Žymos archyvas: sovietų okupacija

Kaune bus atidengtas ženklas skirtas Lietuvos Respublikos 1918-1940 m. ministrų kabineto narių atminimui (0)

genocid.lt nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau-LGGRTC) ir Kauno miesto savivaldybė kviečia pagerbti represuotų 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos ministrų kabinetų narių atminimą Kaune.

2018 m. gruodžio 5 d. 13 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje (K. Donelaičio g. 64/Maironio g., Kaunas) bus atidengta paminklinė plokštė, skirta sušaudytiems, mirusiems tremtyje, kalinimo vietose Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. Ministrų kabinetų nariams atminti ir pagerbti. Skaityti toliau

Seime bus pagerbtas partizano Antano Kraujelio-Siaubūno atminimas (tiesioginė transliacija) (4)

Antanas Kraujelis-Siaubūnas | llks.lt nuotr.

Lapkričio 30 d., penktadienį, 11 val. Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I r.) organizuojama konferencija „Nenugalėtas ir neužmirštas“, skirta Lietuvos laisvės kovotojo Antano Kraujelio-Siaubūno gimimo 90-mečiui paminėti. Minėjimo iniciatorius – Seimo narys Edmundas Pupinis kartu su parneriais – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.

Minėjime sveikinimo kalbą tars Seimo narys E. Pupinis ir krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas. Pranešimus apie Lietuvos pokario ginkluotą pasipriešinimą ir A. Kraujelio indėlį jame skaitys prof. Vytautas Landsbergis, Skaityti toliau

Sušaudytos ir nukankintos Lietuvos vyriausybės (1)

Aleksandras Stulginskis su žmona Ona sugrįžę į Lietuvą po ilgų kalinimo lageriuose ir tremtyje praleistų metų. Apie 1958 m. | Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus nuotr.

Vilniaus Rotušėje veikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengta paroda, skirta sovietinės ir nacistinės okupacijos laikotarpiu represuotiems Lietuvos Respublikos ministrų kabinetų nariams atminti.

Lapkričio 11 dieną sukako 100 metų, kai buvo patvirtintas pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos ministrų kabinetas. Per 22 nepriklausomybės metus (nuo 1918 m. lapkričio 11 d. iki 1940 m. birželio 17 d.) buvo suformuotas 21 ministrų kabinetas, kuriame ministrais dirbo 100 politikų. Beveik pusė jų tapo sovietų ir nacių okupacijų aukomis: Skaityti toliau

Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė (1930-2018) (6)

Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė (1930-2018) | Kauno Sąjūdžio nuotr.

Liepos 18 d. mirė Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė-Kelpšienė (1930-2018).

Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė gimė 1930 m. sausio 6 d. Surdegio kaime, Anykščių rajone. Augo 20 ha žemės ir parduotuvę turėjusioje gausioje ūkininkų, Emilijos ir Jono Kaminskų, šeimoje, kartu su broliais ir seserimis.

Prasidėjus bolševikų okupacijos metams, Kaminskams buvo atimta ne tik parduotuvė ir dalis žemės, bet 1947 m. žuvo brolis Povilas, išėjęs ginti tėvynės kartu su Skaityti toliau

2019-ieji paskelbti Jono Žemaičio-Vytauto metais (1)

Jonas Žemaitis-Vytautas | wikipedia.org nuotr.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais sukanka 110 metų, kai gimė su sovietų okupacija kovojęs Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas ir 70 metų nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracijos pasirašymo, nusprendė paskelbti 2019-uosius Jono Žemaičio-Vytauto metais. Už šį sprendimą (Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-2360(2) vieningai balsavo 80 Seimo narių. Skaityti toliau

