Žymos archyvas: Tomas Baranauskas

„Aktualioji istorija“: Marienburgo paslaptis: Kęstučio pabėgimas (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Šiemet Seimas yra paskelbęs UNECO kultūros paveldo Lietuvoje metus, bet ne tik Lietuvoje yra UNESCO pasaulio kultūros paveldo vietų, kurios labai glaudžiai susijusios su Lietuvos istorija. Tiek susijusios, kad, ko gero, jas beveik galima laikyti ir Lietuvos paveldu. Viena iš tokių vietų yra Marienburgo pilis – apie ją ir apie su ja susijusius įvykius šiandien ir pakalbėsime su istorike Inga Baranauskiene.

Marieburgo pilis iš tiesų yra didingas statinys, bet tai yra Lenkijos teritorija ir buvusi kryžiuočių, su kuriais mums reikėjo kariauti, sostinė. Aišku, jau vien tai susieja Lietuvą su ta pilimi, bet ar tik tai? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienybė teismų bylose (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Darius Vilimas | Alkas.lt nuotr.

Šiemet minime Steigiamojo Seimo metus. Ta proga jau kalbėjomės su Dariumi Vilimu, kuris ir vėl – mūsų svečias. Dabar pakalbėsime apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismus.

Praėjusioje laidoje mes jau aptarėme LDK teismų sistemą, jos formavimąsi. Ką galima įdomaus sužinoti apie LDK bajorų gyvenimą iš teismo bylų?

Turbūt Žemės teismas būtų įdomiausias – tas civilinis tribunolas, kuriame, yra ko tik nori: ir testamentai, ir muštynės (dažniausiai smulkios), ir plėšikavimai, ir sukčiavimai, įžeidimai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismai (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Darius Vilimas | Alkas.lt nuotr.

Šiemet minime Steigiamojo Seimo metus. Ta proga jau kalbėjomės su Dariumi Vilimu, kuris ir vėl – mūsų svečias, apie Seimelius. Tačiau Darius daugiau tyrinėja kitą pavietų veiklą – žemės teismus (yra jo knyga „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teismo sistemos formavimasis (1564–1588)“) ir apskritai teismus.

Taigi, pakalbėsime apie LDK teismus: kokie tie teismai buvo?

Pačioje pradžioje teismai buvo valdovo vietininkų, didžiūnų teismai, tačiau, ilgą

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Hibridinis Lenkijos karas prieš Lietuvą ir Širvintų–Giedraičių mūšis (6)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

Šiemet sukanka lygiai 100 metų nuo Giedraičių, arba Širvintų–Giedraičių, mūšio, įvykusio 1920 m.

Praėjusioje laidoje su mūsų svečiu istoriku Algiu Kasperavičiumi mes jau pradėjome kalbėti apie to mūšio istorines aplinkybes, kelią į tą mūšį, konfliktą su Lenkija, Želigovskio žygį į Vilnių.

Dabar aptarsime jau betarpiškai mūšio išvakares ir patį mūšį, jo pasekmes.

Pradėkime vis dėlto nuo dar nepilnai aptarto Vilniaus užėmimo. Lietuvos kariuomenės, kaip kalbėjome buvo mažai… Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Vilniaus praradimas 1920 metais (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

Šiemet sukanka lygiai 100 metų nuo Širvintų-Giedraičių mūšio – vieno paskutinių didžiųjų mūšių Lietuvos istorijoje ir viena svarbiausių Nepriklausomybės kovų mūšio. Apie šį mūšį mes kalbėsimės su istoriku, jau ne kartą kalbintu mūsų laidoje, Algiu Kasperavičiumi.

Pradėsim net ne nuo mūšio, nes mūšio reikšmė išryškėja platesniame istoriniame kontekste.

Buvo sąlygos, kurios padarė jį reikšmingu (šiaip jau nelabai didžiulį mūšį), bet jis buvo reikšmingas tuo, kad užbaigė vieną etapą. Deja, ne taip, kaip lietuviai tikėjosi, bet ir ne pačiu blogiausiu būdu.

Jis buvo laimėtas, bet ne visi tikslai buvo pasiekti. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Vilniaus žydų kapinės: ką jos mena ir kodėl buvo naikinamos? (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Vida Girininkienė | Alkas.lt nuotr.

Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Ta proga mes pasikalbėsime su XIX amžiaus Lietuvos istorijos, Lietuvos kapinių tyrinėtoja Vida Girininkiene.

