Žymos archyvas: Tautos istorinės atminties įstatymas

Prezidentūroje vyko Kultūros forumas istorinės atminties tema (3)

Kultūros forumas prezidentūroje | lrp.lt nuotr.

Rugsėjo 9 d. Prezidentūroje į Kultūros forumą aptarti istorinės atminties klausimų rinkosi akademinė bendruomenė – nepriklausomi mokslininkai, ekspertai, analizavę Lietuvos ir užsienio šalių atminties politiką, šio lauko autoritetai.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į susirinkusiuosius: „Šiandien susitikome pasitarti, ką būtų galima padaryti, kad skausmingi istorinės atminties klodai netaptų dar viena priežastimi mūsų visuomenei susiskaidyti, kovoti tarpusavio karus ir nuodyti atmosferą visuomenėje.

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Viešas kreipimasis į Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Kultūros forumo istorinės atminties klausimams nagrinėti dalyvius (24)

Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, gerbiami Kultūros forumo istorinės atminties klausimams nagrinėti dalyviai,

vertindamas Jūsų pastangas apibrėžti nacionalinės atminties politikos tvarką ir siekį sukurti pamatines taisykles, kuriomis turėtų vadovautis atsakingi mūsų valstybės asmenys, priimdami sprendimus, susijusius su Lietuvos valstybės istorinės atminties reikalais, kreipiuosi į Jus su konkrečiu pasiūlymu.

Negalima nematyti, kad pastarojo meto išpuoliai nukreipti prieš mūsų Laisvės kovotojų Skaityti toliau

A. Juozaitis. Ar turi teisę aukščiausioji Lietuvos valdžia mylėti ledinę tylą? (video) (25)

Jonas Kadžionis-Bėda kalba Seime po Laisvės premijos įteikimo | lrs.lt nuotr.

Nuoširdžiausiai sveikinu Lietuvos Laisvės Kovų didvyrius, kurių žygdarbis priartino Kovo 11-ąją.

Laisvės gynėjų dieną, Sausio 13-ąją, iškilmingame minėjime Seime 2018 m. Laisvės premija buvo įteikta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei:
Jonui Abukauskui-Siaubui,
Vytautui Balsiui-Uosiui,
Jonui Čeponiui-Vaidilai, Skaityti toliau

T. Baranauskas: Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau? (9)

Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau? | Respublika.lt nuotr.

Kai bandai įsivaizduoti Europos „inžinierių“ kuriamą Europos žmogų, kuriam ištrinta atmintis, nieko kita tame „pasaulyje be sienų“ nematai – vien gentis, traukiančias iš vieno pašalio į kitą, vien gaujas, besibastančias tarp sugriautų bažnyčių, sau įkandin paliekančias šiukšlių pilis… Lietuvos valstybės ištakas tyrinėjančio istoriko, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojo Tomo Baranausko klausiame, kada, kokiomis aplinkybėmis istorinė atmintis tampa itin svarbi.

– Istorinės atminties poreikis paprastai paaštrėja istorinio lūžio momentais, – sako jis. – Prisiminkime Sąjūdžio laikus, kai beveik kiekvienas žmogus domėjosi istorija, kai Skaityti toliau

T. Baranauskas. Kai pralaimėjimas virsta „pergale“: Lietuva skina istorinės atminties politikos nebuvimo vaisius (35)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sulaukėme. Lietuvos valstybės vardu daromi tiesiog šokiruojantys pareiškimai. Krašto apsaugos ministerija anonsavo prie Žaliojo tilto rugpjūčio 7 d. 12 val. vyksiantį renginį. „Vilniuje bus minima Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pergalės prieš maskvėnų kariuomenę 360 metų sukaktis“, – skelbiama KAM pranešime.

Pergalė? Prieš 360 metų!? Mintyse jau sukasi skaičiukai: 2015–360= … Hm, bene apie 1655 m. katastrofą čia kalbama? Ir sugalvok tu man… Na taip, žinoma, toliau taip ir parašyta: „1655 metų rugpjūčio 8 dieną Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos, atrėmė į miestą įsiveržusią maskvėnų kariuomenę.“ ATRĖMĖ! Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Lietuvos apokalipsė (II) (3)

