Vienuolika metų trukusi partizanų kova prieš Sovietų okupaciją – išskirtinės svarbos reiškinys Lietuvos istorijoje. Skaičiuojama, kad partizaninio pasipriešinimo laikotarpiu (1944-1953) žuvo apie 30 tūkst. Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.
Apie vieną skaudžiausių mūsų istorijos puslapių pasakos didžiulio žiūrovų dėmesio sulaukusio daugiaserijinio vaidybinio filmo „Laisvės kaina“ tęsinys. LRT TV serialą kurianti prodiuserių kompanija „Videometra“ pradėjo antrosios Skaityti toliau
Birželio 8 d. 17 val. vyks tremtinio Rimanto Kuprio knygos „Saugoti amžiams. Mūsų šeimos tremties istorija“ pristatymas Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius).
Ši knyga – tai tikras liudijimas apie 1941 m. tremtinius, jų iškentėtus vargus ir patirtas kančias. Taip pat, tai pasakojimas apie žmones, išlikusius net ir tokiomis baisiomis sąlygomis, apie Tėvynės meilę ir begalinį troškimą grįžti namo, į Lietuvą.
Knygos pristatyme dalyvaus: Knygos autorius, 1941 m. tremtinys Rimantas Kuprys, Skaityti toliau
Algis Avižienis: 1940 m. birželio mėn. Sovietų ultimatumas, reikalaujantis įsileisti neribotą svetimos kariuomenės kontingentą ir pakeisti A. Merkio Vyriausybę davė pradžią Sovietų Sąjungos okupacijai. Daug kartų teko girdėti istorikų ir šiaip informuotų lietuvių diskusijas ar teisingai pasielgė Smetonos valdžia per tą lemtingą birželio 14-15 nakties Vyriausybės posėdį, kai mūsų valdžia priėmė visus Stalino ir Molotovo reikalivumus. Bet Jūs esate parašęs istorinių straipsnių, rodančių, kad Smetonos valdžia turėjo ir kitų pasirinkimų žymiai anksčiau nei ta nelaimingą birželio 14-15 naktį. Skaityti toliau
Rugsėjo 8 dieną, 21.30 įvyks Virginijos Vareikytės ir Maksimiljano Dežua (Maximilien Dejoie) dokumentinio filmo „Aš už tave pakalbėsiu“ televizinė premjera LRT televizijoje. Po ilgų kelionių ir diskusijų su užsienio žiūrovais filmas grįžta į susitikimus su Lietuvos žiūrovais.
Metų pradžioje visos Lietuvos kino sales apkeliavęs Virginijos Vareikytės ir Maksimiljano Dežua dokumentinis filmas „Aš už tave pakalbėsiu“ per šiuos metus aplankė daugiau nei dešimt tarptautinių kino renginių. Skaityti toliau
Politinis kalinys, nepriklausomybės signataras a. a. Algirdas Patackas yra taikliai pastebėjęs, kad lietuvių tautos sukilimai prieš okupantus prasiverždavo maždaug kas 20–30 metų.
Taigi iš Rusijos imperijos, gniaužusios Lietuvą beveik du šimtmečius, bandė išsiveržti kiekviena lietuvių karta. Nepaisant tūkstančių nukentėjusiųjų, atimtų, surusintų dvarų po 1831 m. sukilimo, 1863-iaisiais vėl visą Lietuvą apėmė ginkluoto pasipriešinimo dvasia; dar po dvidešimties metų gerokai nukraujavusius žemaičius pakeitė suvalkiečių inteligentija, šįkart pakėlusi lietuvius į taikų dvasinį išsivadavimą: Skaityti toliau
Šiemet sukanka 23 metai, kai okupacinė kariuomenė buvo išvesta iš Lietuvos teritorijos. Lietuva paskelbė savo nepriklausomybės atkūrimą dar 1990 m. kovo 11 d., tačiau tik šią 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos oficiali pabaiga. Lietuvoje dar buvo likę keli maži Rusijos kariniai daliniai. Tačiau ir jie per porą mėnesių buvo išvesti. 1993 m. lapkričio 26 d. buvo perimti paskutinio Rusijos Federacijos Skaityti toliau
Birželio 23 d. 12 val. Kaune, Vytauto Didžiojo (Karo) muziejaus sodelyje ir birželio 23 d. 16 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje Laisvės kovotojai, sąjūdininkai, baikeriai ir eilė patriotinių visuomeninių organizacijų ėmėsi iniciatyvos organizuotai paminėti 1941 Birželio sukilimą.
