Žymos archyvas: Vaižgantas

Vaižganto apdovanojimas bus įteiktas muziejininkui, poetui, žurnalistui Alfui Pakėnui (0)

2019 09 09 08:00

Rugsėjo 14 d. 13 val. Vaižganto gimtajame Malaišių kaime (Anykščių r., Svėdasų sen.) bus įteiktas jau 17-asis kasmetinis Vaižganto apdovanojimas (premija). Šiemet jis paskirtas muziejininkui, poetui, žurnalistui, Vaižganto gyvenimo ir kūrybos puoselėtojui, knygų ir straipsnių apie Vaižgantą autoriui Alfui Pakėnui, kurį apdovanojimui pasiūlė XXVII knygos mėgėjų draugija ir Lietuvos universitetų moterų asociacija.

Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, minėdamos Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos 80-metį, yra įsteigusi Skaityti toliau →

V. Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę? (15)

2019 08 13 11:13

Koks paikas klausimas, gal net prilygstantis provokacijai, nes prieštarauja Konstitucijos 17 str. Tačiau man jis kilo, minint pirmojo Lietuvos prezidento 145-ąsias gimimo metines.

Pasitikdamas šią datą Seimas 2019-uosius paskelbė Antano Smetonos metais. Praėjusį šeštadienį prezidento atminimas buvo pagerbtas Kauno istorinėje Prezidentūroje; šiųmetinių Smetoninių kulminacija – paminklo Antanui Smetonai atidengimas Užulėnio dvare, jubiliejinėse iškilmėse dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda. Skaityti toliau →

R. Šarknickas. Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus bandomas paversti negyvu (6)

2019 04 18 12:42

arunas-snieckus-vasilaiuskaites-nuotr-2012-02-24

Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus bandomas paversti negyvu Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus įkurtas 1990 m. buvusioje klebonijoje. Tai seniausias išlikęs pastatas Vilkijoje. Manoma, kad šiam namui yra per 300 metų. Jo sienos regėjo mums gerai žinomus lietuvių kūrėjus, tačiau ryškiausią pėdsaką čia paliko garsiausias lietuvių tautosakininkas ir etnografas Antanas Juška. Jo sukaupti lietuvių liaudies dvasiniai turtai ir šiandien stebina savo gausa. A. Juškos amžininkai mini daugiau nei 70 tūkst. senųjų lietuviškų žodžių žodyną, Skaityti toliau →

Paroda: „Vietų vardais į mus kalba pati Žemė“ (0)

2019 02 20 13:00

Paroda: „Vietų vardais į mus kalba pati Žemė“ | LMAVB nuotr.

Iki kovo 29 d., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veiks mažoji trijų stendų paroda „Vietų vardais į mus kalba pati Žemė“ (K. Būga), skirta Vietovardžių metams paminėti.

Parodoje eksponuojami Vrublevskių bibliotekos fondų dokumentai, iliustruojantys Lietuvos vietovardžių rinkimo bei tyrimo istoriją.

Vietovardžių rinkimas Skaityti toliau →

Bitėnuose vyks Vydūno draugijos vasaros stovykla (0)

2019 02 16 17:00

Vaizdas nuo Rambyno į Tilžę | T. Staniko nuotr.

Rugpjūčio 3-10 d., Bitėnuose, veiks Vydūno draugijos stovykla. Rugpjūčio 3 d., šeštadienį, stovyklos dalyviai rinksis ir įsikurs mokytojų Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodyboje.

Rugpjūčio 4 d., sekmadienį, vyks stovyklos atidarymas – vėliavos pakėlimas, Vydūno kapo Bitėnų kapinaitėse lankymas, popietė ant Rambyno.

Žadama konferencija Pagėgių Vydūno viešojoje bibliotekoje, skirta Vydūno ir Skaityti toliau →

D. Žuromskienė. Per juostą – į širdį (0)

2018 04 17 14:00

Juozas Tumas-Vaižgantas, 1923 m. | maironiomuziejus.lt nuotr.

