Liepos 23–27 d., pirmą kartą Lietuvoje vyks Tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos kongresas – pasaulinio masto mokslo renginys, kuriame išskirtinis dėmesys skiriamas sparčiai kintančių įvairių pasaulio kalbų tarmių tyrimams ir problematikai.
Vien dialektologijos ir geolingvistikos sritims skirto kongreso idėja gyvuoja nuo 1993 m., kai Vengrijoje, Tarptautinei dialektologijos ir geolingvistikos asociacijai (ang. International Society for Dialectology and Geolinguistics, toliau – SIDG) inicijavus, buvo surengtas pirmasis kongresas. Nuo 1997 m. kas treji metai kongresas rengiamas skirtingose SIDG šalyse narėse: 1997 m. jis vyko Nyderlanduose, 2000 m. – Lenkijoje, 2003 m. – Latvijoje, 2006 m. – Portugalijoje, 2009 m. – Slovėnijoje, 2012 m. – Austrijoje, o 2015 m. – Šiaurės Kipro Turkų Respublikoje, kur pasaulio mokslininkų sprendimu 2018 m. devintąjį kongresą nutarta rengti Lietuvoje, Vilniuje. Tai išskirtinė proga žymiausiems tarmėtyros klausimus gvildenantiems Lietuvos ir pasaulio mokslininkams akademinio dialogo susiburti Lietuvoje.
Kongreso rengėjų – Lietuvių kalbos instituto kartu su Vilniaus universitetu, Šiaulių universitetu ir Lietuvos mokslų akademija – rūpesčiu užsienio ir Lietuvos tyrėjai dešimtyje kongreso sekcijų dalinsis geolingvistikos, tarpkalbinės, teorinės dialektologijos tyrimais, pristatys ir aptars skirtingų šalių tarminius šaltinius, tarmių įvairovę ir kultūrą, visuomenėje besiformuojančias tarminio kalbėjimo ir sociokultūrines nuostatas, gvildens kaupiamosios ir interpretacinės metodologijos problemas. Kongrese bus aptariami svarbūs globalizacijos ir naujųjų technologijų iššūkiai – tarmių vertė ir savivertė, jų gyvybingumas, kitimas ir išlikimas, taip pat tarminis kūrybiškumas ir raštingumas šių dienų kontekste. Nuošalyje neliks ir tarpdalykinės tarmių tyrimų prieigos.
Pranešimus skaitys ir diskusijose dalyvaus tiek žymiausi dialektologijos ir geolingvistikos srities mokslininkai iš Lietuvos, tiek tarptautiniu mastu pripažinti šių sričių specialistai iš 28 pasaulio valstybių: Japonijos, Kinijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Olandijos ir kitur. Kviestiniai plenarinio posėdžio lektoriai: prof. Frans Hinskens (Mertenso institutas, Nyderlandai), dr. Chris Montgomery (Šefildo universitetas, Didžioji Britanija), dr. Christoph Purschke (Liuksemburgo universitetas, Liuksemburgas), prof. Danguolė Mikulėnienė (Lietuvių kalbos institutas, Lietuva) ir prof. Juan-Andrés Villena Ponsoda (Malagos universitetas, Ispanija).
IX tarptautinio dialektologijos ir geolingvistikos kongreso atidarymas vyks 2018 m. liepos 23 d. Lietuvių kalbos institute.
Susiję straipsniai:
- Prasideda Europos archeologų asociacijos kongresas
- Ar lengva būti jaunuoju mokslininku Lietuvoje?
