, yra labai gerai. Malda nuramina ir padeda susikaupti prieš priimant sprendimus.

Deja, malda nesprendžia žmonijos kvailumo ir savanaudiškumo klausimų. Ilgoje perspektyvoje, tą gali padaryti ilgas ir kryptingas, į žmoniškumą orientuotas vertybinis švietimas.

Trumpuoju periodu, prieš pakeltą kardą, skerdžiantį vaikus, būtina pakelti kardą ir stabdyti žudynes.

Popiežius, žinoma, negali kviesti agresijos stabdyti agresija, tad tą darome mes, puikiai suprasdami, kad jei bent dviejų dievo įsakymų – nežudyk ir gerbk savo tėvą ir motiną (mylėk savo artimą) žmonija laikytųsi pažodžiui, šiandien visi galėtume susikibę rankomis dvasiškai save pakylėti džiaugsmingose maldose.

O kol kas, vietoje maldų, Ukraina pradėjo tyrimą dėl šiurpaus vaizdo įrašo, kuriame, kaip įtariama, užfiksuota, kaip nupjaunama Ukrainos kario galva.

Vaizdo įrašas greitai išplito internete ir sukėlė Kijevo pareigūnų, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį, taip pat tarptautinių organizacijų pasipiktinimą. Kremlius filmuotą medžiagą pavadino „siaubinga“, bet sakė, kad ją reikia patikrinti.

Internete platinamame vaizdo įraše matomas vyras, vilkintis žalią uniformą ir dėvintis geltoną apyrankę, kurią paprastai dėvi Ukrainos kovotojai. Kitas Rusijos kariuomenės kamufliažą vilkintis vyras peiliu nupjauna ukrainiečiui galvą, girdimi jo šūksniai.

Trečias vyras laiko neperšaunamą liemenę, kuri, matyt, priklauso vyrui, kuriam buvo nupjauta galva. Vyrai kalba rusiškai.

Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusijos pajėgos įsiveržė į teritoriją, jos nuolat vykdo karo nusikaltimus, kai kurie iš jų sulaukia plataus atgarsio Vakarų visuomenėse.

Daugelį jų – Bučos skerdynes, Mariupolio teatro, kurio rūsyje slėpėsi šimtai civilių, bombardavimą kaip karo nusikaltimus yra ne kartą minėjusios Jungtinės Tautos ir kitos žmogaus teisių gynimo grupės.

Nežiūrint visų karo nusikaltimų, Rusija ir toliau pirmininkauja JT Saugumo Tarybai, kurios pagrindinė užduotis – užtikrinti taiką ir saugumą pasaulyje.

Šėkorėja, siekdama, matyt, kaip ir Rusija, taikos ir saugumo pasaulyje, šiandien paleido tarpžemyninę balistinę raketą ir galbūt išbandė naujo tipo judresnę, sunkiau aptinkamą ginklų sistemą, pranešė kaimyninės šalys.

Dėl šio testavimo Japonija paskelbė nurodymą gyventojams evakuotis iš šiaurinės salos, kurį vėliau atšaukė. Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas pranešė, kad iš netoli Pchenjano esančios vietovės dideliu kampu paleista raketa po maždaug 1 000 km skrydžio nukrito vandenyse tarp Korėjos pusiasalio ir Japonijos.

JAV nacionalinio saugumo taryba ją pavadino ilgo nuotolio raketa, o Japonijos gynybos ministras – tarpkontinentinės balistinės klasės ginklu.

Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, matyt, suvokdamas Europoje ir Amerikoje kylantį nepasitenkinimą dėl jo pastabų apie Kiniją ir Taivaną, vakar nusprendė toliau vaidinti kietą vyruką ir tvirtino, kad jo požiūris nepasikeitė.

„Prancūzijos ir europiečių pozicija Taivano klausimu yra ta pati. Mes pasisakome už status quo, ir ši politika yra pastovi“, – sakė E. Makronas. „Ji nepasikeitė. Tai vienos Kinijos ir taikaus šio klausimo sprendimo politika“.

Primename, kad E. Makronas po vizito Pekine sakė: „Klausimas, į kurį turime atsakyti kaip europiečiai, yra toks: ar mums naudinga paspartinti (krizę) Taivane? Ne.“

Kita Europos Sąjungos valstybė, nuosekliai judanti bloko skaldymo trajektorija, Vengrija, pasirašė naujus susitarimus, kuriais užtikrinama tolesnė galimybė gauti Rusijos energijos išteklių.

