2023 m. Laisvės premijų komisija siūlo skirti dvi Laisvės premijas

Seimo Laisvės premijų komisija, lapkričio 6 d. įvertinusi gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui skirti dvi 2023 m. Laisvės premijas – rezistentui, politiniam kaliniui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.

„Laisvės kovų komisija vienbalsiai teikia Petro Plumpos ir Europos Parlamento kandidatūras. Dvi premijos, kuriomis pabrėžiame, kad kova už laisvę ir demokratiją turi būti matoma, o Laisvės premija ne tik primena apie vykusią kovą. Ji vyksta šiuo metu, Ukrainos kova už savo ir Europos laisvę, kaip sintezė tarp nacionalinės ir pasaulinės kovos už laisvę“, – sakė Laisvės premijos komisijos pirmininkė Seimo narė Paulė Kuzmickienė.

P. Plumpos, neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, politinio kalinio, publicisto, Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos bendradarbio gyvenimas yra tarsi savotiškos Laisvės misijos vientisumas nuo pat jauniausių dienų pasipriešinimo okupantui,  iki pat šiandienos, per visą nepriklausomybę neprarastas viso gyvenimo ryžtas bet kokiomis sąlygomis visų pirma matyti Lietuvos laisvės vektorių.

Būdamas 19 metų, 1958 m. vasario 16 d., ant Petrašiūnų elektrinės kamino, 80 metrų aukštyje, P. Plumpa iškėlęs Lietuvos vėliavą, jos širdyje jokiomis aplinkybėmis nenuleido.

P. Kuzmickienė, kalbėdama apie antrąjį Laisvės premijos kandidatą – Europos Parlamentą – priminė jo indėlį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, atkreipė dėmesį į nuolatinę kovą už demokratiją ir laisvę, Europos Parlamento paramą demokratijai visame pasaulyje.

„Prisiminkime tuos laikus, kai institucinis žodis apie sovietų okupaciją buvo retenybė. Europos Parlamente dar 1983 metais priimta rezoliucija, kurioje pasmerkta Sovietų sąjungos Baltijos valstybių okupacija.

Kitais metais minėsime šios rezoliucijos 40-metį. Tai parodo, kad Europos Parlamentas visada buvo institucija, kuri yra už laisvą tautų apsisprendimą. 1990 m. rugsėjo mėnesį Lietuvoje pirmą kartą apsilankė Europos Parlamento delegacija.

Jaunoms demokratijoms labai svarbus pasaulio palaikymas, ir mes tokio palaikymo sulaukėme. Po tragiškų 1991 metų Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė sovietų kariuomenės agresiją. Svarbu, kad tokį požiūrį Europos Parlamentas išlaiko iki šių dienų, visapusiškai remiant Ukrainą, Moldovą“.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Laisvės premija įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.

2011 m. Laisvės premija skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, 2012 m. – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, 2013 m. – kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, 2014 m. – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michniku, 2016 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir Prezidentui Valdui Adamkui, 2017 m. – laisvės gynėjai, politinei kalinei Felicijai Nijolei Sadūnaitei.

2018 m. Laisvės premija skirta partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui, 2019 m. – Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai, 2020 m. skirta Baltarusijos demokratinei opozicijai, 2021 m. – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai, 2022 m. – Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.