- Tęsiamas tarptautinis projektas „Amžius nėra kliūtis“
- Kalbos technologijos – būtina sąlyga kalbai gyvuoti
- Naujausi tyrimai apie vertybes lietuvio pasaulėvaizdyje
- V. Žukienė. Lietuvoje vėl formuojama valstybė valstybėje
- Paskelbti ES jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojai
- Pirmasis „Tarmės ant miesto grindinio“ pradžios renginys – diskusija
- ES mokslo bendruomenė pabrėžia humanitarinių ir socialinių mokslų svarbą sėkmingai Europos ateičiai
- L. Vilkaitė. Pasakyk, kokia kalba kalbi, pasakysiu – kaip matai pasaulį
- Tyrėjai atskleis Nesvyžiaus Radvilų giminės mauzoliejaus paslaptis
- Prasidėjo dešimtasis nacionalinis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“ video)
- Užsieniečiai laukia lietuvių kalbos vasaros kursų
- Bus pristatyta knyga apie Lietuvos gimnazistų požiūrį į tarmes ir bendrinę kalbą
- V. Daujotytė. Kas savaime suprantama
- Kauno mokslininkai jau valdo palydovą iš Žemės
- „Erdvėlaivis Žemė“ bus pristatyti Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo vaisiai
- Lietuva sieks tapti moderniausio pasaulyje mokslo centro nare
- Struvės geodezinis lankas skirtas pasaulio dydžiui ir formai nustatyti
- Vilniaus universiteto prof. Z.Norkui įteiktas Baltijos šalių mokslų akademijų medalis
- Japonijoje pristatomas Lietuvos mokslo ir inovacijų potencialas
- Europa investuoja į sveiką lietuvių senatvę
- Lietuvos ir Japonijos mokslo ryšiai – vis aktyvesni
- Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkai drauge tiria žmogaus smegenis
- Lietuva pradeda stojimo į CERN procedūrą
- Švietimo ir mokslo ministerija siūlo kelti mokslininkų atlyginimus ir doktorantų stipendijas
- Į prestižinę pasaulio biologijos mokslų organizaciją išrinktas dar vienas VU profesorius
- Atidaroma paroda „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ (video)
- Į Lietuvą kviečiami atvykti ar sugrįžti 50 geriausių mokslininkų
- D. Šepetytė. Srovė, nešanti į Lietuvą, ir srovė, nešanti iš jos
Tai – puikus lietuvių kalbos tyrimo mokslininkų ir instituto vadovų, kurie 2015 m. pasiekė, kad kongresas vyktų Lietuvoje, darbas. Ar įėjimas, į kongresą bus mokamas? Ten, juk, bus galima gal išklausyti Japonų mokslininkų pranešimą apie tai, kokie tyrimai atlikti, kai jie (girdėjau per televiziją) apibrėžė, jog lietuvių kalba prieš 9 – 10 tūkst. m. buvo visų indoeuropiečių tautų kalbų prokalbė. Kongresas – gera savišvietos priemonė, narstant man senosios lietuvių kultūros Europos istorijoje pėdsakus. Bent pranešimų tezes, manau, galima bus įsigyti. Ačiū alkui.lt, kad savo portale apie tokį kongresą gausiam skaitytojų ir klausytojų ratui pranešė.
Tarptautinio lygio kongresas, tai derėjo apie jį skelbti gerokai iš anksto, o ne paskutinę dieną. Žodžiu, kažkoks lyg sovietiškas slėpimas nuo Tautos. Be to, ir rengimo laikas jam ne pats tinkamiausias – studentams ir apskritai atostogos – Vilnius ištuštėjęs.
Na, už tai, kad mūsiškių mažai bus, prie mikrofono nesistumdysime, tai laisvai galės reikštis porelė, pasisakanti už tai, kad būtų leidžiama lietuvių k. be jokių trukdžių hibridizuoti, kol galutinai mutante pataps.
O tada jau niekas netrukdys mums čia ramiai gyventi, nes tai, kas liks iš mūsų kalbos, jau nieko nedomins, ir mes patys, jos neišsaugoję, niekam įdomūs nebūsime.
Nėra to gero, ko negalima būtų sugadinti…
Programą iš čia atsisiųsite:
http://lki.lt/skelbiama-galutine-ix-tarptautinio-dialektologijos-ir-geolingvistikos-kongreso-programa/
Kaip matome iš jos pavadinimo, sunkokai sekėsi suderinti.
“Indams draugams padedant, Antanas Poška priėjo prie tirštai žmonių apgulto Gandžio ir trumpai su juo pasikalbėjo.
– Žinau Lietuvą. Joje gyvena mums giminingi arijai. Jų kalba SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ! Lietuviai IŠ LABAI SENŲ LAIKŲ turi daug pasakų, dainų. Perduokit LIETUVAI MANO LINKĖJIMUS!”
AR LIETUVA IŠGIRDO MAHATMOS GANDŽIO LINKĖJIMUS ?!
Tai sužinosime “Tarptautinės dialektologijos ir geolingvistikos kongrese?
Mano giliu įsitikinimu, šie MAHATMOS GANDŽIO LINKĖJIMAI turėtų būti SKELBIAMI VISOJE LIETUVOJE!