Žymos archyvas: sąžinė

LRT skirs išskirtinį dėmesį naujausiems lietuvių kinematografo darbams (video) (0)

Akimirka iš filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“

Rugpjūčio 28 d. 21.30 val. LRT pasitikdama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį pakvies žiūrėti vieną ryškiausių pastarojo meto lietuvių kinematografo darbų, didžiulio žiūrovų įvertinimo sulaukusią „Emiliją iš Laisvės Alėjos“.

„Emilija iš Laisvės alėjos“ – įtempto siužeto drama apie kovą už laisvę sovietinės priespaudos prislėgtoje Lietuvoje – visuomenėje, kur sotesnis gyvenimas atrodo vertingesnis nei garbė, sąžinė ir žmogiškumas. 1972 m. pavasarį, kai į Kauno gatves išeina laisvės Lietuvai reikalaujantis jaunimas, su protestuojančia minia pasitikti išsvajoto gyvenimo žengia ir pagrindinė intriguojančios Skaityti toliau

V. Sinica. Kaip sunaikinti tautinę valstybę vardan atviros Lietuvos? (18)

vytautas-sinica-ausra.pl-nuotr.

Nebus jokia naujiena, kad Sąjūdis siekė atkurti modernią tautinę valstybę. Taip pat nebus naujiena, kad tautinę valstybę kūrė ir Vasario 16-osios akto signatarai. Tai nebuvo joks atsitiktinumas. Modernus pasaulis yra modernių tautinių valstybių pasaulis. 1918-ioliktieji buvo tautų apsisprendimo teisės metai. Tautų apsisprendimo teisė skelbė, kad kiekviena to siekianti tauta turi teisę į nepriklausomybę ir teisę pati save valdyti. Neatsitiktinai XX amžiaus pradžioje sukurtą pasaulinę sistemą apibrėžia būtent tautų, o ne klasių, rasių, religijų ar dar kokia apsisprendimo teisė. Skaityti toliau

R. Butkevičiūtė–Jurkuvienė. Per Lietuvą keliauja debatai. Pagal ką rinksimės? (8)

Ramunė Butkevičiūtė-Jurkuvienė | asmeninė nuotr.

Per Lietuvą keliauja debatai… Jų šūkis – padėti apsispręsti renkantiems į Seimą. O realybė?

Spektaklis, cirkas, varžybos… Su išankstiniu visų dalyvaujančių nusistatymu, kad svarbiausia pasižiūrėti reginių, pasijuokti, patirti emocijų, „pagauti“ neišmanantį pretendentą, jį pakamantinėti. Juk vis tiek atsakantieji į klausimus nesakys tiesos, norės tik išsisukti, gražiau save pateikti ir paslėpti tikruosius savo ketinimus.

O toliau? Labiausiai atitinkantys daugumos įsivaizdavimą pateks už Seimo sienų, kur vėl Skaityti toliau

A. Hofmanas. Dopingas triumfuoja (8)

Albinas Hofmanas (Albin Hoffman) | asmeninė nuotr.

Putinas laimėjo, Tarptautinio Olimpinio  Komiteto (TOK) pirmininkas atsidūrė gynyboje, o pats komitetas pasimetęs, tarp savo nesuprantamų arba nenorimų vykdyti nuostatų, prarijo rusų mestą karštą bulvę. TOK prarijęs tą karštą bulvę neteko nei žado nei žodžio.

Rusams pavyko savo pragariškais veiksmais sunaikinti garbingą organizaciją paverčiant ją politine. Pasisekimas pavyko, nes TOK vadovai, Rusijos spaudžiami, tapo bestuburiais zombiais su pelų smegeninėmis. Kai kurie komiteto zombiai įsitikinę, kad  negalima Rusiją, tokią didelę valstybę, išskirti iš žaidynių, bet užtat galima ignoruoti įstatymus. Skaityti toliau

L. V. Medelis. Kai sužydės bananai? Kodėl, Brutai… (1)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Ankstesniame rašinyje, kalbėdamas apie lietuvių kalbos išdavystę, vienam mūsų politikui, nevykusiai užėmusiam protomaševskinę poziciją,  švelniai priminiau Cezario legendinį klausimą savo žudikui Brutui: Et tu, Brute? („Ir tu, Brutai?“).  Nespėjo paklausti kodėl?, užtat paliko amžinai aktualią temą istorikams ir menininkams. Taip ir „originalo“ kalbos stūmimas į  oficialius dokumentus, bandymai suluošinti, išprievartauti lietuvių kalbos rašybą ir žodyną,  sukčiavimas, maskuojant nedorus ketinimus, išskydusių argumentų keitimas žodine ekvilibristika įstatyme apie vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose stebina savo atkaklumu ir šaukiasi to klausimo – kodėl? Skaityti toliau