Ta proga galima kalbėti apie žydus ir apie jų kapines. Visi žmonės, kurie praeity gyveno, anksčiau ar vėliau nukeliauja ten ir ten yra jų prisiminimo vieta.

Kokias mes dabar turime žydų kapines Vilniuje? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Holokaustas Lietuvoje (video) (4)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt

Šiemet Seimas yra paskelbęs Lietuvos žydų istorijos metus. Ta proga mes jau pradėjome pokalbį apie Lietuvos žydus, kalbėjome apie jų vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę ir joje. Na, o dabar tenka pakalbėti ir apie vieną skaudžiausių žydų istorijos puslapių, tai yra holkaustą. Mes priartėjome prie okupacijų laikotarpio.

Su mumis kalbasi istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius.

Pirmas klausimas toks: ar ta įtampa, kuri kilo 1940 m. dėl kai kurių žydų komunistų dalyvavimo įteisinant Lietuvos okupaciją ir vykdant okupacinės valdžios politiką, ar tai vedė į holokaustą, ar priežastys vis dėlto buvo kitos? Skaityti toliau

T. Baranauskas. Tolerantiškasis teisės profesorius Justinas nežino, ar neplėštų parduotuvių (20)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Tolerantiškasis Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius, bardas ir rašytojas Justinas Žilinskas, reklamuodamas naujausią profesionalios Holokausto industrijos darbininkės Rūtos Vanagaitės knygą, štai ėmė ir parašė: Skaityti toliau

T. Baranauskas. A. Bučio karališkojo įstatymo belaukiant… (173)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nebe tie laikai, kai valdančiosios kompartijos pastatytas Istorijos instituto direktorius draugas J. Žiugžda visiems nurodydavo, kaip ir ką tituluoti, – savo eilinį pasisakymą „karalių“ klausimu pradeda Algimantas Bučys ir priduria, kad Lietuvos „karalių bylos“ atomazga (…) anksčiau ar vėliau turės užsibaigti valstybinės valios aktu, įteisinančiu karališkus senovės Lietuvos valdovų titulus. 

Štai taip – nebe tie laikai… Draugas A. Bučys – tai ne koks jums draugas J. Žiugžda – jis ims prastums įstatymą, ir visi sutinkantys ar nesutinkantys – nesvarbu kas – žinos, Skaityti toliau

A. Bučys. Karaliai ir kniaziai Lietuvos istorijoje (310)

Algimantas Bučys | Gretos Skaraitienės nuotr.

Smagu regėti, kad diskusija apie ikikrikščioniškos Lietuvos karalius Alko svetainėje įgauna pagreitį, įtraukia daugelį įdėmių komentatorių, vadinasi, ir dabartinėje visokių užkratų puolamoje Lietuvoje vis dėlto vyksta tai, dėl ko džiaugėsi mūsų įžymus istorikas Z. Ivinskis išeivijoje: „Malonu konstatuoti, kad laisvojo pasaulio lietuviai savo tautos didžiąja praeitimi gyvai tebesidomi. Retai praeina minėjimai ir šventės be žvilgsnio praeitin.

Periodikoje daug rašoma ir populiarizuojama; diskutuojama Lietuvos krikšto problemos, Skaityti toliau

T. Baranauskas. Karaliai ir „pusantro kilogramo argumentų“ (527)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos istorijos perrašymo į „karalių istoriją“ idėja taip lengvai nemirs, ir istorijos mokslas čia bejėgis. Čia susiduriame su kone religiniu tikėjimu, kuriam faktai – tik tarp kitko. Jų teisingumas vertinamas tik iš atitikimo tikėjimo dogmoms pozicijos…

Tokia liūdna mintis neapleido manęs skaitant Algimanto Bučio atsiliepimą „Lietuvių karaliai, kurie buvo“, atsakantį į mano straipsnį „Apie Lietuvos „karalius“, kurių nebuvo“. Skaityti toliau

A. Bučys. Lietuvių karaliai, kurie buvo (62)

Algimantas Bučys | Gretos Skaraitienės nuotr.

