Vasario 20 d., ketvirtadienį, 14 val., Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ (Maironio g. 3, Vilnius), vyks drabužių kūrėjo Giedriaus Paulausko parodos „Laisvės kariai“ pristatymas. Tai šešerius metus trukęs istorinis dizaino tyrimas ir jo rezultatai: atkurta partizanų uniforma ir simbolika. Parodos atidarymas lankytojams vyks vasario 20 d., 18 val.
Pristatyme dalyvaus: Skaityti toliau
Esu Arvydas Každailis, dailininkas, daugiausia dirbantis simbolikos ir heraldikos srityse. Iš mano rankų – svarbiausi Lietuvos Valstybės, savivaldos ir personalinės heraldikos objektai. Šiais metais surengiau aštuonias parodas Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose. Tai heraldikos ir grafikos parodos, skirtos Lietuvos Valstybės atkūrimui. Visas jas, išskyrus vieną, rengiau savo lėšomis.
Dalyvauju polemikoje dėl Lukiškių aikštės likimo ne todėl, kad kada nors būčiau tarpe autorių. Niekada tokiu nebūsiu. Kaip pilietis, šia tema domiuosi seniai, Ji man svarbi ir susijusi su mano veiklos sritimi – heraldika ir simbolika. Skaityti toliau
Šiuos samprotavimus paskatino spalio 30-ąją Ronaldo Reigano (Ronald Reagan) laisvės centro surengta diskusija „Neužbaigti darbai – Lietuvos dekomunizacija“. Šešios dešimtys joje dalyvavusių jauno amžiaus ir pagyvenusių, savo kailiu komunizmo nagus patyrusių žmonių iš esmės buvo vienminčiai, nors būta ir tylėjusių (bijojusių?) arba nebylių šio viruso nešiotojų.
Baimės dar daug
Jei kas tvirtintų, kad su komunizmu Lietuvoje baigta visiems laikams, į tokį naivuolį žvelgtume kaip į ateivį iš nežinomos planetos. Skaityti toliau
Įspūdinga scena tapusiuose Valdovų rūmuose trečiadienio vakarą įvyko visą šalį vienijančios Justino Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“ premjera.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje daugiau nei 1000 žiūrovų galėjo nemokamai mėgautis prieš pusšimtį metų parašytos istorinės poemos šiuolaikiniu pastatymu. Šį istorinį vyksmą vilniečiai ir sostinės svečiai kviečiami pamatyti ir per valstybės gimtadienį – Liepos 6-ąją, 22 valandą.
Po Valdovų rūmų kiemą sudrebinusio didingiausio J. Marcinkevičiaus kūrinio premjeros spektaklio režisierei Marijai Simonai Šimulynaitei Skaityti toliau
Nuo birželio 29 d. iki rugsėjo 17 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma Broniaus Leonavičiaus kūrinių paroda.
„Turiu keturis kūrybinius atramos taškus – tai gamta, mitologija, istorija ir kaligrafija“, – sako menininkas B. Leonavičius, Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatantis savo kūrybos parodą.
Parodoje „Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius“ eksponuojamas vienas naujausių grafiko kūrinių – triptikas „Žalgirio mūšis“, kurį sukurti menininkui prireikė dvejų metų: „Skaičiau nemažai istorinių knygų, Skaityti toliau
Kai 2014-aisiais staiga nei iš šio nei iš to išdygo nematytas neregėtas Sausio 13-osios simbolis – popierinė neužmirštuolė, konservatorių jaunimo gausiai dalinama kartais suglumusiems, o kartais – ir nieko bloga neįtariantiems minėjimo dalyviams, atsirado visokių spėliojimų, ką tokia naujų simbolių kūryba galėtų reikšti?
Šiemet pagaliau su pasiaiškinimu apsireiškė pats idėjos autorius Vaidas Saldžiūnas, kuris viską paaiškino „Veidaknygėje“ tinklaraštininko Ričardo Savukyno sienoje kilusioje diskusijoje: „Bukagalviams, koloradams ir šiaip glušpetriams užtrumpintomis smegenimis kliedintiems apie krapus, rūtas ir pan. galiu tik pakartoti: Skaityti toliau
Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) 2015 m. lapkričio 19 d. 17.30 val. bus pristatomas LMA Vrublevskių bibliotekoje vykdyto Lietuvos kultūros paveldo tyrimo projekto rezultatas – albumas „Vilnius ženkleliuose“. Dalyvauja: knygos autoriai, Lietuvos banko pinigų muziejaus vyresnysis specialistas Vincas Ruzas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Kęstutis Skerys. Renginio vedėjas – LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Skaityti toliau
„Apmąstydama visatos tolumas, gulančias raštų ritmais ant protėvių buities, pasaulį suprantu kaip vieną didelį lizdą, suraizgytą iš tėvelio sodo šakų. Iš ten byra obuoliai ant stiklo, šilko, puodelių ar vazų“, – taip apie savo kūrybą atsiliepė dailininkė Dalia Stalauskienė. Jos darbuose daug gamtos motyvų, simbolikos, mitologinių vaizdinių, kuriuos komponuoja apgalvotai, kartais – intuityviai ir lengva ranka.
