Žymos archyvas: Tomas Baranauskas

Žiemgalių, sėlių ir kuršių praeitis XIII a. dokumentuose (0)

rengėjų nuotr.

Lapkričio 13 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilniuje) įvyks leidinių rinkinio „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ pristatymas. Renginyje dalyvaus šios idėjos sumanytojai bei vykdytojai – Andrius Bitaitis, asociacijos Žiemių pradas „Simkala“ vadovas, Gražvydas Balčiūnaitis, Pasvalio krašto muziejaus istorikas bei leidinių rinkinių autorius – Alkas.lt redaktorius, istorikas Tomas Baranauskas.

Istorikas išsamiai pristatys parengtus rinkinius „Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae“, „Sėlos aktai. Acta Seloniae“ ir „Kuršo aktai. Acta Curoniae“. Leidinius papildo 24 didelio formato įrėmintų dokumentų fotokopijos, Skaityti toliau

T. Baranauskas. „Kelias“ į niekur… (IV) (7)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

(Taip pat skaitykite I dalį, II dalį ir III dalį)

Antrasis penktos klasės Lietuvos istorijos vadovėlio „Kelias“ skyrius skirtas jau tikrajai istorijai – nuo valstybės susikūrimo iki Liublino unijos, o tiksliau – iki Vytauto Didžiojo mirties, nes sulig Vytautu Lietuvos politinė istorija čia ir užsibaigia: lieka tik Vilniaus šv. Onos bažnyčios pastatymas (jai skirta visa pamoka) ir seniausios knygos bei pirmoji lietuviška knyga (joms skirtos dvi pamokos). Žodžiu, kad kariavome su kryžiuočiais, penktokui dar leista kažkiek patirti, bet kad nuo XV a. pabaigos prasidėjo ne mažiau alinančios kovos su Maskva – nebereikia žinoti (teisybės dėlei reikia pastebėti, kad apie jas vienu sakiniu užsiminta, kalbant apie Algirdo laikus, ir dar vienu – jau trečiajame skyriuje, kalbant apie Liublino unijos priežastis, tad itin atidus penktokas turėtų bent nujausti, kad kažkas tokio buvo). Keista, bet tai prieštarauja net šiaip jau ne itin turiningai socialinio ugdymo bendrajai programai, kurioje karai su Maskva paminėti („Mokiniai nagrinėja ryškiausius kovų su riterių ordinais ir Maskvos valstybe epizodus“). Tai visgi netrukdo šiam vadovėliui 10 metų būti pagrindiniu Lietuvos mokyklose naudojamu istorijos vadovėliu… Skaityti toliau

T. Baranauskas. „Kelias” į niekur… (III) (7)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

(Taip pat skaitykite I dalį ir II dalį.)

Tęskime liūdesį ir neviltį keliančio 5 klasės Lietuvos istorijos vadovėlio „Kelias“ apžvalgą. Ketvirtoji tema įvardyta „Kovos su priešais“. Skirtingai, nei prieš tai buvusiame skyrelyje paminėti neįvardyti „priešai“, kurie žinančiam atpažįstami kaip kryžiuočiai, šie yra skandinavų vikingai ir trumpai paminėti slavai. Skyrelis pradedamas tiesiog šaltinio citata apie Apuolės užpuolimą 854 m. Kas tai per šaltinis, Autoriui neaišku, anot jo, tai parašęs kažkoks „IX amžiaus vokiečių kronikininkas“, iš tikrųjų gi – Hamburgo-Bremeno arkivyskupas šv. Rimbertas, aprašęs savo pirmtako šv. Anskaro gyvenimą… Skaityti toliau

T. Baranauskas. „Kelias“ į niekur… (II) (10)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Antroji 5 klasės Lietuvos istorijos vadovėlio „Kelias“ pirmojo skyriaus tema – „Kam buvo reikalingi piliakalniai“. Man, praleidusiam ne vieną vasarą Šeimyniškėlių piliakalnio tyrinėjimuose, labai džiugu, kad norima tai paaiškinti penktokui. Tiesa, skaitant tekstą, džiaugsmas po truputį blėsta…