Skaitydamas Tomo Baranausko straipsnį „Lietuvių „karaliai“, kurių nebuvo” (Alkas.lt 2020 07 07 ), prisiminiau  pamokantį anekdotinį atvejį iš pranykusio sovietinio pasaulio. Vienas  žymus rašytojas, pajutęs neklystančios partijos norą triuškinti laisvajame pasaulyje (Italijoje 1957 m.) išleistą Boriso Pasternako romaną „Daktaras Živago“, viešai pareiškė: „Romano neskaičiau, bet smerkiu iš visos širdies“. Įdomiausia, kad puolimas prieš B. Pasternaką su tuo pačiu šūkiu „neskaičiau, bet smerkiu“ dar labiau sustiprėjo po to, kai romanas autoriui pelnė  Nobelio premiją (1958 m.)… Skaityti toliau

T. Baranauskas. Apie Lietuvos „karalius“, kurių nebuvo (231)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Siekis atgaline data pervadinti Lietuvos valdovus – didžiuosius kunigaikščius – slavišku „karaliaus“ titulu tai paūmėja, tai vėl atslūgsta jau seniai. Pirmosios diskusijos šia tema bangos praūžė lietuvių išeivijos spaudoje XX a. viduryje ir antrojoje pusėje, o po nepriklausomybės atkūrimo pasiekė ir Lietuvą. Pirminės šios idėjos versijos buvo formuluojamos itin diletantiškai, nusišnekant net iki to, kad „didžiojo kunigaikščio“ titulą Lietuvos valdovams esą sugalvojęs ir primetęs lenkų kronikininkas Jonas Dlugošas. Pastaruoju metu šios temos griebęsis Algimantas Bučys, žinoma, tokių primityvių Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos žydai 1918–1940 m. (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

Šiemet yra paskelbti Lietuvos žydų metai. Apie žydus Pirmojoje Lietuvos Respublikoje ir jai kuriantis mes kalbėsimės su mūsų nuolatiniu svečiu, istoriku Algiu Kasperavičiumi, kuris taip pat dirba Vilniaus universitete.

Žydai Lietuvos moderniosios, naujųjų laikų, valstybės kūrime suvaidino tam tikrą vaidmenį. Per Pirmąjį pasaulinį karą tai buvo pakankamai nukentėjusi grupė.

Duomenų tikslių nėra (kadangi Lietuvos teritorijos ribas sunku nustatyti – kiek gyveno Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Seimas, seimeliai ir XVIII amžiaus reformos (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

Šiemet Seimas yra paskelbęs Steigiamojo Seimo metus. Ta proga mes galime panagrinėti ir plačiau Lietuvos parlamentarizmo istoriją. Ta tema kalbėsimės su XVIII amžiaus tyrinėtoja Ramune Šmigelskyte-Stukiene.

XVIII amžius yra gana ypatingas amžius, kurį galima išskirti kaip atskirą temą. Seimų istorijoje XVIII amžius taip pat išsiskiria… Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: XVI amžiaus Lietuvos seimeliai ir Seimas (video) (0)

Darius Vilimas ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šiemet Seimas yra paskelbęs Steigiamojo Seimo metus. Ta proga galime pakalbėti ir plačiau apie Lietuvos parlamentarizmo istoriją. Su mumis – istorikas Darius Vilimas, kuris yra tyrinėjęs XVI–XVII a. istoriją, tame tarpe 1564–1566 m. administracinę reformą, kuri svarbi ir parlamentarizmo istorijos atžvilgiu.

Kas keičiasi Lietuvos Seimo istorijoje XVI amžiuje?

Dėl Seimo yra daug ginčų ir daug įvairių versijų, bet XVI amžius vis dėlto pasižymi tuo, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Steigiamojo Seimo darbai – Konstitucija ir Žemės reforma (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

Šiandien vėl pakalbėsime Steigiamojo Seimo tema. Mes jau su mūsų svečiu istoriku, Vilniaus universiteto docentu Algiu Kasperavičiumi pradėjome pokalbį apie Steigiamąjį Seimą, kalbėjome apie jo sušaukimo aplinkybes, kontekstą ir asmenis, o dabar pakalbėsime apie pačius Steigiamojo Seimo nuveiktus darbus.

Didžiausi darbai bus Konstitucija, dėl kurios jis ir vadinamas Steigiamuoju Seimu (netgi kartais vadinama „konstituanta“) ir taip pat yra svarbus Žemės reformos įstatymas ir kai kurie kiti darbai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Steigiamasis Seimas – koks jis buvo? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

Praėjusį kartą mes jau pradėjome kalbėti apie Steigiamąjį Seimą, kurio šimtmetį šiemet minime, ir šie metai yra paskelbti Steigiamojo Seimo metais. Mūsų svečias Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičius jau papasakojo apie visą kontekstą ir rinkimus.

