Mes nebūtume buvę tokie sėkmingi, jei mes nebūtų naudoję beveik paramilitarinės (sukarintos) organizacijos miškininkystės sektoriuje (Skandinavijos miškininkystės modelio architektas)
Suomiai – miško žmonės
Suomiai turi stiprią „miško žmonių“ tapatybę, iš dalies dėl to, kad daugiau kaip 95 proc. vis dar kalba senąja suomių kalba. Nepaisant šio kultūrinio ir istorinio konteksto, Suomija tapo labiausiai pasaulyje ištroškusia ir įtakingiausia miškininkystės modelio, Skaityti toliau
Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių Europoje. Vidutiniškai, lietuvių vairuojami automobiliai pagaminti prieš 15 metų ir daugelis jų – dyzeliniai. Jie ne tik tuština mūsų pinigines, bet ir skatina klimato kaitą. Senų ir dyzelinių automobilių keliama oro tarša Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje ir stipriai lenkia pasaulio vidurkį.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės Skaityti toliau
Esant dabartinei , iki 2100 m. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje šoktelės 1,5-5,1 laipsniu, daugės kritulių, o Baltijos jūros lygis pakils iki 90 cm. Tokie grėsmingi duomenys paskelbti ketvirtadienį, Raudondvaryje vykusiame tarptautiniame susirinkime klimato kaitos klausimais.
Šis susirinkimas, kuriame dalyvavo Norvegijos ir Lietuvos žinovai bei savivaldybių atstovai, užbaigė Norvegijos fondų remiamą tarptautinį sumanymą „Klimato kaitos švelninimas ir pritaikymas vietos lygmeniu“. Skaityti toliau
Gruodžio 12 d. Paryžiuje 196 pasaulio šalys patvirtino susitarimą, kuris siunčia aiškų signalą investuotojams, pramonės ir energetikos sektoriams bei vyriausybėms apie iškastinio kuro eros pabaigą. Jame numatoma, kad iki šio amžiaus vidurio turi būti pasiekta, kad žmonija šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmestų ne daugiau, nei planeta gali jų sugerti,t.y. kad žmonijos poveikis klimato kaitai priartėtų prie nulinio. Šalys sutarė bendromis pastangomis užtikrinti, kad vidutinė pasaulio temperatūra kiltų gerokai mažiau nei 2°C
Lapkričio 30 d., Paryžiuje prasidėjo Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija, vyksianti iki gruodžio 11 d. Šioje konferencijoje tikimasi pasiekti teisiškai privalomą tolesnį visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos. Naujasis susitarimas turi įsigalioti 2020 metais, pakeisdamas galiojantį Kioto protokolą su Dohos pakeitimu.
„Lietuva Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje dės visas pastangas, kad būtų pasiektas visapusis, ilgalaikis ir dinamiškas susitarimas, padėsiantis pasauliui greičiau pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, atsparios klimato kaitos poveikiui. Skaityti toliau
Šį sekmadienį, lapkričio 29 d. 12 val. Vilniuje rengiamas „Klimato kaitos žygis“ Katedros aikštėje. Nuo čia susirinkusieji planuoja pajudėti iki šalia Vyriausybės rūmų esančios V. Kudirkos aikštės. Norintys prisijungti prie pasaulinio renginio prašomi atsinešti plakatus, kuriuose būtų reikalaujama, jog Lietuva prisiimtų ambicingesnius įsipareigojimus mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir didinant pagaminamos švarios, atsinaujinančios energijos dalį. Skaityti toliau
Vyriausybė suteikė įgaliojimus žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei pasirašyti Pasaulinio mokslinių tyrimų aljanso chartiją. Pasirašius chartiją oficialiai patvirtinama šalies narystė aljanse.
Narystė aljanse yra atvira, savanoriška ir nemokama bet kuriai valstybei, atstovaujamai jos kompetentingos institucijos (Lietuvai atstovaus Žemės ūkio ministerija). Dalyvavimas veikloje yra paremtas savanoriškumo principu, t. y. pati valstybė sprendžia dėl dalyvavimo aljanso veikloje apimties. Skaityti toliau
Rugsėjo 25 d., ketvirtadienį, Kauno mieste baigėsi tarptautinė konferencija „Darnus judumas geresnei sveikatai ir aplinkai“, kurio šūkis „Judėk permainų link“. Antrą dieną Lietuvoje vykstančios konferencijos metu įvairių sričių specialistai toliau dalijosi patirtimi siekiant didinti Lietuvos bendradarbiavimą tarp transporto, aplinkos apsaugos ir sveikatos sektorių. Įvairių institucijų atstovai toliau diskutavo, kaip Lietuvos savivaldybes įtraukti į šią veiklą, yra sukurti darnią miesto transporto sistemą: visiems užtikrinti darboviečių ir paslaugų pasiekiamumą, pagerinti transporto saugą ir eismo saugumą, mažinti oro taršą ir dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, išmetimą bei energijos suvartojimą, Skaityti toliau
Birželio 19 d., Briuselyje baigėsi pirmasis etapas, skirtas surasti geriausią sprendimą šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimui Europoje.
Konkursas „Tau patinkantis pasaulis“ paragino kūrybingiausius ES žmones siūlyti naujoviškus anglies dioksido kiekio taršos mažinimo sprendimus. Bus apdovanoti praktiškiausi, taupiausi ir efektyviausi klimato sprendimai, kuriuos galima taikyti ir kitose Europos šalyse. Atėjo metas balsuoti ir išrinkti laimėtoją. Skaityti toliau
Vakar, kovo 26 d., tarptautiniame aukcione buvo parduota 749 tūkst. nepanaudotų Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų (ATL) ir už juos gauta 12,2 mln. litų.
