Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Aplinkos sveikatos skyrius primena, kad 1972 m. gruodžio 15 d. Jungtinių tautų organizacijos asamblėja birželio 5-ąją paskelbė Pasauline aplinkos apsaugos diena, skirta paskatinti aplinkos apsaugą visame pasaulyje. Kiekvienais metais ši diena skiriama vis kitai aktualiai aplinkos apsaugos problemai. Šiemet jos šūkis – „Žalioji ekonomika: ar esi jos dalis?“.
Žalioji ekonomika – tai ekonomika, kurioje žmonių gyvenimo gerovė ir socialinė lygybė kuriama ženkliai sumažinant žalingą poveikį aplinkai. Žalioji ekonomika pasižymi mažu šiltnamio dujų išmetimu į aplinką, aukštu išteklių panaudojimo efektyvumu ir socialine integracija.
Žaliosios ekonomikos iniciatyva yra Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos 2008 m. paskelbtas veiksmų planas, kuriuo siekiama tirti ir skatinti politinius pokyčius, vedančius žaliosios ekonomikos link. Jis apima žaliosios ekonomikos ataskaitų rengimą, konsultacijų valstybėms teikimą, nevyriausybinių organizacijų, verslo, mokslo institucijų ir kitų Jungtinių Tautų padalinių bendradarbiavimo skatinimą.
Žalioji ekonomika gerovės augimą derina su darniu aplinkos išteklių panaudojimu. Pajamų augimas ir darbo vietos yra kuriamos investuojant į šiltnamio dujų išmetimo bei taršos mažinimą, energijos ir išteklių panaudojimo efektyvumą, biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų išsaugojimą. Žalioji ekonomika siekia suderinti ekonominę, socialinę ir ekologinę darniojo vystymosi sampratą. Tai daroma akcentuojant ne tik tai, kad ateities kartoms turėtų būti užtikrintas toks pats pajamų kiekis, kokį turi dabartiniai gyventojai, bet ir tai, kad ekonominė gerovė būtų kuriama išlaikant socialinį teisingumą bei nepažeistą aplinką.
Didžiausią dėmesį reikėtų skirti energetikai. Energetikos sektorius turi milžinišką įtaką ekonomikai ir klimato kaitai. Energetika sukuria 8 proc. viso pasaulio BVP, tačiau jos vystymosi padarinys – net 40 proc. visų šiltnamio dujų. Galima nemažai laimėti taupant energiją, nes mažesnės išlaidos už ją paskatins kitų sektorių augimą, o taupūs energijos vartojimo būdai užtikrins mažesnes šiltnamio dujų emisijas. Pvz., Kinija, siekdama sumažinti energijos suvartojimą 1000 didžiausių šalies įmonių, ėmėsi įvairiausių priemonių paketo, kuris apėmė baudas, skatinimą, investicijas į naujas technologijas ir paprasčiausią švietimą. Tokia valstybės politika nuo 2006 metų iki 2009 metų leido sumažinti aplinkos taršą net 265 mln. tonų anglies dioksido.
Nereikėtų pamiršti ir miškų kirtimo. Apie 20 proc. daugiau nei transportas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą lemia miškų kirtimas. Tad itin svarbu per artimiausius du dešimtmečius visiškai sustabdyti tropinių miškų kirtimą ir padarytą žalą atlyginti užsodinant iškirstus arba naujus plotus mišku. Prieš kertant mišką reikėtų gerai apskaičiuoti, ar iškirstas žemės plotas bus naudingesnis. O gal medžiai tame pačiame hektare sukurtų didesnę pridėtinę vertę? Kai kurie kerta miškus dėl to, kad iš gamtos būtų atkovota dar daugiau derlingos žemės, tačiau tereikia atgaivinti nualintus plotus, kad jie užtikrintų pakankamą derlių.