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas į VLKK vadovus siūlo Audrį Antanaitį (11)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Spalio 11 d. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMKK) išrinko kandidatą į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovus  – juo siūlomas Lietuvos žurnalistų sąjungos vicepirmininkas, portalo Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis. A. Antanaitį į VLKK narius pasiūlė Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Slaptame balsavime dėl kandidato į VLKK vadovus Audrys Antanaitis surinko šešis balsus, o jo varžovė, dabartinė VLKK vadovė Daiva Vaišnienė – keturis komiteto narių balsus. Valstybinės kalbos komisijos vadovą, taip pat ir visą naują komisijos sudėtį dar turės patvirtinti Seimas. Skaityti toliau

Žymiai dainininkei patikėtas S. Nėries vaidmuo istorinio serialo „Laisvės kaina“ tęsinyje apie partizanus (video) (0)

TV serialo Laisves kaina Savanoriai stop kadras_youtube.comjpg

Vienuolika metų trukusi partizanų kova prieš Sovietų okupaciją – išskirtinės svarbos reiškinys Lietuvos istorijoje. Skaičiuojama, kad partizaninio pasipriešinimo laikotarpiu (1944-1953) žuvo apie 30 tūkst. Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.

Apie vieną skaudžiausių mūsų istorijos puslapių pasakos didžiulio žiūrovų dėmesio sulaukusio daugiaserijinio vaidybinio filmo „Laisvės kaina“ tęsinys. LRT TV serialą kurianti prodiuserių kompanija „Videometra“ pradėjo antrosios Skaityti toliau

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse – unikalus tremties liudijimas (0)

Knyga.Saugoti amziamsBirželio 8 d. 17 val. vyks tremtinio Rimanto Kuprio knygos „Saugoti amžiams. Mūsų šeimos tremties istorija“ pristatymas Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius).

Ši knyga – tai tikras liudijimas apie 1941 m. tremtinius, jų iškentėtus vargus ir patirtas kančias. Taip pat, tai pasakojimas apie žmones, išlikusius net ir tokiomis baisiomis sąlygomis, apie Tėvynės meilę ir begalinį troškimą grįžti namo, į Lietuvą.

Knygos pristatyme dalyvaus: Knygos autorius, 1941 m. tremtinys Rimantas Kuprys, Skaityti toliau

Ar Smetonos valdžia galėjo išvengti gėdingos Lietuvos kapituliacijos? (video) (30)

Algis Avižienis_asmen.nuotr

Algis Avižienis: 1940 m. birželio mėn. Sovietų ultimatumas, reikalaujantis įsileisti neribotą svetimos kariuomenės kontingentą ir pakeisti A. Merkio Vyriausybę davė pradžią Sovietų Sąjungos okupacijai. Daug kartų teko girdėti istorikų ir šiaip informuotų lietuvių diskusijas ar teisingai pasielgė Smetonos valdžia per tą lemtingą birželio 14-15 nakties Vyriausybės posėdį, kai mūsų valdžia priėmė visus Stalino ir Molotovo reikalivumus. Bet Jūs esate parašęs istorinių straipsnių, rodančių, kad Smetonos valdžia turėjo ir kitų pasirinkimų žymiai anksčiau nei ta nelaimingą birželio 14-15 naktį. Skaityti toliau

Kinas pasakoja pasauliui apie skaudų Lietuvos istorijos tarpsnį (video) (1)

Filmas.As uz tave pakalbesiu

Rugsėjo 8 dieną, 21.30 įvyks Virginijos Vareikytės ir Maksimiljano Dežua (Maximilien Dejoie) dokumentinio filmo „Aš už tave pakalbėsiu“ televizinė premjera LRT televizijoje. Po ilgų kelionių ir diskusijų su užsienio žiūrovais filmas grįžta į susitikimus su Lietuvos žiūrovais.

Metų pradžioje visos Lietuvos kino sales apkeliavęs Virginijos Vareikytės ir Maksimiljano Dežua dokumentinis filmas „Aš už tave pakalbėsiu“ per šiuos metus aplankė daugiau nei dešimt tarptautinių kino renginių. Skaityti toliau

D. Stancikas. Pasipriešinimas ir prisitaikymas (6)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Politinis kalinys, nepriklausomybės signataras a. a. Algirdas Patackas yra taikliai pastebėjęs, kad lietuvių tautos sukilimai prieš okupantus prasiverždavo maždaug kas 20–30 metų.

