Žymos archyvas: tremtis

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse – unikalus tremties liudijimas (0)

Knyga.Saugoti amziamsBirželio 8 d. 17 val. vyks tremtinio Rimanto Kuprio knygos „Saugoti amžiams. Mūsų šeimos tremties istorija“ pristatymas Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius).

Ši knyga – tai tikras liudijimas apie 1941 m. tremtinius, jų iškentėtus vargus ir patirtas kančias. Taip pat, tai pasakojimas apie žmones, išlikusius net ir tokiomis baisiomis sąlygomis, apie Tėvynės meilę ir begalinį troškimą grįžti namo, į Lietuvą.

Knygos pristatyme dalyvaus: Knygos autorius, 1941 m. tremtinys Rimantas Kuprys, Skaityti toliau

Mirė poetė, mokytoja Bronė Liniauskienė (0)

Bronė Liniauskienė | klavb.lt nuotr.

Gegužės 28 dieną Kretingoje, eidama devyniasdešimt penktuosius gyvenimo metus mirė vyriausiosios kartos poetė, iškili pedagogė,  ilgametė lietuvių kalbos  ir literatūros mokytoja-ekspertė, pokario partizanų ryšininkė, Kretingos Garbės pilietė Bronė Liniauskienė (1923 – 2017).

Bronė Liniauskienė-Rimkevičiūtė gimė 1923 metų kovo 20 dieną Žilionių kaime Radviliškio rajone. 1931-1935 m. poetė mokėsi Vėriškių (Radviliškio r.) pradinėje mokykloje, 1935-1937 m. – Šeduvos progimnazijoje, 1941 metais baigė Šeduvos „Saulės” progimnaziją, 1943 metais – Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1957-1963 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, jį baigusi įgijo lituanistės Skaityti toliau

Tremtinės Jozefos B. laiškai scenoje (0)

Paroda Jozefos laiskai

Gegužės 22 d. 19 val. Vilniaus lenkų kultūros namuose (Naugarduko g. 76) rengiamas ypatingas vakaras, kuriame bus skaitomi vienos iš tūkstančių 1940 m. ištremtųjų, vilnietės J￳zefos Bujdo laiškai.

Lietuvos gyventojų tremtis po 1940 metų paliko skaudžių pėdsakų daugelyje šeimų, šiandien gyvenančių ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Išreikšti ir įveikti traumines patirtis, atgaivinti istorinę atmintį padeda menas. 

Šis renginys uždarys iki gegužės 21 d. Genocido aukų muziejuje eksponuojamą parodą „Jozefos laiškai“. Skaityti toliau

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro veikla svarbi puoselėjant istorinę atmintį (0)

Partizanas Antanas Baksys-Klajunas_genocid.lt

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) išklausė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro 2016 metų ataskaitą, kurią pristatė Centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.

Genocido centras 2016 metais nuosekliai vykdė tęstines istorinių ir specialiųjų tyrimų programas, šių programų rezultatus skelbė mokslinėse publikacijose bei konferencijų pranešimuose. Taip pat buvo projektuojami ir statomi memorialiniai ženklai, Skaityti toliau

Lituanistės atlikusios praktiką JAV: Įgijome daugiau tikėjimo tuo, ką darome (0)

Lituanistine praktika JAV_CLM

Švietimo mainų paramos fondas kiekvienais metais skelbia konkursą studentams atlikti praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse.

Keletas Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų kasmet dalyvauja šiame konkurse, o laimėjusieji meta sau iššūkį pabūti mokytoju svetur, išbando save lietuvių kalbos ir kultūros mokydami užsienio lietuvius ir parsiveža neišdildomų įspūdžių.

Skaityti toliau

J. Arasimavičius. Ar šiomis dienomis būna riterių? (nuotraukos) (1)

Pranas Žižmaras 1997 m. | Knygos „Debesų karžygys : legenda apie Praną Žižmarą“ nuotr.

Sklaidant istorijos puslapius kartais kyla klausimas, kas per žmonės buvo riteriai. Ar šiais laikais, kai esame įsukti į nuolatinį skubėjimą, kovą už būvį, nerimą ir abejones, dar yra žmonių riterių? Kas būtų šie antžmogiai?

Atsakyčiau, kad tai skautai. Juk ir skautų globėjas yra šv. Jurgis – riteris, nuolat kovojęs su blogiu.