Baigėme tuo, kad į Steigiamąjį Seimą susirinko dauguma krikščionių demokratų bloko atstovų. Jų buvo truputį daugiau kaip pusė, bet buvo ir kitų. Antri pagal deputatų skaičių ir gautus rinkėjų balsus buvo valstiečiai liaudininkai (jie susidėjo iš dviejų grupių). Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos Steigiamasis Seimas – nuo idėjos iki rinkimų (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

Šiemet Seimas yra paskelbęs Steigiamojo Seimo metus. Apie šį seimą mes kalbėsimės su istoriku, Vilniaus universiteto docentu Algiu Kasperavičiumi.

Jau vien paviršutiniškai pažiūrėjus į to meto platesnį kontekstą, matosi, kad Steigiamojo Seimo, steigiamojo parlamento, susirinkimo idėja buvo plačiai paplitusi tuo metu. Netgi Rusijoje po bolševikų perversmo dar jį bandyta sušaukti, nors jį paskui ir išvaikė… Skaityti toliau

Š. Valentinavičius. Istoriko Nikžentaičio „prajovai“. Ar tik tai? (24)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | LLKS nuotr.

LRT tinklapio skiltyje „Nuomonės“ gegužės 10 d. patraukė dėmesį straipsnis intriguojančiu pavadinimu „Alvydas Nikžentaitis. Antrasis pasaulinis karas ir lietuvių istorinės atminties paradoksai“.

Ką šiuo tarptautiniu žodžiu „paradoksai“ autorius siekia atskleisti? Atsidarau internetą, ir randu tokius šio žodžio prasmės paaiškinimus:

1. Paradoksas – teiginys, kuris iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti suprantamas Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos Seimo ištakos viduramžiais (video) (0)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šiemet sukanka 100 metų nuo pirmojo Lietuvos Respublikos Seimo, tai yra Steigiamojo Seimo, sušaukimo. Ta proga LR Seimas yra paskelbęs Steigiamojo Seimo metus. Tačiau Steigiamasis Seimas buvo tik pirmasis Lietuvos Respublikos Seimas, o pati parlamentarizmo tradicija yra žymiai senesnė.

Ta proga mes ir pakalbėsime apie pačias Lietuvos parlamentarizmo ištakas.

Su mumis – istorikė Inga Baranauskienė. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Garuozos mūšis – nepelnytai užmiršta pergalė (8)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Galite patikrinti visus Lietuvos istorijos vadovėlius: 1287 m. kovo 26 d. įvykusio Garuozos mūšio nerasite. Apie jį beveik nekalbama ir Lietuvos istorikų studijose, išskyrus nebent Zigmo Raulinaičio penkių knygų ciklą „Lietuvos raiteliai“, kuriame išsamiausiai aprašytos visos XIII a. Pabaltijyje vykusios kovos (ten jis aprašytas „mūšio miške ties Grose“ pavadinimu), o taip pat šių eilučių autoriaus monografiją „Garuozos mūšis: šaltiniai ir interpretacijos“, išleistą Joniškyje 2017 m. pabaigoje.

Kodėl tiek mažai žinome apie šį mūšį? Kaltas ne šaltinių trūkumas – tai yra išsamiausiai Skaityti toliau

T. Baranauskas. Koronavirusas ir istorinė atmintis (4)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Svarbiausia Rusijai istorinės atminties diena – gegužės 9-oji – šiemet liko be deramo dėmesio. Rusai dėl koronaviruso pandemijos neišdrįso surengti parado, ir griežia dantį ant Baltarusijos, kuri tokį paradą surengė, o ir apskritai rodo vis daugiau nepaklusnumo Rusijai ženklų.

O juk šiemet paradas turėjo būti išskirtinis, jubiliejinis – 75 metų pergalės prieš Vokietiją jubiliejaus proga. Niekas neabejojo, kad tradicinė Rusijai „pobiedobiesije“ šiemet bus itin pompastiška… O štai liko kažkas itin apkarpyto ir nepilnavertiško… Skaityti toliau

T. Baranauskas. Ką lėmė Aizkrauklės mūšis? (6)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žymiausių viduramžių Lietuvos pergalių sąrašas mūsų istorinėje sąmonėje formavosi kiek chaotiškai ir nėra nuoseklus. Jis tik iš dalies atspindi realią mūšių reikšmę. Didžiulį simbolinį krūvį turintis Žalgirio mūšis, kiek mažesnį – Durbės mūšis, iš tiesų buvo didžiausios lietuvių pergalės karų su kryžiuočiais epochoje. Tačiau trečiajam pagal dydį ir, galbūt, pagal reikšmę mūšiui, 1279 m. kovo 5 d. įvykusiam Padauguvyje, prie Aizkrauklės, dabartinėje Latvijos teritorijoje, pasisekė mažiau. Jį žino tik labiau istorija besidomintys lietuviai, o ir mokslinėje istoriografijoje jis lieka nepakankamai pažintas ir įvertintas. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Margiris ir Pilėnai (video) (9)

Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet sukanka 700 metų nuo Medininkų mūšio. Praėjusioje laidoje mes apie jį ir kalbėjome. Tačiau Medininkų mūšis žymi tam tikrą kovų etapą, o po jo kovos tęsėsi.

