Trečiadienis, 20 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

Lageriai nuo Baltijos jūros iki Kazachstano stepių

Laima Debesiūnienė, www.xxiamzius.lt
2019-12-26 09:00:50
0
Knyga „Nuo Baltijos jūros iki Kazachstano stepių“ | Leidėjų nuotr.

Knyga „Nuo Baltijos jūros iki Kazachstano stepių“ | Leidėjų nuotr.

Knyga „Nuo Baltijos jūros iki Kazachstano stepių“ | Leidėjų nuotr.
Knyga „Nuo Baltijos jūros iki Kazachstano stepių“ | Leidėjų nuotr.

Gruodžio 5 dieną Okupacijos ir laisvės kovų muziejuje Vilniuje ir gruodžio 6 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos būstinėje Kaune vyko Kazachstane išleistos knygos „Nuo Baltijos jūros iki Kazachstano stepių“ apie lietuvių, kalėjusių Kazachstano lageriuose, likimus, pristatymas. Dalyvavo knygos sumanytojai ir autoriai Alija Bolathan, Manara Kalybekova, Benediktas Šetkus bei ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai Goda Karazijaitė-Krukauskienė ir Seimo narys Paulius Saudargas.

Visus metus Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga rūpinasi renginiais, skirtais pasipriešinimui, vis grįžta prie svarbių įvykių, stengiasi puoselėti istorinę atmintį, nešti žinią jaunimui.

Buvo įjungtas kompiuteris, ekrane parodytas Kazachstano žemėlapis. Šalies šiaurės rytuose – didžiulė, Prancūzijai prilygstanti lagerių teritorija. Skaidres rodė ir apie tai pasakojo ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyvė G. Karazijaitė-Krukauskienė. Kadangi Rusija jau neįsileidžia į savo teritoriją, ekspedicija darbuojasi Kazachstane.

2019 metais minime tremties į Kazachstaną 70-metį. Lietuvių čia kalėjo 81495.

Deja, jie buvo perkeliami iš vieno lagerio į kitą, todėl šis skaičius nėra tikslus. Spasko lageris didžiulis, skirtas tiems, kurie negalėjo dirbti, – akliems, kurtiems, invalidams, seneliams – visi jie buvo kankinami iki paskutiniųjų gyvenimo dienų. Simbolis – akmeninė siena, statyta be jokio tikslo, siekiant kuo labiau nualinti žmones. Lietuvių čia buvo 20 proc. Kitoje kelio pusėje – memorialinės kapinaitės. Čia stovi kryžiai be užrašų, yra paminklų čia kalėjusiems įvairių tautų atstovams.

Steplage kalėjo 2680 lietuvių. Daugiau buvo tik ukrainiečių. Lietuviai pravardžiuoti miško broliais (lesnyje bratja).

Karlago administracinis centras – Dolinka. Dabar čia įsikūręs muziejus, panašus į esantį Vilniuje. Lageryje ALŽIR buvo įkalintos 62 tautybių moterys (iš Lietuvos viena lietuvė ir 13 žydžių). Čia joms suteikta tik teritorija, teko viskuo (net stogu virš galvos, buitimi) pasirūpinti pačioms. Dauguma buvo su mažamečiais vaikais. Jie buvo atskirti nuo motinų, o pasuose nerašomos pavardės. Vaikų laiškai būdavo deginami motinų akivaizdoje (galima įsivaizduoti, kad kalinės išrikiuojamos prie laužo, skaitomos jų pavardės, o joms skirti laiškai metami į ugnį). „Misijos Sibiras“ nariai aplankė „Mamyčių“ kapines. Iš tikrųjų čia buvo laidojami labai maži vaikai (buvo net gimusių ir mirusių tais pačiais metais), o mamos tas kapines lankydavo…

Karagandos lietuvių bendruomenės nariai jau beveik nemoka lietuvių kalbos. Toks buvo emocinis nuteikimas…