Riteriškumas – tai viena iš savybių, kuriomis turi pasižymėti tikras skautas. Juk esame prisiekę tarnauti Dievui, Tėvynei ir padėti artimam. Taip pa Skaityti toliau

A. Tyla. Trečius metus laukiu atsakymo iš LRT (30)

Prof. Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

Beveik prieš trejus metus kreipiausi į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT) dėl Laisvės kovų, kaip mūsų tautos valstybinės tapatybės raiškos ir jos sklaidos žiniasklaidoje. Kreipimąsi išsiunčiau 2014 03 21 d. Jokio atsakymo nesulaukiau.

Manau, kad šis klausimas buvo, yra ir bus svarbus ir reikšmingas pilietiniam ir patriotiniam stiprinimui. Todėl norėčiau kreipimąsi paskelbti Jūsų dienraštyje.

*** Skaityti toliau

Paminėti 1951 m. spalio mėn. trėmimai (2)

1951-trentiniu-minejimas_seimo-kanc-nuotr

Spalio 3 dieną prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti vyko 1951 m. spalio 2–3 d. trėmimų paminėjimas.

Šiemet sukako 65 metai, kai 1951 m. spalio 2–3 d. iš Lietuvos į įvairias tremties vietas pajudėjo pilni ešelonai žmonių, daugiausiai į Krasnojarsko kraštą, kur ištremta daugiau nei 16 tūkst. žmonių, tarp jų apie 5 tūkst. vaikų. Anot Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininko Vytauto Saulio, skirtingai nuo ankstesnių vežimų, kurie buvo vykdomi savaitgaliais, šis prasidėjo ankstų antradienio rytą. Skaityti toliau

N.Kitkauskas – poetas, tapęs Lietuvos istorijos pamatų tyrinėtoju (3)

napoleonas-kitkauskas-olgos-posaskovos-nuotr

„Vaikystėje jaučiau potraukį poezijai, tačiau mama, matyt, norėjo, kad tapčiau kunigu, apie tai sužinojau jau vėliau, – pradeda savo pasakojimą Napaliu artimųjų vadinamas Napoleonas Kitkauskas, – rašiau eiles ir net ėmiau pats „leisti“ simboliškus laikraščius, suklijuodamas juos iš senų iškarpų. Prasidėjus karui, prie vokiečių, baigiau II ir III gimnazijos klases. Atėjus sovietams, tęsiau mokslus Utenos gimnazijoje. Mėgau labai skaityti, tačiau ir pats bandžiau kažką kurti. Priklausiau mokyklos literatų būreliui. Kai klausiau pamokose mokytoją pasakojant apie Kristijoną Donelaitį ir Tolminkiemį, nepagalvojau, kad ateityje teks atstatyti bažnyčią, kurioje buvo palaidotas garsusis lietuvių Homeras. Pamenu, mano eilėraštis „Nesustok, plunksnele!“ buvo įdėtas į gimnazijos sienlaikraštį.“ Skaityti toliau

G. Baliukevičius. Pastatytas paminklas tremtiniams Galiašore (3)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Septyni asmenys 2015 m. rugsėjo 15 d. planavo išvykti į Sibire esančią Permės sritį, į kurią 1945 m. buvo ištremta apie 4500 žmonių iš Lietuvos. Šiame krašte esančioje Galiašoro gyvenvietėje jie ketino sutvarkyti tremtinių kapines ir pastatyti paminklą, skirtą ten mirusiems tremtiniams atminti.

Projekto sumanytojai dalyvavo konkurse geridarbai.lt, tačiau prizinės vietos ir atitinkamos pinigų sumos nepavyko laimėti. Tuomet VGTU „Inžinerijos“ bėgimo mėgėjų klubo, kuriam priklauso šių eilučių autorius, prezidentas Stasys Čirba kreipėsi į visuomenę, prašydamas  paremti kilnią iniciatyvą nors ir nedideliu įnašu. Taurūs tautiečiai atsiliepė į kreipimąsi, paaukojo 1370 eurų, bet paminklo statybai paskaičiuota suma – apie 5000 eurų, – trūkumas nemažas. Pakankamos sumos kelionei tąsyk nesurinkus, teko kelionę atidėti. Skaityti toliau

Netekome kraštotyrininko, biochemijos mokslininko Alfonso Juškos (11)

Alfonsas Juška (1937–2016) | Alkas.lt koliažas

Eidamas 79-uosius metus mirė kraštotyrininkas, biochemikas Alfonsas Juška.