Tai akivaizdus ženklas, kad šalis toliau palaiko diplomatinius ir prekybinius ryšius su Maskva, kurios karo nusikaltėliai karo belaisviams gyviems peiliu nupjauna galvas.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Šijarto, kalbėdamas spaudos konferencijoje Maskvoje sakė, kad Rusijos valstybinė energetikos bendrovė „Gazprom“ sutiko leisti Vengrijai prireikus importuoti gamtinių dujų kiekį, viršijantį praėjusiais metais pakeistoje ilgalaikėje sutartyje sutartą kiekį.

Dujų, kurios Vengriją pasiektų „Turkstream“ dujotiekiu, kaina būtų ne didesnė kaip 150 eurų už megavatvalandę, – sakė P. Šijarto. Tai yra susitarimo, pagal kurį Vengrija galės atidėti dujų pirkimo mokėjimą, jei rinkos kainos viršys šį lygį, dalis.

Taigi tataip. Nei Vengrija, nei Prancūzija netiki, kad Rusija ar Kinija gali jas okupuoti: viena – prievartą sėjančiais driskiais, kita – nupirkdama teritorijas, technologijas ir susiekimo kelius, kartu su pramonės kompleksais. Vengrija, Prancūzija, Rusija, Kinija – aukščiau visko. Tikrai taip. Kodėl ne?

Operacinis lygmuo

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pakomentavo keturis „laukinius karo scenarijus“, kurie, kaip rašo laikraštis „The New York Times“, JAV buvo svarstomi kaip galimi veiksniai, darantys įtaką Rusijos karo prieš Ukrainą eigai.

O. Danilovas pabrėžė, kad karas yra labai sudėtingas dalykas: „Aš nežinau, dėl ko jie tai darė. Pirma, tai tikrai nėra mūsų scenarijai. Tai vadinamieji apokaliptiniai scenarijai, kai gali nutikti neįmanomų dalykų. Taip turime vertinti. Visi šie keturi scenarijai yra labai sudėtingi ir turi būti tam tikros aplinkybės, kad jie pradėtų vystytis“, – sakė jis.

„The New York Times“ paskelbė straipsnį apie keturis tikėtinus fatališkus karo scenarijus. Žurnalistai teigia, kad atitinkamus Rusijos karo prieš Ukrainą eigos variantus mažai tikėtinų įvykių atveju apsvarstė JAV žvalgybos pareigūnai.

Scenarijuose numatoma Rusijos fiurerio Putino ir/arba Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio mirtys, vadovybės pasikeitimas Rusijos ginkluotosiose pajėgose, ir Ukrainos smūgis Kremliui.

Ukrainos smūgis Kremliui nėra jau toks neįtikėtinas. Ir labai logiškas, jei norima iš tiesų laimėti šį karą.

Kremliaus kampanija, kuria siekiama rusifikuoti Ukrainą ir sunaikinti ukrainiečių tautinę tapatybę, paskatino ksenofobiją prieš tautines mažumas pačioje Rusijoje, praneša Karo studijų institutas.

Pažymima, kad prorusiškas informacinis lobizmas savo militarizmą demonstruoja „atkaklaus rusiško nacionalizmo ir intensyvios ksenofobijos“ pavidalu, kuris nukreiptas ir pačios Rusijos viduje – į jos tautines mažumas.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas pareiškė, kad tarptautiniai partneriai suteiks Ukrainai 115 mlrd. dolerių ilgalaikę finansinę pagalbą.

Dalyvavęs Pasaulio banke vykusiame ministrų lygio apskritojo stalo susitikime Ukrainai paremti, D. Šmyhalas sakė, kad išteklių sutelkimas Ukrainos atsigavimui buvo viena iš pagrindinių jo apsilankymo Vašingtone temų.

„Tarptautiniai partneriai suteiks Ukrainai 115 mlrd. dolerių ilgalaikę paramą. Tai ne tik užtikrins mūsų finansinį stabilumą, bet ir pasiųs aiškų signalą Rusijai, kad Ukrainos sąjungininkai rems mus tiek, kiek reikės. Iki visiškos pergalės“, – pabrėžė jis.

Į atsargą išėjęs generolas leitenantas Benas Hodžesas mano, kad karas Ukrainoje gali baigtis iki 2023 m. pabaigos. Tačiau tam JAV ir kitos Vakarų šalys turi priimti tinkamą politinį sprendimą ir suteikti Ukrainai viską, ko reikia pergalei.