daiva-tamosaityte-feisbuko-nuotr

Sovietinio mentaliteto paveldėtojai, ieškodami atsparos savo sekliam, iškreiptam internacionaliniam mąstymui, nurungė Sąjūdžio ir tautinio Atgimimo idėjas, pašalino iš politinio lauko ir marginalizavo dar gyvus antrosios Respublikos tikslų tęsėjus ir užmovė apynasrį jaunajai kartai, kuri tegali važiuoti naujojo globalizmo siauruku į platų naujojo internacionalo „gulagą“. Nebe šiaurės, o vakarų pašvaistės nušviestas anachronistiškas regisi ne tik tautinės mokyklos, žemių vientisumo, ūkinio savarankiškumo, nacionalinės valiutos, teisės, valstybinės kalbos, tradicinės šeimos ir kitų Konstitucijoje apibrėžtų titulinės tautos kuriamųjų galių legitimumas; nebeskamba, su Eurovizijos šlageriais aštriai disonuoja žmonių lūpose gęstanti Kudirkos giesmė, Maironio eilės, liaudies daina ir net bažnyčių varpų gausmas. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Ar Lietuvai reikalinga Respublikos diena? (12)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

1920 m. gegužės 15 d. Kaune susirinkęs Steigiamasis Seimas formaliai užbaigė Lietuvos valstybės atkūrimo darbą ir paskelbė Lietuvą demokratine respublika. Dabar galiojančiame Atmintinų dienų įstatyme ir svarstomame Tautos istorinės atminties įstatymo projekte ši diena įrašyta kaip Steigiamojo Seimo susirinkimo diena. Bet ar toks apibūdinimas pakankamai tiksliai nusako šios dienos esmę? Ar iš jo galima suprasti, kad būtent ši diena yra Lietuvos Respublikos pradžia? Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie Karo prievolės ir Tautos istorinės atminties įstatymus (video) (2)

Valdas Rakutis | penki.lt nuotr.

„Penki TV“ laida „Savaitės pjūvis“ tęsia savaitines apžvalgas. Šioje laidoje – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius, istorikas Valdas Rakutis apžvalgininkui Česlovui Iškauskui komentuoja Seimo patvirtintas Karo prievolės įstatymo pataisas.

Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Eligijus Masiulis ginčijasi dėl svarstomo Tautos istorinės atminties įstatymo projekto.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu Skaityti toliau

V. Stundys. Tautos istorinės atminties įstatymas – per sunki užduotis Seimui? (3)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, N. Balčiūnienės nuotr.

Pirmajame povelykiniame plenariniame posėdyje Seimas po svarstymo nepritarė Tautos istorinės atminties įstatymo projektui ir vos pakako balsų, kad jis būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, kad nebūtų atmestas.

Įstatymų leidėjo veikloje tai įdomus atvejis. Po bene trejus metus vykusių diskusijų Seimui buvo pateikta trečioji projekto redakcija, įvertinus visas pastabas ir pasiūlymus. Įstatymas įrašytas į Seimo šios sesijos prioritetinių projektų sąrašą, jam iš esmės pritarė Vyriausybė, vieningai projektui pritarė ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ir staiga netikėtai, po svarstymo plenariniame posėdyje, už jį beveik sutartinai nebalsavo visa valdančioji koalicija (su viena kita išimtimi), Skaityti toliau

Seimas grąžino tobulinti Tautos istorinės atminties įstatymo projektą (6)

istorija.net nuotr.

Balandžio 7 d. Seimas po svarstymo grąžino tobulinti Tautos istorinės atminties įstatymo projektą. Šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti Tautos istorinės atminties objektą, Lietuvai svarbaus istorinio paveldo atminimą įprasminančios, Tautos humanistines vertybes puoselėjančios valstybės politikos formavimą ir įgyvendinimą, profesinių ir socialinių grupių minimas atmintinas dienas.

Projektui po svarstymo pritarė 36, prieš balsavo 7, susilaikė 56 Seimo nariai. Alternatyvaus balsavimo metu 51 parlamentaras siūlė šį teisės aktą atmesti, 43 – grąžinti tobulinti. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti. Skaityti toliau

V. Sinica. Neutraliuosius istorijos politikos geriausiai išmokys Putinas (10)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Artėjantį antradienį į Seimo darbotvarkę sugrįžta komitetų palaiminimo sulaukęs Tautos istorinės atminties įstatymas (TIAĮ). Nors sulaukęs aštrios kritikos iš kai kurių šalies istorikų, šis Lietuvai itin reikšmingas projektas kol kas ne tik neatmestas politikų, bet pagaliau sulaukia ir akademinės bendruomenės paramos.

