Žymos archyvas: Saulius Lapėnas

S. Lapėnas. Kas bijo lietuviško Vyčio? (24)

Saulius Lapėnas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

…Lietuvoje jis siekia sąžiningai
kitiems nematomo tikslo.
в Литве преследует он честно
другим не видимую цель.

Josifas Brodskis, „Herbas“ 1971

Nuo egiptietiškų piramidžių laikmečio iki mūsų dienų sostinių architektūros paminkluose glūdintys svarbūs simboliai, formuoja šalies ateitį ir įtakoja liaudies savigarbą ir tautos savimonę. Skaityti toliau

Mitinge pasmerktas Šimašius ir pareikalauta atstatyti sunaikintus Lietuvos didvyrių atminimo ženklus (nuotraukos, video) (29)

Mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Rugpjūčio 7 d. pavakarę, Vilniuje, prie Karaliaus Mindaugo paminklo įvyko visuomeninis mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“.

Apie pusę tūkstančio mitingo dalyvių, susirinkusių priešais Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką esančioje aikštėje, prie paminklo Lietuvos valdovui Mindaugui reikalavo, kad būtų nedelsiant atstatyti – vienašališku Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu liepos 27 d. nuplėšta Lietuvos laisvės kovotojo Jonos Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta nuo 1997 m. kabojusi ant Vrublevskių Skaityti toliau

A. Juozaičio visuomeninis judėjimas „Lietuva yra čia“ toliau telkia bendraminčius (3)

Visuomeninio judėjimo „Lietuva yra čia“  aktyvistų susirinkimas Kaune | R. Pumpalavičiūtės nuotr.

Liepos 4 d. pavakare įvyko visuomeninio judėjimo „Lietuva yra čia“  aktyvistų susirinkimas Kauno apskrities bibliotekoje į kurį atvykti pakvietė šio judėjimo valdybos narė Janina Dovydėnienė. Susirinkimą pradėjo judėjimo „Lietuva yra čia“  pirmininkas Arvydas Juozaitis ir susirinkusius supažindino su praėjusį penktadienį įvykusio judėjimo „Lietuva yra čia“ steigėjų susirinkimo nutarimais, pristatė patvirtintus valdybos narius ir dar kartą įvardino siekį suvienyti pavienes partijas, turinčias panašias vertybines nuostatas savo programiniuose dokumentuose. Skaityti toliau

Visuomeninio judėjimo „Lietuva yra čia“ susirinkime A. Juozaitis oficialiai patvirtintas pirmininku ir išrinkta judėjimo valdyba (7)

Visuomeninio sambūrio „Lietuva yra čia“ susirinkimas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Birželio 28 d. pavakare viešbučio „Panorama“, konferencijų salėje, Vilniuje, įvyko visuomeninio judėjimo, asociacijos „Lietuva yra čia“ steigėjų susirinkimas. Jame Arvydas Juozaitis oficialiai buvo patvirtintas šios asociacijos pirmininku, išrinkta laikinoji šios visuomeninės organizacijos valdyba, kuriai pavesta koordinuoti judėjimo veiklą iki šių metų rudenį įvyksiančio judėjimo suvažiavimo. Asociacijos valdybos nariais buvo patvirtinti: Janina Dovydaitienė, Dalia Eigirdienė, Saulius Lapėnas, Markas Marcinkevičius, Dalius Serafinas, Jonas Vaiškūnas. Į valdybos narius taip pat buvo siūlomi Gintaras Songaila ir Valdas Vižinis, tačiau jie savo kandidatūras atsiėmė. Skaityti toliau

Jurbarko Šimtmečio tiltą pagerbė ir Sąjūdžio pradininkas A. Juozaitis (nuotraukos) (0)

Arvydas Juozaitis | Rengėjų nuotr.

Jurbarko miesto šventėje „Mus jungiantys tiltai“, rugpjūčio 24-ąją – Šimtmečio tilto – dieną Jurbarko bendruomenė rengėsi įvardinti ir iškilmingai paviešinti svarbią mūsų miestui ir Lietuvai žinią apie Jurbarko tiltui* kaip ilgiausiam tiltui per Nemuną Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu suteiktą Šimtmečio tilto vardą.

Kai apie galimybę pridėti savo ranką prie Lietuvos trispalvė iškėlimo ant tilto per Nemuną užsiminiau Arvydui Juozaičiui, vos ne tą pačią sekundę išgirdau atsakymą – „noriu ten būti“! O kai pasiteiravau ar turi ketinimą kreiptis į ten būsiančius žmones, Skaityti toliau

Valstybinė kultūros paveldo komisija sieks išspręsti kultūrinių maršrutų ženklinimo keliuose klausimus (1)

Ringovės piliakalnis | Kauno r. savivaldybės nuotr.