K. Stoškus. Apie tylą, sąžinės budinimą ir kultūrą, kuri padeda viską užmiršti (9)

krescencijus-stoskus-j.vaiskunas-alkas.lt

Nežinau, kas šiandien yra pavojingiau: mieganti tautos sąžinė ar kultūra, kuri jau mus išmokė greit viską užmiršti. O gal šių skirtingų dalykų sutapimas? Juk sąžinės budėjimui reikalinga atmintis. O ji šiandien sudaro daug problemų. Bent jau žymiai daugiau negu sugebame šiandien įsivaizduoti.

Pirma, vis didesnė atminties dalis dabar funkcionuoja anapus žmogaus, t.y. kompiuteriuose, vadinamuosiuose išmaniuosiuose telefonuose ir kituose įrenginiuose. Pirmiausia ten persikėlė ilgalaikė, o dabar išplaukia ir operatyvinė atmintis. Kuo daugiau jos ten sukaupiama ir kuo labiau ja pasitikima, tuo mažiau jos budi priimant tuos kasdienius sprendimus, Skaityti toliau

V. Landsbergis. Labai pasigesime A. Patacko (7)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Algirdas Patackas buvo ypatingas asmuo su ypatinga vieta Lietuvos dvasinėje panoramoje.

Labai reikalingas pačiu savo buvimu, todėl nepamainomas.

Karys arba dvasios dalykų sargybinis, kurio kritusio nepakeis kitas karys ar sargybinis. Kito nėra.

Lietuva, garbė ir teisingumas jam buvo ne gretutiniai svarbūs dalykai, o tarsi viena: savotiška būties šerdis, esminė konstanta, apie kurią susidėsto gyvenimas ir požiūriai į gyvenimą. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Apie politiką kaip melavimo meną (8)

Alkas.lt koliažas

Pirmą tokio pavadinimo knygos tomą autorius (visuomenei gerai žinomas kaip filosofijos, istorijos, psichologijos ir antropologijos dr., dr., dr.) jau visiškai parengė spaudai. Kiti du tomai bus spausdinami artimiausiu metu. Tiesą sakant, trilogijos pavadinimas kiek ilgesnis: „Politika kaip melavimo menas, ir politikos melagių klasifikacija“. Be lietuvių tekstai pateikiami dar dviem kalbomis todėl skaitytojų ratas galimai bus ganėtinai platus (naudodamasis proga, autorius dėkoja „Google“ vertimo programos kūrėjams; pavadinimas anglų kalba – „Politics as the art of lying and liars classification policy“; rusų kalba „Политика как искусство лжи и лжецов классификации политики“, ir viena Azijos kalba – „Yolg’on san’ati kabi Siyosat va yolg’onchilardir tasnifi siyosati“). Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Rūta Gajauskaitė. In memoriam papildant, 2015-02-03 (8)

Rūta Gajauskaitė | G.Beržinsko nuotr.

Žmogaus netektis dažnai būna netikėta. Ji suvienija, priverčia stabtelėti ir susimąstyti.

Sutikdama 2015 metus Rūta Gajauskaitė, tvarkėsi archyvą ir lyg nujausdama savo išėjimą, kolegoms, Aukščiausiosios Tarybos deputatams ir signatarams, palinkėjo meilės: „Gyvenimas be meilės… neturi jokios prasmės…“ O pradėjo Rūta šiuos savo palinkėjimus Nobelio literatūros premijos laureatės Vislavos Simborskos eilėraščiu „Kaip aš dabar jaučiuos?“, kurio pirmąjį posmą leiskite perskaityti: Skaityti toliau

L. Milčius. Pakilk birželio dvidešimt devintą (6)

Signataras Leonas Milčius | asmeninė nuotr.

Baltu debesimi man nepavirsti
Ir nenuplaukt, kaip upės bangai tarp krantų.
Laimė gyvent, atėjus laikui, mirti
Žemėj, kurioj tave vadina lietuviu.

Būtų skaudu, jei niekas jos negintų,
Palikdami, ranka numotų net savi.
Pamiršę, tarsi paukščiai lizdą gimtą,
Nerastų vietos meilės lašui jai širdy. Skaityti toliau

V.Juozapaitis. Apie kiaulių marą, teismus ir medžiotojus (7)

V.Juozapaitis. Asmenio arch. nuotr.