Taigi iš Rusijos imperijos, gniaužusios Lietuvą beveik du šimtmečius, bandė išsiveržti kiekviena lietuvių karta. Nepaisant tūkstančių nukentėjusiųjų, atimtų, surusintų dvarų po 1831 m. sukilimo, 1863-iaisiais vėl visą Lietuvą apėmė ginkluoto pasipriešinimo dvasia; dar po dvidešimties metų gerokai nukraujavusius žemaičius pakeitė suvalkiečių inteligentija, šįkart pakėlusi lietuvius į taikų dvasinį išsivadavimą: Skaityti toliau

Sukanka 23-ieji, kai Lietuvą paliko Rusijos kariuomenė (0)

KAM nuotr.

Šiemet sukanka 23 metai, kai okupacinė kariuomenė buvo išvesta iš Lietuvos teritorijos. Lietuva paskelbė savo nepriklausomybės atkūrimą dar 1990 m. kovo 11 d., tačiau tik šią 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos oficiali pabaiga. Lietuvoje dar buvo likę keli maži Rusijos kariniai daliniai. Tačiau ir jie per porą mėnesių buvo išvesti. 1993 m. lapkričio 26 d. buvo perimti paskutinio Rusijos Federacijos Skaityti toliau

Minime 1941-ųjų sukilimo 75 m. sukaktuves (2)

Kaunas, Litauische Aktivisten

Birželio 23 d. 12 val. Kaune, Vytauto Didžiojo (Karo) muziejaus sodelyje ir birželio 23 d. 16 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje Laisvės kovotojai, sąjūdininkai, baikeriai ir eilė patriotinių visuomeninių organizacijų ėmėsi iniciatyvos organizuotai paminėti 1941 Birželio sukilimą.

Sukilėliai 1941 m. Birželio  23 d. paskelbė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“,  išlaisvino Lietuvą nuo sovietų okupantų. Sukilimo metu žuvo apie 2000 sukilėlių.

Sukilimo dvasia, ryžtas ir pasiaukojimas įkvėpė žmones kovoti dėl valstybingumo atkūrimo per sovietų ir nacių okupacijas, Skaityti toliau

Grupė Seimo narių siūlo Komunistų partiją įvardinti – genocido vykdytoja (40)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Seimo nariai Audronius Ažubalis, Valentinas Stundys, Arvydas Anušauskas, Arvydas Vidžiūnas, Dalia Kuodytė ir Povilas Urbšys siekia Sovietų sąjungos Komunistų partiją ir Lietuvos komunistų partiją pripažinti nusikalstama organizacija ir Lietuvos gyventojų genocido vykdytoja. Jie Seime įregistravo tokį projektą.

„(Seimas) konstatuoja, kad Lietuvos komunistų partija sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940–1941 m. ir 1944–1990 m.) šalyje įtvirtino diktatūrą, veikė kaip paklusni ir iniciatyvi SSKP valios reiškėja ir įgyvendintoja Skaityti toliau

Vyks atvirų durų diena Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų memorialiniame komplekse (0)

Tuskulenu memorialinis muziejus

Rugpjūčio 23-iąją, minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejus ir Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas kviečia į atvirų durų dieną. Nuo 10 iki 17 val. bus galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas ir veikiančias parodas.