„Tai jau ketvirtasis aukcionas, kai sėkmingai pardavėme Lietuvos turimus nepanaudotus ATL. Praėjusiais metais Aplinkos ministerija aukciono būdu pardavė 2,5 mln. tokių ATL už daugiau kaip 40 mln. litų. Visos gautos lėšos yra pervedamos į Klimato kaitos specialiąją programą“, – sako aplinkos viceministras Almantas Petkus. Skaityti toliau
Šiandien už klimato politiką atsakinga Europos Komisijos narė C. Hedegard (Connie Hedegaard) skelbia mažo anglies dioksido kiekio technologijų konkursą ir ragina kūrybingus bei novatoriškų idėjų nestokojančius žmones iš visos Europos Sąjungos pateikti konkursui savo ekologiškas iniciatyvas. Konkursas „Tau patinkantis pasaulis“ yra Europos Komisijos kampanijos prieš klimato kaitą „Tau patinkantis pasaulis“ dalis.
Komisijos narė C. Hedegard sakė: „Konkursas suteikia puikią progą ne žodžiais, o darbais įrodyti klimato kaitos svarbą. Skaityti toliau
Antrą savaitę Dohoje, Kataro sostinėje, vykstančioje klimato kaitai skirtoje tarptautinėje konferencijoje, kurią sukvietė Jungtinės Tautos, dalyvaujanti Lietuvos delegacija laikosi bendros suderintos Europos Sąjungos pozicijos.
Pagrindinis tikslas – pasiekti, kad pasaulio valstybės susitartų ir patvirtintų JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Kioto protokolo ir jo priedų pakeitimus, kurie vėliau turės būti ratifikuoti užtikrinant, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliotų antrasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo įsipareigojimų laikotarpis pagal Kioto protokolą. Skaityti toliau
Šią savaitę Seimo patvirtinta Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija 2013-2050 m. laikotarpiui nustato trumpalaikius (iki 2020 m.), vidutinės trukmės (iki 2030 m. ir iki 2040 m.) ir ilgalaikius (iki 2050 m.) su klimato kaita susijusius tikslus ir uždavinius. Jie skirti klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie šios kaitos.
Strategijos skyriuose pateiktos sektorių analizės išvados, klimato kaitos valdymo politikos vizija, bendrieji ir specialieji klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslai ir uždaviniai. Pirmasis Strategijos priedas supažindina su jos struktūra, antrasis – su ES ir nacionaliniais strateginiais dokumentais. Skaityti toliau
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, prasidėjo klimato kaitai mažinti skirta informavimo kampanija. Ją organizuoja Europos Komisija. Kampanijos partnerės – daugiau kaip 70 organizacijų iš visos Europos. Tai verslo asociacijos, universitetai, nevyriausybinės organizacijos ir valdžios įstaigos. Tarp jų – ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
Ši kampanija skirta supažindinti su jau taikomais sprendimais, siekiant įgyvendinti vieną iš ES tikslų – išmetamų į aplinką šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2050 m. sumažinti 80–95 proc. Iki 2020-ųjų šį kiekį ES numato sumažinti 20 proc. Šiuo metu jis yra per 17 proc. mažesnis nei 1990 metais. Skaityti toliau
Šiandien už klimato politiką atsakinga Europos Komisijos narė Koni Hedegard (Connie Hedegaard) pradėjo Europos lygmens komunikacijos kampaniją, rengiamą bendradarbiaujant su daugiau kaip 70 organizacijų iš visos Europos.
Vykdant kampaniją, kurios šūkis „Tau patinkantis pasaulis. Tavo mėgstamas klimatas“, bus siekiama užtikrinti, kad diskusijose dėl klimato kaitos visų pirma būtų siekiama praktinių sprendimų ir kad būtų atskleista, kaip klimato politika gali padėti didinti Europos piliečių gerovę ir suteikti jiems ekonominės naudos. Skaityti toliau
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Aplinkos sveikatos skyrius primena, kad 1972 m. gruodžio 15 d. Jungtinių tautų organizacijos asamblėja birželio 5-ąją paskelbė Pasauline aplinkos apsaugos diena, skirta paskatinti aplinkos apsaugą visame pasaulyje. Kiekvienais metais ši diena skiriama vis kitai aktualiai aplinkos apsaugos problemai. Šiemet jos šūkis – „Žalioji ekonomika: ar esi jos dalis?“.
Žalioji ekonomika – tai ekonomika, kurioje žmonių gyvenimo gerovė ir socialinė lygybė kuriama ženkliai sumažinant žalingą poveikį aplinkai. Skaityti toliau
Kinijoje prieš daugiau nei 2 tūkstančius metų išrastas popierius tapo neatsiejama kiekvienos įstaigos dalis. Dabar kiekvienas europietis vidutiniškai sunaudoja apie 200 kg popieriaus per metus. Tai milžiniškas kiekis, kuriam pagaminti naudojama mediena, vanduo bei energija.
Teigiama, kad pagaminti toną popieriaus reikia sunaudoti 17 medžių, nuo 5 iki 50 kubinių metrų vandens ir maždaug 2500kW energijos. Popieriaus gamyba kompleksiškai veikia aplinką, kurioje gyvename, todėl nenuostabu, jog daugelis įmonių stengiasi pabrėžti, kad savo produkcijai naudoja perdirbtą popierių. Skaityti toliau