Pastarosiomis dienomis margaspalvės informacinės mišrainės gausoje praslydo pranešimas apie Pietų Lietuvoje kritusius šernus, galimai neatlaikiusius afrikinio kiaulių maro užkrato, atėjusio iš anapus rytinės sienos. Atrodytų, reiškinys, nieko bendra neturintis su politika: juk infekcinės bei virusinės ligos šiuolaikiniame pasaulyje plinta nepaisant jokių partinių ar nacionalinių susitarimų bei prieštaravimų, politinių pažiūrų ir simpatijų, asmeninių pažinčių ar rinkimų rezultatų.

Tačiau būtinybė rasti reikalingą vaistą ar prevencinę priemonę bei patenkinti fiziologinį žmogaus instinktą išlikti neišvengiamai suburia net ir pačius didžiausius politinius apologetus, nes visi bent kiek mąstantys suvokia, Skaityti toliau

L. Milčius. Kai reikia patrankų (Šauksmas Lietuvos intelektualams) (9)

DSC05617-K100Patrankos kalba — mūzos tyli,
Sena tiesa, tiktai ne man.
Tegul jos griaudžia, dūmai kyla
Ir mūzas žadina karan.

Juk per ilgai savim jos gėris,
Dienas užlieję vyneliu,
Ir kuria tuščią pasaulėlį Skaityti toliau

V.Juozapaitis. Bernardo Brazdžionio žodžiai vis dar opūs (5)

Vytautas Juozapaitis | facebook.com nuotr.

Į naują vieškelį, į naują buitį, kur niekad šiaurūs vėjai neužpūs.
Šaukiu lietuvį burtis prie lietuvio ir gyvą širdį prie gyvos širdies,
Kad tamsiame vidurnakty nežuvę, pakiltų rytmečiui gyventi ir žydėt…

Šie iki skausmo pažįstami ir tiek kartų girdėti, dainuoti, deklamuoti tautos dainiaus Bernardo Brazdžionio eilėraščio pirmųjų eilučių žodžiai, parašyti gūdžiais 1941-aisiais, kuomet sovietų išprievartauta Lietuva plūdo kraujuose ir skausmo jūroje, ir šiandien skamba kaip dvasinio tautos atgimimo priesakas. Skaityti toliau

Z.Vaišvila. Europos Sąjungos kelias nuo Vaclavo Havelo iki Dalios Grybauskaitės (42)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario ir Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos pranešimas perskaitytas spaudos konferencijoje Seime 2013 m. gegužės 9 d.

Karolio Didžiojo apdovanojimą 1950 m. įsteigė  Acheno miestiečiai. Jis tapo karo nualintos Europos simboliu, turėjusiu kviesti Europos tautas vienybei, solidarumui ir tarpusavio supratimui. VIII amžiuje imperatorius Karolis Didysis suvienijo frankų ir germanų gentis, Acheną padarė Europos centru. Acheno katedroje šimtmečiais buvo karūnuojami Vokietijos karaliai ir Šv. Romos imperijos imperatoriai. Skaityti toliau

Daugėja tyrimų dėl internetinių komentatorių kurstomos neapykantos (52)

Kone kasdien girdimi pranešimai apie tai, jog teismuose vis dažniau atsiduria netinkamus  internetinius komentarus rašinėjantys žmonės, regis, neatbaido aktyvių komentuotojų nuo veiklos, užtraukiančios baudžiamąją atsakomybę, o kasmet augantis pradedamų ikiteisminių tyrimų dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę skaičius parodo kai kurių piliečių nesugebėjimą naudotis jiems įstatymų garantuojama žodžio laisve.

Kaip teigia Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroras Simonas  Genys, besispecializuojantis tirti nusikaltimus asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei, Skaityti toliau

K. Stoškus. Valstybės moralinė krizė (28)

Krescencijus Stoškus | Asmeninė nuotr.

Šiemet kaip niekad daug, labai aistringai, o dažnai net ir agresyviai kalbama apie valdžią ir politiką. O tai iškalbingiausiai liudija žmonių nusivylimą valdžia ir bene patį didžiausią jos atitrūkimą nuo visuomenės per visus nepriklausomybės metus. Nusivylimas visada atsiranda iš nepatenkintų lūkesčių, o atitrūkimas reiškia, kad valdžia ima elgtis taip, tarytum ji būtų visiškai nepriklausoma nuo visuomenės valios ir dirbtų tik dėl savęs. Tie dalykai tarpusavyje susiję. Bet ne nusivylimas pagimdo valdžios atitrūkimą, o atitrūkimas – nusivylimą. O iš kur kyla tas jos atitrūkimas (teisingiau pasakius, atsiribojimas) bei jį liudijantys simptomai: pasipūtimas, žiūrėjimas iš aukšto, rinkiminių pažadų „užmiršimas“, žmonių niekinimas, jų nuomonės ignoravimas, abejingumas jų rūpesčiams, begėdiškas savo pranašumų demonstravimas, privilegijų plėtimas ir pan.? Skaityti toliau

L.Andrikienė. Mums nepriimtina perkama demokratija (12)

Laima Andrikiene | wikipedia.org nuotr.