Atminty iškyla Mariaus Puloko eilėraščio „Lino kelias“ eilutė: „Kaip gaila vasaros ir žydinčio lino, / Bet jo žydėjimas toks trumpas ir trapus. / Jis su žmogum keliauja ilgą, ilgą kelią, / Primindamas kančias, vargus …“. Poeto eilėmis tyliai prikeliama tai, kas protėviams buvo brangu, kas jų gerbta ir mylėta.

Tik poetai, rašytojai padeda geriau suvokti praėjusio laikmečio dvasią. Linas – svarbi lietuvių tautos pasaulėjautos formavimo dalis. Šiandien linas dažnai tampa simboliu, raginančiu saugoti tautos kultūros vertybes.

Todėl ir norisi prabilti J. Tumo-Vaižganto žodžiais: „Per juostą – į širdį“. Toje juostoje Skaityti toliau →

A. Bumblauskas: Pramiegojom savo istoriją, kurios turėtų prireikti (9)

2017 02 03 19:25

Alfredas Bumblauskas | E. Kurausko nuotr.

Anot Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, nors Lietuvos istorija laikoma vienu mūsų tapatybės pagrindų, tačiau visą laiką gyvenome su pramiegotos Lietuvos istorijos idėja. Ne veltui Maironis yra pasakęs, kad po Vytauto mirties – penki amžiai nakties be aušros.

Tokiomis įžvalgomis dalijosi vienas įtakingiausių istorikų paskaitoje „Pramiegota Lietuvos istorija“, skaitytoje vasario 2–4 d. vykstančioje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos“.

Skaityti toliau →

„Atspindžiai“: Birštonas kuria darną (video, nuotraukos) (0)

2016 12 08 21:53

Birštonas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pasakyti, kad Birštonas kuria darną – maža. Nes darną kuria visi ramūs ir jaukūs miesteliai, o ką jau bekalbėti apie kurortus. Tačiau ir tarp kurortų Birštonas yra tarsi tas Vaižganto deimančiukas, kuris turi savo švytėjimo istoriją ir paslaptį.

Šiandien Birštonas yra ypatingas. Šiltas, savas ir pasakiškai kalėdinis. Gal todėl verta jame pabūti būtent dabar. O jei jau nepabūti, tai bent jau mesti žvilgsnį į tą darną, kurią šis Miestas mums siūlo.

Gruodžio 6 d., Birštono kultūros centro salėje, visiems birštoniečiams ir miesto svečiams pristatytas filmas apie Birštono kurortą. Skaityti toliau →

Seimas 2019-uosius paskelbė Juozo Tumo-Vaižganto metais (0)

2016 11 08 17:55

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. bus minimos kunigo ir rašytojo, visuomenės veikėjo Juozo Tumo-Vaižganto 150-osios gimimo metinės, nutarė 2019-uosius paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-4812) balsavo 58 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Priimtame nutarime pabrėžiama, kad Juozas Tumas-Vaižgantas yra viena iš ryškiausių XX a. pirmos pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas, lietuvių prozos klasikas, Skaityti toliau →

Anykščiai kviečia į Vaižgantines (0)

2016 09 09 15:51

Rugsėjo 17 dieną, šeštadienį, nuo 13 val. lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo- Vaižganto gimtinėje – Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Malaišių kaime vyks tradicinės Vaižgantinės.

Vaižgantinnėse bus pagerbtas penkioliktas respublikinio literatūrinio Vaižganto apdovanojimo laimėtojas ir aštuntasis Vaižganto mažojo apdovanojimo „Už nuopelnus Svėdasų kraštui“ laimėtojas, o taip pat įvairių varžytuvių dalyviai, gimtojo krašto šviesuoliai.

