Žymos archyvas: sėklos

VDU mokslininkų tyrimui – ypatingas tarptautinis dėmesys (1)

sodinukai_vdu.lt

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo, Gamtos mokslų fakulteto ir kitų institucijų mokslininkai susibūrė bendram tikslui – inovacijoms biotechnologijos pasaulyje, leisiančioms iš paprastos sėklos užauginti „pagerintą“ augalą. Nuodugnūs mokslininkų tyrimai neliko nepastebėti: straipsnis „Pre-sowing seed treatment with cold plasma and electromagnetic field increases secondary metabolite content in purple coneflower (Echinacea purpurea) leaves“ pristatomas mokslo naujienų tinklapyje „Advanced Science News“.

Mokslininkai tyrinėja daugiamečius žolinius ir sumedėjusius augalus nuo sėklos iki keleto metų amžiaus sodinuko, nuo augalo ląstelių molekulių iki sodinukų Skaityti toliau

Gamtininkai ragina kovoti su rykštenėmis (1)

Rykstene_am.lt

Gamtininkai ragina kovoti su pievas, laukus, pakeles geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis, nes tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis. Žydinčios rykštenės pakeitė vasaros pradžioje mėlynavusius kito invazinio augalo – gausialapio lubino – žiedų kilimus. Į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą dabar įtrauktos dvi rykštenių rūšys: kanadinė ir didžioji (vėlyvoji). Skaityti toliau

Naujos pluoštinių kanapių auginimo taisyklės atvers platesnes perspektyvas (2)

kanapes_zum.lt

Nuo šiol keičiasi reikalavimai pluoštinių kanapių augintojams ir šių produktų tiekėjams. Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas naujas Pluoštinių kanapių auginimo priežiūros ir tiekimo rinkai kontrolės tvarkos aprašas atveria dar platesnes galimybes besidomintiems šiuo pluoštiniu augalu.

„Sušvelninti daug griežtesni nei kitose ES šalyse reikalavimai, suteikta galimybė auginti kanapes mažais plotais, Skaityti toliau

Busk, Žemyna Žiedkėlėle – artėja pavasario lygiadienis! (0)

Kaziuko mugės eitynėse nešama Kalvelio stovyla | J. Antulio nuotr.

Kovo 19 d. 19.30 val. Vilniaus etninės kultūros centras kviečia į Šventaragio slėnį, šalia Katedros į Pavasario lygiadienio šventę. Valdovų rūmų kaimynystėje, trijų herojų – Poeto, Artojo ir Kareivio – akivaizdoje, visi dalyvaujantys pavasario lygiadienio šventėje, kaip žada šventės rengėjai – sutiks mitinį Kalvį, kalantį saulę, valdovą Perkūną, laidantį į žemę  ugnies kirvukus, išvys atgyjantį gyvybės medį, kuriame gieda paukščiai, nuo kurių giesmės visas Šventaragio slėnis pražysta šviesos žiedais.

Metų ciklas panašus į kelionę, pusiaukelė čia – lygiadienyje, kuris svarbus ne tik Žemei, bet ir šviesos išsiilgusiam žmogui. Pavasario lygiadienis yra žemės kūrinijos šventė, jos gyvastingumo galios pažadinimo metas. Skaityti toliau

Senųjų veislių renesansas (0)

ropes_sodasirdarzas.lt

Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

Širdį primenančios ropės

V.Stokna – gamtinės žemdirbystės šalininkas. Jis su bendraminčiais ragina ieškoti ir saugoti senas augalų veisles, kurios žmoniją maitino ištisus šimtmečius.

Skaityti toliau

Kokios duonos geriau nevalgyti? (0)

anv-altenabiesbosch.nl nuotr.