Mes šiandien pakalbėsime apie tai, kas vyko po Medininkų mūšio, o žymiausias epizodas po Medininkų mūšio yra Pilėnų gynimas.

Kalbėsimės apie tai su Inga Baranauskiene. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Medininkų mūšis – didžiausia Gedimino laikų pergalė (video) (4)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet sukanka 700 metų nuo Medininkų mūšio, kuris įvyko 1320 metais. Tai buvo vienas iš svarbiausių mūšių dėl Žemaitijos.

Mes jau kalbėjome apie kovas dėl Žemaitijos, kaip įvadą šiam mūšiui – parengėme dvi laidas su istorike Inga Baranauskiene. Šiandien mes pakalbėsime apie patį tą mūšį ir apie Gedimino laikų kovas dėl Žemaitijos. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Vytenio kova dėl Žemaitijos (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mes tęsiame pokalbį apie kovą dėl Žemaitijos su kryžiuočiais, kuris dedikuojamas vienam svarbiausių šitos kovos mūšių – Medininkų mūšiui, įvykusiam 1320 m. Šiemet sukanka 700 metų nuo šio mūšio.

Tačiau mes aiškinomės kontekstą. Praėjusioje laidoje kalbėjomės apie karo dėl Žemaitijos pradžią. Ji pasirodo esanti 1289 m. Prasidėjo gana staigiai ir dramatiškai.

Toliau seka Vytenio valdymas, kuriam ir paskirsim šią laidą. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kruvinoji puota – nuolatinio karo su kryžiuočiais dėl Žemaitijos pradžia (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet sukanka 700 metų nuo Medininkų mūšio. Tai buvo mūšis su kryžiuočiais dėl Žemaitijos, įvykęs 1320 metais.

Ta proga mes kalbamės su istorike Inga Baranauskiene ne tik apie tą mūšį, bet ir apie jo platesnį kontekstą. Šįkart pradėsim iš tolo. Kaip prasidėjo apskritai kovos su kryžiuočiais dėl Žemaitijos? Žemaitiją, kaip žinia, labiausiai puolė Prūsijos kryžiuočiai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Aizkrauklės mūšis ir karas dėl Žiemgalos (video) (2)

Inga Baranauskienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet sukanka 750 metų nuo Karusės mūšio. Mes jau skyrėme dvi laidas šitam mūšiui – prie jo negrįšime. Tačiau po Karusės mūšio kovos nesibaigė. Traidenis (kaip mes jau užsiminėme praėjusioje laidoje) pasiekė svarbią pergalę prie Aizkrauklės ir tarsi tuo užbaigė tą žygį, kuris buvo pradėtas Karusės mūšiu.

Taigi, mes su istorike Inga Baranauskiene pakalbėsime apie Traidenio valdymo pabaigą ir jo laimėta Aizkrauklės mūšį. Skaityti toliau

V. Jocys. Žvilgsnis į Kovo 11-ąją per istorines Lietuvos ir Žemaitijos ištakas (nuotraukos, video) (1)

Pagerbiami Tomas ir Inga Baranauskai | A. Staniūnaičio nuotr.

Atkurtos nepriklausomos valstybės Kovo 11-osios iškilmės nuvilnijo per visą Lietuvą, miestus miestelius, kaimus įvairiais pavidalais ir būdais. Vyko minėjimai, pažintiniai žygiai, koncertai, eisenos su vėliavomis…

Trakų muziejus priėmė VŠĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ vadovo Antano Gedvilo ir kitų bendraminčių siūlymą Kovo 11-ąją iškilmingai atšvęsti prisimenant ne tik 30-ies metų senumo įvykius, bet pakalbėti apie Lietuvos ir Žemaitijos istorines ištakas. Renginio rengėjai, tuo pačiu prisimindami 2019 m. Seimo paskelbtus Žemaitijos metus siekė padėkoti ženkliai Skaityti toliau