Alfonsas Juška gimė 1937 07 09 Kirmėlinės k., Marijampolės r. Antano Juškos ir Zuzanos Kvietelaitytės šeimoje. 1944–1948 m. mokėsi Gudinės (Marijampolės r.) pradžios mokykloje ir Marijampolės gimnazijoje.  1948 m. kartu su tėvais buvo ištremtas į Sibirą. Nuo 1952 iki tremties pabaigos 1958 m. mokėsi Ust-Abakano (Krasnojarsko kraštas, Rusija) darbo jaunimo vakarinėje vidurinėje mokykloje. Dirbo Ust-Abakano medžio apdirbimo kombinate staliumi (1951–1958 m.), o sugrįžęs iš tremties Skaityti toliau

Merkinėje paminėta gedulo ir vilties diena (nuotraukos) (1)

Merkinėje paminėta gedulo ir vilties diena | P. Šimavičiaus nuotr.

Birželio 12 d. Gedulo ir vilties diena paminėta Merkinėje. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje šv. Mišias už partizanus, politinius kalinius ir tremtinius aukojo Merkinės dekanato dekanas, dr. Robertas Rumšas. Merkinės kryžių kalnelyje vyko tradicinis minėjimas „Leiskit į Tėvynę“, kurio metu veikė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui skirta Zino Jono Kazėno fotografijų paroda „Lietuva – laisvės šalis: 1988-1991“. Renginio metu skambėjo pokario ir tremtinių dainos. Pagerbti Lietuvos partizanų bei jų rėmėjų, politinių kalinių ir tremtinių atvyko Lietuvos partizanas Juozas Jakavonis – Tigras, tremtinys Vytautas Kaziulionis, Lietuvos Respublikos Seimo narys Liutauras Kazlavickas, Varėnos rajono Skaityti toliau

„Misija Sibiras“ skirta kelionė pėsčiomis iš Klaipėdos į Vilnių jau įpusėjo (1)

Lukas Kasnauskas ir Raimundas Ušackas | fm99.lt nuotr.

Gegužės 25 d. kelionė jau įpusėjo – prabėgo trys žygio dienos ir nors ją tebetęsia tik vienas iš jaunuolių – žygis tęsiasi. Šis žygis skirtas paskatinti visuomenę prisidėti prie šių metų ekspedicijos „Misija Sibiras’16“!

Gegužės 21 dieną du jauni vyrai Lukas Kasnauskas ir Raimundas Ušackas baigė 9 mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, o jau gegužės 22 dieną jie leidosi į kelią, siekdami iš Klaipėdos pasiekti Vilnių bei kelyje sutikti kuo daugiau žmonių, kuriems galėtų pristatyti ne tik projektą „Misija Sibiras“, bet ir skirtingus būdus, kaip galima prisidėti prie šių metų ekspedicijos. Įveikus daugiau nei pusę žygio jaunuoliai dalijasi įspūdžiais iš kelionės. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Tremtys įmanomos ir šiandien (8)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Tokia jau žmogaus prigimtis: jis nenoriai prisimena sunkius, slegiančius savo gyvenimo tarpsnius, tragiškus tautos istorijos puslapius. Kaip sakoma dainoje „kas gera prisiminkime, kas bloga – lai išblės“. Ne, neišblėsta, ir sovietiniai trėmimai – atsinaujinanti mūsų žaizda, kuri vis dar žiojėja vos ne kiekvienoje lietuvio – ir ne tik lietuvio – šeimoje ar giminėje.

Trėmimų operacija „Pavasaris“

Lietuvos žmonių trėmimo istoriją galima dalinti į du didelius etapus, nors visame vakariniame SSRS pakraštyje 1941 m. birželio 14-ąją vykusi didžiausia deportacija buvo jau ketvirtoji. Iš anksto ruoštas trėmimų planas pajudėjo 1940 m. birželio 17 d., kai buvo Skaityti toliau

Daugiau nei 300 km pėsčiomis dėl kilniausio šios vasaros tikslo (0)

Lukas Kasnauskas ir Raimundas Ušackas | fm99.lt nuotr.

