Seinų lietuvių bažnytinio choro ilgametis dalyvis Juozas Grigutis pasakoja apie kapų lankymą.
O kas seniau turėj pinigo? Žūrėj, kad duonai būt. Man da močutė pasakoj, kad palei galvų, ne pakojin, pasodzina kokį medzį, kad būt žanklas, o tep tai alyvų, bezų instrigdo, ba kryžalis medžinis – supuvė, nuvirto, ir nėr žanklo, o medzis tai ilgai gali augc. Su
Dabar kožnas ainam, lankom kapus. Mano tėvelis mirė 1966 metais. Da buvo tadu žvakutės baltos iš parafino, tai perlauža pusiau, instrigdo žamėn, žiebia. Kryžalis medžinis. Kap maino, pamynklus padaro, tai graborus suranka kryžalius, alia nežinau, kur deda. Gerai, kad Pūnski sudegina, bagi pašvencytas, nevalia valkioc.
Dabar pamynklus ir mirusiem, ir gyviem stato iš granito, o buvo mada iš grisiko, alia kici pamaino gerasniu. Dasidėjom kunigu Maceku dėl pamynklo Smalėnuose, ba mano tynajus parapija gimta.
Iš mūs Navasodės kaimo tai Čepuliai turėj majontkėlį, o tep kici tai biedni. Kap jiej išvažau in Lietuvų, tai valdza nusavino. Mirė tėvas jų, paskui sūnus. O Čepulienį dalaikė Eglinėj giminės, alia kap susirgo, tai gydės Suvalkuose ir ligoninėj numirė, tai tynai, tan miešti, ir pakavoj.
Daug kur buvo, kad ne vienan grabi šaimyna. Mano tėvas tepgi Sainuose, turėj dzvi žmonas, kap liko našliu, tai žanijos antru sykiu, palaidotas su pyrmu. O sasuoj Pūnski dalaikė tėvo antrų žmonų, o mano mamų. Tynajus kap numirė, tai ir palaidota Pūnski.
Lapkrico 1 dzien būna linksmiau, suvažuoja giminės, lankom kapus, o antro Uždūšinės – tai an naujo kapinyno Griškų koplyčoj būna Mišos, tai ir mes meldzamės sykiu su kunigu ir giminėm.
Papasakojo Juozas Grigutis
Užrašė Genutė Pakutkienė, punskas.pl