Pirmasis iš knygos autorių kalbėjo Benediktas Šetkus. Jis pasakojo, kaip kilo mintis parašyti knygą. Prieš šešerius metus buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Vilniaus ir Alma-Atos pedagoginių universitetų. Buvo komandiruotė ir paskaitos, užsimezgė pažintis su kolegomis. Knyga parašyta rusų kalba. Tikėtasi didelio palaikymo. Rašyti knygą skatino ir asmeninė patirtis. B. Šetkaus dėdė, 1946 metais areštuotas, atsidūrė Kazachstane. Vežė grūdus į malūną, bet turėjo ginklų ir įkliuvo. Tai paskatino labiau pasigilint į dėdės kalinimo istoriją, o kai šiek tiek informacijos davė giminaitė, tas dar labiau sudomino. Dėdė oficialiai kaltintas dėl miltų – paramos partizanams. Tas žmogus buvo našlys, augino keturias dukras. Iš tremties grįžęs į Lietuvą, 1958 metais vedė antrą kartą. Taip vieno tremtinio istorija paskatino rinkti medžiagą apie kitus. Čia ypač svarbūs atsiminimai. Jie leidžia gauti faktus, atskleidžia išgyvenimus, būna įdomu skaityti, bet išryškėja subjektyvus vertinimas, kai kas nutylima arba vertinama kritiškai. Archyvų duomenimis negalima aklai tikėti, nėra absoliučiai patikimų šaltinių. Dažnai prisipažinimai išgaunami kankinant, ne visi noriai dalinasi prisiminimais. Juos pateikė 11 žmonių. Dauguma tada buvo gimnazistai. Pateikta medžiaga suskirstyta pagal temas: deportacija, gyvenimas lageryje, Kengyro sukilimas, reabilitacija, grįžimas namo.

Autoriai gavo tam tikrų pamokų ateičiai. Knygai išleisti buvo sunku gauti piniginę paramą. Patyrė, kad Lietuvoje tai niekam neįdomu, net valstybinėms įstaigoms ir fondams. Išleista už Kazachstano lėšas, bet jos turi sugrįžti. Taigi teko taupyti kiekvieną centą.

Manara Kalybekova sakė, kad šioje mažoje knygoje atsiveria žmonių širdys. Medžiaga papildoma komentarais. Istorija byloja ateičiai, ji gyva. Autorė dėkinga tiems, kurie davė interviu, ir padėjėjams. Deportacija – tragedija bet kokiu atveju. Kam ir kodėl tai buvo būtina? Svarbi ekonominė pusė. Žmonės netekdavo namų, prarasdavo teises, tapdavo nemokama darbo jėga. Jie taip vadinami netgi archyvuose. Karlage 1937–1956 metais buvo apie 1 mln. kalinių, pagal dydį jis užėmė 9-ąją vietą. 1955 metais Kazachstane buvo 33 lageriai. Medžiaga apie Kengyro sukilimą sunkiai pasiekiama, įslaptinta, archyvai uždari, jie atveriami palaipsniui, todėl šis klausimas mažai ištirtas. Gulag’o istorija prasideda nuo 1932 metų. Mažiau žinomi lageriai – Pesčianyj, Lugovoj. Tai buvo valstybės valstybėje, nacionalinė sudėtis ne visada nurodoma. Dabar Kazachstane gyvena 132 tautos (kai kurie šaltiniai nurodo net 158). Ne visų tautų tremties istorija pakankamai ištirta. Svarbu ir tai, kad vietiniai gyventojai stengėsi padėti tremtiniams.

Buvo pateiktas klausimas, kaip stalinizmo represijos paveikė kazachų tautos gyvenimą. Kas penktas kazachas sušaudytas, apie 1 mln. emigravo į Kiniją, persekiota inteligentija ir dvasininkija, kas trečias ištremtas. Tauta patyrė baisų genocidą, nėra kam perduoti istorinę ir net šeimų patirtį. Siekdama daugiau sužinoti apie savo šeimos praeitį Manara Kalybekova tapo istorike, į ją sudėtos artimųjų viltys. Beje, bendras skausmas suartina tautas.