Renginyje gros nuotaikinga muzika, ant Malaišių senųjų pastatų sienų veiks Simonos Bagdonaitės ir Raimundo Kovo parengtas nuotraukų parodos. Skaityti toliau →

V. Tumėnas. Lino šventėje menininkai perteikė Lino Kančios apeigas (nuotraukos) (3)

2015 07 21 21:06

18Drobiu baitojos su Linu stebi Saule_Kuliesius-K100

Linas lietuvių tradicijoje buvo ypatingu augalu. Be jo nebuvo įsivaizduojamas ne tik kasdienis bet ir šventinis gyvenimas. Linų darbai buvo dirbami apskritus metus. Juos lydėjo dainos, žaidimai ir apeigos. Rudenį, nuimdami derlių senovės žemaičiai jau rūpinosi linininkystės sėkme kitais metais, prašydami linų dievybės Vaižganto globos. Šaltuoju metų laikotarpiu apdirbti linai verpiami, iš jų audžiamos drobės, iš kurių siuvami ir kasdieniai ir šventiniai aprėdai bei rankšluosčiai. Lietuvių žiemos ir pavasario šventėse gausu simbolikos (pavyzdžiui, persirengėlių kaukės su lino plaukais ir barzdomis, ilgi Skaityti toliau →

Karžygiškos dvasios brahmanas (13)

2015 04 20 08:15

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Algirdo Patacko laidotuvių Mišiose Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje arkivyskupas Sigitas Tamkevičius priminė velionio žodžius: „Mes norime laisvę atgauti, tačiau ar nuo to pradedame, nuo ko reikėtų, – vaduotis visų pirma iš savo nuodėmių? Kitaip mūsų laisvės kova kryps į nuogą politinę. Mūsų laisvė tuomet virs nelaisve kitiems, meilė Tėvynei virs neapykanta svetimiems, o dora bus tai, kas man šiuo metu patinka; kova dėl laisvės virs kova dėl valdžios“. Arkivyskupas pridūrė: tuos žodžius pasakė ne kunigas, o pasaulietis.

Patackas iš tiesų buvo kunigas, bet jau pamiršta šio senovinio žodžio prasme: ką skelbė ir mokė, tuo ir gyveno. Skaityti toliau →

R. Ozolas. Šventas Vaižgantas (0)

2015 04 11 10:58

Jis – kitoks. Iš pirmo žvilgsnio.

Koks – pasakyti labiausiai kliudo tie jo perdegę plaukai, švelniai, bet įsakmiai siaučiantys jį tokio kažkokio amžinojo lietuvių senolio aureole.

Joks jis senolis. Nereikia nė įsiskaityti, pakanka atidžiau pažvelgti į katrą ne visai atsitiktinį jo portretą, kad pamatytum vaiko akis, modeliuojančias visą gyvenimui tiesiog jaunuoliškai atvirą Vaižganto veidą. Jo akys yra durys į gyvenimo šventovę, kuri yra tokia didelė, kad joje telpa visas pasaulis su visais savo dievais ir žmonėmis, ir mums lieka tik kartu su visais Vaižganto vaikais ir jaunuoliais stebėtis, koks tas pasaulis gražus, o su suaugusiais – džiaugsmingai apie jį kalbėti. Skaityti toliau →

Kauno jaunimas nusilenkė knygnešiams (nuotraukos) (0)

2014 05 08 22:20

Kauno jaunimas nusilenkė knygnešiams | kaunas.lt nuotr.

Pačioje garbingiausioje vietoje, prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Knygnešių sienelės ir skulptoriaus Juozo Zikaro sukurto paminklo „Knygnešys“, trečiadienį vyko tradicinis Jono Pauliaus II gimnazijos rengiamas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas.

Šiais metais sukanka 110 metų, kai Lietuvoje buvo panaikintas spaudos ir gimtojo žodžio draudimas. Nė viena pasaulio tauta neišgyveno gimtosios kalbos draudimo, o Lietuvoje 40 metų žmonės negalėjo mokytis, spausdinti knygų gimtąja kalba. Spaudos draudimui priešinosi visa tauta, bet didžiausias nuopelnas dėl gimtojo žodžio likimo priklauso knygnešiams. Skaityti toliau →

A. Patackas. Mykoliukas ir Severiutė, arba kas ten, vydijoje, giliai glūdi (11)

2014 04 30 12:03

Senos kultūringos tautos turi literatūrinius kūrinius, kurie yra tapę mitu, tos kultūros prasimboliu, o dažnai ir tautos tapsmo tauta iš genčių sambūrio ar liaudies pagrindiniu impulsu. Rusams tai gal Puškinas ar „Karas ir taika“; vokiečiams Gėtė ir Šileris, o gal Hermanas Hesė; lenkams, be abejo, „Tvanas“ ir senatvės periodo Adomas Mickevičius (lenkai apskritai yra literatūros sukurta tauta)

Kas yra mums, lietuviams, yra tuo literatūriniu kūriniu, įspėjusiu ir autoriaus talentingos plunksnos dėka atskleidęs tautai jos giliausias paslaptis, ją pažadinęs? Be abejo, Maironis. Skaityti toliau →

Kur pamatyti legendinius J.Tumo-Vaižganto kailinius? (0)

2013 09 28 20:07

Juozas Tumas-Vaižgantas dar gyvas būdamas tapo legenda. Legendiniais tapo ir kai kurie jo asmeniniai daiktai. Pavyzdžiui, garsieji Vaižganto kailiniai, kuriuos jam 1925 metais, viešint Paryžiuje, nupirko sesers Severijos žentas diplomatas Petras Klimas. Tuo pačiu nupirko ir kailinę kepurę. Kepurės pirkti Klimas neketino, bet Vaižgantas, garsėjęs savo humoru, pasakė: „davei žirgą, duok ir balną.“
Su naujais kailiniais ir kepure rašytojas nusifotografavo vienoje iš garsiausių Paryžiaus fotoatelje.

Dabar tie Vaižganto kailiniai, tiksliau, paltas iš geros angliškos medžiagos, pamuštas usūrinio šuns kailiu, Skaityti toliau →

Jau dvi Vaižganto literatūrinių herojų skulptūros puošia rašytojo sodybvietę (0)

2013 05 14 10:21

Skulptūra Vaižganto literatūriniam veikėjui - kaimo tijūnui Rapolui Geišei Malaišiuse

Lietuvoje ir užsienio šalyse žinomo rašytojo, vieno iš lietuvių grožinės literatūros pradininkų ir klasikų, liaudies švietėjo, kraštiečio ir kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gyvenimo būdas ir filosofija, ypač moralinės, dvasinės ir sielovadinės jo nuostatos su giliu kaimo žmogaus gyvenimo pajautimu, jo rūpesčių, siekių ir dorų kaimyniškų santykių suvokimu bei įprasminimu beletristiniuose ir kituose kūriniuose iki šiol nepaprastai žavi bei įkvepia prasmingiems darbams visus Svėdasų krašto žmones.

Galbūt dėl to čia iš kartos į kartą yra menamas, gerbiamas bei saugomas ir paties rašytojo Vaižganto atminimas. Kunigiškių kaime iki šiol globojama rašytojo lankyta senoji pradžios mokykla, platų kultūros ir švietimo darbų barą varo Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, atstatyti gimtajame Malaišių kaime jo tėvų sodybos pamatai, išsaugotas rašytojo bareljefinis paminklas, Skaityti toliau →

A. Juozaitis.Tauta iš žodžių, arba Es runāju latviski (audio, video) (10)

2010 11 30 23:07

Skelbiame ištrauką iš spaudai rengiamos filosofo Arvydo Juozaičio knygos apie Rygos civilizaciją. Ši knyga turėtų dienos šviesoje pasirodyti pavasarį.

Gatvės žibintas ir vėl kiša savo galvą į mano miegamąjį, ir vėl apšviečia jį tarsi operacinę palatą. Pasiutimas tie Miesto žibintai! Manojoje Miera gatvėje jie siekia ketvirto aukšto langus ir gena košmarus į dorų piliečių sapnus. Tačiau be mitų ir pasakų Miesto nesuprasi.

Laimė, jau rytmetys, žibintas blanksta, langas šarmoja. Po ausimi burblenantis radijas baigia naktinę programą. Tai LR-1, pirmoji Latvijos radijo programa. Skaityti toliau →