Gegužės 21 dieną du šauktiniai savanoriai Lukas Kasnauskas ir Raimundas Ušackas baigė 9 mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, kurią atliko Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų LDK Butigeidžio dragūnų batalione, Klaipėdoje. Iš čia jaunuoliai pasiryžo pėsčiomis grįžti į Vilnių, įveikti daugiau nei 300 kilometrų ir kelyje sutiktiems papasakoti apie projektą „Misija Sibiras” bei paskatinti prie jo prisidėti.

Lukas Kasnauskas – dvidešimtmetis jaunuolis, mokslus Vilniaus kolegijoje iškeitęs į savanorio šauktinio uniformą, o dabar, baigęs tarnybą, pasiryžęs stoti į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą. Raimundas Ušackas – dvidešimt Skaityti toliau

Iki „Misija Sibiras’16“ atrankos pabaigos liko savaitė! (0)

„Misija Sibiras‘14“ | parodos nuotr.

Vienas sėkmingiausių pilietiškumo projektų Lietuvoje – „Misija Sibiras“ primena, kad šių metų dalyvio anketą galite pildyti iki gegužės 9 d. ir tapti išskirtinės ekspedicijos dalimi. 16-os dalyvių komandą liepos 17 d. leisis į dviejų savaičių ekspediciją Sibire ir prisidės prie istorijos išsaugojimo.

Projekto tikslas – pagerbti tremtinių atminimą, išlaikyti istoriją gyvą ir leisti prie jos prisiliesti visiems: tiek pačių ekspedicijų metu, tiek pristatymuose, kurie vyksta jau po ekspedicijų. Skaityti toliau

Ąžuolyno dienos sueiga kviečia į Ožkabalius (2)

Ąžuolyno diena | lnm.lt nuotr.

Balandžio 30 d. 12 val. Jono Basanavičiaus gimtinėje Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne vyks Ąžuolyno dienos sueiga. Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitėje trečią dvidešimt penkių ąžuolų guotą sodins Mažoji Lietuva ir žemaičiai. Minint XX amžiaus Lietuvos tremčių 75-ąsias metines, giraitėje bus sodinamas ąžuolas tremtiniams atminti.

Sueigoje gros, dainuos ir šoks Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro kapela „Smalinė“ iš Smalininkų, vokalinis ansamblis „Vėtrungė“ iš Viešvilės, tautinių šokių Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Žiogelių Balčiai (0)

Danutė Balciute ir Vytautas Balcius. 1959_asmen.nuotr

1978 m. režisierius Arūnas Žebriūnas su Lietuvos kino studijos kūrybine grupe pagal Sauliaus Šaltenio to paties pavadinimo apysaką sukūrė vaidybinį filmą „Riešutų duona“. Filmuota ir sename Žiogelių kaime netoli Druskininkų. Pagrindinio veikėjo Andriaus Šato tariama gimtine tą vasarą tapo Vinco Balčiaus sodyba. Filmas laikomas pirmąja lietuvių tragikomedija, o reali šeimos, gyvenusios šioje sodyboje, istorija – tikra drama, jei ne tragedija. Apie tai papasakojo šios sodybos šeimininkė, Balčių vaikaitė Danutė Balčienė (Balčiūtė). Skaityti toliau

Prasideda „Misija Sibiras’16“ – tapk šių metų ekspedicijos dalyviu! (0)

Misija_Sibiras'14_1-K100

Tūkstančiai nukeliautų kilometrų, ilgos dienos ir naktys kelionėje, gyvas prisilietimas prie istorijos ir praeities – visa tai laukia vienuoliktus metus iš eilės startuojančio projekto „Misija Sibiras’16“ naujųjų dalyvių. Jau nuo šiandien organizatoriai skelbia registracijos pradžią ir kviečia tapti 2016 m. projekto dalimi.

Nors kiekvienais metais ekspedicijos lankomos vietovės keičiasi, bet tikslas išlieka toks pats – pagerbti už tūkstančių kilometrų amžinojo poilsio atgulusių tautiečių atminimą. Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus ir „Misija Sibiras” kviečia paminėti Vasario 16-ąją (0)

Misija Sibiras 2014 prezidenturoje_president.lt

Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta dešimtmetį švenčiančio projekto „Misija Sibiras“ fotografijų paroda „10 metų gyvos istorijos“. Valstybės nepriklausomybės dieną – Vasario 16-ąją – „Misija Sibiras“ kviečia apsilankyti dešimtmečio fotografijų parodoje ir išgirsti unikalių istorijų iš pačių dalyvių lūpų. Visą dieną dalyviai bendraus su Lietuvos nacionalinio muziejaus lankytojais ir patys papasakos apie ekspediciją.  Skaityti toliau

V. Lučinskas lieka išteisintas dėl civilių trėmimo (1)

tremtisLietuvos apeliacinis teismas šiandien paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. nuosprendį, kuriuo buvęs MVD apylinkės įgaliotinis Vaclovas Lučinskas buvo išteisintas dėl trėmimo bandžiusio išvengti vyro nužudymo ir civilių trėmimo.