Beveik 30 žinomų šalies istorikų pasirašė kreipimąsi, kuriuo ragina priimti šį įstatymą ir imtis nuoseklios istorijos politikos formavimo. Iš esmės tą patį siūlo ir VU mokslininkai, apibendrinę 5 metus trukusio tyrimo išvadas. Skaityti toliau

Prasidės Seimo pavasario sesija (0)

Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Kovo 10 d., antradienį, 10 val. Seimo nariai rinksis į eilinę Seimo VI (pavasario) sesiją, kuri, kaip įprasta, prasidės sesijos darbų programos pristatymu. Seimo pavasario sesijos darbus pristatys Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus – Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Po sesijos darbų programos, kuri sudaroma atsižvelgiant į Vyriausybės, Seimo komitetų, frakcijų bei Seimo narių pasiūlymus, pateikimo projekto svarstymas vyks Seimo komitetuose ir frakcijose.

Įregistruotame pavasario sesijos darbų programos projekte – apie 700 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Skaityti toliau

V. Keršanskas, L. Kojala. Patys muša, patys rėkia (video) (1)

Vytautas Keršanskas | Alkas.lt nuotr.

(apie Seime vykusią diskusiją „Politikos ir istorijos santykis Lietuvoje“)

Šių metų kovo 6 d. LR Seime įvyko diskusija apie politikos ir istorijos santykį, kurią formaliai iniciavo VŠĮ „Laisvės studijų centras“. Tačiau faktas, jog įžanginę kalbą sakė Liberalų Sąjūdžio  lyderis Eligijus Masiulis, neleido abejoti, kas yra tikrieji rengėjai. Be to,  konferencijos vedantysis liberalas  Vytautas Plečkaitis prasitarė, kad konferencija surengta buvusio Istorijos instituto direktorius Alvydo Nikžentaičio iniciatyva, tačiau pats jis nedalyvaus, nes yra išvykęs į Lenkiją Skaityti toliau

R. Ozolas. Istorikų galvose Lietuvos valstybės nebėra (47)

Romualdas Ozolas | alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Sakau tai aiškiai ir atsakingai, nes esu vienas iš Antrosios Respublikos Kovo 11-osios Akto signatarų, kuriam neatrodo, kad jo misija pasibaigia parašu po Nepriklausomybės atkūrimo Aktu. Sakau aiškiai suvokdamas, kad tokio kaltinimo verti ne visi, tik tie, kurie šiandien vienu ar kitu aspektu puola Tautos istorinės atminties įstatymo projektą ir laiko jį nepriimtinu.

Kada jų mąstysenoje vietoj valstybės kaip sutartinio bet kurios organizuotos bendruomenės gyvenimo kriterijaus susiformavo valstybę pakeičiantis klampiai artikuliuojamas galios centro Skaityti toliau

V. Sinica. Posovietiniai paradoksai: istorikai prieš Tautos istorinę atmintį (79)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Prieš pat Šv. Kalėdas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje pasipylė vis tuos pačius kelis istorikus cituojantys straipsniai, nukreipti prieš Seime dar pernai vasarą užregistruotą Tautos istorinės atminties įstatymą, kaip kaltinama, tariamai siekiantį įvesti istorijos cenzūrą Lietuvoje.

Šios kritikos bangos epicentre VDU istorikas Egidijus Aleksandravičius, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys bei VU Istorijos fakulteto dekanas Rimvydas Petrauskas. Nerimą kelia šių žmonių apie įstatymo projektą skleidžiama tiesmuka ir lengvai paneigiama dezinformacija. Skaityti toliau

Seimo komitetas pritarė Tautos istorinės atminties įstatymo projektui (5)

Seimas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas gruodžio 11 dienos posėdyje svarstė Tautos istorinės atminties įstatymo projektą.

Komiteto biuro patarėja Asta Šutinienė informavo, kad parengti Tautos istorinės atminties įstatymo projektą paskatino siekiai puoselėti istorinę sąmonę ir atmintį kaip žmogaus vertybių orientacijos ir Tautos valstybės egzistencijos pamatą. Projekto tikslas – sukurti instrumentus istorinės atminties politikai įgyvendinti, įprasminti Tautos istorinio paveldo atminimą, jo prioritetus, sklaidą, švietimą, Skaityti toliau