Transportas sukuria 12 proc. šiltnamio efekto dujų. Pasaulyje nenumaldomai auga automobilių skaičius. Daugiausia automobilių naudojama miestuose, kurie nuolatos auga. Deja, ekologinės sąlygos didmiesčiuose nepasižymi aukšta kokybe. Transporto priemonių kiekio spartus didėjimas, pasaulinių degalų atsargų mažėjimas, kainų augimas, atmosferos užterštumo didėjimas, sukeliantis globalinius atmosferos pokyčius, susijusius su ozono skylėmis ir visuotiniu atšilimu, potvyniais, pastaraisiais dešimtmečiais verčia mokslininkus labai susirūpinti transporto energetikos problemomis. Jau nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios transportas tapo pagrindiniu neatsinaujinančių energetinių išteklių vartotoju. Šiuo metu transporto sektorius sunaudoja 30–35 proc. visų energijos išteklių. Transportas yra vienas pagrindinių taršos šaltinių, lemiantis šiltnamio efektą. Pagrindinės kenksmingos medžiagos šiuo atveju yra CO2, N2O ir CH4.
Transporto veiklos teršalai sudaro vieną penktąją visų išmetamų kenksmingų medžiagų, sukeliančių šiltnamio efektą. Labiausiai prie šio proceso prisideda CO2, kurio dalis šiame penktadalyje siekia iki 97 proc. (N2O ir CH4 yra atitinkamai 2,8 proc. ir 0,4 proc.). Išmetamų SO2 bei NOx poveikis pasireiškia dirvožemio bei vandens rūgštėjimu. Kelių transporto veikla nulemia beveik 17 proc. visų šių teršalų išmetimą į atmosferą. SO2 išsiskiria oksiduojantis degaluose esančiai sierai ir sukelia tiesioginį neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Apie 7 proc. viso SO2 kiekio, patenkančio į atmosferą, yra susiję su transporto veikla. NOx emisija atsiranda dėl degalų degimo esant aukštai temperatūrai bei aukštam slėgiui. Šiuo metu apie 44 proc. viso NOx kiekio, patenkančio į atmosferą, yra susiję su transporto veikla.
Taigi, energetikos reforma, tvari miškininkystė ir viešojo transporto infrastruktūros kūrimas neabejotinai kuria didesnę pridėtinę vertę, tačiau progresą stabdo siaurių interesų grupių poreikių tenkinimas. Norėdamos įveikti šias kliūtis valstybės turi suvokti, kad ekologinių sąlygų gerinimas yra tiesus kelias į visuotinės šalies gerovės kūrimą.
Ateityje pasaulis neišvengiamai pradės mažinti šiltnamio efekto dujų emisijas ir suderins ekonomiką su ekologiniais poreikiais. Drąsios valstybės privalo imtis iniciatyvos ir parodyti pasauliui, kad ekologiška ekonomika gali konkuruoti su tradicine.
Ką galime padaryti, kad pagerintume padėtį:
• Rinkitės kuo mažiau įpakuotus produktus – susidarys mažiau atliekų.
• Esant galimybei mažiau važiuokite mašina, daugiau vaikščiokite arba važinėkite dviračiu.
• Naudokite mažiau elektros energijos ir vandens namų ruošoje.
• Taupykite elektros energiją būdami namuose. Išeidami iš kambario nepamirškite išjungti šviesos, o būdami kambaryje naudokite tik tiek šviesos, kiek yra būtina. Beje, net ir į elektros lizdą įkištas mobiliojo telefono kroviklis naudoja elektros energiją, todėl, jei juo nesinaudojate, nepamirškite išjungti.
• Taupykite vandenį. Kai valotės dantis ar plaunate indus, užsukite vandens čiaupą, jei tekantis vanduo yra iš tikrųjų nereikalingas.
• Naudokite kuo mažiau cheminių medžiagų buityje. Vietoj įprastų cheminių medžiagų rinkitės actą ar sodą.
• Augindami daržoves ir vaisius, naudokite kiek galima mažiau cheminių medžiagų.
