Europos Parlamentas yra gavęs Lietuvos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos valstybių narių prašymus dėl galimybės keisti vasaros laiko įvedimo direktyvą, suteikiant galimybę dėl to apsispręsti kiekvienai valstybei atskirai.
Šiuo klausimu skelbiame Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo, Užsienio reikalų komiteto nario dr. M. Puidoko pranešimą.
Pramoniniame amžiuje pirmasis įvesti vasaros laiką pasiūlė entomologas Džordžas Vernonas Hudsonas (George Vernon Hudson). Skaityti toliau
Seimas, 76 Seimo nariams balsavus už, 7 – prieš ir tiek pat susilaikius, priėmė nutarimą „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ (projektas Nr. XIIIP-1288(4).
Priimtu teisės aktu Seimas, remdamasis jau atliktomis studijomis Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje dėl 2001 m. sausio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/84/EB dėl vasaros laiko susitarimų nuostatų poveikio gyventojų sveikatai, taip pat energetikos, transporto, aplinkos, finansų, turizmo ir žemės ūkio sektoriams, nutarė pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pradėti konsultacijas su Europos Komisija Skaityti toliau
2018 m., birželio 30 – liepos 6 d., vyksianti dainų šventė „Vardan tos…“ skiriama Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.
Pirmą kartą per Lietuvą nuskambėjęs, beveik pusantro tūkstančio dalyvių subūręs dainų ir šokių ansamblių konkursas „Jievaro tiltas“ baigėsi.
Smagius liaudiškus šokius, skambias dainas ir liaudies instrumentais Skaityti toliau
Apšvietimas namuose kuria ne tik namų dizainą, tačiau ir funkcionalumą. Nieko keisto, kad rinkoje siūloma įsigyti specialiai konkrečiam kambariui tinkamus šviestuvus. Sieniniai šviestuvai virtuvės patalpai turi būti vidutinio ryškumo, miegamojo patalpoje – blankesni, o darbo kambaryje sieniniai šviestuvai turi būti ryškūs, kad leistų skaityti, naudotis kompiuteriu ir regėjimas nebūtų gadinamas.
Dažniausiai sieniniai šviestuvai yra grupuojami į tris lygius: sėdimo aukščio (matuojant pagal žmogų), stovimo aukščio ir lubų aukščio. Daugiau informacijos apie sieninius šviestuvus rasite Ziburys.com svetainėje. Skaityti toliau
Didžiosioms metų šventėms uždarom vartus. Jau apsukom metų ratą, laukdami Šviesos atgimimo stebuklo. Pamiršom senų metų skriaudas, išsižadėjom senų paklydimų. Atminty pasiliko nepakartojama akimirka: ištartas švelnus žodis, ypatingas žvilgsnis, miela dovanėlė. Viliamės, jog turtingesni tapom pažinimu, gerumu, vieni kitų atjauta.
Už durų pasiliko ir tamsiausia naktis, ir trumpiausia diena. Bet liko laukimas sugrįžtančios šviesos ir saulės. Skaityti toliau
Kai pirma šalna pakanda lapus ir vėjas baldosi už lango, artėja Adventas. Žengiame paskutinį žingsnį į žvarbią gruodžio naktį. Ir sniego paklotai matosi ne tik laukuose – ant miesto stogų. Lėtai nutupia snaigė ant delno. Norisi tvirtai suspausti , kad niekur nedingtų šis trapus mažytis stebuklas. O kad su baltu snaigių pūku kristų širdin šviesios viltys, nemeluotas džiaugsmas, švelnumas!
Tai virsmas, kuris, nori to, ar ne, vis tiek vyksta. Vyksta aplinkoje. O mumyse? Kur krypsta mūsų žvilgsnis? Kur skrieja mintys? Skaityti toliau
Buvo vienas sanas karalius, ir anas taip pasakė:
– Jau greit mirsiu ir Dievo neregėjau.
Pasakė taip, kad suveit visi didikai pas jį ir parodyt, kokis Dievas yr. Suvejo tie didikai, ir anas pasakė:
– Būsite nubausti, kad neparodysite man Dievo.
Visi bijojo, kad juos nubaus, kad jau mirtis jiems bus. Užgirdo vienas piemenukas, bet anas nemažas jau buvo, ir atajo. Atajo: Skaityti toliau
Šiąnakt, spalio 30-ąją, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), bus atšauktas vasaros laikas. Jis nuo 2003-iųjų mūsų šalyje kasmet atšaukiamas spalio mėnesio paskutinį sekmadienį ketvirtą valandą nakties, laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda atgal.