Alija Bolathan – jauniausia autorių kolektyvo narė – sakė, kad knyga – tik pradžia, darbai bus tęsiami. Jaunesnės kartos vis mažiau žino apie tautos tremties istoriją ir kalbą, net Lietuvos garbės konsulas ir Lietuvių bendruomenės „Lituanica“ pirmininkas Vitalijus Tvarijonas lietuviškai nekalba. Pasak Alijos, išsilaisvinimas vyko palaipsniui. Gyvenvietės turėjo savo specializaciją pagal pramonės šakas. Iš pradžių tik dirbantys tremtiniai gaudavo maisto davinį. Vėliau pradėta mokėti atlyginimą. Kas mėnesį reikėdavo pateikti duomenis apie savo šeimą. Gyvenimas laisvėjo, žmonės įgaudavo vis daugiau teisių, bet veikė agentai ir rinko medžiagą. Alija Bolathan skaidres buvo paruošusi anglų kalba ir tikėjosi bendrauti su jaunimu, tačiau jo šiame renginyje nebuvo.

Salėje nebuvo abejingų. Tremtinių sūnus Laimutis Purlys sakė: „Šis renginys – kaip meteoras į širdį. Šiandien – antrosios mano mamos mirties metinės. Tėvai – tremtiniai. Jų tremties istorija man žinoma nuo vaikystės. Tėvas tremties kelius ėjo iš šiaurės į pietus, mama – iš pietų į šiaurę. Jie susitiko Taišete. Čia 1962 metais aš gimiau. Dovana tėvams bus jų kapinių aplankymas. Mama pasakojo apie ukrainietę Olgą Liackają. Ji buvo iš „Jaunosios gvardijos“ organizacijos, laikyta jos išdavike. Kai ją vedė sušaudyti, kalinės išgelbėjo. Dėkoju tiems, kas tremties istorijas išnešė į dienos šviesą“.

Paskutinis kalbėjo ekspedicijos „Misija Sibiras“ narys P. Saudargas. Jis sakė, kad knygos autoriai atliko didžiulį darbą ir jiems būtina už tai padėkoti. Nesame vieniši. Knyga parašyta rusiškai. Lietuvių kalba yra daug medžiagos apie tremtį. Ką padarė naciai, visas pasaulis žino. Apie stalinistų darbus informacijos mažai. Staliną norima laikyti didvyriu, bet ne budeliu. Rusija stengiasi reabilituotis slėpdama informaciją. Ši knyga reikšminga dar ir tuo, kad skleidžia informaciją rusų kalba žymiai didesniam naujam skaitytojų ratui negu tai, kas parašyta lietuviškai.

„XXI amžius“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. E. Gečaitė. Kazachstano lageriai: Nepalaužto lietuvio istorija
  2. Lietuvoje pristatoma vokiečių autoriaus knyga apie Gulago vaikų patirtis
  3. K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (I)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos ir Latvijos politinių tremtinių atstovų susitikimas Kaune 2023 | K. Vaisvalavičienės ir V. Sungailos nuotr.

Z. Tamakauskas. Susitiko Lietuvos ir Latvijos politinių kalinių ir tremtinių sąjungų atstovai

2023 09 06
Prisimintas Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto šviesuolis Enzys Jagomastas | LGGRTC nuotr.

Prisimintas Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto šviesuolis Enzys Jagomastas

2023 08 29
Šilalės rajone atidengta partizanų žeminė | V. Vitkutės nuotr.

Šilalės rajone atidengta partizanų žeminė

2023 08 01
Lietuviška tremties istorija pristatyta Lenkijoje | LGGRTC nuotr.

Lietuviška tremties istorija pristatyta Lenkijoje

2023 06 23
Dovydas Ozuras džiaugiasi suradęs gimtąjį namą | V. Kazlienės nuotr.

V. Kazlienė. Po 82-jų tremties metų

2023 06 14
Kazachstane pagerbtas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių atminimas | Rengėjų nuotr.

