Rugsėjo 20 d. minint 150-asias visuomenės veikėjo, rašytojo, kunigo Juozo Tumo-Vaižganto gimimo metines prie Vytauto bažnyčios atidengtas jam skirtas paminklas.
Bronzinį ant suoliuko su šuniuku sėdinčio J. Tumo-Vaižganto paminklą sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras. Paminklas pastatytas šalia bažnyčios, kurioje prieš mirtį dirbo lietuvybės puoselėtojas.
2019 metai Seimo nutarimu yra paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. J. Tumas-Vaižgantas yra Skaityti toliau
Rugsėjo 14 d. 13 val. Vaižganto gimtajame Malaišių kaime (Anykščių r., Svėdasų sen.) bus įteiktas jau 17-asis kasmetinis Vaižganto apdovanojimas (premija). Šiemet jis paskirtas muziejininkui, poetui, žurnalistui, Vaižganto gyvenimo ir kūrybos puoselėtojui, knygų ir straipsnių apie Vaižgantą autoriui Alfui Pakėnui, kurį apdovanojimui pasiūlė XXVII knygos mėgėjų draugija ir Lietuvos universitetų moterų asociacija.
Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, minėdamos Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos 80-metį, yra įsteigusi Skaityti toliau
Koks paikas klausimas, gal net prilygstantis provokacijai, nes prieštarauja Konstitucijos 17 str. Tačiau man jis kilo, minint pirmojo Lietuvos prezidento 145-ąsias gimimo metines.
Pasitikdamas šią datą Seimas 2019-uosius paskelbė Antano Smetonos metais. Praėjusį šeštadienį prezidento atminimas buvo pagerbtas Kauno istorinėje Prezidentūroje; šiųmetinių Smetoninių kulminacija – paminklo Antanui Smetonai atidengimas Užulėnio dvare, jubiliejinėse iškilmėse dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda. Skaityti toliau
Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus bandomas paversti negyvu Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus įkurtas 1990 m. buvusioje klebonijoje. Tai seniausias išlikęs pastatas Vilkijoje. Manoma, kad šiam namui yra per 300 metų. Jo sienos regėjo mums gerai žinomus lietuvių kūrėjus, tačiau ryškiausią pėdsaką čia paliko garsiausias lietuvių tautosakininkas ir etnografas Antanas Juška. Jo sukaupti lietuvių liaudies dvasiniai turtai ir šiandien stebina savo gausa. A. Juškos amžininkai mini daugiau nei 70 tūkst. senųjų lietuviškų žodžių žodyną, Skaityti toliau
Iki kovo 29 d., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veiks mažoji trijų stendų paroda „Vietų vardais į mus kalba pati Žemė“ (K. Būga), skirta Vietovardžių metams paminėti.
Parodoje eksponuojami Vrublevskių bibliotekos fondų dokumentai, iliustruojantys Lietuvos vietovardžių rinkimo bei tyrimo istoriją.
Vietovardžių rinkimas Skaityti toliau
Rugpjūčio 3-10 d., Bitėnuose, veiks Vydūno draugijos stovykla. Rugpjūčio 3 d., šeštadienį, stovyklos dalyviai rinksis ir įsikurs mokytojų Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodyboje.
Rugpjūčio 4 d., sekmadienį, vyks stovyklos atidarymas – vėliavos pakėlimas, Vydūno kapo Bitėnų kapinaitėse lankymas, popietė ant Rambyno.
Žadama konferencija Pagėgių Vydūno viešojoje bibliotekoje, skirta Vydūno ir Skaityti toliau
Atminty iškyla Mariaus Puloko eilėraščio „Lino kelias“ eilutė: „Kaip gaila vasaros ir žydinčio lino, / Bet jo žydėjimas toks trumpas ir trapus. / Jis su žmogum keliauja ilgą, ilgą kelią, / Primindamas kančias, vargus …“. Poeto eilėmis tyliai prikeliama tai, kas protėviams buvo brangu, kas jų gerbta ir mylėta.
Tik poetai, rašytojai padeda geriau suvokti praėjusio laikmečio dvasią. Linas – svarbi lietuvių tautos pasaulėjautos formavimo dalis. Šiandien linas dažnai tampa simboliu, raginančiu saugoti tautos kultūros vertybes.
Todėl ir norisi prabilti J. Tumo-Vaižganto žodžiais: „Per juostą – į širdį“. Toje juostoje Skaityti toliau
Anot Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, nors Lietuvos istorija laikoma vienu mūsų tapatybės pagrindų, tačiau visą laiką gyvenome su pramiegotos Lietuvos istorijos idėja. Ne veltui Maironis yra pasakęs, kad po Vytauto mirties – penki amžiai nakties be aušros.