Sukilėliai 1941 m. Birželio 23 d. paskelbė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“, išlaisvino Lietuvą nuo sovietų okupantų. Sukilimo metu žuvo apie 2000 sukilėlių.
Sukilimo dvasia, ryžtas ir pasiaukojimas įkvėpė žmones kovoti dėl valstybingumo atkūrimo per sovietų ir nacių okupacijas, Skaityti toliau
Seimo nariai Audronius Ažubalis, Valentinas Stundys, Arvydas Anušauskas, Arvydas Vidžiūnas, Dalia Kuodytė ir Povilas Urbšys siekia Sovietų sąjungos Komunistų partiją ir Lietuvos komunistų partiją pripažinti nusikalstama organizacija ir Lietuvos gyventojų genocido vykdytoja. Jie Seime įregistravo tokį projektą.
„(Seimas) konstatuoja, kad Lietuvos komunistų partija sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940–1941 m. ir 1944–1990 m.) šalyje įtvirtino diktatūrą, veikė kaip paklusni ir iniciatyvi SSKP valios reiškėja ir įgyvendintoja Skaityti toliau
Rugpjūčio 23-iąją, minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejus ir Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas kviečia į atvirų durų dieną. Nuo 10 iki 17 val. bus galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas ir veikiančias parodas.
Genocido aukų muziejuje vilniečiai ir miesto svečiai galės apžiūrėti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, kitas muziejaus ekspozicijas pirmajame ir antrajame aukšte bei Konferencijų salėje šiuo metu Skaityti toliau
Jau antrą dešimtmetį gyvename Sąjūdžio ilgesiu. Vienas po kito gimsta ir miršta visuomeniniai-politiniai judėjimai. Ilgą laiką į juos mažai, kas tekreipė dėmesį, bet pastaruoju metu jų ypač pagausėjo, kai kurie jų aktyviai įsiveržė į rinkimus ir net sugebėjo juos laimėti. Vieni šių judėjimų siekė sutelkti visą ideologinį opozicijos margumyną – Lietuvos piliečių judėjimas, Jungtinis demokratinis judėjimas, Tautos susirinkimas. Kiti ideologiškai kryptingesni – Lietuvių tautinis centras, „Pro Patria“. Vis dėlto dauguma jų siekia suvienyti įvairias pilietines jėgas, tam tikrame ideologiniame spektre arba plačiau. Skaityti toliau
Okupacija (lot. occupatio – užėmimas, laikinas kitos valstybės teritorijos užėmimas ir faktiškas jos valdymas), aneksija (lot. anexio – prijungimas, svetimos valstybės teritorijos prijungimas prie savosios), anšliusas (vok. anschluss – prijungimas) – tai terminai, kurie kelia siaubą mažesnėms tautoms ir primena jų istorinius išgyvenimus.
Agresorius dažnai visas šias „procedūras“ vykdo kartu. Lietuvos patirtis rodo, kad paprastai jas vienija okupacija, dažniausia vykdyta grubia karine jėga, nors kartais (ir iki šiol) motyvuojama kažkokiomis politinėmis ar geopolitinėmis Skaityti toliau
Birželio 15 d., minint Gedulo ir vilties dieną, Vilniaus Antakalnio kapinėse bus atidengtas paminklas, skirtas simboliškai įprasminti žuvusiesiems ir nukankintiems tolimose tremties vietose po 1940 birželio penkioliktosios, dienos, kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą.
Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvaus Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Majoras Jonas Vytautas Žukas. Skaityti toliau
Gegužės 22 dieną 15 val. Panevėžio miesto dailės galerijoje vyks Austrijos Zalcburgo miesto menininkų Hanės Engelhart (Hanne Engelhardt), Peterio Riederio (Peter Rieder) ir Reginos Rieder grafikos darbų ir fotografijų parodos „Laisvės kaina“ pristatymas.