Pasak teisėjų kolegijos, nėra jokių gyvų aptariamų įvykių liudytojų, surinkti ir išanalizuoti visi galimi archyviniai dokumentai ir nėra jokių galimybių patikrinti parodymų, kad V. Lučinskas Skaityti toliau

Į Lietuvą grįžo ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai (0)

misija-sibiras-2015-dalyviai-su-prezidente-lrp.lt-r.dackaus-nuotr-K100

Rugpjūčio 1 d. į Lietuvą iš lietuvių tremties vietų Sibire grįžo jau 14-tos „Misija Sibiras“ ekspedicijos dalyviai. Šiais metais ekspedicija vyko į Rusijos Tomsko sritį, kurioje būta itin daug – apie 300 tremties vietų. Ekspedicijos dalyviai Sibire praleido 2 savaites.

Jaunuoliai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos pėsčiomis nuėjo daugiau nei 100 kilometrų, aplankė lietuvių tremties vietas, aplankė 10 Sibire išlikusių tremtinių kapinių, sutvarkė 6 apleistas kapavietes, pastatė 11 kryžių. Ekspedicijos dalyviams kelionės metu pavyko sutikti kelis Sibire iki šiol gyvenančius Skaityti toliau

Netekome laisvės kovotojos Genės Grebliauskienės–Žičkutės (nuotraukos) (0)

Genue-Grebliauskiene-asmenine-nuotr

2015 m. liepos 9 d. mirė Genė Grebliauskienė (Žičkutė) (gim. 1933)  buv. tremtinė, Lietuvos partizanų ryšininkė, aktyvi TS-LKD,  Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos moterų lygos, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos, Kovo 11-osios gatvės bendrijos narė.

Genė Žičkutė gimė 1933 m. lapkričio 18 d. Utenos raj. Aluntos vls., Trakų kaime Juozo Žičkaus (1879-1951) ir Cirilės Tamulaitytės – Žičkienės (1888-1933) šeimoje, kurioje  užaugo 9 vaikai. Genutė šeimoje buvo jauniausia, mama mirė ją gimdydama. Skaityti toliau

Okupacijos ir genocido dieną priminti ir paskutinės tarpukario Vyriausybės narių likimai (0)

Gedulo dienos minejimas.kam.lt

Minint okupacijos, genocido ir sovietmečio represijas, birželio 15–ąją įvairių kartų žmonės tradiciškai susirinko prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje Vilniuje. Lietuvos kančių kelią prisiminė aukščiausi šalies politikai, Seimo ir Vyriausybės nariai, garbingo amžiaus buvusių tremtinių būrys, gražus jaunimo žiedas.

Okupacijos aukų pagerbimo iškilmėse kalbėjęs kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė, kad žodžiai „okupacija“, Skaityti toliau

Kviečia paroda „Misija Sibiras‘14“ (0)

Misija_Sibiras'14_2-K100

Vasario 25 d., trečiadienį, 17.30 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius ) atidaroma kasmetinė paroda „Misija Sibiras‘14“. Paroda veiks iki kovo 16 d.

Tradiciškai paroda vyks tuo laikotarpiu, kai minimos dvi svarbiausios Lietuvos valstybingumo šventės: vasario 16-oji ir kovo 11-oji. Nepamiršti kalbėti apie valstybės istoriją, jaunų žmonių pilietiškumo ugdymo svarbą bei kaskart nušviesti ekspedicijos dalyvių nuveiktų darbų Sibire reikšmę yra svarbi ir ypatinga šio projekto misija. Skaityti toliau

Vyks naujos A. Terlecko knygos pristatymas (0)

Terleckas A_llks.lt

Vasario 3 d., antradienį, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje (Aukų g. 2A, Vilnius) vyks naujos Antano Terlecko knygos „Lietuvoje iš vėjo ir šalčių žemės sugrįžus“ pristatymas. Renginio pradžia – 17.30 val. Dalyvaus knygos autorius Antanas Terleckas, jo šeimos nariai, draugai ir bendražygiai. Bus galima įsigyti pristatomą knygą.