– Vaikystės erdves, atsiminimus perkeliate ant stiklo, šilko, dekoruojate indus, užsiimate karpiniais, fotografija – kas vis dėlto mieliausia? Skaityti toliau
Linas lietuvių tradicijoje buvo ypatingu augalu. Be jo nebuvo įsivaizduojamas ne tik kasdienis bet ir šventinis gyvenimas. Linų darbai buvo dirbami apskritus metus. Juos lydėjo dainos, žaidimai ir apeigos. Rudenį, nuimdami derlių senovės žemaičiai jau rūpinosi linininkystės sėkme kitais metais, prašydami linų dievybės Vaižganto globos. Šaltuoju metų laikotarpiu apdirbti linai verpiami, iš jų audžiamos drobės, iš kurių siuvami ir kasdieniai ir šventiniai aprėdai bei rankšluosčiai. Lietuvių žiemos ir pavasario šventėse gausu simbolikos (pavyzdžiui, persirengėlių kaukės su lino plaukais ir barzdomis, ilgi Skaityti toliau
Su nesulaikoma tėkme bėga laikas. Štai ir liepos mėnuo. Liepos mėnesio kalendoriaus lapeliai žymi dvi mūsų tautai svarbias datas – Valstybės dieną, susijusią su Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimu ir liepos 15-ją – Žalgirio mūšio 605 metų sukakties dieną. Vėl bursis žmonės į šventines sueigas, bus keliamos vėliavos. Pabandykime dar kartą pavartyti savo vėliavos istoriją, prisiminti tai, kas žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui. Skaityti toliau
Vasario 26 d. 18 val. Vilniuje, Lietuvių kalbos institute „Lituanistikos salėje“ (P. Vileišio g. 5) vyks Rasos Ambraziejienės knygos „Rasties versmė. Apie ženklus ir simbolius“ pristatymas. Dalyvaus knygos autorė Rasa Ambraziejienė, žurnalo „Liaudies kultūra“ vyr. redaktorė dr. Saulė Matulevičienė, Seimo narys Algirdas Patackas.
Ši knyga – tai pastanga dar kartą pažvelgti į ženklus ir simbolius, jų prasmę, kilmę bei tarpusavio sąsajas, aprėpti juos kaip visumą. Tyrinėjant remiamasi lietuvių tautinės kultūros įžvalgomis, vis dėlto bandant simbolių nesusieti su kurios nors vienos kultūros ar religijos įtaka, tuo parodant jų visuotinumą visose senosiose kultūrose. Knygoje aptariami ne tik svarbiausi geometriniai pavidalai Skaityti toliau
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs politinės partijos „Drąsos kelias“ ir Teisingumo ministerijos ginčą dėl atsisakymo leisti vartoti Gediminaičių stulpus partijos prekių ženkle, atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
Politinė partija „Drąsos kelias“ prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo panaikinti Teisingumo ministerijos 2014–01–14 sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą vartoti nacionalinį simbolį Gediminaičių stulpus prekių ženkle „DK DRĄSOS KELIAS POLITINĖ PARTIJA“ Skaityti toliau
Gegužės 10 d. 10 val. VšĮ „Mūsų vėliavos“ nariai ir rėmėjai pradeda akciją, kurios metu visą savaitę, rytais, prie Žaliojo tilto Vilniuje, bus dalinamos gairelės su valstybine simbolika už Lietuvos piliečių vienybę.
Pasak akcijos sumanytojų Mindaugo Siaurio ir Deivydo Rimkevičiaus, ši akcija skatina Lietuvos piliečių sanglaudą vienoje politinėje Tautoje.
„Šia iniciatyva norima parodyti, kad įvairūs išorinių jėgų bandymai skaldyti Lietuvos visuomenę yra neperspektyvūs. Georgijaus juostomis, spekuliacijomis apie tautiškumą, kalbą ar istoriją gyventojų sukiršinti nepavyksta ir nepavyks. Skaityti toliau
Balandžio 24 d., ketvirtadienį, 18 val. Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56) vyks susitikimas su ukrainiečių, latvių ir lietuvių kino filmo „Žalčio nuotaka“ kūrėjais: Fiodoru Aleksandrovičium (Fiodor A. Aleksandrovich) (scenografas), Artiomu Ryžikovu (Artem Ryzhikov) (operatorius), Vladu Braziūnu (poetas), Skaidra Jančaite (menininkė), Nikitu Girnia (klarnetininkas), Tadu Surkiu (aitvaristas). „Žmogus prisiėmęs absoliučią valdžią, išvirsta į Mirties dievą. Ar pasaulis vertas būti gelbėjamas meilės žūties kaina? Skaityti toliau
Kryžkelė – tai vieta, kur susikerta ir išsiskiria keliai. Kryžkelė – tai vieta, kur keliautojas turi pasirinkti kryptį, kad tęstų kelionę. Senaisiais laikais, kai kelių ir kryžkelių buvo kur kas mažiau, su šia paslaptinga vieta buvo susiję daug prietarų ir simbolinių vaizdinių.