Ilgėjant tamsiajam paros laikui ir artėjant žiemai atšaukti vasaros laiką rekomenduoja Europos Komisijos (EK) direktyva. Ši direktyva dėl vasaros ir žiemos laikų priimta dar 2001 metais siekiant sklandaus ES vidaus rinkos, ypač transporto, ryšių, pramonės sektorių, veikimo. Skaityti toliau
Nors ligų kaltininkų dažniausiai ieškoma lauke, patalpose šiandienos žmogus praleidžia apie 90 % savo laiko. Neseniai atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad namų mikroklimatas veikia ne tik nuotaiką, bet ir sveikatą. Ką daryti, kad namai būtų ne tik gražūs, bet ir sveiki?
Praėjusių metų pabaigoje Berlyno Humboldto universiteto mokslininkų ir kompanijos „VELUX“ atlikta apklausa parodė, kad didelės dalies europiečių gyvenamosios aplinkos mikroklimatas netinkamas ir daro neigiamą įtaką tiek jų sveikatai, tiek ekonominiam produktyvumui. Remiantis tyrimu, nuostoliai visuomenei gali siekti milijardus eurų – prastas namų mikroklimatas neigiamai veikia gyvenimo kokybę, sukelia sveikatos problemų, o darbuotojų ligos atsiliepia ir verslo sėkmei.
Pasak JAV mokslininko, jau trejus metus dirbančio Nacionaliniame Japonijos medžiagų mokslo institute (NJMMI) Džoelio Henzie (Joelio Henzie), šiandien mokslininkai mokosi kontroliuoti ir panaudoti šviesą tokiais būdais, kurie iki šiol niekada nebuvo išmėginti. „Gali būti, kad po 20 metų nematomumo drabužiai bus ne tik filmų kūrėjų fantazijos vaisius, bet ir tikrovė“, – mano Dž. Henzie. Skaityti toliau
Lapkričio 11 d. Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) vyko seminaras „Į žmogų orientuotas apšvietimas – nuo laboratorijos iki realybės“. Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto Apšvietimo tyrimų grupė su projekto dalyviais ir verslo atstovais pristatė naujausius apšvietimo tyrimus ir jų rezultatus, pademonstravo keletą sukurtų technologijų.
Tobulėjant apšvietimo technologijoms, didėjant jų pasirinkimui ir prieinamumui mokslininkai atlieka nemažai tyrimų plėtodami į žmogų orientuoto apšvietimo technologijas. Skaityti toliau
Laikrodžio rodyklių sukinėjimas pirmyn ir atgal buvo sugalvotas pramoniniame amžiuje – šią, tuomet atrodė tikslingą idėją, pasiūlė Džodžas Vernonas Hudsonas (George Vernon Hudson), kuris siekė, kad įvedant vasaros laiką, būtų sutaupoma elektros energijos. Tačiau šiandieniniame mūsų pasaulyje, kuris ne veltui vadinamas skaitmeniniu amžiumi, toks laikrodžio rodyklių sukinėjimas tapo visiškai nereikalingu – štai dar 2007 m. JAV atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad vasaros ir žiemos laiko įvedinėjimas ne tik nepadeda nieko sutaupyti, Skaityti toliau
Šviesa yra būtina gyvybės sąlyga. Rudenį, kai dienos trumpėja, šviesos trūkumas ypač suintensyvėja. Lietuvoje šiam trūkumui labai jautrūs apie 10–20 proc. žmonių. Jie gali tapti mažiau motyvuoti, gali slėgti bloga nuotaika, mažėti darbingumas. Gali išsivystyti net vadinamoji sezoninė depresija, suaktyvėti lėtinės ligos.
„Į šviesos trūkumą reaguoja ir mūsų „vidinis laikrodis“. Tamsiuoju periodu išsiskiria melatoninas, nuo kurio priklauso miegas, o šviesiuoju periodu smegenyse daugėja norepinefrino ir serotonino. Jie lemia gerą nuotaiką, savijautą. Skaityti toliau
Birželio 26–28 dienomis, Naujasodyje (Technikumo g. 2), Alantos seniūnijoje, Molėtų rajone darbą pradės kasmetinis, jau dvidešimt antrasis, „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas, truksianti visą savaitgalį. Jį tradiciškai atidarys vienas šios organizacijos steigėjų prezidentas Valdas Adamkus.