Genocido aukų muziejuje vilniečiai ir miesto svečiai galės apžiūrėti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, kitas muziejaus ekspozicijas pirmajame ir antrajame aukšte bei Konferencijų salėje šiuo metu Skaityti toliau

M. Kundrotas. Sąjūdis nesikartos. Teks susitaikyti (39)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Jau antrą dešimtmetį gyvename Sąjūdžio ilgesiu. Vienas po kito gimsta ir miršta visuomeniniai-politiniai judėjimai. Ilgą laiką į juos mažai, kas tekreipė dėmesį, bet pastaruoju metu jų ypač pagausėjo, kai kurie jų aktyviai įsiveržė į rinkimus ir net sugebėjo juos laimėti. Vieni šių judėjimų siekė sutelkti visą ideologinį opozicijos margumyną – Lietuvos piliečių judėjimas, Jungtinis demokratinis judėjimas, Tautos susirinkimas. Kiti ideologiškai kryptingesni – Lietuvių tautinis centras, „Pro Patria“. Vis dėlto dauguma jų siekia suvienyti įvairias pilietines jėgas, tam tikrame ideologiniame spektre arba plačiau. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Scenarijus „šliaužiančiajai“ okupacijai parengtas? (3)

1940 m. sovietai apiplėšė ir sunaikino nesipriešinusią mūsų kariuomenę | delfi.lt, archyvo nuotr.

Okupacija (lot. occupatio – užėmimas, laikinas kitos valstybės teritorijos užėmimas ir faktiškas jos valdymas), aneksija (lot. anexio – prijungimas, svetimos valstybės teritorijos prijungimas prie savosios), anšliusas (vok. anschluss – prijungimas) – tai terminai, kurie kelia siaubą mažesnėms tautoms ir primena jų istorinius išgyvenimus.

Agresorius dažnai visas šias „procedūras“ vykdo kartu. Lietuvos patirtis rodo, kad paprastai jas vienija okupacija, dažniausia vykdyta grubia karine jėga, nors kartais (ir iki šiol) motyvuojama kažkokiomis politinėmis ar geopolitinėmis Skaityti toliau

Antakalnio kapinėse bus atidengtas paminklas žuvusiems už Tėvynę (0)

paminklas Antakalnio kapinese_kam.lt

Birželio 15 d., minint Gedulo ir vilties dieną, Vilniaus Antakalnio kapinėse bus atidengtas paminklas, skirtas simboliškai įprasminti žuvusiesiems ir nukankintiems tolimose tremties vietose po 1940 birželio penkioliktosios, dienos, kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą.

Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvaus Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Majoras Jonas Vytautas Žukas. Skaityti toliau

Austrijos menininkų kūriniuose – Lietuvos kelias į nepriklausomybę (0)

Dailes_Galerija Panevezyje_aina.lt

Gegužės 22 dieną 15 val. Panevėžio miesto dailės galerijoje vyks Austrijos Zalcburgo miesto  menininkų Hanės Engelhart (Hanne Engelhardt), Peterio Riederio (Peter Rieder) ir Reginos Rieder grafikos darbų ir fotografijų parodos „Laisvės kaina“ pristatymas.

Trijų Austrijos menininkų dėmesio centre – Lietuvos kelias į nepriklausomybę, kuris stalinizmo metais buvo paženklintas milžiniškomis tremtimis ir represijomis, taip pat Baltijos kelias – kovos už laisvę kulminacija – beveik 2 milijonų žmonių grandinė, sujungusi visas tris Baltijos valstybes. Skaityti toliau

Seime bus prisiminti 1948 m. trėmimai ir vertinama gyventojų genocido organizatorių atsakomybė (dienotvarkė) (2)

Trėmimai

Gegužės 22 d., penktadienį, 10 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyks konferencija „Lietuvos gyventojų sovietinio genocido organizatoriai ir vykdytojai: istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas“, skirta paminėti 1948 m. gegužės mėn. masinius trėmimus ir tarptautinio Vilniaus tribunolo „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“ 15 metų sukaktį. Renginį organizuoja Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija. Skaityti toliau

Genocido aukų muziejuje bei Tuskulėnų memoriale Muziejų dieną bus galima apsilankyti nemokamai (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Gegužės 18-oji Tarptautinė muziejų diena. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejus ir Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas šia dieną, kaip ir viso pasaulio muziejai, kviečia 10 val. iki 17 val. nemokamai aplankyti padodas ir dalyvauti nemokamose ekskursijose.