Knygą „Lietuvoje iš vėjo ir šalčių žemės sugrįžus“ išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Joje pateikiamos ištraukos iš Antano Terlecko 1987 m. ir 1988 m. pradžios dienoraščio, rašyto grįžus po kalinimo ir tremties į Lietuvą. Skaityti toliau

D.Varnaitė. Žaliasis tiltas – Lietuvos pergalių simbolis (43)

wikipedia.org nuotr.

Pastaruoju metu visuomenėje vis labiau diskutuojama apie Sovietų Sąjungos „pasiekimus“ menančių skulptūrų ant istorinio Žaliojo tilto Vilniuje likimą. Lietuvos kultūrinį ir fizinį naikinimą vykdžiusios okupantės jau nėra. Liko jos „didybę“ menantys simboliai. Liko ir po mūsų sąmonę šmirinėjančios šmėklos.

Gal šios šmėklos yra vertingi okupantų paliktų žaizdų Tautos dvasiniame kūne „laiko ženklai“? Gal jos galėtų būti sovietinių skulptūrų parko prie Grūto ežero filialu Vilniuje ir trauktų turistų minias į Vilnių grožėtis sovietiniu paveldu? O gal reikia įsiklausyti į kompetentingus perspėjimus: negalime jų nukelti, nes tik sunervinsime rytų šalies mešką ir aibę Lietuvoje šmirinėjančių „meškiukų“? Gal verta susitaikyti ir prisitaikyti? Skaityti toliau

Bus pristatyta E. Katilaus knyga „Laiškai, parašyti naktį“ (0)

emanuelis-katilius_tevo_kabinete_Kaunas_asmenine_nuotr-K100

Gruodžio 13 d., šeštadienį, 13 val. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės ( 3 salėje, Pamėnkalnio g. 13, Vilnius) įvyks Emanuelio Katiliaus knygos „Laiškai, parašyti naktį“ pristatymas.

Dailininko ir poeto E. Katiliaus (1926–1997)  knygoje „Laiškai, parašyti naktį“ (sudarytoja Rasa Bačiulienė, leidykla „Gimtasis žodis“, Vilnius) pateikiami tremties išgyvenimai, paauglystės ir jaunystės dienoraščiai, laiškai artimiesiems, eilėraščiai lietuvių ir rusų kalbomis, apsakymai, grafikos darbai, knygų iliustracijos. Skaityti toliau

Lietuviai prieš Vėlines keičia sibiriečių požiūrį į mirusių pagerbimą (0)

misija-sibiras2010b

Jau rugpjūtį įšąlančios Sibiro platybės yra priglaudusios dešimtis, gal net šimtus tūkstančių ten ištremtų lietuvių palaikų. Jų kapus ėmėsi tvarkyti ten vis dar gyvenančios lietuvių bendruomenės. Atstatyti, gėlėmis papuošti lietuvių kapai stebina ir skatina pasitempti vietinius gyventojus. „Rusų kapai neretai būna apleisti. Bet panašu, kad pamatę, ką mes darome, vietiniai Sibiro gyventojai taip pat tampa rūpestingesni. Kai atnaujinome kapus Ilkoje, Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Gyvoji pamoka minint rudeninę tremtį… (2)

Ekskursijos vadovas Zigmas Tamakauskas prie Genocido aukų muziejaus mokiniams kalba apie istoriją | rengėjų nuotr.

Minint 1951 metų spalio mėnesio Lietuvos žmonių tremtį, pavadintą „Ruduo“ (Osen) su didele Kauno Stasio Lozoraičio jaunesniųjų klasių mokinių grupe pabuvojome Vilniuje, kur apsilankėme Genocido aukų muziejuje ir LR Seime.

Vykome kartu su mokyklos klasių vadovėmis – iškiliomis mokytojomis – Jūrate Valatavičiene, Alma Murzine ir Violeta Mickevičiene, stengiančiomis nuo jaunumės pradinukų širdelėse sėti Tėvynės meilės sėklą, žadinti jose savo krašto istorijos geresnio pažinimo norą. Skaityti toliau