Trijų Austrijos menininkų dėmesio centre – Lietuvos kelias į nepriklausomybę, kuris stalinizmo metais buvo paženklintas milžiniškomis tremtimis ir represijomis, taip pat Baltijos kelias – kovos už laisvę kulminacija – beveik 2 milijonų žmonių grandinė, sujungusi visas tris Baltijos valstybes. Skaityti toliau
Gegužės 22 d., penktadienį, 10 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyks konferencija „Lietuvos gyventojų sovietinio genocido organizatoriai ir vykdytojai: istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas“, skirta paminėti 1948 m. gegužės mėn. masinius trėmimus ir tarptautinio Vilniaus tribunolo „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“ 15 metų sukaktį. Renginį organizuoja Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija. Skaityti toliau
Gegužės 18-oji Tarptautinė muziejų diena. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejus ir Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas šia dieną, kaip ir viso pasaulio muziejai, kviečia 10 val. iki 17 val. nemokamai aplankyti padodas ir dalyvauti nemokamose ekskursijose.
Genocido aukų muziejuje lankytojai galės apžiūrėti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, šiuolaikines ekspozicijas, pasakojančias apie nepriklausomybės praradimą XX a. viduryje, Skaityti toliau
Šį mėnesį 85-ąjį gimtadienį švenčiančio mokytojo Valento Šiaudinio vaikystė prabėgo Lenkijos okupuotame „Vilniaus krašte“, Ignalinos apylinkėse. Už 52 matematikos mokytojo (kaip pats sako, „makýtojo“) darbo metus 2012 metais jam įteikta garbinga Stanislovo Rapolionio premija. Tačiau nepaisant tiksliųjų mokslų profesijos Valentas Šiaudinis visada buvo pirmiausiai Lietuvos ir gimtojo krašto patriotas, istorijos puoselėtojas, parašęs ne vieną istorinį straipsnį ir išleidęs kelias gimtojo krašto gyvenimą Lenkijos ir sovietinės okupacijos metais nušviečiančias knygas. Apie jo paties ir vaikystės prisiminimus ir surinktą istorinę medžiagą naujoje pokalbių ciklo „Vilniaus Golgota“ dalyje kalbamės su pačiu ponu Valentu. Skaityti toliau
Spalio 16 d., ketvirtadienį, 9 val. Kauno apygardos teisme (A. Mickevičiaus 18 A.) bus nagrinėjama dar viena genocido byla.
Kaltinimai pateikti Stanislovui Drėlingui dėl dalyvavimo slaptoje operacijoje, sulaikant Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Pirmininką, Gynyboas pajėgų vadą A. Ramanauską – Vanagą ir jo žmoną partizanę Birutę Mažeikaitę.
A. Ramanauskas–Vanagas žiauriai kankintas, po metų nužudytas kaip atskiros nacionalinės-etninės-politinės grupės – lietuvių ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai narys. Skaityti toliau
Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje žinomi du pagrindiniai valstybės nepriklausomybės dokumentai, priimti 1918 ir 1990 m. Bet dažnai pamirštamas trečias, kuris gimė išties baisiomis okupacijos ir nepaprastos konspiracijos sąlygomis – prie spingsulės partizanų slėptuvėje. Jokiu būdu nedėdami šių dokumentų ant svarstyklių, drįstame teigti, kad 1949-ųjų vasario 16-osios Deklaracija tiesiogine prasme pasirašyta tautos patriotų krauju.
Bet iš pradžių pasikartokime istoriją. Skaityti toliau
Sausio 10-13 dienomis prisiminsime, kaip 1991 metais apgynėme Kovo 11-osios Aktą, išsaugojome „Lietuvos širdį“ – nepriklausomą valstybę atkūrusį parlamentą, pagerbsime aukas Laisvei, sudėtas ginant strateginius valstybės objektus.