Visų pirma, Autoriui nepavyko suformuluoti jau pirmo tiesiogiai piliakalniams skirto sakinio: „Todėl giminės ant kalvų, ypač prie ežerų ar upių santakose, įsirengdavo sustiprintas gyvenvietes – piliakalnius“ (p. 14). Va taip – pasirodo, piliakalnis yra gyvenvietė… Skaityti toliau

T. Baranauskas. „Kelias“ į niekur… (I) (18)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Štai ir atėjo tas liūdnas metas, kai į rankas teko paimti istorijos vadovėlį… Metas, kai staiga suvoki, kad istoriko darbas – beprasmiškas, nes vadovėlio autorius ir taip viską žino, ir parašys savaip, jokių ten tyrinėjimų neskaitęs. Nes jis tiesiog žino…

Kitaip sakant, palikim istoriją istorikams, o istorijos vadovėlius – vadovėlių autoriams! O dėl to, kad aš, kaip istorikas, paėmiau į rankas penktos klasės vadovėlį, tai pats ir esu kaltas. Taip man ir reikia…

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas gi yra tas fašizmas? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Italiją po Pirmojo pasaulinio karo ir Benito Musolinio fašistinį režimą.

Kodėl Italijoje 1922 m. buvo įvestas fašistinis režimas? Kuo ypatinga fašistų ideologija? Kas ją ir jos kūrėją Benitą Musolinį sieja su socializmu? Ar fašistams būdingas rasizmas, kuriuo Vokietijoje pasižymėjo Adolfo Hitlerio nacionalsocializmas? Ar teisingai fašistų vardu vadinamos kitos partijos ir režimai už Italijos ribų? Ar B. Musolinio atėjimas į valdžią Italijoje buvo demokratiškas? Kokia didžiausia B. Musolinio klaida? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip po karo pažeminta Vokietija išsiugdė Hitlerį? (video) (4)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Vokietijos padėtį po pralaimėto Pirmojo pasaulinio karo. Tai buvo vadinamosios Veimaro respublikos laikotarpis, pasibaigęs Adolfo Hitlerio atėjimu į valdžią.

Kodėl Vokietijje įvyko revoliucija ir ji kapituliavo 1918 m. lapkritį? Kam teko atsakomybė už šį sprendimą? Kuo skaudi Vokietijai buvo Versalio sutartis? Kokia buvo Vokietijos ekonomikos padėtis po karo? Kas skatino karingas ir radikalias nuotaikas Vokietijos visuomenėje? Kaip išgarsėjo Adolfas Hitleris? Ar jo atėjimas į valdžią Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip po Pirmojo pasaulinio karo buvo perbraižytas Europos žemėlapis? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Europos ir pasaulio pertvarkymą po Pirmojo pasaulinio karo: Paryžiaus taikos konferenciją, JAV prezidento Vudrovo Vilsono „14 punktų“, Versalio taikos sutartį, politinio žemėlapio perbraižymą, kuriame atsirado vietos ir Lietvos valstybei.

Kodėl derantis dėl taikos didžiausią reikšmę turėjo trijų valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – pozicija? Kokios dar valstybės buvo pakviestos į taikos konferenciją, o kurios dalyvavo tik neoficialiai? Kodėl į taikos konferenciją nebuvo pakviesta karo Skaityti toliau

Vyksta T. Baranausko „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ bei „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ knygų pristatymai (video) (1)

Kuršo-aktai.-Acta-CuroniaeNuo gegužės 11 d. Skuodo muziejuje (Šaulių g. 3, Skuodas) 13 val. vyksiančio Tomo Baranausko knygos „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ pristatymo prasideda šios ir kartu kitos –  „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ – knygų pristatymai Žemaitijoje.