Senuosius Europos miestus ir mažesnes gyvenvietes jungiantys keliai vingiavo gūdžiomis giriomis, laukais ir kalvomis, netgi labiausiai pažengusiuose kraštuose kelių tinklas nebuvo tankus, kryžkeles dažnai skyrė dideli atstumai, o tai prietaringiems Skaityti toliau
Tikriausiai kiekvienas žino, kas yra šachmatai. Jau prieš kelis šimtmečius buvo iškelta versija, kad šio neįprastai intelektualaus ir daugybę amžių populiarumo vis neprarandančio stalo žaidimo „protėvis“ gimė kažkur senovės Persijoje ar Indijoje, o europiečiai jį perėmė iš arabų. Savo pergalingą žygį po Europą šachmatai pradėjo iš Viduržemio jūros baseino pirmojo tūkstantmečio antroje pusėje ir netrukus paplito visuose kraštuose. Kaip ir pats žaidimas, europietiškoji šachmatų istorija be galo įdomi ir kupina paslapčių, tačiau čia pasistengsime nušviesti ne istorinius šachmatų kelius, bet galimus simbolinius šio žaidimo aspektus.
Viduramžiais neabejota, kad toks paslaptingas ir mįslingos simbolikos kupinas žaidimas galėjo būti perimtas tik iš Rytų, nors jo autorystė neretai priskirta seniesiems graikų filosofams ar antikinių legendų personažams. Dažniausiai ne itin įmantrios arabiško šachmatų pirmtako Skaityti toliau
Šiandien 14 val. Tautininkų Sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai įteikė prašymą generaliniam prokurorui pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių metų sausio 19 dieną, 14 val. neregistruotos organizacijos „Antifa Lietuva“ (tinklalapis Antifa.lt) surengtos vadinamosios „Antifašistinės solidarumo akcijos“ prie Graikijos ambasados Vilniuje metu naudotų plakatų, kuriuose buvo išniekinti su fašizmu nieko bendra neturintys simboliai. Skaityti toliau
Nacionalinis Slovakijos bankas kitais metais planavo išleisti dviejų eurų nominalo monetą, skirtą 1150-osioms šventųjų Kirilo ir Metodijaus atvykimo į Didžiąją Moraviją metinėms. Tačiau nuo idėjos pavaizduoti nimbus (aureoles) virš šventųjų galvų tikriausiai teks atsisakyti, kadangi Europos Komisija pareikalavo vengti kai kurių simbolių „religinio neutralumo“ vardan.
Ant dabartinio monetos varianto matome du šventuosius ir dvigubą kryžių tarp jų – nacionalinį Slovakijos simbolį. Tačiau aplink jų galvas pradiniame projekte buvusios aureolės pašalintos, Skaityti toliau
Kovo 15 d., ketvirtadienį, 16 val. Trakų salos pilies didžiojoje menėje vyks dailininko, fotomenininko Rimanto Dichavičiaus knygos „Laisvės paženklinti“ pristatymas ir fotografijos darbų parodos, kuri užims dvi pilies vakarinių kazematų sales, atidarymas. Renginyje dalyvaus autorius, bus galima įsigyti pristatomą leidinį. Renginį rengia Trakų istorijos muziejus ir Trakų krašto fotografų asociacija „Fotra“.
„Labai svarbu ir simboliška, jog šalies valstybingumo šerdyje, Trakų salos pilyje, garbingai pristatomas kūrinys, skirtas Lietuvos nepriklausomybės simbolikai, ženklams bei juos kūrusiems menininkams Skaityti toliau
Baltų vienybės idėja, sklisdama iš Lietuvos bei Latvijos, palengva aprėpia Baltarusiją ir netgi vakarinius Rusijos regionus. Tačiau prieš prabylant apie baltų vienybės perspektyvas šiandieną, reikėtų aptarti, kaip reiškėsi baltų vienybė senovėje ir kiek ta senovė aktuali dabar.
Baltai – pusiausvyros išlaikytojai
Baltų misija senovėje aiškėja pažvelgus į jų gyventą teritoriją, į šio krašto ypatumus. Senovės baltų teritorija žinoma – ją nurodo baltiški vandenvardžiai (upių bei ežerų vardai). Skaityti toliau