Tokiomis įžvalgomis dalijosi vienas įtakingiausių istorikų paskaitoje „Pramiegota Lietuvos istorija“, skaitytoje vasario 2–4 d. vykstančioje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos“.
Pasakyti, kad Birštonas kuria darną – maža. Nes darną kuria visi ramūs ir jaukūs miesteliai, o ką jau bekalbėti apie kurortus. Tačiau ir tarp kurortų Birštonas yra tarsi tas Vaižganto deimančiukas, kuris turi savo švytėjimo istoriją ir paslaptį.
Šiandien Birštonas yra ypatingas. Šiltas, savas ir pasakiškai kalėdinis. Gal todėl verta jame pabūti būtent dabar. O jei jau nepabūti, tai bent jau mesti žvilgsnį į tą darną, kurią šis Miestas mums siūlo.
Gruodžio 6 d., Birštono kultūros centro salėje, visiems birštoniečiams ir miesto svečiams pristatytas filmas apie Birštono kurortą. Skaityti toliau
Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. bus minimos kunigo ir rašytojo, visuomenės veikėjo Juozo Tumo-Vaižganto 150-osios gimimo metinės, nutarė 2019-uosius paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-4812) balsavo 58 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Priimtame nutarime pabrėžiama, kad Juozas Tumas-Vaižgantas yra viena iš ryškiausių XX a. pirmos pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas, lietuvių prozos klasikas, Skaityti toliau
Rugsėjo 17 dieną, šeštadienį, nuo 13 val. lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo- Vaižganto gimtinėje – Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Malaišių kaime vyks tradicinės Vaižgantinės.
Vaižgantinnėse bus pagerbtas penkioliktas respublikinio literatūrinio Vaižganto apdovanojimo laimėtojas ir aštuntasis Vaižganto mažojo apdovanojimo „Už nuopelnus Svėdasų kraštui“ laimėtojas, o taip pat įvairių varžytuvių dalyviai, gimtojo krašto šviesuoliai.
Renginyje gros nuotaikinga muzika, ant Malaišių senųjų pastatų sienų veiks Simonos Bagdonaitės ir Raimundo Kovo parengtas nuotraukų parodos. Skaityti toliau
Linas lietuvių tradicijoje buvo ypatingu augalu. Be jo nebuvo įsivaizduojamas ne tik kasdienis bet ir šventinis gyvenimas. Linų darbai buvo dirbami apskritus metus. Juos lydėjo dainos, žaidimai ir apeigos. Rudenį, nuimdami derlių senovės žemaičiai jau rūpinosi linininkystės sėkme kitais metais, prašydami linų dievybės Vaižganto globos. Šaltuoju metų laikotarpiu apdirbti linai verpiami, iš jų audžiamos drobės, iš kurių siuvami ir kasdieniai ir šventiniai aprėdai bei rankšluosčiai. Lietuvių žiemos ir pavasario šventėse gausu simbolikos (pavyzdžiui, persirengėlių kaukės su lino plaukais ir barzdomis, ilgi Skaityti toliau
Algirdo Patacko laidotuvių Mišiose Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje arkivyskupas Sigitas Tamkevičius priminė velionio žodžius: „Mes norime laisvę atgauti, tačiau ar nuo to pradedame, nuo ko reikėtų, – vaduotis visų pirma iš savo nuodėmių? Kitaip mūsų laisvės kova kryps į nuogą politinę. Mūsų laisvė tuomet virs nelaisve kitiems, meilė Tėvynei virs neapykanta svetimiems, o dora bus tai, kas man šiuo metu patinka; kova dėl laisvės virs kova dėl valdžios“. Arkivyskupas pridūrė: tuos žodžius pasakė ne kunigas, o pasaulietis.
Patackas iš tiesų buvo kunigas, bet jau pamiršta šio senovinio žodžio prasme: ką skelbė ir mokė, tuo ir gyveno. Skaityti toliau
Jis – kitoks. Iš pirmo žvilgsnio.
Koks – pasakyti labiausiai kliudo tie jo perdegę plaukai, švelniai, bet įsakmiai siaučiantys jį tokio kažkokio amžinojo lietuvių senolio aureole.
Joks jis senolis. Nereikia nė įsiskaityti, pakanka atidžiau pažvelgti į katrą ne visai atsitiktinį jo portretą, kad pamatytum vaiko akis, modeliuojančias visą gyvenimui tiesiog jaunuoliškai atvirą Vaižganto veidą. Jo akys yra durys į gyvenimo šventovę, kuri yra tokia didelė, kad joje telpa visas pasaulis su visais savo dievais ir žmonėmis, ir mums lieka tik kartu su visais Vaižganto vaikais ir jaunuoliais stebėtis, koks tas pasaulis gražus, o su suaugusiais – džiaugsmingai apie jį kalbėti. Skaityti toliau
Pačioje garbingiausioje vietoje, prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Knygnešių sienelės ir skulptoriaus Juozo Zikaro sukurto paminklo „Knygnešys“, trečiadienį vyko tradicinis Jono Pauliaus II gimnazijos rengiamas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas.
Šiais metais sukanka 110 metų, kai Lietuvoje buvo panaikintas spaudos ir gimtojo žodžio draudimas. Nė viena pasaulio tauta neišgyveno gimtosios kalbos draudimo, o Lietuvoje 40 metų žmonės negalėjo mokytis, spausdinti knygų gimtąja kalba. Spaudos draudimui priešinosi visa tauta, bet didžiausias nuopelnas dėl gimtojo žodžio likimo priklauso knygnešiams. Skaityti toliau
Senos kultūringos tautos turi literatūrinius kūrinius, kurie yra tapę mitu, tos kultūros prasimboliu, o dažnai ir tautos tapsmo tauta iš genčių sambūrio ar liaudies pagrindiniu impulsu. Rusams tai gal Puškinas ar „Karas ir taika“; vokiečiams Gėtė ir Šileris, o gal Hermanas Hesė; lenkams, be abejo, „Tvanas“ ir senatvės periodo Adomas Mickevičius (lenkai apskritai yra literatūros sukurta tauta)
Kas yra mums, lietuviams, yra tuo literatūriniu kūriniu, įspėjusiu ir autoriaus talentingos plunksnos dėka atskleidęs tautai jos giliausias paslaptis, ją pažadinęs? Be abejo, Maironis. Skaityti toliau
Juozas Tumas-Vaižgantas dar gyvas būdamas tapo legenda. Legendiniais tapo ir kai kurie jo asmeniniai daiktai. Pavyzdžiui, garsieji Vaižganto kailiniai, kuriuos jam 1925 metais, viešint Paryžiuje, nupirko sesers Severijos žentas diplomatas Petras Klimas. Tuo pačiu nupirko ir kailinę kepurę. Kepurės pirkti Klimas neketino, bet Vaižgantas, garsėjęs savo humoru, pasakė: „davei žirgą, duok ir balną.“
Su naujais kailiniais ir kepure rašytojas nusifotografavo vienoje iš garsiausių Paryžiaus fotoatelje.
Dabar tie Vaižganto kailiniai, tiksliau, paltas iš geros angliškos medžiagos, pamuštas usūrinio šuns kailiu, Skaityti toliau
Lietuvoje ir užsienio šalyse žinomo rašytojo, vieno iš lietuvių grožinės literatūros pradininkų ir klasikų, liaudies švietėjo, kraštiečio ir kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gyvenimo būdas ir filosofija, ypač moralinės, dvasinės ir sielovadinės jo nuostatos su giliu kaimo žmogaus gyvenimo pajautimu, jo rūpesčių, siekių ir dorų kaimyniškų santykių suvokimu bei įprasminimu beletristiniuose ir kituose kūriniuose iki šiol nepaprastai žavi bei įkvepia prasmingiems darbams visus Svėdasų krašto žmones.
Galbūt dėl to čia iš kartos į kartą yra menamas, gerbiamas bei saugomas ir paties rašytojo Vaižganto atminimas. Kunigiškių kaime iki šiol globojama rašytojo lankyta senoji pradžios mokykla, platų kultūros ir švietimo darbų barą varo Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, atstatyti gimtajame Malaišių kaime jo tėvų sodybos pamatai, išsaugotas rašytojo bareljefinis paminklas, Skaityti toliau
Skelbiame ištrauką iš spaudai rengiamos filosofo Arvydo Juozaičio knygos apie Rygos civilizaciją. Ši knyga turėtų dienos šviesoje pasirodyti pavasarį.
Gatvės žibintas ir vėl kiša savo galvą į mano miegamąjį, ir vėl apšviečia jį tarsi operacinę palatą. Pasiutimas tie Miesto žibintai! Manojoje Miera gatvėje jie siekia ketvirto aukšto langus ir gena košmarus į dorų piliečių sapnus. Tačiau be mitų ir pasakų Miesto nesuprasi.
Laimė, jau rytmetys, žibintas blanksta, langas šarmoja. Po ausimi burblenantis radijas baigia naktinę programą. Tai LR-1, pirmoji Latvijos radijo programa. Skaityti toliau
