Žymos archyvas: tautinės vertybės

O. Voverienė. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji: filosofas, politologas Alvydas Jokubaitis apie dabartinę Lietuvos politikos padėtį (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Šiandien Lietuva pavirto administraciniu vienetu, mokyklos užsidaro (netiesa! – jos nevykėlių valdžios biurokratų yra uždaromos – O.V.), o universitetai nutautėja. Bandoma įkvėpti politinį tikėjimą, tačiau tai tik jo surogatas. Eurooptimistų ir euroskeptikų ginčas yra Lietuvos pralaimėjimas, nes save gerbianti valstybė dirbtinai nekuria piliečių nesutarimų. Alvydas Jokubaitis

Įtikinamai skamba Alvydo Jokubaičio mintys, tvirtinančios, kad dabartinės lietuvių kartos kuria kultūros praradimo kultūrą Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Laiškas iškeliavusiam į Amžinybę Vytautui Balsiui-Uosiui (1)

Kalba pasakyta laidojant  a.a. Vytautą Balsį-Uosį

Mielas Vytautai, prieš keletą dienų aplankę Tave sergantį ligoninės palatoje – pamatėme Tave spaudžiamą įsibrovusios ligos, bet jos nesugniuždytą, besirūpinantį Lietuvos likimu, jos esamais įvykiais. Sielojaisi, kad kai kurie iš vadovaujančių, atsisakydami prigimties namų židinio vertybių, nori Lietuvą pasukti į liberalaus kosmopolitinio globalizmo kelią, brukant vadinamo „pasaulio žmogaus“ pilietinį statusą. Skaityti toliau

D. Stancikas. V. Radžvilo klaida, arba Kas yra „tautinių jėgų“ kandidatas (54)

A.Juozaitis ir V.Radžvilas | alkas.lt nuotr.

Vytautą Radžvilą visuomet įdomu skaityti – net ir tuomet, kai jis klysta, ar kai nesutinki su jo nuomone. Todėl ir paskutinį jo straipsnį „Lietuvos rinkėjui – amžina Sizifo dalia?“ taip pat perskaičiau su įdomumu. Nors su svarbiausiomis straipsnio išvadomis ir iš esmės nesutinku.

Bet pirmiausia apie tai, kam pritariu. Pritariu, kad tautines vertybes skelbiantis kandidatas šiandien neturi šansų patekti į Prezidento rinkimų antrąjį turą, juolab laimėti tuos rinkimus. Nesvarbu, kas jis būtų – Arvydas Juozaitis, Vytautas Radžvilas ar net Justinas Marcinkevičius.

Skaityti toliau

O. Voverienė. Antanas Smetona apie tautinę valstybę (22)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuva – didvyrių žemė, – skelbia mūsų tautos himnas. Istorikai tvirtina, jog Lietuva viduramžyje laisva išlikusi ir sukūrusi plačią valstybę tuo, kad turėjusi gerų vadų. Tai ir dabar reikia taip mūsų tautai tvarkytis, kad išaugtų jai visa eilė vadų visoms gyvenimo sritims.
Antanas Smetona, 1933.

Antanas Smetona, dar studijuodamas Sankt Peterburgo universitete teisės mokslus, įsijungė į nelegalią lietuvių studentų veiklą, priklausė slaptai studentų draugijai, Skaityti toliau

V. Sinica: Mokslininkai bijo atsidurti V. Radžvilo vietoje (33)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nepriklausomoje Lietuvoje demokratinės ir laisvos šalies atributai vis dažniau primena tik butaforinius žaisliukus. Išdrįsę kritikuoti savo darbdavius ar partinius lyderius, žmonės stumiami iš postų, iš jų tyčiojamasi, atimamos socialinės garantijos, pragyvenimo šaltinis. Tai metodai, kurių imamasi paprotinti mąstančius kitaip. Filosofo profesoriaus Vytauto Radžvilo politinis persekiojimas Vilniaus universitete (VU), pasibaigęs profesoriaus eliminavimu – dar vienas to įrodymas.

– Kilus visuomenės pasipiktinimui dėl prof. V.Radžvilo darbo vietos naikinimo, VU TSPMI išplatino informaciją, esą tai tik profesorių etatų mažinimas, Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma paroda ir pristatomi dailininkų medaliai (0)

•Jonas Basanavičius (1851–1927). 1989. Dail. Skaistė Jūratė Žilienė. Gipsas, liejimas | K. Stoškaus nuotr.

Vasario 8 d., 16 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale, Arsenalo g. 3, minint valstybės atkūrimo šimtmetį, pristatomi šešiolikos dailininkų medaliai, skirti Lietuvos jubiliejui. Taip pat bus atidaroma paroda – „Medalis valstybės atkūrimo šimtmečiui“ ir dailininkės Linos Kalinauskaitės medalio – „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. 1918–2018“ pristatymo renginys.

„Medalio menas glaudžiai susijęs su valstybingumu – tautinių vertybių išlaikymu, svarbiausių valstybės praeities ir dabarties įvykių įamžinimu, valstybei nusipelniusių asmenybių pagerbimu. Skaityti toliau

Krašto apsaugos ministerija sutarė bendradarbiauti su Lietuvos nacionaliniu muziejumi (0)

Karoblis ir Kulnyte_kam.lt

Kovo 9 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos nacionalinis muziejus stiprins bendradarbiavimą rengiant edukacinius projektus, ugdančius pilietiškumą ir nacionalines vertybes.

Šia sutartimi ministerija ir muziejus reglamentuos šalies mokyklų, kurioms kasmet sausio 1 d. iškilmingai perduodama saugoti Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava, Skaityti toliau

R.J. Dagys: Liberali pasaulėžiūra veda į lietuvių tautos nykimą (23)

Rimantas Dagys | Wikipedia.org nuotr.

Skelbiame Lietuvos Respublikos Seimo nario ir kandidato į TS-LKD pirmininkus Rimanto Jono Dagio laišką partiečiams, gautą iš TS-LKD sekretoriato.

Gerbiami bičiuliai,

Lietuva vėl išgyvena sudėtingą laikotarpį. Mūsų partijos taip pat laukia nemenki iššūkiai. Stovime prie kaip niekada anksčiau ant svarbaus apsisprendimo, kokioms vertybėms atstovausime – krikščioniškoms ar pseudomodernioms, kopijuodami liberalus, – slenksčio. Kartu tai klausimas apie mūsų nuoseklumą: ar ne tik žodžiais būsime krikščioniškas ir tautiškas vertybes puoselėjančius žmones telkianti bei jų palaikoma jėga? Skaityti toliau

Kaimo plėtros parama skatins žmones tausoti gamtą, augmeniją ir gyvūniją (0)

Meldinė nendrinukė | meldine.lt nuotr.

Kalbėdami apie Kaimo plėtros programos (programa) paramą, dažnai be dėmesio paliekame vieną  labai svarbią paramos dalį – jos lėšomis sukuriamas visuomenines vertybes. Tai sveikas ir saugus maistas, švarus vanduo ir oras, saugoma bioįvairovė – augmenija ir gyvūnija, tvarkomas kraštovaizdis.

Žemės ūkis ir gyvoji gamta yra tos pačios ekosistemos sudėtinės dalys, dėl to žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė nėra vien žmogaus sukurti ir jo reguliuojami ištekliai. Tai sudėtingas biologinis procesas, reikalingas ne tik žmogui vartoti, bet ir visos ekosistemos reprodukcijai palaikyti. Skaityti toliau

G.Misevičius. Laisvės iliuzija, arba iliuzijos nelaisvėje (16)

Analizė, grįsta faktais ir sveika nuovoka

Įžanga. Teatras krepšinio aikštelėje. Sarkastiška fantazija su neišgalvotais personažais.

Komedijos ir tragedijos mūzų Talijos ir Melpomenės kaukės | Wikipedia.org pav.

Na, pagaliau. Pagaliau sulaukėme reakcijos į referendumo iniciatorių pastangas atkreipti valdžios vyrų dėmesį į šalyje bręstančias problemas. Pagaliau „antieuropiečiai“ gavo, ką nusipelnė – valdžios žiniasklaidos dėmesį (jungtuką „ir“ praleidau sąmoningai, kad nekiltų painiava, kieno yra kas, t.y. kas yra kieno… ar kaip ten… na, nesvarbu). Ir net Olimpo kalno gyventojai pakirdo iš gilaus miego. Pats Dzeusas pagrūmojo pirštu, jam antrino ir kiti Dangaus valdovai. Skaityti toliau

Panevėžyje bus stiprinamas bendruomeniškumas ir lietuviškumas (0)

„Knituva“

Gruodžio 6-7 d. Panevėžyje vyks bendruomenės plėtros dienų renginiai, kurių tikslas suaugusiems ir jaunimui padėti spręsti svarbiausius kasdieninius iššūkius.

Renginius ves vienas žymiausių lietuviškos gyvensenos ir pasaulinių laimingo gyvenimo rekomendacijų žinovų Valdas Rutkūnas bei jo vadovaujama jaunimo folkloro grupė „Knituva“. V.Rutkūnas garsėja kaip puikus lietuviškos pasaulėžiūros žinovas, taikantis tautos išmintį ir patirtį šiuolaikiniame gyvenime. Jo veikla neapsiriboja Lietuva, Valdas Rutkūnas dažnai kviečiamas ir į kitas šalis, padėti „išjudinti“ gyvybę lietuvių bendruomenėse. Skaityti toliau

G.Kamarauskas. Lietuviškojo geno ypatumai (65)

Kolūkiečiai | efoto.lt, sventupio nuotr.

Drąsūs, agresyvūs, linkę į nusikaltimus ir beprotiškai siekiantys turto. Taip viename straipsnyje „Plėšikai, kariai, menininkai“ V.Vareikis  šiandien apibūdina lietuvius it kokius antžmogius. Ne staiga jie tokie tapo – šie bruožai atėjo iš amžių amžinųjų. Kas gi yra lietuviškasis genas – klausia autorius ir čia pat ieško atsakymo, leisdamasis į seniai praeitin nugrimzdusius laikus, kuomet baltų gentys, tarp jų ir lietuviai, traukdavo plėšti kaimynų, užkariauti naujų žemių ir susigrumti su kitomis tautomis. Taigi tuo mėginama įrodyti ar pagrįsti esą dabartiniai lietuviai, siautėjantys laukiniai nusikaltėliai, grobiantys svetimo gera, dėlto yra atpažįstami nuo Prancūzijos iki Skandinavijos, niekuo nesiskiria nuo anuometinių lietuvių. Lygybės ženklas tarp nelygybės. Skaityti toliau

Rytų Žemaitijoje Romuva dalinosi patirtimi apie prasmingą gyvenimą gimtoje žemėje (3)

Romuvos Krivis tarp Telšių jaunimo

Išvykti į susitikimus pokalbiams apie tradicines tautines vertybes Rytų Žemaitijoje pasiūlė Kelmės mokytojas Valdas Rutkūnas, sumanęs surengti pasidalinimą patirtimi su visuomene, su įvairiose Lietuvos vietose gyvenančiais Romuvos pasekėjais apie tikėjimą, apie dvasines vertybes, apie tai kas telkia žmones, stabdo tautos nykimą ir išsivaikščiojimą.

Pirmiausia susitikome su Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokytojais ir moksleiviais. Mokykla gavo šį vardą prieš 20 metų kartu su Sąjūdžiu. Gimnazijos salėje susirinko gausus moksleivių būrys. Skaityti toliau

G.Kamarauskas. Žvilgsnis į Lietuvos dvidešimtmečio paveikslą (2)

Pašto ženklas „Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui - 20 metų“Lietuvoje prasidėjęs Sąjūdis sulaukė milžiniško gyventojų pritarimo ir palaikymo. Būtent jis išreiškė daugelio lietuvių didžiausią, ilgai puoselėtą troškimą – nepriklausomos Lietuvos atkūrimo idėją. Baltijos kelias ir sausio 13-osios įvykiai puikiai parodė nepalaužiamą lietuvių siekį išsivaduoti iš svetimos valstybės gniaužtų ir atkurti savo valstybę. Valstybę, kurioje nebus baimės, persekiojimų, susidorojimų ir kurios nepančios okupantų tinklai. Jų idealas – geresnė, laimingesnė ateitis.

Drąsiai ir be baimės anuomet atėjusieji susigrūmė su plieniniais robotais, galėjusiais vienu mygtuko paspaudimu nušluoti minią žmonių, stojusiais prieš juos. Skaityti toliau

G.Songaila: Kol vadovauja A.Kubilius ir jo aplinka, tautinės vertybės bus tik manipuliacija TS-LKD rinkėjais (41)

Gintaras Songaila | J.Vaiškūno nuotr.

Tinklapis Patriotai.lt kalbina Lietuvos Respublikos Seimo narį Gintarą Songailą.

Patriotai.lt: Birželio 19 dieną tautininkai nusprendė pasitraukti iš Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir atkurti Tautininkų sąjungą. Pasak žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, TS-LKD priežiūros komitetas paskelbė, kad šie nutarimai priimti neteisėtai. Taip pat buvo nurodyta, kad iš 356 frakcijai priklausančių tautininkų tik 37 pareiškė norą trauktis. Galbūt dalis tautininkų, balsavusių už atsiskyrimą, tiesiog norėjo dar labiau paspausti TS vadovybę, bet neketina palikti šios partijos?

Gintaras Songaila: Viščiukus rudenį skaičiuoja. Bet manau, kad tautininkų TS-LKD frakcijoje liks mažiau kaip šimtas. Skaityti toliau