1954 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose lietuvių studentų sukurta organizacija „Santara“ kartu su akademinio jaunimo sąjūdžiu „Šviesa“ nuo 1957 m. pradėjo rengti Skaityti toliau
Žodis himnas kildinamas iš graikų kalbos žodžio hymnos. Tai šventa ir iškilminga giesmė, senesniuose laikuose šlovinanti dievus. Dažniausiai himnai grupuojami į dvi dalis – bažnytinius himnus ir pasaulietinius.
Visos senovės religijos turėjo savo himnus, virtusius dabar jau pačių religijų istorijos dokumentais. Pavyzdžiui, iš himno Nilui, galima sužinoti nemažai žinių tyrinėjant Egipto religijos istoriją. Žydų psalmės – himnai, skirtos vienam tikrajam Dievui garbinti, net sudarė pirmųjų krikščionių liturgijos dalį. Himnus galime rasti ir Šventojo Rašto Naujojo Testamento eilutėse. Tai daug kam žinoma, pavyzdžiui, Magnificat. Ypač himnų reikšmę liturgijoje iškėlė ketvirtame amžiuje gyvenęs krikščionių teologas ir rašytojas, Skaityti toliau
Kiekvienais metais mūsų visuomenei tolstant nuo 1991 metų sausio 13 dienos įvykių, vis sunkiau prisiminti tomis dienomis vykusių įvykių detales (o mūsų vaikai, net knygų ar straipsnių dėka, sunkiai suvokia tą laikmetį) – tačiau lieka esmė: tų metų krizės akivaizdoje išsaugojom atgautą nepriklausomą Lietuvą, atsilaikėme ir išlikome, nes visi buvom kaip niekada KARTU. Daugelio to meto žmonių nebėra gyvųjų tarpe, tačiau jie negali būti užmiršti. Negalima užmiršti tūkstančių Lietuvos valstybės piliečių budėjusių prie strategiškai svarbių objektų ir savo aktyvia pozicija gynusių mūsų ateitį.
Tomis dienomis mes visi buvome savo nepriklausomos valstybės piliečiais, suvokusiais ir panaudojusiais pilietinės visuomenės jėgą prieš kylančią agresija. Toks visuotinis, tačiau taikus pasipriešinimas ir sustabdė prieš Lietuvą nukreiptą karinę jėgą. Skaityti toliau
Dvyliktoji diena po Kalėdų, t. y. sausio 6-toji mūsų krašte vadinama Krikštais arba Atarašais. Latviai ir lenkai išlaikė šios šventės pavadinimą – Žvaigždžių diena.
Ši šventė siejama su dienos pailgėjimu. Po žiemos Saulėgrįžos diena pailgėja jau 15 minučių! Atšventę Kalėdas, kaip didžiosios tamsos ir įkalintos Saulės metą, sausio 6 d. pažymime svarbią kosminę permainą – Saulės kelio per dangų pailgėjimą „gaidžio žingsniu“, nes Saulė dieną dangaus skliautu keliauja jau ilgesniu lanku.
Neturint laikrodžių pastebėti šį Saulės kelio pailgėjimą būdavo galima įsidėmint Saulės tekėjimo ir laidos krypčių padėtis prie rytų ir vakarų horizonto arba pagal žvaigždžių padėtį dangaus skliaute. Skaityti toliau
Šiuolaikinis gyvenimo tempas ir būdas daugelį verčia skubėti, todėl vis mažiau laiko yra skiriama normaliam ir visaverčiam poilsiui bei miegui. Nustatyta, kad suaugęs žmogus privalo miegoti ne mažiau kaip aštuonias valandas. Tačiau dauguma žmonių miega nepakankamai, t. y. mažiau nei septynias valandas. Jei tai trunka ilgiau kaip mėnesį, atsiranda nemiga, blogėja atmintis, atsiranda pirmieji nemalonūs senėjimo požymiai (oda nustoja švytėti, susiraukšlėja, atsiranda tamsūs ratilai po akimis). Skaityti toliau
Be saulės šviesos nėra gyvybės. Saulės spinduliai kasdien būtini ir kiekvieno sveiko žmogaus egzistavimui.