„Pergalė gali ateiti šiais metais. Tai labai priklauso nuo to, ar JAV ir kai kurios kitos Vakarų šalys tvirtai pareikš norą, kad Ukraina pagaliau nugalėtų. O jei priimsime politinį sprendimą, karas baigsis iki metų pabaigos, nes Ukrainai suteiksime viską, ko jai reikia. Nebus daugiau jokių pasiteisinimų, pusinių priemonių. Mes imsimės ir padarysime tai. Ir aš tikiu šia galimybe“, – sakė jis.

Laukiame pergalės.

Taktinis lygmuo

JAV ir Latvijos atstovai patvirtino, kad jų kariai yra Ukrainos teritorijoje. Tačiau jie nedalyvauja karo veiksmuose. Etatiniai kariai tarnauja užtikrindami ambasadų ir krovinių į jas ir iš jų apsaugą.

Karo studijų centro analitikai mano, kad rusai Bachmute nepasiekė reikšmingų pergalių ir toliau kontroliuoja tik 76.5 proc. miesto griuvėsių.

Rusijos okupacinės pajėgos vykdo aktyvius veiksmus keturiomis kryptimis.

Per pastarąją parą Rusijos kariai surengė daugiau kaip 45 atakas Lymano, Bachmuto, Avdejevkos ir Marinkos apylinkėse.

Aršiausios kovos tęsiasi netoli Bachmuto. Rusai bando visiškai perimti paties miesto kontrolę, taip pat vykdo atakas į šiaurę nuo Chromovo ir netoli Bogdanovkos bei Predtečino, tačiau akivaizdžiai nesėkmingai.

Vasiukovka, Orechovo-Vasiljevka, Novomarkovo, Grigorovka, Bogdanovka, Bachmutas, Ivanovskoje, Novodmitrovka, Kurdiumovka, Družba, Severnoje ir Železnoje yra nuolat apšaudomi.

Donecko kryptimi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų kariai aptiko Rusijos automatinės kliūčių ruošimo stoties R-330Z „Rezident“ buvimo vietą. Stotis buvo gana toli už fronto linijos. Artilerijos smūgiu ji buvo visiškai sunaikinta.

Per pastarąją parą priešas surengė 2 raketų ir 32 oro smūgius, daugiau kaip 40 kartų apšaudė iš salvinių ugnies sitemų ukrainiečių karių pozicijas ir civilinę infrastruktūrą apgyvendintose vietovėse.

Yra žuvusių ir sužeistų civilių gyventojų. Iš oro gynybos sistemos S-300 paleistos 2 rusiškos raketos pataikė į civilinės infrastruktūros objektus Sloviansko mieste.

Ukrainos gynybos pajėgos 6 kartus smogė okupantų personalo ir karinės technikos koncentracijos zonoms, numušė 2 priešo „Orlan-10“ tipo bepiločius orlaivius.

Raketinių ir artilerijos pajėgų daliniai smogė 4 gyvosios jėgos, ginklų ir karinės technikos koncentracijos rajonams, pataikė į 2 priešo amunicijos sandėlius, taip pat į priešo radiolokacinę stotį.

Lietuva

Šalyje politinių partijų atstovai ginčijasi dėl aiškios užsienio politikos krypties. Bandoma rasti visiems tinkamas formuluotes ir pagaliau susitarti dėl strateginio dokumento.

Tačiau geriems valdančiosios koalicijos norams nepadeda net diplomatijos virtuozas ir vienus geriausių derybinių įgūdžių kaime turintis politikos profesionalas iš „kitos barikadų pusės“.

Opozicija, užsispyrusi kaip ožys, sako, esą jai „ožio partija“ nenurodinės ką ir kaip daryti.

Kai smėlio dėžėje vaikai pykdami dėl kastuvėlio ir mašinyčių sutelkia dėmesį tik į tai, kaip ir kokius labiau įžeidžiančius epitetus vieni kitiems sugalvoti, ateina katinas ir iškasęs duobelę pademonstruoja, ką apie visa tai jis mano.

Mes gi su jumis tik atlaidžiai šyptelime. Net ir senos demokratijos Londone ir Paryžiuje turi savus katinus.

Nuotraukoje: ukrainiečių ginklo broliai mūšyje.

Dėkojame, kad remiate ir suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Ypatingas ačiū rėmėjams DT Artelė, UAB ir Lietuvos aludarių gildijai. Kasdienės apžvalgos yra „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėte pakviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624