Knygoje „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ skelbiami svarbiausi su Kuršo nukariavimu ir jo dalybomis susiję 1230–1254 m. dokumentai originalo ir lietuvių kalba, o taip pat pateikiama glausta Kuršo nukariavimo XIII a. istorinė apžvalga, detalūs jo žemių žemėlapiai pagal 1253 m. dalybų aktus, išsamūs skelbiamų aktų geografiniai ir istoriniai komentarai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl komunistai ir „progresyvistai“ paskelbė karą santuokai ir šeimai? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Vytautas Sinica | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir politologas Vytautas Sinica kalba apie vieną iš odioziškiausių kairiosios ideologijos aspektų – idėją pakeisti tradicinę šeimos sampratą bet ko sugyvenimu su bet kuo, arba šeimos, kaipo tokios, išardymo siekį. Kartu pristatoma neseniai šia tema lietuviškai išleista Polo Kengoro (Paul Kengor) knyga „Išardymas. Nuo komunistų iki progresyvistų – kairiųjų karas prieš santuoką ir šeimą“ (Vilnius, 2017).

Kur yra šiandien skelbiamos „seksualinės revoliucijos“ ištakos? Ką apie šeimos išardymą Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką pasauliui reiškė 1917 m. Rusijos revoliucija? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie 1917 m. Rusijos Vasario ir Spalio revoliucijas.

 
Kodėl kilo 1917 m. Rusijos revoliucijos? Ar jas galima vadinti viena revoliucija? Ar 1917 m. Spalio revoliuciją teisingiau būtų vadinti perversmu? Ar revoliucija – kilnus įvykis? Kuo baigėsi bandymas demokratiškai išrinkti Rusijos Steigiamąjį susirinkimą? Kokią įtaką ir 1917 m. turėjo bolševikai ir koks buvo jų palaikymas visuomenėje? Kodėl parlamento idėją pakeitė tarybų (sovietų) idėja? Kokią reikšmę turėjo nuo karo pavargę kareiviai? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas laimėjo Pirmąjį pasaulinį karą? (6)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius tęsia pokalbį apie Pirmąjį pasaulinį karą.

Kokios dar valstybės prisijungė prie karą pradėjusių valstybių – Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos iš vienos pusės ir Rusijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – iš kitos? Kokį vaidmenį kare suvaidino vokiečių pusėje į karą stojusi Turkija? Ką Osmanų imperijos krikščionims reiškė šio karo metu vykdytas genocidas? Kokią klaidą padarė Bulgarija? Kokią reikšmę karo eigai turėjo 1917 m. Vasario revoliucija Rusijoje? Kokią reikšmę turėjo JAV įstojimas į karą 1917 m.? Kodėl Vokietija pralaimėjo karą? Kokios buvo šio karo pasekmės? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičius kalbasi apie Pirmojo Pasaulinio karo priežastis ir pradžią (1914–1915 m.).

Kokie didžiųjų valstybių prieštaravimai vedė į pasaulinį karą? Kaip susiformavo du pagrindiniai į karą stosiančių valstybių blokai – Antantė ir Trilypė sąjunga? Kas buvo netikėto šiose sąjungose? Kokį šansą Lietuvai ir Lenkijai teikė sąjungos tarp Abiejų Tautų Respubliką pasidalijusių šalių iširimas? Ar Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio Pranciškaus Ferdinando nužudymas 1914 m. birželio 28 d. Sarajeve buvo karo priežastis? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip Prūsija suvienijo Vokietiją? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie vieną žymesnių XIX a. politinių įvykių Europoje – Vokietijos suvienijimą.

Kokia buvo Vokietijos padėtis po Vienos kongreso (1815 m.)? Kuo vokiečių valstybių tarpe išsiskyrė Prūsija ir Austrija? Kuri iš jų turėjo geresnes galimybes tapti Vokietijos vienijimo centru? Ar vokiška buvo Austrijos imperija? Kodėl Prūsija suvienijo Vokietiją be Austrijos? Kokią reikšmę vokiškajai Prūsijai turėjo baltiškos Prūsijos paveldas? Kodėl Prūsijos vokiečiai jautėsi esantys „kitokiais“ vokiečiais? Kokį vaidmenį Vokietijos suvienijimo procese suvaidino Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip XIX a. tautos vienybės idėja įveikė popiežių? (video) (3)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalbasi apie nacionalizmo ir tautos vienybės idėjos plitimą XIX a. Europoje, o taip pat konkretų šių idėjų nulemtą įvykį – Italijos suvienijimą. Italijos vienytojai nepabijojo būti atskirti nuo bažnyčios, nes į sukurtą Italijos karalystę įtraukė ir popiežiaus valdytą sritį.