Saulės spinduliai yra trijų rūšių: infraraudonieji, matomieji ir ultravioletiniai. Žmogaus organizmą įtakoja jie visi: infraraudonieji turi šiluminį poveikį; matomieji spinduliai – didina galvos smegenų aktyvumą, aktyvina žmogaus psichinę veiklą, stimuliuoja fotochemines reakcijas bei medžiagų apykaitą, keičia hormoninį aktyvumą; ultravioletiniai spinduliai skatina pigmento melanino gamybą, sukelia odos pažeidimus, stimuliuoja vitamino D sintezę, turi kancerogeninį poveikį. Skaityti toliau
Kovo 21-ąją 19 val. Neries regioninio parko direkcija drauge su Lietuvos Gamtos fondu kviečia kartu švęsti Pavasario lygiadienį, keliaujant piliakalnių keteromis į upelio slėnio labirintą. Naktinio žygio metu bus galima pajusti bundančio pavasario kvapus, išgirsti naktinius pelėdų ūbavimus, išvysti laužo magiją ir dienos pergalę prieš naktį!
Vos 25 km atstumu nuo sostinės esančiu Dūkštos pažintiniu taku dalyvius ves Neries regioninio parko gidai, o gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška supažindins su Skaityti toliau
Kovo 22 dieną 19 val. Vilniaus etninės kultūros centras visus kviečia susiburti Šventaragio slėnyje (nuo Taikomosios dailės muziejaus iki Katedros a.) ir uždegti Pavasario lygiadienio – Naujųjų metų – ugnį.
Pavasario lygiadienis – tai kai diena lygi nakčiai, šviesa lygi tamsai. Nuo Pavasario lygės tamsa tirpsta lyg sniegas, užleisdama vietą šviesai, vis ilgesniam Saulės ratui. Tai atskaitos taškas, kai Saulė pateka tiksliai rytuose, leidžiasi vakaruose, o senovėje nuo tada buvo pradedami skaičiuoti Naujieji metai. Skaityti toliau
Natūralus ir dirbtinis apšvietimas yra labai svarbus, kad ne tik akys, vienas svarbiausių jutimo organų, patirtų kuo mažiau streso, bet ir visas žmogaus organizmas.
Natūrali šviesa žmogui suteikia gyvybingumo, pakelia nuotaiką. Jos trūkumas sutrikdo emocinę pusiausvyrą, todėl nemaža dalis Lietuvos gyventojų vėlyvą rudenį ir žiemą kenčia dėl sezoninio emocinio sutrikimo, juos apima depresinė nuotaika. Natūralaus apšvietimo stoka rudens – žiemos periodu sąlygoja pablogėjusią žmonių savijautą, galvos skausmų atsiradimą. Gavus per mažai šviesos, mūsų medžiagų apykaitai ir sveikatos sistemai trūksta energijos, todėl pradedame sirguliuoti, jausti apatiją. Skaityti toliau
Spalio mėnesį pradedama rodyti Kosto Smorigino mono spektaklio „Purvas“ premjera visoje Lietuvoje.
Tiesa be pudros įtraukiančiais Kosto Smorigino monologais jau greitai liesis į publikos širdis bei protus ilgai lauktoje premjeroje. Mono šou „Purvas“ pagal talentingo dramaturgo Sigito Parulskio kūrinį dedikuojamas šviesios atminties aktoriui Vytautui Šapranauskui, turėjusiam vaidinti šioje specialiai jam parašytoje pjesėje.
Spektaklis sužavės daugelį tų, kurie sprendžia tragikomiškas tarpusavio santykių ar kitas gyvenimo lygtis. Skaityti toliau
Birželio 21-ąją, penktadienį, Alantoje, netoli Molėtų, darbą pradės kasmetinis, jau dvidešimtasis, „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas, truksianti visą savaitgalį. Jį tradiciškai atidarys vienas šios organizacijos steigėjų prezidentas Valdas Adamkus.
Šių metų suvažiavime nemaža dėmesio bus skirta istorinei lietuvių savimonei. Šiuolaikinei Lietuvos tapatybei svarbius visuomenės ir istorijos santykius pranešimuose aptars filosofas Alvydas Jokubaitis, kultūros istorikas Darius Kuolys. Skaityti toliau
Kovo 23 d. 20 val. 30 min. AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), prisijungdamas prie pasaulinės iniciatyvos „Žemės valanda“ vienai valandai išjungs Vilniaus TV bokšto apšvietimą. Nepertraukiamai veiks tik signaliniai žibintai. Restorano lankytojai Vilniaus panorama vieną valandą grožėsis žvakių šviesoje.
