Balandžio 7 d. Seimas po svarstymo grąžino tobulinti Tautos istorinės atminties įstatymo projektą. Šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti Tautos istorinės atminties objektą, Lietuvai svarbaus istorinio paveldo atminimą įprasminančios, Tautos humanistines vertybes puoselėjančios valstybės politikos formavimą ir įgyvendinimą, profesinių ir socialinių grupių minimas atmintinas dienas.
Projektui po svarstymo pritarė 36, prieš balsavo 7, susilaikė 56 Seimo nariai. Alternatyvaus balsavimo metu 51 parlamentaras siūlė šį teisės aktą atmesti, 43 – grąžinti tobulinti. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Nauju teisės aktu numatoma sukurti instrumentus istorinės atminties politikai įgyvendinti, įprasminti Tautos istorinio paveldo atminimą, jo prioritetus, sklaidą, edukaciją, puoselėti valstybinių švenčių, atmintinų datų bei atmintinų metų įamžinimo tradicijas. Nustatyti įstatymu reglamentuotų valstybės institucijų, atsakingų už Tautos istorinės atminties įtvirtinimą, funkcijas bei veiklas ir prioritetus, numatyti valstybės švenčių, atmintinų metų, dienų programų, minėjimų, renginių koordinavimo, organizavimo ir kontrolės mechanizmą, valstybės vadovų ir kitų iškilių asmenų laidojimo, perlaidojimo tvarką ir kt.
Siūloma, kad nustatant Tautos istorinės atminties objektus ir apibrėžiant valstybės istorinio paveldo atminimo įprasminimą ir įgyvendinimą, dalyvautų Seimas, Prezidentas, Vyriausybė ir institucija, nustatanti ir koordinuojanti istorinės atminties veiklos kryptis – Tautos istorinės atminties taryba. Ją sudarytų 21 narys:
Ex officio Seimo kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, Vyriausybės kancleris, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, Lietuvos vyriausiasis archyvaras, Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas, Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas;
Penkerių metų kadencijai paskirti asmenys: po vieną keturi – Lietuvos mokslų akademijos, po du – Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų, Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos savivaldybių asociacijos, po vieną – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo, Lietuvos muziejų asociacijos, Meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos vyskupų konferencijos, Lietuvių katalikų mokslo akademijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, patriotinio jaunimo sambūrio „Pro Patria“, Lietuvos Helsinkio grupės.
Tautos istorinės atminties taryba būtų visuomeninė patariamoji institucija tautos istorinės atminties klausimais, atskaitinga Seimui.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2015 m. liepos 1 d.
Susiję straipsniai:
- V. Sinica. Posovietiniai paradoksai: istorikai prieš Tautos istorinę atmintį
- R. Ozolas. Istorikų galvose Lietuvos valstybės nebėra
- V. Keršanskas, L. Kojala. Patys muša, patys rėkia (video)
- V. Sinica. Neutraliuosius istorijos politikos geriausiai išmokys Putinas
- Punske vyks Lietuvos partizanų J. Krikščiūno-Rimvydo ir V. Prabulio-Žaibo žūties 65-ųjų metinių minėjimas (dienotvarkė, video)
Projektas po svarstymo atmestas, bet grąžintas iniciatoriams tobulinti, netgi kažkaip keistai siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2015 m. liepos 1 d. Šiaip ar kitaip, žinant mūsų istorikų nevienareikšmiškus požiūrius, visada nulemtų iš šalies remiami, dargi labiau tautiškais besiskelbiantieji, pagal kaimynų apmokamas programas bei pagal jų vertinimus veikiantieji.
Ką nulemtų, ką čia paisote?
Įstatymo siūloma Tautos istorinės atminties taryba istorijos mokslo turiniu neužsiimtų, bet rūpintųsi tautos istorinės atminties puoselėjimu, jos raiška visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. O tai jau – ne istorijos mokslo, o valstybinės politikos sritis.
Šiaip jau, dabar ir lemia tie “iš šalies remiami” bei “pagal kaimynų apmokamas programas bei pagal jų vertinimus veikiantieji” (ir dar apdpvanojimus iš tų kaimynų gaunantieji) – t.y. visokie bumblowskiai ir nykžentaicziai. 😉
O šiaip, teisingas klausimas – “ką čia paistote?”.
Manau, kad ex officio Tautos istorinės atminties taryboje turėtų rastis vieta ir Vysk. M. Valančiaus blaivystės sąjūdžiui.