Artimiausiomis dienomis Seimo nariai, apsvarstę šiuo metu rengiamus nutarimus, balsuos dėl Seimo rinkimų rezultatų patvirtinimo. Teisininkų parengti nutarimai, kaip žinome, didžiąja dalimi remsis Konstitucinio Teismo paskelbtomis išvadomis. Kas ir kaip Seime balsuos – pagal partinį mandatą, pagal susitarimą frakcijoje, pagal teisininkų pateiktus argumentus? Mano giliu įsitikinimu, susidūrėme su tuo atveju, kai kiekvienas Seimo narys balsuodamas turėtų likti akis į akį tik su savo sąžine: žinodamas tai, kaip vyko Seimo rinkimai, girdėjęs piliečius, liudijusius apie masinį balsų pirkimą, taip pat žinodamas Konstitucinio Teismo sprendimą – ar galiu pritarti, kad pastarieji Seimo rinkimai Lietuvoje buvo laisvi ir sąžiningi? Skaityti toliau

Š.Navickis. Priešpriešos (III) (11)

Šarūnas Navickis | asmen. nuotr.

„Mano gimtieji Žirmūnai kažkokią blogą karmą turi rinkimuose. Vienas Kandidatas gandru apsirengęs gatvių pakraščiais trainiojasi, Vytenis Povilas grasina visus verslininkus į kalėjimą pasodinti, konservatorių kandidatė įsigrūdo į pradinės mokyklos rugsėjo 1-osios šventę ir pusę valandos kalbėjo ir dabar dar šitas pilietis eks Pakso erelis, dabartinis TAIP aktyvistas (..)“, –  apie kai kuriuos kandidatus rašo žurnalistas Andrius Tapinas.

Šiuose rinkimuose lengvų vienmandatinių apygardų nėra, užtat yra tokių, kurios ypatingai sunkios. Viena tokių – Žirmūnų, nors ir kitos sostinės rinkimų apygardos ne medum teptos. Čia, be kitų, kurių vertę rinkėjų akyse parodys balsavimas, esama ir tokių, kurių veidai ir vardai jau daug metų šmėžuoja Skaityti toliau

Z.Langaitis. Kas nežino savo praeities – tas nevertas ateities (1)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona

Rugpjūčio 10 dieną, minime Pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos 138-ąsias gimimo metines. Didžiai gerbdamas mūsų pirmąjį Prezidentą, noriu, kad jūs išgirstumėt dalį jo pranešimo, pavadinto: TEISĖS TIKSLAS – TEISIŠKA VALSTYBĖ. Šie jo žodžiai, ištarti prieš 80 metų, puikiai tinka šiandieninei Lietuvai. Tegul juos iš praeities išgirsta dabartinė gerbiama Lietuvos Prezidentė, visi Lietuvos teisėjai ir jūs mieli lietuviai.

A.Smetona: “Gražiai pasakyta, kad teisėjas esąs kalbąs Įstatymas, o Įstatymas – nebylys teisėjas. Jei taip, tai teisėjo pareiga yra kitų pareigų eilėje aukščiausia ir sunkiausia: jam tenka kalbinti įstatymas, kad jis, nebylys būdamas, teisingai prabiltų tiems, kuriems esti taikomas. Skaityti toliau

G.Aleknonis. Melą pamilęs tiesą užmiršti (21)

Gintaras Aleknonis | lrt.lt nuotr.

Kelias nuo tiesos iki teisingumo gali būti neapsakomai ilgas, ir visuomenės brandą rodo, kiek teisingumą sugebame priartinti prie tiesos. Per dvidešimt metų, atrodo, supratome tik vieną – leidžiantis į tokią kelionę reikia drąsos, išminties ir atkaklumo.

Sunku atsistebėti, kad besibaigiant metams prezidentės Dalios Grybauskaitės viešai pasakyti žodžiai „mer

gaitės interesai yra svarbiausia“ staiga tapo pilietinės drąsos simboliu. Pamiršę Konstitucijoje įtvirtintą minties, tikėjimo ir sąžinės laisvę, teisės profesoriai prabilo apie kišimąsi į teismų veiklą, apie spaudimą. Skaityti toliau