Genocido aukų muziejuje lankytojai galės apžiūrėti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, šiuolaikines ekspozicijas, pasakojančias apie nepriklausomybės praradimą XX a. viduryje, Skaityti toliau

V. Šiaudinis: Ryto mokyklas susirasdavo patys gyventojai (0)

Valentas Šiaudinis | asmeninė nuotr.

Šį mėnesį 85-ąjį gimtadienį švenčiančio mokytojo Valento Šiaudinio vaikystė prabėgo Lenkijos okupuotame „Vilniaus krašte“, Ignalinos apylinkėse. Už 52 matematikos mokytojo (kaip pats sako, „makýtojo“) darbo metus 2012 metais jam įteikta garbinga Stanislovo Rapolionio premija. Tačiau nepaisant tiksliųjų mokslų profesijos Valentas Šiaudinis visada buvo pirmiausiai Lietuvos ir gimtojo krašto patriotas, istorijos puoselėtojas, parašęs ne vieną istorinį straipsnį ir išleidęs kelias gimtojo krašto gyvenimą Lenkijos ir sovietinės okupacijos metais nušviečiančias knygas. Apie jo paties ir vaikystės prisiminimus ir surinktą istorinę medžiagą naujoje pokalbių ciklo „Vilniaus Golgota“ dalyje kalbamės su pačiu ponu Valentu. Skaityti toliau

Kauno apygardos teisme – dar viena genocido byla (1)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | archyvo nuotr.

Spalio 16 d., ketvirtadienį, 9 val. Kauno apygardos teisme (A. Mickevičiaus 18 A.)  bus nagrinėjama dar viena genocido byla.

Kaltinimai pateikti Stanislovui Drėlingui dėl dalyvavimo slaptoje operacijoje, sulaikant Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Pirmininką, Gynyboas pajėgų vadą A. Ramanauską – Vanagą ir jo žmoną partizanę  Birutę Mažeikaitę.

A. Ramanauskas–Vanagas žiauriai kankintas, po metų nužudytas kaip atskiros nacionalinės-etninės-politinės grupės – lietuvių ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai  narys.  Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1949 m. Deklaracija – dar vienas nepriklausomybės šauklys (28)

Lietuvos partizanai | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje žinomi du pagrindiniai valstybės nepriklausomybės dokumentai, priimti 1918 ir 1990 m. Bet dažnai pamirštamas trečias, kuris gimė išties baisiomis okupacijos ir nepaprastos konspiracijos sąlygomis – prie spingsulės partizanų slėptuvėje. Jokiu būdu nedėdami šių dokumentų ant svarstyklių, drįstame teigti, kad 1949-ųjų vasario 16-osios Deklaracija tiesiogine prasme pasirašyta tautos patriotų krauju.
Bet iš pradžių pasikartokime istoriją. Skaityti toliau

Minėsime Laisvės gynimo 23-iąsias metines (dienotvarkė) (0)

Sausio 13-oji Lietuvoje 1991 m. | lt.wikipedija.org nuotr.

Sausio 10-13 dienomis prisiminsime, kaip 1991 metais apgynėme Kovo 11-osios Aktą, išsaugojome „Lietuvos širdį“ – nepriklausomą valstybę atkūrusį parlamentą, pagerbsime aukas Laisvei, sudėtas ginant strateginius valstybės objektus.

Atvirų durų valandos Seime, Parlamento galerijoje, vyks sausio 12 d. 16-21 val. ir sausio 13 d. 12.30-14 val. Skaityti toliau

Knygos apie partizanų vadą Danielių Vaitelį-Briedį sutiktuvės Panevėžyje (0)

Knygos „Vyčio apygardos partizanų vadas Danielius Vaitelis-Briedis“ pristatymasSpalio 24 d., ketvirtadienį, 16 val. Panevėžio kraštotyros muziejaus Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijoje (Respublikos g. 17, Panevėžyje) įvyks naujo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) leidinio „Vyčio apygardos partizanų vadas Danielius Vaitelis-Briedis“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus partizanų vado dukra Vita Vaitelytė-Tylienė, knygos sudarytojas Vaclovas Slivinskas, istorikas Darius Juodis. Skaityti toliau

Vilniuje minima Europos totalitarinių režimų nusikaltimų atminties diena (0)

A.Sartanavičiaus nuotr.

Šiandien, rugpjūčio 22 dieną, pradedama minėti Europos totalitarinių režimų nusikaltimų atminties diena.

Lietuva tęsia Europos Sąjungai pirmininkavusios Lenkijos Varšuvoje prieš keletą metų pradėtą tradiciją ir Vilniuje surengs visai Europai skirtą totalitarinių režimų nusikaltimų aukų minėjimą.

Europos totalitarinių režimų aukų atminties dienos išvakarėse, rugpjūčio 22 dieną 20 val. prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Skaityti toliau

A. Patackas. Iš „gatvinio“ sąjūdiečio atsiminimų (24)

Sąjūdžio bendražygiai | autoriaus asmen. archyvo nuotr.

Šis birželis ženklina mūsų naujosios eros 25-metį – iš pradžių laviruojant, prisidengiant „persitvarkymo“ Sovietų Sąjungoje legitimumu burtasi keliui į Nepriklausomybę. Mūsų istorinė atmintis dabar linkusi Sąjūdį išgryninti iki idealiosios formos ir turinio: ak, kokia tuomet buvo vienybė, darna, pasišventimas!..

Tai suprantama – Tautos esminiai istoriniai momentai natūraliai apsigaubia legendos šleifu, o jos Simbolių statusą įgijusių įvykių ar personalijų „demaskavimas“, surandant juose psichologinių kliaudžių, nėra labai išmintingas. Vis dėlto prasminga pajusti lakoniškų vadovėlių skirsnių „virtuvę“, Istorijos gyvąjį procesą. Skaityti toliau

Teatralizuotas piketas prie Vidaus reikalų ministerijos (5)

Antisovietinis plakatas

Šių metų gegužės 9 dienos išvakarėse, Vilniuje, dešimt patriotiškai nusiteikusių jaunuolių pakabino transparantą ant viaduko, kuriame buvo pavaizduoti penki siluetai, laikantys trispalvę ir trypiantys sovietinę vėliavą. Už tai devynis iš jų sulaikė policija.

Ta proga Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) ir Tautininkų sąjungos (TS) aktyvistai, solidarizuodamiesi su patriotinėmis, antibolševikinėmis akcijomis, kviečia visus neabejingus žmones antradienį, gegužės 14 dieną, nuo 12 val. 30 min. ateiti prie Vidaus reikalų ministerijos pasižiūrėti Teatralizuoto piketo Skaityti toliau

Obeliuose siekiama atstatyti okupantų išniekintą paminklą Birželio sukilėliams (3)

1942 m. pastatytas paminklas Obeliuose

Prieš daugiau nei pusšimtį metų okupacinė sovietų valdžia Rokiškio rajone Obelių kapinėse išniekino ir sugriovė paminklą Birželio sukilimo dalyviams. Griauti monumentą sovietai vertė ir vaikus. Atstatyti istorinį paminklą pasiryžę obeliečiai tai laiko mūsų valstybės ir tautos istorinės garbės reikalu ir kviečia visuomenę prie to prisidėti.

Prie žuvusių 1941 m. Birželio sukilimo dalyvių kapų įspūdingas betoninis monumentas iškilo 1942 m. Obelių kapinėse. Jo centre buvo Kristaus bareljefas, šonuose įmontuoti du Lietuvos karių bareljefai. Skaityti toliau