Istoriniuose šaltiniuose minima, jog pirmą kartą žmonės gardžiuotis duona galėjo jau prieš 15 tūkstančių metų. Lietuvoje tai įvyko kiek vėliau, tačiau vos atsiradusi duona lietuvių kultūroje buvo sudievinta ir tapo kultu. Duona būdavo kepama ugniakuro pelenuose, žarijose, ant plokščių akmenų ir duobėse. Mokėti kepti duoną – buvo moters brandumo požymis.

Duonos gamyba Lietuvoje užsiima apie 300 duonos ir pyrago kepinių gamybos įmonių. Didesnė jų dalis – nedidelės įmonės. Vidutiniškai per metus mūsų šalies duonos kepėjai iškepa apie 300 tūkst. tonų įvairių rūšių duonos gaminių. Skaityti toliau

Ant proveržio slenksčio: maistą auginsime miestuose (2)

maistas labaratorijoje_mitcityfarm.media.mit.edu

Šviežios, skanios ir sveikos salotos, pomidorai, avietės, žalumynai išauginti ne mažame ekologiniame ūkyje atokiame kaime, o už kelių kvartalų nuo jūsų namo dideliame mieste. Mokslinė fantastika? KTU viešėjusio „MIT CityFARM“ laboratorijos įkūrėjo Keilebas Harperis (Caleb Harper) įsitikinimu, jau artimiausią dešimtmetį tai taps realybe: miestiečiai ūkininkaus savo gyvenamoje vietoje.

Bostone (JAV) gyvenantis Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkas, dėstytojas K. Harperis į Kauno technologijos universitete (KTU) vykusį paskaitų ciklą „Zooetika“ atskrido iš Mumbajaus. Indijoje amerikietis įkūrė dar vieną iš visame pasaulyje dygstančių maisto auginimo laboratorijų.

Skaityti toliau

Vertingiausioms miško medžių populiacijoms išsaugoti įsteigta per šimtą genetinių draustinių (1)

Vaizdas_nuo_Mikytu_alkakalnio_boksto_lt.wikipedija.org

Vyriausybė posėdyje pritarė siūlymui vertingiausioms medžių populiacijoms išsaugoti jų natūraliose augavietėse ir jų genetinių savybių tęstinumui užtikrinti įsteigti 112 valstybinių genetinių miško medžių draustinių. Šie draustiniai atrinkti per pastaruosius du dešimtmečius pagal medynų populiacijų tvarumą, prieaugį, derėjimą, medžio lajos formą, medienos kokybę ir kitus kriterijus.

Bendras įsteigtų 112 genetinių draustinių plotas – 1582 ha. Didžiausias – Meškapievių miško pušies – draustinis užima 150,8 ha, mažiausias – Mikytų miško beržo – 1,2 ha. Skaityti toliau

Vyndarystės židinys (0)

Zurabas Cereteli. Vynuogių rinkimas

Seniausios vynuogininkystės atsiradimo legendos susijusios su Pietų Kaukazu, kuriame nuo seniausių laikų gyveno autochtoninės iberų-kaukaziečių gentys. Įdomi legenda, kurios pradžia susijusi su dviem skirtingais pasauliais – semitiškuoju ir Biblija, anot kurios, kultūrinės vynšakės tėvynė yra Užkaukazė, ir indoeuropietiškuoju – persiškuoju-iraniškuoju. Ji aptinkama ir žinomo filosofo bei poeto Omaro Chajamo (1048–1122) kūrinyje „Nauruzname“. Jame, be kita ko, kalbama apie vyną, jo savybes, atsiradimą Irane. Padavimo pradžioje pažymėta, kad pasakojimas pagrįstas istorinių šaltinių duomenimis.

Kartą karalius Horasana Šamiranas (Šamirano miesto įkūrėjas), karalaitis Badamas ir karališkoji diduomenė buvo susirinkę rūmų sargybos bokšte. Netikėtai atlėkė paukštis-burtininkas (grifas; šuo-paukštis) – jo kaklą buvo apsivijusi gyvatė – ir nutūpė prieš juos. Karalaitis Badamas paleido strėlę, Skaityti toliau