Ar galima pavadinti XIX amžių nacionalizmo amžiumi? Kas yra nacionalizmas? Ar tai – tokia pat ideologija, kaip ankstesnėse laidose aptarti socializmas, liberalizmas, konservatizmas, krikščioniškoji demokratija, ar jis gali derėti su bet kuria iš jų? Kas paskatino nacionalizmo Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką siekė išsaugoti pirmieji konservatoriai? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius tęsia pokalbį XIX a. ideologijas. Šio pokalbio tema – konservatizmas ir krikščioniškoji demokratija.

Ar konservatizmo pradininkas Edmundas Berkas (Edmund Burke) pasisakė prieš bet kokius pokyčius ir reformas? Kuo pasižymėjo radikalesnis prancūzų konservatizmas? Ką naujo davė konservatyvi Oto fon Bismarko (Otto von Bismarck) politika Vokietijoje? Koks konservatorių požiūris į religiją? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kokios buvo liberalizmo ir socializmo idėjų ištakos? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba XIX a. ideologijas.

Ar galima sakyti, kad XIX a. – ideologijų amžius? Kur XIX a. ideologijų – liberalizmo, socializmo – ištakos? Kuo pasižymi klasikinio liberalizmo idėjos? Ar jos tiko pramonės perversmo pakeistai visuomenei? Ar Markizas de Sadas – liberalas? Ar pirminis socializmas – socialinės fantazijos? Kas būdinga pirmiesiems socialistams? Ką naujo socializmo idėjoms davė Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas? Ką Engelsas manė apie kolektyvines santuokas? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip keitėsi visuomenė pramonės perversmo metu? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie XIX a. besikeičiančią visuomenę.

Kokia buvo darbininkų padėtis pramonės perversmo metu besikuriančiuose fabrikuose? Ar sunki „proletarų“ padėtis – marksistinė tezė? Kokios buvo realios to meto darbo sąlygos? Kaip keitėsi įstatymai, reguliuojantys darbo santykius? Kodėl atsirado darbininkų judėjimas ir socialistinės idėjos? Kaip keitėsi gyventojų skaičius? Skaityti toliau

Vytauto Lietuvai Europoje nebuvo lygių (10)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Neseniai per vieną Prancūzijos televizijos kanalą nuskambėjo tokia žinia: Lietuva vienu metu buvo didžiausia pasaulio valstybė. Tai išgirdęs gentainis net išsižiojo ir paprašė redakcijos išsiaiškinti, ar iš tiesų taip galėjo būti. Taip, teigia istorikas Tomas Baranauskas, Vytauto laikais LDK plotas galėjo siekti beveik 1 mln. kvadratinių kilometrų.

Kovo 11-osios aktu atkurta Lietuvos valstybė užima maždaug 65,3 tūkstančių kvadratinių kilometrų plotą. Tai – vadovėlinis faktas. Visi lietuviai žino ir tai, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip pramonės perversmas pakeitė pasaulį? (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie XVIII–XIX a. pramonės perversmą (industrinę revoliuciją).

Ar XIX a. įvyko viena ar dvi industrinės revoliucijos? Kuo skyrėsi šie du perversmai arba du pramoninio perversmo etapai? Kokią reikšmę turėjo garo mašinų ir elektros pritaikymas? Kokią reikšmę turėjo geležinkelių tinklo plėtra? Kaip elektra keitė visuomenės gyvenimą ir informacijos plitimo galimybes? Kas labiau pakeitė visuomenės gyvenimą – XIX a. išradimai ar dabartinės skaitmeninės technologijos (trečioji industrinė revoliucija)? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip Vienos kongresas perbraižė Europos žemėlapį ir išsaugojo taiką? (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie tai, kaip buvo pertvarkyta Europa po Napoleono karų vykusiame Vienos kongrese.