Atvirų durų valandos Seime, Parlamento galerijoje, vyks sausio 12 d. 16-21 val. ir sausio 13 d. 12.30-14 val. Skaityti toliau
Spalio 24 d., ketvirtadienį, 16 val. Panevėžio kraštotyros muziejaus Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijoje (Respublikos g. 17, Panevėžyje) įvyks naujo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) leidinio „Vyčio apygardos partizanų vadas Danielius Vaitelis-Briedis“ pristatymas.
Renginyje dalyvaus partizanų vado dukra Vita Vaitelytė-Tylienė, knygos sudarytojas Vaclovas Slivinskas, istorikas Darius Juodis. Skaityti toliau
Šiandien, rugpjūčio 22 dieną, pradedama minėti Europos totalitarinių režimų nusikaltimų atminties diena.
Lietuva tęsia Europos Sąjungai pirmininkavusios Lenkijos Varšuvoje prieš keletą metų pradėtą tradiciją ir Vilniuje surengs visai Europai skirtą totalitarinių režimų nusikaltimų aukų minėjimą.
Europos totalitarinių režimų aukų atminties dienos išvakarėse, rugpjūčio 22 dieną 20 val. prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Skaityti toliau
Šis birželis ženklina mūsų naujosios eros 25-metį – iš pradžių laviruojant, prisidengiant „persitvarkymo“ Sovietų Sąjungoje legitimumu burtasi keliui į Nepriklausomybę. Mūsų istorinė atmintis dabar linkusi Sąjūdį išgryninti iki idealiosios formos ir turinio: ak, kokia tuomet buvo vienybė, darna, pasišventimas!..
Tai suprantama – Tautos esminiai istoriniai momentai natūraliai apsigaubia legendos šleifu, o jos Simbolių statusą įgijusių įvykių ar personalijų „demaskavimas“, surandant juose psichologinių kliaudžių, nėra labai išmintingas. Vis dėlto prasminga pajusti lakoniškų vadovėlių skirsnių „virtuvę“, Istorijos gyvąjį procesą. Skaityti toliau
Šių metų gegužės 9 dienos išvakarėse, Vilniuje, dešimt patriotiškai nusiteikusių jaunuolių pakabino transparantą ant viaduko, kuriame buvo pavaizduoti penki siluetai, laikantys trispalvę ir trypiantys sovietinę vėliavą. Už tai devynis iš jų sulaikė policija.
Ta proga Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) ir Tautininkų sąjungos (TS) aktyvistai, solidarizuodamiesi su patriotinėmis, antibolševikinėmis akcijomis, kviečia visus neabejingus žmones antradienį, gegužės 14 dieną, nuo 12 val. 30 min. ateiti prie Vidaus reikalų ministerijos pasižiūrėti Teatralizuoto piketo Skaityti toliau
Prieš daugiau nei pusšimtį metų okupacinė sovietų valdžia Rokiškio rajone Obelių kapinėse išniekino ir sugriovė paminklą Birželio sukilimo dalyviams. Griauti monumentą sovietai vertė ir vaikus. Atstatyti istorinį paminklą pasiryžę obeliečiai tai laiko mūsų valstybės ir tautos istorinės garbės reikalu ir kviečia visuomenę prie to prisidėti.
Prie žuvusių 1941 m. Birželio sukilimo dalyvių kapų įspūdingas betoninis monumentas iškilo 1942 m. Obelių kapinėse. Jo centre buvo Kristaus bareljefas, šonuose įmontuoti du Lietuvos karių bareljefai. Skaityti toliau
Lig šiol yra neaišku, kieno – vyriausybės ar prezidentūros – pavedimu Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Varšuvoje atsiprašė lenkų. Tai buvo pirma, lengva jo žingsnio dalis – keliaklupsčiavimas prieš lenkus. Daug sunkesnė yra antra žygio dalis – išreikalauti iš Lenkijos vyriausybės tokio pat mokyklų finansavimo Lenkijos lietuviams, kokį gauna lenkų mažuma Lietuvoje. O čia ir pasirodys visa Linkevičiaus žygio į Lenkiją prasmė.
Daugiau aiškumo Linkevičiaus atsiprašymui suteikia prisiminimas apie Algirdo Butkevičiaus pareiškimą. Jo partija, laimėjusi Seimo rinkimus, pažadėjo gerinti santykius su Lenkija. Skaityti toliau
Jeigu sutiksime, kad žodžiai netapatūs daiktams, o gyvenimas – teorijoms ir ideologijoms, tai, matyt, tragedija nelaikysime ir fakto, kad kiekvienos epochos žmonės savo gyvenimui apibūdinti susikuria savo žodyną – ir buities žodžius, ir aukštuosius dvasios sluoksnius reiškiančias sąvokas. Bėda būtų nebent nesugebėjimas įžvelgti, kad gyvenimo upė seniai pasuko nauja kryptim, o kilnūs akademikai, narsūs politikai ir juos mėgdžiojantys skaitmeniniai ir popieriniai raštininkai į viešąją erdvę leidžia tokius kalbų miltus, kad jie kaip migla ar dulkių gūsiai tik trukdo susiorientuoti situacijoje. Skaityti toliau
Lietuvos piliečiai jau pripratinti: tai, apie ką kalba ir net į vyriausybės programą įsirašo socialdemokratai (LSDP), nebus taip ir daroma. Antai rinkimų kampanijos metu, norėdami į savo pusę patraukti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) rinkėjus, socialdemokratai žadėjo įteisinti vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose ne lietuvių raidyno rašmenimis, o gatvių ir vietovių pavadinimus – ir ne valstybine kalba. Tokią nuostatą, atsilygindami už LLRA sutikimą dalyvauti valdančiojoje daugumoje, įsirašė ir į šešioliktosios vyriausybės programą. Dabar šiems dalykams pritaria, žadėdamas juos legalizuoti, premjeras Algirdas Butkevičius. Tad šįkart LSDP, regis, vis dėlto ruošiasi daryti tai, ką žadėjo. Šis susitarimas Lietuvos visuomenei veidmainiškai pristatomas kaip Europos teisės normatyvų vykdymas. Skaityti toliau
Okupacijų žalos atlyginimas daugeliui atrodo bereikalingas rūpestis, tik gadinantis santykius su kitomis valstybėmis. Pastarosios visaip suka uodegą, pirmiausia apskritai nepripažindamos okupacijos fakto, o antra, ginčydamos, kas kam turi atlyginti patirtus nuostolius.
Ginčas gali tęstis iki begalybės, tačiau yra vienas daugiau moralinis šios problemos aspektas: istorinis teisingumas reikalauja, kad šalys agresorės atsakytų už savo nusikaltimus prieš kitas tautas ir nesiryžtų pakartoti tokių veiksmų ateityje. Štai kodėl visų – lenkiškosios, nacistinės ir sovietinės – okupacijų padarytos žalos pirmiausia turi būti visuotinai pripažintos, Skaityti toliau
Lapkričio 22 d. 14.30 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta paroda „1939-1940m. Lietuvoje internuoti lenkai“. Parodą pristatys Seimo narys Arvydas Anušauskas, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Janušas Skolimovskis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius dr. Arūnas Bubnys ir Lenkijos tautos atminties instituto (IPN) direktoriaus pavaduotoja Agnieška Rudzinska.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejui bendradarbiaujant su Tautos atminties institutu (IPN, Lenkija) šiais metais Skaityti toliau
Lapkričio 26 d. sukaks 58 metai, kai buvo sušaudytas ketvirtasis Lietuvos prezidentas – Jonas Žemaitis. Taip, šį Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo SSRS okupaciniam režimui vadovą, partizanų generolą Seimas pripažino Lietuvos prezidentu. Tiesa, praėjus daugiau nei pusei amžiaus po jo žūties. Seimo priimtoje deklaracijoje pripažįstama, kad nuo 1949 metų vasario 16 dienos LLKS Tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties, 1954 metų lapkričio 26 dienos, LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis buvo kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas. Ginkluoto pasipriešinimo vadovu jį pripažino ne tik partizanai, bet ir okupantai – suimtą jį tardė pats Lavrentijus Berija. Apie šią asmenybę buvo žinoma gana nedaug, į Lietuvos žmonių atmintį Skaityti toliau
