Žymos archyvas: tarmė

Punsko krašto Delnickų kapinynėlis (0)

Punskas.pl nuotr.

Seinų lietuvių bažnytinio choro ilgametis dalyvis Juozas Grigutis pasakoja apie kapų lankymą.

O kas seniau turėj pinigo? Žūrėj, kad duonai būt. Man da močutė pasakoj, kad palei galvų, ne pakojin, pasodzina kokį medzį, kad būt žanklas, o tep tai alyvų, bezų instrigdo, ba kryžalis medžinis – supuvė, nuvirto, ir nėr žanklo, o medzis tai ilgai gali augc. Su

Dabar kožnas ainam, lankom kapus. Mano tėvelis mirė 1966 metais. Da buvo tadu žvakutės baltos iš parafino, tai perlauža pusiau, instrigdo žamėn, žiebia. Skaityti toliau

Mokslinė studija atskleidžia tarmių grožį ir jų kitimą (2)

Mokslinė studija atskleidžia tarmių grožį ir jų kitimą | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Tarmės – tai didžiulis mūsų tautos turtas. Jos ne miršta, o kinta, priklausomai nuo sociokultūrinės aplinkos. Apie tai buvo kalbama Kačerginės daugiafunkciame centre vykusiame seminare, kurį surengė Lietuvių kalbos institutas (LKI) ir Kauno rajono savivaldybės Švietimo centras.

Renginyje, į kurį atvyko daugiausia lietuvių kalbos mokytojai, buvo pristatyta LKI parengta studija „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas“. Knygoje pateikti lietuvių kalbos tarmių žemėlapiai ir jų komentarai. Skaityti toliau

Pirmą kartą Lietuvoje – Tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos kongresas (5)

SIDG logotipas | Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Liepos 23–27 d., pirmą kartą Lietuvoje vyks Tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos kongresas – pasaulinio masto mokslo renginys, kuriame išskirtinis dėmesys skiriamas sparčiai kintančių įvairių pasaulio kalbų tarmių tyrimams ir problematikai.

Vien dialektologijos ir geolingvistikos sritims skirto kongreso idėja gyvuoja nuo 1993 m., kai Vengrijoje, Tarptautinei dialektologijos ir geolingvistikos asociacijai (ang. Skaityti toliau

Bus pristatyta knyga apie Lietuvos gimnazistų požiūrį į tarmes ir bendrinę kalbą (0)

a1_knygos_virselis

Kovo 21 d., 17 val., Vilniuje, Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaita Pasimetę kalboje? Kur prasideda ir baigiasi tarmė? Atsako Lietuvos gimnazistai. Paskaitos metu bus pristatyta mokslinė monografija „Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai“. Dalyvaus autorės: prof. dr. Daiva Aliūkaitė, prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, dr. Agnė Čepaitienė, dr. Laura Geržotaitė. Skaityti toliau

Kas kur matė! (3)

bulves_punskas.pl

Šitep sakydavo mano dzieduliai. Kap per juos tep dabar sako tėvai, tai tep sakom ir mes, jų vaikai.

(Šitų sykį dzūkiškai. O kodia ne? Nauji metai, tai ir naujos sanos mados. Kap sakanc, gal visų čėsų nesinorėtų vaikščoc su tuom pacu sukneli, alia čės no čėso galima.

Nu ir šitų sykį „kap šneku, tep rašau“! Nor šnekėc langviau nei rašyc, alia gi galima pamėgyc, kad būtų įdomiau.) Skaityti toliau

Užlaikių karalijos poetas (2)

Valdas Braziūnas | asmeninė nuotr.

Alyvoms visoje šalyje putojant, pasibaigė „Poezijos pavasaris“, 51-ąjį kartą drąsiai atjojęs į Lietuvą, kurioje, atrodytų, jau nebėra vietos poetams. Ir išjojo patenkintas, suradęs čia gyvą ir sveiką Vladą Braziūną. Ir jį vainikavęs, nors šalia buvo dar penketukas jaunesnių taiklių, kietų poetų, kurie taip pat taikėsi į „Poezijos pavasario“ laurus. Birželio 28-ąją V.Braziūnui taip pat atiteko ir prieš trejus metus įteigta Maironio premija.

Visas per vėlai  

O  juk šis poetas kaip tik pernai gavo Nacionalinę! „Ar ne per riebu vienam?“ – Skaityti toliau

Tarmių metų palydėtuvių renginys Aukštaitijos nacionaliniame parke (0)

O.Drobelienės nuotr.

Gruodžio 6 d., penktadienį, 14 val. kviečiame į Tarmių metų palydėtuvių renginį „Kad tarme gimtoja apsisukus neišeit“. Renginys vyks Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko lankytojų centre (Lūšių g.16, Palūšė).

Pirmoje renginio dalyje vyks konferencija „Tarmių metus palydint“, kurioje pranešimus skaitys tarmiškos kūrybos kūrėjas Algirdas Svidinskas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Onutė Drobelienė, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Kultūros paveldo skyriaus vedėja Aldona Kuprelytė, Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė, Skaityti toliau

Naujame spektaklyje „Tarmių stalas“ atgyjantys medžio drožėjo V.Šiekštelės kūriniai (0)

Spektaklio „Tarmių stalas“ kadras | lrkm.lt nuotr.

Spalio 13 d. 12 val. Menų spaustuvėje „Stalo teatras“ kviečia į spektaklio „Tarmių stalas“ („Apie ožką, karalių, Bezduką ir griūvantį dangų“) vilnietišką premjerą.

„Stalo teatras“ tęsia objektų teatro tyrinėjimus – naujame spektaklyje visai šeimai aktoriai Saulius Čėpla, Saulė Degutytė, Jurgita Orlovaitė ir Edita Zizaitė keturiomis tarmėmis seka pasakas su muzikiniais intarpais ir animuoja senus lietuviško kaimo buities daiktus bei liaudies menininko Vlado Šiekštelės (1892-1978) drožinius. Beje, visus spektaklio rekvizito medžio drožybos darbus atliko V. Šiekštelės proanūkis keturiolikmetis Severinas Šiekštelė.

„Tarmių stalo“ premjera įvyko rugsėjo 27-29 d. Kaliningrado srityje surengtų „Lietuvių kultūros dienų“ metu. Pirmąjį „Tarmių stalo“ Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. Kalba pasako, koks esi (8)

Živilė Makauskienė

Scenoje deklamuojame eiles apie meilę gimtajai kalbai, dainuojame apie tai, kokia graži, nepakartojama, sena mūsų protėvių ir tėvų kalba. Bet namuose, gatvėje ar mokykloje lietuvių kalbą darkome, o kartais net ir niekiname tuos, kurie kalba taisyklingai, be slavizmų ir kitokių barbarizmų, taigi „normalnie“, kaip sakoma Punske. Laikome save patriotais – o juk patriotizmas tai ir pagarba, ir meilė gimtajai kalbai.

– Jūs perkate „paruvkes“, kraunatės jas į „rekliamuvkas“ ir laikote „lioduvkėse“, – juokauja iš Lietuvos atvykęs tautietis, apsilankęs Punsko parduotuvėje. Kovo 11-osios licėjaus mokytoja pasakoja, kaip nuvažiavusi su mokiniais į Lietuvą norėjo skradžiai žemės prasmegti, išgirdusi, kaip jie kalba: kas antras žodis lenkiškas, nesuprasi, kas mes – lietuviai ar lenkai, ar dar kažkokie.

– Su lietuvių kalba mūsų krašte yra įvairiai, negalima vienareikšmiai sakyti, kad mūsų visų kalba vien slavizmai. Pažįstu šeimų, kurios sąmoningai siekia kalbėti taisyklinga, nebūtinai bendrine, kalba, sąmoningai vengia svetimžodžių, Skaityti toliau

„Raskilos“ dzūkiškos dainos skambėjo 50-joje „Europiadoje“ Vokietijoje (2)

„Raskila“_Birštone

Liepos 22 d., pirmadienį, iš 50-tojo tarptautinio folkloro festivalio „Europiada“, kuris vyko Gotha (Vokietija) mieste, sugrįžo Birštono folkloro ansamblis „Raskila“. Į tradicinę, kasmet vykstančią vis kitame Europos mieste „Europiadą“ reprezentuoti Lietuvos birštoniečiai vyko kartu su folkloro kolektyvais iš Palangos, Klaipėdos ir Ukmergės. Kaip teigė Birštono kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis, pasitikęs iš 6 dienas trukusios kelionės dainininkus, „Europiada yra savotiška folkloro olimpiada, kurioje prisistato geriausi kolektyvai, o tarmiškai dainuojanti „Raskila“, atspindinti dzūkų kraštą – vienas iš jų.“

Pasak „Raskilos“ sumanytojo ir vadovo Algirdo Seniūno, „Europiada jungia Europos šalių folkloro sambūrį, kuriame savo regiono kultūrinį paveldą – šokius, tarmiškas autentiškas dainas ir instrumentinę muziką – pristato geriausi folkloro kolektyvai, Skaityti toliau

Rašytojo R.Sadausko sodyboje vyksta tarmių atlaidai (0)

DieveniškėsRašytojas, gamtininkas Romas Sadauskas jau ne pirmą šiltąjį metų sezoną leidžia savo sodyboje Demeniškių kaime, Lazdijų rajone. Pagalvotum, kad jis pabėgo nuo miesto šurmulio į kūrybinės vienatvės oazę. Bet ne visai taip.

Štai šį šeštadienį, birželio 29 d., 11 val. jau ketvirtą kartą, į savo sodybą, rašytojus, etnologus, šiaip kultūrininkus ir kitus geros valios žmones rašytojas kviečia į Tarmių atlaidus. Žada suvažiuoti per pusšimtį svečių iš visos Lietuvos. Skaityti toliau

Vizualizuoti maršrutai po Lietuvos liaudies buities muziejų (0)

Žemėlapis internete

Vykdant projektą „LLBM maršrutų vizualizacija interaktyvių ekspozicijų pagalba“, panaudojus šiuolaikines interaktyvias technologijas, Lietuvos liaudies buities muziejaus lankytojams nuo šio sezono pradžios suteikta galimybė pasirinkti maršrutą po muziejų pagal individualius lankytojo pageidavimus, apžvelgti ekspozicijas tiek pagal interesus (atskiri etnografiniai regionai, pavieniai objektai, miestelis, dvaro sodyba), tiek pagal maršruto trukmę bei įsigyti pasirinkto maršruto žemėlapį. Skaityti toliau

Kirtimų kultūros centre skambėjo aukštaitiška tarmė (0)

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Kirtimų kultūros centre (Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 69) vyko pirmasis folkloro renginių ciklo „Suoka“ koncertas. „Suoka“ – keturių renginių ciklas, skirtas tarmių metams.

Koncerto metu visi gerėjosi Aukštaitijos unikalumu. Renginyje pasirodė Panevėžio bendruomenių rūmų folkloro ansamblis „Pulkelis“ ir Kupiškio kultūros centro folkloro ansamblis „Kupkėmis“, kurie pristatė savo regiono dainuojamąjį ir muzikinį folklorą, tarmę. Plačiau apie Lietuvos regionuose dominuojančias tarmes, bei konkrečiai Aukštaitijoje vyraujančias šnektas pasakojo habil. dr. Kazimieras Garšva. Po koncerto vykusioje vakaronėje visi turėjo progą pašokti ir padainuoti. Skaityti toliau

Gervėčių krašto praeitis ir šiandiena bus aptarti moksliniame seminare (2)

Gervėčiai

Rugsėjo 24 d. 15 val. Seimo Konferencijų salėje vyks mokslinis seminaras „Gervėčių sala praeityje ir šiandien“. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus pristatyta Arūno Baltėno fotografijų paroda „Gervėčių sala“.

Baltarusijai priklausantis Gervėčių kraštas, nuo Vilniaus tenutolęs 60 kilometrų, iki šiol gyvuoja kaip unikali lietuvių sala. Ją šiuo metu sudaro lietuviški Rimdžiūnų, Girių, Petrikų, Pelegrindos, Mockų, Galčiūnų, Gėliūnų, Miciūnų kaimai, apjuosti Ašmenos ir Aluošos upelių. Skaityti toliau

Paskaitykit ir žemaitiška (0)

Gruodžio 12 d. 16 val.  Žemaitijos nacionaliniame parke Platelių dvaro svirne vyks fotografo Arūno Baltėno ir Vitos Ivanauskaitės-Šeibutienės knygos „Žemaičiai“ pristatymas. Žemaitija – integrali Lietuvos dalis, tačiau visada ryškiai išsiskyrusi unikaliu gyventojų charakteriu, kultūrinėmis tradicijomis, dialektais bei kraštovaizdžiu. Paskaitykit ir žematiškā…

Šis kraštas neįsivaizduojamas be kryžių ir koplytėlių su Išganytojo, Dievo Motinos ar įvairių šventųjų – namų patronų – statulėlėmis. Su senesniųjų laikų gyvenimu šiandieninių šeimynų pasaulį jungia paveldėta namų aplinka su koplytėlėmis kiemuose, sodnais, šuliniais, skiedriniais stogais, duonkepėmis krosnimis. Skaityti toliau