Ar galima sakyti, kad 1815 m. Vienos kongresas pirmą kartą ilgam laikui perbraižė Europos žemėlapį? Kodėl nesiekta tiksliai atkurti iki Didžiosios Prancūzijos revoliucijos buvusią tvarką? Kaip Vienos kongreso nutarimai paveikė Lietuvos ir Lenkijos likimą? Kas pasikeitė Vokietijoje? Kaip po Vienos kongreso sustiprėjo Prūsija ir Austrija? Kokią naudą iš pergalės prieš Napoleoną turėjo Didžioji Britanija, neįgijusi reikšmingesnių valdų Europoje? Kokį vaidmenį suvaidino Šventoji Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar tikrai 476 m. žlugo Romos imperija ir prasidėjo viduramžiai? (video) (7)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Esame pripratę prie vadovėlinio fakto: 476 m. Odoakrui nuvertus paskutinį Vakarų Romos imperatorių Romulą Augustulą, žlugo Romos imperija ir prasidėjo viduramžių epocha. Vadovėliuose būna surašyti tik svarbiausi ir akivaizdžiausi faktai, juo labiau šito galima tikėtis iš tokios svarbios „lūžinės“ datos. Bet ar tikrai tai – faktas? „Aktualiosios istorijos“ laidoje istorikas Darius Alekna argumentuoja, kodėl šis „faktas“ laikytinas istoriografine fikcija.

Kas gi įvyko 476-aisiais metais? Kas nusprendė, kad tai – lūžio momentas? Kokios dar datos laikomos Viduramžių pradžia? Koks 476 m. sureikšminime yra VI a. istorikų Marcelino Komito (Marcellinus Comes) ir Jordano vaidmuo? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar verta paminklo Ona Vytautienė? (video) (7)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ tęsiame moteriško pėdsako viduramžių Lietuvos istorijoje paieškas su istorike Inga Baranauskiene. Laidos tema – žymiausio viduramžių Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo žmona Ona Vytautienė. Moteris, be kurios Vytautas galbūt niekada nebūtų tapęs Didžiuoju.

Kuo žymi Ona Vytautienė? Kokia jos kilmė, kas buvo jos tėvas ir ką apie jį žinome? Kaip Onai pavyko organizuoti Vytauto pabėgimą iš Krėvos pilies? Tai – Onos Vytautienės ar jos tarnaitės nuopelnas? Ką galima pasakyti apie Onos asmenybę ir politinį vaidmenį vėlesniais laikais? Kodėl Vytautas norėjo būti palaidotas šalia Onos? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl Birutė tapo legendine asmenybe? (video) (14)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje ieškome moteriško pėdsako viduramžių Lietuvos istorijoje ir su istorike Inga Baranauskiene nusikeliame į XIV amžių bei aptariame vieną iš nedaugelio legendinių viduramžių Lietuvos moterų – Birutę, Trakų kunigaikščio Kęstučio žmoną.

Ar Birutė – istorinė asmenybė? Ko vertas Vytauto Ališausko bandymas ją sumitologinti? Kodėl Birutė buvo laikoma šventąja net krikščioniškais laikais? Kokia jos kilmė? Kas buvo Palanga XIV amžiuje? Ką žinome apie Birutės giminę? Kokiomis istorinėmis aplinkybėmis vyko Kęstučio ir Birutės vedybų istorija? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Tukididas – antrasis „istorijos tėvas“? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Tatjana Aleknienė | Alkas.lt. nuotr.

Praeitoje „Aktualiosios istorijos“ laidoje su filologe, Antikos kultūros ir filosofijos tyrinėtoja, Lietuvos edukologijos universiteto profesore Tatjana Alekniene aptarėme „istorijos tėvu“ vadinamo Herodoto palikimą. Tęsdami šį pokalbį, šioje laidoje kalbamės apie žymiausią Herodoto darbo tęsėją Tukididą.

Ką naujo Tukidido istorijos rašyme matome mes ir kaip savo indėlį į istorijos mokslą vertino pats Tukididas? Kuo reikšminga Tukidido atpasakota Periklio kalba apie demokratinės visuomenės vertybes? Ar galima pasitikėti Tukidido atpasakojimo tikslumu? Skaityti toliau

Prasideda knygos „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ žygis per Lietuvą (2)

T. Baranausko studija „Garuozos mūšis“ | Asociacijos „Simkala“ nuotr.

Vainikuojant Garuozos mūšio 730 m. sukaktį, asociacija Žiemių pradas „Simkala“ kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi, 2017 m. pabaigoje išleido Tomo Baranausko studiją „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“, kurioje nagrinėjamas Lietuvos istorijoje nepelnytai užmirštas 1287 m. kovo 26 d. įvykęs Garuozos mūšis ir jo istorinis kontekstas, o taip pat skelbiami šį mūšį aprašantys XIII–XVIII a. šaltiniai su vertimais į lietuvių kalbą.