„Tokiu būdu mes ir vėl pasakysime „ne“ pragaištingiems žmogaus veiklos padariniams gamtai, drauge su kitais iniciatyviais Skaityti toliau
Toji „tamsi“ liaudis, nubalsavusi „prieš“ atominę elektrinę, pasielgė nenaudingai prekybininkams, tačiau išmintingai pagarbos gamtai požiūriu, o dvasine prasme gal net ir išganingai. Turbūt ji instinktyviai suvokė, kad tos liuciferiškos šviesos ir taip yra perdaug, naudojama ji dažnai neracionaliai ir neprasmingai. Mąstau apie tai dabar, tamsiuoju metų periodu. Nejaučiu jokio noro tą tamsą pašalinti, nes žinau, kad jos prasmė yra nuo Kalėdų stosianti Šviesa. O šioji tamsa yra tos pačios Saulės šviesos epifanijos dalis, savotiška tamsioji jos fazė, tad ją atmetus nebetektų prasmės ir jos sugrįžimas. Visa kas tikra, kaip tas žiemkenčio grūdas, bręsta tamsoje. Skaityti toliau
Penkiose Druskininkų gatvėse sumontavus 300 ekologiškų ir ekonomiškų šviestuvų, miesto ižde bus sutaupyta apie trečdalis lėšų, sumokamų už šių gatvių apšvietimui reikalingą elektros energiją.
Sutaupytos lėšos bus panaudojamos kitiems druskininkiečių gyvenimo kokybės gerinimo bei miesto tvarkymo reikalams.
Druskininkų savivaldybė kol kas vienintelė Lietuvoje nupirkusi tokį didelį kiekį šiuo metu moderniausių šviestuvų. Tokį sprendimą lėmė esami savivaldybės prioritetai tausoti žaliąją aplinką ir kuo labiau prisidėti prie Skaityti toliau
Nors saulė dienomis skruostus dar šiltai paglosto, bet atėjusį rudenį jau galima užuosti ir pamatyti. Danguje ruduo prasideda ne su lig rugsėju. Astronominio rudens dar reiks palaukti, bet rudens lygiadienis žymės vis ilgėjančias naktis. Iki pat pavasario šiaurės pusrutulis pasiners į šaltąjį metų laiką. Ankstėjančius vakarus galima išnaudoti dangaus kūnų stebėjimui.
Vėstant orams ir ilgėjant naktims rugsėjo dangus diena iš dienos dengsis vis ryškesne žvaigždžių skraiste. Vakarais viena pirmųjų, aukštai pietuose, Lyros žvaigždyne sužibs Vegos žvaigždė. Į rytus nuo jos išryškės Gulbės žvaigždynas su ryškiuoju Denebu. Skaityti toliau
Šeštadienį 20.30 val., pilietinės iniciatyvos „Žemės valanda“ minėjimo metu, sostinės Rotušės aikštėje, bus renkamos panaudotos energiją taupančios lemputės. Kiekvienam, atnešusiam iš namų tokią lemputę, bus įteikta„Caritas“ žvakutė. 20.30 val. išjungus valandai šviesas visoje Lietuvoje, aikštėje susirinkusieji bus kviečiami uždegti žvakutes ir iš jų suformuoti „Žemės valandos“ simbolį – skaičių „60“. Visos surinktos lemputės po renginio bus saugiai išvežtos perdirbti.
„Norime atkreipti visuomenės dėmesį, kad kiekvienas galime prisidėti paprastais, kasdieniais darbais, jog mūsų Žemėje būtų jaukiau ir saugiau gyventi, Skaityti toliau
Šių metų kovo 31 d., 20.30 val. vietos laiku daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje vienai valandai išjungs šviesas, taip leisdami planetai 60 minučių atsikvėpti. Šiuo simboliniu geros valios aktu globalios akcijos „Žemės valanda“ dalyviai pakvies susimąstyti, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad sumažintume pragaištingus žmogaus veiklos padarinius gamtai.
Lietuva prie šios akcijos prisideda jau trečius metus iš eilės. Pirmą kartą startavusi Druskininkuose, praeitais metais „Žemės valanda“ išsiplėtė ir į kitus šalies miestus. Šiemet akcijos pradžia bus iškilmingai paskelbta Vilniuje. Skaityti toliau