Kazachstane pagerbtas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių atminimas

2023 06 09
Antanas Lukša – nepalaužiamos dvasios kovotojas už Lietuvos laisvę | LGGRTC nuotr.

Antanas Lukša – kovotojas už Lietuvos laisvę

2023 05 31
Paroda A. Lukšos 100-osioms gimimo metinėms | LGGRTC nuotr.

Paroda A. Lukšos 100-osioms gimimo metinėms

2023 05 27
Tundra | Vikipedijos nuotr.

R. Jasukaitienė. Nenoriu būti gimusi Rusijoje

2023 04 15
Kaune prisiminti ir pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę | R. Kaminskas, LGGRTC nuotr.

Kaune pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę

2023 04 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Gamta | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė LRBP įgyvendinimo programai

2023 09 20
Atminimo lenta | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje neliks sovietinių atminimo lentų

2023 09 20
Kibernetinis saugumas | kam.lt nuotr.
Lietuvoje

Bus peržiūrima kibernetinio saugumo politika

2023 09 20
Didžiausias Lietuvos šunkelis – „betonkelis“ – valstybinės reikšmės kelias iš sostinės į Uteną | miestai.net nuotr.
Lietuvoje

Valdininkai džiugina: Utenos plente prasideda ilgai laukti kelio darbai

2023 09 20
Europos diena be žuvusiųjų keliuose | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Minima Europos diena be žuvusiųjų keliuose

2023 09 20
Volodymyras Zelenskis ir Gitanas Nausėda Niujorke
Ukrainos balsas

Kartu mes – sugniaužtas kumštis

2023 09 20
Obuoliai | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Nukentėjusiems nuo šalnų ūkiams – 2 mln. parama

2023 09 20
Pratybos | KASP nuotr.
Lietuvoje

Pietryčių Lietuvoje – pratybos „Tvirtas skydas“

2023 09 20

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Dainius Razauskas apie Kartu mes – sugniaužtas kumštis
  • Rimgaudas apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • ačiū už tiesą apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • Valdas. apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vyriausybė pritarė LRBP įgyvendinimo programai
  • Vilniuje neliks sovietinių atminimo lentų
  • Bus peržiūrima kibernetinio saugumo politika
  • Ekspertai pataria: ką reikia žinoti apie starterių priežiūrą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Z. Tamakauskas. Susitiko Lietuvos ir Latvijos politinių kalinių ir tremtinių sąjungų atstovai

by daiva
2023 09 06
0
Lietuvos ir Latvijos politinių tremtinių atstovų susitikimas Kaune 2023 | K. Vaisvalavičienės ir V. Sungailos nuotr.

Baltijos kelio dienos proga Lietuvos politinių kalinių tremtinių sąjungos Valdybos pirmininko Vlado Sungailos pakviesti į Kauną iš Latvijos Jelgavos miesto...

Skaityti toliau

Prisimintas Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto šviesuolis Enzys Jagomastas

by Kristina Aleknaitė
2023 08 29
0
Prisimintas Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto šviesuolis Enzys Jagomastas | LGGRTC nuotr.

Įsimintinos rugpjūčio 22–23 dienos Kaune, Vilniuje. Šiais metais LR Seimo nutarimu 2023-ieji paskelbti Klaipėdos metais. Minint 100-ąsias prisijungimo metines, prisimenami...

Skaityti toliau

Šilalės rajone atidengta partizanų žeminė

by Kristina Aleknaitė
2023 08 01
0
Šilalės rajone atidengta partizanų žeminė | V. Vitkutės nuotr.

Liepos 29 d. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo narių ir žuvusių partizanų artimųjų sumanymu Šilalės rajone, Volmerinės...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Dainius Razauskas apie Kartu mes – sugniaužtas kumštis
  • Rimgaudas apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • ačiū už tiesą apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • Valdas. apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • Rimgaudas apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
Kitas straipsnis
A. Pasenau. Vieškelių vaikai

A. Pasenau. Vieškelių vaikai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai