Žymos archyvas: Tomas Baranauskas

„Aktualioji istorija“: Šaulių sąjunga – kitokia kariuomenė? (video) (0)

Mindaugas Nefas ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šiandien mes pakalbėsime apie Šaulių sąjungą, kadangi šie metai yra paskelbti Šaulių sąjungos metais ir Šaulių sąjungai sukanka 100 metų.

Su mumis – disertacijos „Šaulių sąjungos ideologijos raiška Lietuvos visuomenėje 1919-1940 m.“, apgintos 2017 m., autorius Mindaugas Nefas.

Kas ta Šaulių sąjunga, kuo ji reikšminga? Ar tai nėra tiesiog viena iš visuomeninių organizacijų, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Antano Smetonos kelias į didžiąją politiką (video) (7)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais (nemažai atmintinų datų šiemet yra paskelbta), todėl mes šioje laidoje pakalbėsime apie Antaną Smetoną.

Kalbamės su Vilniaus universiteto istoriku, mums jau gerai pažįstamu Algiu Kasperavičiumi.

Taigi, kas tas A. Smetona? Pradėkim nuo kilmės, nes seniau valdovai kildavo iš labai kilmingų giminių, šiuo atveju – ne taip. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaunas kaip laikinoji sostinė (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiuos metus Seimas yra paskelbęs ir Laikinosios sostinės atminimo metais, nes 1919 m. sausio 2 d. Lietuvos sostinė dėl karinių veiksmų buvo perkelta į Kauną ir ten užsibuvo faktiškai visą tarpukario laikotarpį – kiek gyvavo Pirmoji Lietuvos Respublika.

Apie šitą laikotarpį, apie tai, kaip Kaunas tapo laikinąja sostine, ką jis davė Lietuvai, mes kalbamės su Vilniaus universiteto istoriku Algiu Kasperavičiumi.

Taigi, kokios aplinkybės privertė Lietuvos sostinę perkelti į Kauną, kuriame ji niekada nebuvo? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Nepriklausomybės kovos su lenkais (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien mes pakalbėsime apie vienas dramatiškiausių kovų Lietuvos nepriklausomybės kovų istorijoje – kovas su lenkais. jos buvo ne tik nepriklausomybės kovos, bet faktiškai užsitęsė (bent jau pasyvia forma) beveik iki pat nepriklausomybės pabaigos.

Su mumis studijoje – Vilniaus universiteto istorikas Algis Kasperavičius.

Kaip prasidėjo kovos su lenkais ir kokią jos reikšmę turėjo? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos Nepriklausomybės kovos: kovose su bolševikais gimusi kariuomenė (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Šiandien toliau kalbėsimės apie Nepriklausomybės kovas, kadangi šiemet yra ir Nepriklausomybės kovų atminimo metai – jų šimtmetis (skaičiuojant muo 1919 metų).

Mūsų studijoje – Vilniaus universiteto istorikas Algis Kasperavičius.

Pakalbėkim konkrečiau apie pačias kovas. Kaip jos prasideda? Iš pradžių Lietuvos nepriklausomybė buvo paskelbta 1918 m. vasario 16 d. , ir kaip ir niekas nevyko… Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos Nepriklausomybės kovos: su kuo kariauta? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Šiemet yra ypatingi metai. Seimas yra paskelbęs bent kelias sukaktis, ir viena iš jų yra Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metai. Apie jas šiandien ir pakalbėsime su Vilniaus universiteto istoriku Algiu Kasperavičiumi.

Kas tos Nepriklausomybės kovos? Pirma apsibrėžkim chronologiją, nuo kada iki kada jos vyko?

Chronologija – nuo 1919 m. sausio pabaigos, arba vasario pradžios. Čia gali būti įvairi nuomonė. O užsibaigė, jeigu neskaičiuotume atskirų susirėmimų prie sienos, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Aisčiai ir Roma: Kiek tiesos Palemono legendoje? (video) (13)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Šiandien mes pakalbėsime apie Žemaitijos ir Lietuvos seniausias ištakas. Tai vėl bus laida, skirta Žemaitijos metams. Su mumis studijoje – istorikė, Žemaitijos istorijos tyrinėtoja Inga Baranauskienė.

Seniausios ištakos (galima jas vadinti ir legendinėmis, ir, kažkiek, archeologinėmis) dar XVI amžiuje ieškotos I mūsų eros amžiuje. Tai yra, Lietuvos metraščiai pradeda Lietuvos ir, visų pirma, Žemaitijos istoriją (nes nuo jos viskas prasideda Lietuvos metraščiuose) I amžiumi, Nerono laikais, kai neva atkeliauja į Lietuvą Palemonas.

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kryžiaus žygių pėdsakais: nuo Romos iki Lietuvos ir Žemaitijos (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Šiemet yra Žemaitijos metai. Ta proga pakalbėsime plačiau – ir apie Žemaitiją, ir apie visą Lietuvą. Tačiau tema būtų kryžiaus žygiai Žemaitijos ir Lietuvos likime ir popiežių reikšmė juose.

Taip jau atsitiko, kad daugelis Lietuvai reikšmingų sprendimų buvo priimama ne tik Lietuvoje, bet ir už Lietuvos ribų, ir vienas iš tokių dalykų yra kryžiaus žygiai.

Kalbamės su istorike, Žemaitijos istorijos tyrinėtoja Inga Baranauskiene. Kur mums reikėtų ieškoti tų pagrindinių sprendimų Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Žemaitija prieš 800 metų (73)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Seimas paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais ir padarė tai ne atsitiktinai. Šiemet sukanka 800 metų nuo pirmojo Žemaitijos paminėjimo 1219 metų Lietuvos ir Volynės kunigaikščių taikos sutartyje. Kaip tik apie Žemaitiją prieš 800 metų ir pakalbėsime ta proga. Su mumis studijoje – istorikė, Žemaitijos istorijos tyrinėtoja Inga Baranauskienė.

Iš tikrųjų galima būtų sakyti, kad 1219 metai – tai pirmoji tikrai paliudyta Žemaitijos istorijos data, bet mes turim ir žymiai ankstesnę datą. Štai Žemaitijoje (kaip mes dabar ją suprantame), Skaityti toliau

Alko redaktoriui Tomui Baranauskui įteiktos humanitarinių mokslų daktaro regalijos (10)

Alko redaktoriui Tomui Baranauskui įteiktos mokslų daktaro regalijos | VDU nuotr.

Vasario 15 d., Kaune, Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Didžiojoje auloje vykusiame iškilmingame VDU Senato posėdyje, minint 97-ąjį universiteto gimtadienį ir 101-asias Lietuvos valstybės atkūrimo metines, buvo įteiktos vardinės stipendijos, VDU daktaro diplomai bei ženklai, docento ir profesoriaus atestatai, apdovanoti doktorantų bei jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojai.

Mokslo daktarų diplomai buvo įteikti 2018-aisiais VDU daktaro laipsnį apgynusiems 27-eriems doktorantams. Tarp jų ir žinomam istorikui, istorijos populiarintojui, publicistui, Skaityti toliau

T. Baranauskas. Istorijos keitimas „gimtadieniais“ – nauja istorijos primityvinimo mada? (10)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pernai, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, buvo suorganizuota triukšminga ir, matyt, nepigi viešųjų ryšių akcija „Su gimtadieniu, Lietuva“. Šią frazę kaip papūgos kartojo elitinės „žvaigždės“ ir visame pasaulyje nufilmuoti užsieniečiai, šio šūkio fone net Vytautas Landsbergis perskaitė savo jausmingą sveikinimą Lietuvai…

Tas pats atsitiko ir su Vilniumi. Ilgai snaudusi Vilniaus savivaldybė staiga ėmėsi švęsti… „Vilniaus gimtadienį“! Ir ruoštis Vilniaus „700 metų jubiliejui“, kuris laukiamas 2023-aisiais. Skaityti toliau

„Bendruomeniškas Vilnius“ į Vilniaus merus kelia aplinkosaugininką Liutaurą Stoškų (nuotraukos, video) (4)

„Bendruomeniškas Vilnius“ į Vilniaus merus kelia aplinkosaugininką Liutaurą Stoškų | M. Matulevičiaus nuotr.

Gruodžio 28 d. visuomeninis rinkimų komitetas „Bendruomeniškas Vilnius“ (BV) atstovaujantis sostinės bendruomenėms pristatė savo iškeltus kandidatus į miesto tarybą ir Vilniaus mero pareigas.

Į visuomeninį rinkimų komitetą BV susibūrę sostinės bendruomenių vadovai, seniūnaičiai ir aktyvūs miestiečiai nutarė vilniečiams pasiūlyti ne vienos ar kitos biudžetinės partijos, bet jų pačių tvarkomo Vilniaus viziją. Tokiam žingsniui juos, esą, paskatino dabartinė situacija, kai vilniečių balsas Vilniuje Skaityti toliau

Žiemgalių, sėlių ir kuršių praeitis XIII a. dokumentuose (0)

rengėjų nuotr.

Lapkričio 13 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilniuje) įvyks leidinių rinkinio „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ pristatymas. Renginyje dalyvaus šios idėjos sumanytojai bei vykdytojai – Andrius Bitaitis, asociacijos Žiemių pradas „Simkala“ vadovas, Gražvydas Balčiūnaitis, Pasvalio krašto muziejaus istorikas bei leidinių rinkinių autorius – Alkas.lt redaktorius, istorikas Tomas Baranauskas.

Istorikas išsamiai pristatys parengtus rinkinius „Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae“, „Sėlos aktai. Acta Seloniae“ ir „Kuršo aktai. Acta Curoniae“. Leidinius papildo 24 didelio formato įrėmintų dokumentų fotokopijos, Skaityti toliau

T. Baranauskas. „Kelias“ į niekur… (IV) (7)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

(Taip pat skaitykite I dalį, II dalį ir III dalį)

Antrasis penktos klasės Lietuvos istorijos vadovėlio „Kelias“ skyrius skirtas jau tikrajai istorijai – nuo valstybės susikūrimo iki Liublino unijos, o tiksliau – iki Vytauto Didžiojo mirties, nes sulig Vytautu Lietuvos politinė istorija čia ir užsibaigia: lieka tik Vilniaus šv. Onos bažnyčios pastatymas (jai skirta visa pamoka) ir seniausios knygos bei pirmoji lietuviška knyga (joms skirtos dvi pamokos). Žodžiu, kad kariavome su kryžiuočiais, penktokui dar leista kažkiek patirti, bet Skaityti toliau

T. Baranauskas. „Kelias” į niekur… (III) (7)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

(Taip pat skaitykite I dalį ir II dalį.)

Tęskime liūdesį ir neviltį keliančio 5 klasės Lietuvos istorijos vadovėlio „Kelias“ apžvalgą. Ketvirtoji tema įvardyta „Kovos su priešais“. Skirtingai, nei prieš tai buvusiame skyrelyje paminėti neįvardyti „priešai“, kurie žinančiam atpažįstami kaip kryžiuočiai, šie yra skandinavų vikingai ir trumpai paminėti slavai. Skyrelis pradedamas tiesiog šaltinio citata apie Apuolės užpuolimą 854 m. Kas tai per šaltinis, Autoriui neaišku, anot jo, tai parašęs kažkoks „IX amžiaus vokiečių kronikininkas“, iš tikrųjų gi – Hamburgo-Bremeno arkivyskupas šv. Rimbertas, aprašęs savo pirmtako šv. Anskaro gyvenimą… Skaityti toliau

T. Baranauskas. „Kelias“ į niekur… (II) (10)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Antroji 5 klasės Lietuvos istorijos vadovėlio „Kelias“ pirmojo skyriaus tema – „Kam buvo reikalingi piliakalniai“. Man, praleidusiam ne vieną vasarą Šeimyniškėlių piliakalnio tyrinėjimuose, labai džiugu, kad norima tai paaiškinti penktokui. Tiesa, skaitant tekstą, džiaugsmas po truputį blėsta…

Visų pirma, Autoriui nepavyko suformuluoti jau pirmo tiesiogiai piliakalniams skirto sakinio: „Todėl giminės ant kalvų, ypač prie ežerų ar upių santakose, įsirengdavo sustiprintas gyvenvietes – piliakalnius“ (p. 14). Va taip – pasirodo, piliakalnis yra gyvenvietė… Skaityti toliau

T. Baranauskas. „Kelias“ į niekur… (I) (18)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Štai ir atėjo tas liūdnas metas, kai į rankas teko paimti istorijos vadovėlį… Metas, kai staiga suvoki, kad istoriko darbas – beprasmiškas, nes vadovėlio autorius ir taip viską žino, ir parašys savaip, jokių ten tyrinėjimų neskaitęs. Nes jis tiesiog žino…

Kitaip sakant, palikim istoriją istorikams, o istorijos vadovėlius – vadovėlių autoriams! O dėl to, kad aš, kaip istorikas, paėmiau į rankas penktos klasės vadovėlį, tai pats ir esu kaltas. Taip man ir reikia…

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas gi yra tas fašizmas? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Italiją po Pirmojo pasaulinio karo ir Benito Musolinio fašistinį režimą.

Kodėl Italijoje 1922 m. buvo įvestas fašistinis režimas? Kuo ypatinga fašistų ideologija? Kas ją ir jos kūrėją Benitą Musolinį sieja su socializmu? Ar fašistams būdingas rasizmas, kuriuo Vokietijoje pasižymėjo Adolfo Hitlerio nacionalsocializmas? Ar teisingai fašistų vardu vadinamos kitos partijos ir režimai už Italijos ribų? Ar B. Musolinio atėjimas į valdžią Italijoje buvo demokratiškas? Kokia didžiausia B. Musolinio klaida? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip po karo pažeminta Vokietija išsiugdė Hitlerį? (video) (4)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Vokietijos padėtį po pralaimėto Pirmojo pasaulinio karo. Tai buvo vadinamosios Veimaro respublikos laikotarpis, pasibaigęs Adolfo Hitlerio atėjimu į valdžią.

Kodėl Vokietijje įvyko revoliucija ir ji kapituliavo 1918 m. lapkritį? Kam teko atsakomybė už šį sprendimą? Kuo skaudi Vokietijai buvo Versalio sutartis? Kokia buvo Vokietijos ekonomikos padėtis po karo? Kas skatino karingas ir radikalias nuotaikas Vokietijos visuomenėje? Kaip išgarsėjo Adolfas Hitleris? Ar jo atėjimas į valdžią Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip po Pirmojo pasaulinio karo buvo perbraižytas Europos žemėlapis? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Europos ir pasaulio pertvarkymą po Pirmojo pasaulinio karo: Paryžiaus taikos konferenciją, JAV prezidento Vudrovo Vilsono „14 punktų“, Versalio taikos sutartį, politinio žemėlapio perbraižymą, kuriame atsirado vietos ir Lietvos valstybei.

Kodėl derantis dėl taikos didžiausią reikšmę turėjo trijų valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – pozicija? Kokios dar valstybės buvo pakviestos į taikos konferenciją, o kurios dalyvavo tik neoficialiai? Kodėl į taikos konferenciją nebuvo pakviesta karo Skaityti toliau

Vyksta T. Baranausko „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ bei „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ knygų pristatymai (video) (1)

Kuršo-aktai.-Acta-CuroniaeNuo gegužės 11 d. Skuodo muziejuje (Šaulių g. 3, Skuodas) 13 val. vyksiančio Tomo Baranausko knygos „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ pristatymo prasideda šios ir kartu kitos –  „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ – knygų pristatymai Žemaitijoje.

Knygoje „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ skelbiami svarbiausi su Kuršo nukariavimu ir jo dalybomis susiję 1230–1254 m. dokumentai originalo ir lietuvių kalba, o taip pat pateikiama glausta Kuršo nukariavimo XIII a. istorinė apžvalga, detalūs jo žemių žemėlapiai pagal 1253 m. dalybų aktus, išsamūs skelbiamų aktų geografiniai ir istoriniai komentarai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl komunistai ir „progresyvistai“ paskelbė karą santuokai ir šeimai? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Vytautas Sinica | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir politologas Vytautas Sinica kalba apie vieną iš odioziškiausių kairiosios ideologijos aspektų – idėją pakeisti tradicinę šeimos sampratą bet ko sugyvenimu su bet kuo, arba šeimos, kaipo tokios, išardymo siekį. Kartu pristatoma neseniai šia tema lietuviškai išleista Polo Kengoro (Paul Kengor) knyga „Išardymas. Nuo komunistų iki progresyvistų – kairiųjų karas prieš santuoką ir šeimą“ (Vilnius, 2017).

Kur yra šiandien skelbiamos „seksualinės revoliucijos“ ištakos? Ką apie šeimos išardymą Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką pasauliui reiškė 1917 m. Rusijos revoliucija? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie 1917 m. Rusijos Vasario ir Spalio revoliucijas.

 
Kodėl kilo 1917 m. Rusijos revoliucijos? Ar jas galima vadinti viena revoliucija? Ar 1917 m. Spalio revoliuciją teisingiau būtų vadinti perversmu? Ar revoliucija – kilnus įvykis? Kuo baigėsi bandymas demokratiškai išrinkti Rusijos Steigiamąjį susirinkimą? Kokią įtaką ir 1917 m. turėjo bolševikai ir koks buvo jų palaikymas visuomenėje? Kodėl parlamento idėją pakeitė tarybų (sovietų) idėja? Kokią reikšmę turėjo nuo karo pavargę kareiviai? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas laimėjo Pirmąjį pasaulinį karą? (6)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius tęsia pokalbį apie Pirmąjį pasaulinį karą.

Kokios dar valstybės prisijungė prie karą pradėjusių valstybių – Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos iš vienos pusės ir Rusijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – iš kitos? Kokį vaidmenį kare suvaidino vokiečių pusėje į karą stojusi Turkija? Ką Osmanų imperijos krikščionims reiškė šio karo metu vykdytas genocidas? Kokią klaidą padarė Bulgarija? Kokią reikšmę karo eigai turėjo 1917 m. Vasario revoliucija Rusijoje? Kokią reikšmę turėjo JAV įstojimas į karą 1917 m.? Kodėl Vokietija pralaimėjo karą? Kokios buvo šio karo pasekmės? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičius kalbasi apie Pirmojo Pasaulinio karo priežastis ir pradžią (1914–1915 m.).

Kokie didžiųjų valstybių prieštaravimai vedė į pasaulinį karą? Kaip susiformavo du pagrindiniai į karą stosiančių valstybių blokai – Antantė ir Trilypė sąjunga? Kas buvo netikėto šiose sąjungose? Kokį šansą Lietuvai ir Lenkijai teikė sąjungos tarp Abiejų Tautų Respubliką pasidalijusių šalių iširimas? Ar Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio Pranciškaus Ferdinando nužudymas 1914 m. birželio 28 d. Sarajeve buvo karo priežastis? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip Prūsija suvienijo Vokietiją? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie vieną žymesnių XIX a. politinių įvykių Europoje – Vokietijos suvienijimą.

Kokia buvo Vokietijos padėtis po Vienos kongreso (1815 m.)? Kuo vokiečių valstybių tarpe išsiskyrė Prūsija ir Austrija? Kuri iš jų turėjo geresnes galimybes tapti Vokietijos vienijimo centru? Ar vokiška buvo Austrijos imperija? Kodėl Prūsija suvienijo Vokietiją be Austrijos? Kokią reikšmę vokiškajai Prūsijai turėjo baltiškos Prūsijos paveldas? Kodėl Prūsijos vokiečiai jautėsi esantys „kitokiais“ vokiečiais? Kokį vaidmenį Vokietijos suvienijimo procese suvaidino Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip XIX a. tautos vienybės idėja įveikė popiežių? (video) (3)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalbasi apie nacionalizmo ir tautos vienybės idėjos plitimą XIX a. Europoje, o taip pat konkretų šių idėjų nulemtą įvykį – Italijos suvienijimą. Italijos vienytojai nepabijojo būti atskirti nuo bažnyčios, nes į sukurtą Italijos karalystę įtraukė ir popiežiaus valdytą sritį.

Ar galima pavadinti XIX amžių nacionalizmo amžiumi? Kas yra nacionalizmas? Ar tai – tokia pat ideologija, kaip ankstesnėse laidose aptarti socializmas, liberalizmas, konservatizmas, krikščioniškoji demokratija, ar jis gali derėti su bet kuria iš jų? Kas paskatino nacionalizmo Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką siekė išsaugoti pirmieji konservatoriai? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius tęsia pokalbį XIX a. ideologijas. Šio pokalbio tema – konservatizmas ir krikščioniškoji demokratija.

Ar konservatizmo pradininkas Edmundas Berkas (Edmund Burke) pasisakė prieš bet kokius pokyčius ir reformas? Kuo pasižymėjo radikalesnis prancūzų konservatizmas? Ką naujo davė konservatyvi Oto fon Bismarko (Otto von Bismarck) politika Vokietijoje? Koks konservatorių požiūris į religiją? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kokios buvo liberalizmo ir socializmo idėjų ištakos? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba XIX a. ideologijas.

Ar galima sakyti, kad XIX a. – ideologijų amžius? Kur XIX a. ideologijų – liberalizmo, socializmo – ištakos? Kuo pasižymi klasikinio liberalizmo idėjos? Ar jos tiko pramonės perversmo pakeistai visuomenei? Ar Markizas de Sadas – liberalas? Ar pirminis socializmas – socialinės fantazijos? Kas būdinga pirmiesiems socialistams? Ką naujo socializmo idėjoms davė Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas? Ką Engelsas manė apie kolektyvines santuokas? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip keitėsi visuomenė pramonės perversmo metu? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie XIX a. besikeičiančią visuomenę.

Kokia buvo darbininkų padėtis pramonės perversmo metu besikuriančiuose fabrikuose? Ar sunki „proletarų“ padėtis – marksistinė tezė? Kokios buvo realios to meto darbo sąlygos? Kaip keitėsi įstatymai, reguliuojantys darbo santykius? Kodėl atsirado darbininkų judėjimas ir socialistinės idėjos? Kaip keitėsi gyventojų skaičius? Skaityti toliau