2018 m. sausio 20 d., šeštadienį, įvyks pirmieji Tomo Baranausko studijos „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ pristatymai: 12 val. – Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje ir 15 val. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar tikrai Herodotas – istorijos tėvas? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Tatjana Aleknienė | Alkas.lt. nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ kalbamės su filologe, Antikos kultūros ir filosofijos tyrinėtoja, Lietuvos edukologijos universiteto profesore Tatjana Alekniene apie istorijos mokslo ištakas – pirmąjį istoriką Herodotą ir jo pirmtakus.

Kas pirmasis pavadino Herodotą „istorijos tėvu“ ir ar tikrai jis tokiu buvo? Ką reiškia žodis „istorija“ ir kokia prasme jį vartojo Herodotas? Kuo jo pasakojimas skyrėsi nuo Homero? Kas domino Herodotą, į ką jis kreipė dėmesį? Kaip Herodotas vertino dievų įtaką istorijai? Kodėl jis „nekritiškai“ perpasakojo legendas? Ar galima vadinti Herodotą ir geografijos bei etnografijos tėvu? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas įvyko 1991 m. sausio 13-ąją? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ kalbamės apie 1991 m. sausio įvykius. Istorikė, o kartu – ir šių įvykių dalyvė bei liudininkė Inga Baranauskienė ir laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas prisimena ir apmąsto įvykius, nuo kurių mus skiria jau 27 metai. Įvykių, kurie yra iškiliausias Lietuvos istorijos epizodas, tebegyvas dabar gyvenančių žmonių atmintyje.

Kaip prasidėjo šie įvykiai, kaip jie vystėsi? Kokius strategiškai svarbius Lietuvos valstybės objektus gynė žmonės ir kuriuos pavyko apginti? Kodėl M. Gorbačiovas sustojo? Kas lėmė, kad neginkluoto pasipriešinimo kariuomenei taktika šiuo laikotarpiu pasirodė esanti efektyvi? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip lietuvių kilmė susijusi su senaisiais europiečiais ir finougrais? (video) (5)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ tęsiame pokalbį su Gintaru Songaila apie lietuvių kilmę. Praėjusioje laidoje aptarėme, ką naujo lietuvių kilmės tyrimams davė naujausi genetikos tyrimai, dabar daugiau dėmesio skiriame archeologijos ir lingvistikos duomenims ir aiškinamės, kaip jie dera su genetika, kas dar, be indoeuropiečių, gali būti mūsų protėviais?

Kokia Algirdo Girininko hipotezės apie šiaurinius indoeuropiečius esmė? Kas Lietuvoje galėjo gyventi iki Duobinių kapų (Jamnos) kultūros ekspansijos? Ar lietuvių kalboje yra ikiindoeuropietiškos senųjų europiečių kalbos paveldo? Kokią įtaką mums padarė finougrai ir iš kur jie atėjo? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video) (19)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ su Gintaru Songaila kalbamės apie tai, ką naujo lietuvių kilmės tyrimams davė naujausi genetikos tyrimai?

Kokie yra trys pagrindiniai genetinių tyrinėjimų objektai? Kodėl norvegų, lietuvių ir estų genofondas laikomas artimiausiu indoeuropietiškajam paveldui? Kur buvo indoeuropiečių protėvynė ir su kokia archeologine kultūra ji siejama? Koks yra lietuvių archeologės Marijos Gimbutienės indėlis į pasaulinį mokslą? Kodėl ir lietuviai, ir estai vyrai priklauso iš esmės dviems giminėms – su indoeuropiečiais siejama R1a ir su finougrais siejama N1c? Ar genetika jau davė atsakymus į iš jos kylančius klausimus? Kokias problemas slepia šiaurinių indoeuropiečių kilmė? Skaityti toliau