Valstybinė kultūros paveldo komisija kartu su LR Seimo Kultūros komitetu, minėdami piliakalnių metus, lankėsi įspūdingiausiuose Kauno, Jurbarko ir Šakių rajonų piliakalniuose. Apsilankymų metu pastebėti ne tik sėkmingi piliakalnių tvarkymo ir pritaikymo pavyzdžiai, bendradarbiaujant vietos savivaldybėms, seniūnijoms ir bendruomenėmis, bet ir piliakalnių, turistinių maršrutų aktualinimo spragos.

Kauno, Jurbarko ir Šakių rajonų savivaldybių atstovai įvardijo tą pačią problemą – draudimą ženklinti turistinius maršrutus ir kultūros paveldo objektus šalies keliuose. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Džihadas Lietuvoje? (III) (16)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Po buvusių straipsnių publikavimo, kai kurie klausė, kodėl rašau apie problemas su migrantais ir teroristais, kodėl „gąsdinu“ žmones faktais, kurie kol kas vyksta ne Lietuvos teritorijoje? Atsakymas paprastas – tik suvokdama problemos sudėtingumą, pilietinė visuomenė sugebės padaryti taip, kad šios problemos liktų už Lietuvos ribų. Priešingu atveju, pavėluotas reagavimas ir kultūrinis šokas gali virsti niekam nenaudinga „islamofobija“ ar „migrantofobija“.

Nereikia jokių fobijų, kurias mums primeta islamistai. Tačiau nereikia ir „lietuviufobijos“ – mes privalome žinoti tiesą ir suprasti, kaip panašias problemas sprendžia kitų šalių Skaityti toliau

S. Lapėnas. Džihadas Lietuvoje? (II) Saugumo specialistai apie migracijos grėsmes (5)

atlantico.fr nuotr.

Prieš interviu su žinomu Vokietijos policijos konsultantu (apie kurį žadėjau parašyti straipsnyje „Džihadas Lietuvoje? (I)“) religinio ekstremizmo klausimais, Lietuvos skaitytojui turiu paaiškinti „migracinio“ pavojaus esmę, apie kurią jis kalba. Tai verčia daryti tyla, vyraujanti lietuviškos žiniasklaidos tinklaruoščiuose ir publikacijose apie „Islamo valstybės“ veiksmus ES teritorijoje, kai beveik visai nekalbama apie jau esamas realias problemas ir faktus, susijusius su abipuse migracija.

Šios itin pavojingos grėsmės Europos ateičiai, susijusios su abipuse migracija, neįmanoma išspręsti kvotų pagalba ar biurokratų nurodymais, arba statant sienas. Ir kaip teigia JAV, Britanijos ir kitų šalių saugumo specialistai, kurių nuomonė pateikta šiame straipsnyje, Skaityti toliau

S. Lapėnas. Abejingumas žudo tiesą apie 1991 m. Sausio 13 įvykius (8)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Ar Lietuva pasirengusi kovai kultūros srityje?

Taip „perrašoma“ istorija. Populiariame seriale „Legendos“ primygtinai įmontuoti kadrai šalia pasikartojančio užrašo „Lithuania 1991“ kaitaliojami su vietinių gyventojų prievartos prieš užsieniečius scenomis.

S. Lapėnas. Į kovą su melu! Kas kiša kiaulę Kanados ir Belgijoms merams? (10)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Akivaizdi ir trumpa tiriamosios žurnalistikos pamoka

Manęs kartais klausia, kodėl užsiimu tiriamąja žurnalistika – ilgai ir nuobodžiai kapstausi faktuose, lyginu informaciją skirtinguose šaltiniuose, tikrinu pasisakymų tikroviškumą oficialiuose valstybiniuose ir informaciniuose portaluose? Tuo labiau, kad Lietuvoje įprasta keistis nuomonėmis, o faktai mažai kam terūpi. Pavyzdžiui, kartais pasitaiko, kai publikuodami mano straipsnius aštriomis temomis kai kurie portalai ignoruoja pridedamus skaitlingus informacijos šaltinius. Skaityti toliau

S. Lapėnas. 56 procentai migrantų palaiko „Islamo valstybės“ teroristus? Ką mes kviečiame į Lietuvą? (9)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Vietoje įžangos

Baigiant rašyti šį straipsnį, sužinojau apie teroro aktą Paryžiuje. Prancūzijos sostinėje žuvo 129 žmonės, keli šimtai sužeistų. Jau nustatyta, kad  tarp nusikaltėlių buvo ir Prancūzijos piliečiai, ir nauji migrantai, praėję „patikrą“. Prancūzija paskelbė karą „Islamo valstybei“. Tačiau „Islamo valstybė“, tai ne teritorija, kurią galima apmėtyti bombomis, tai ne grupelė teroristų, kuriuos galima paimti į nelaisvę – tai, pirmiausia, galinga ideologija, besiremianti iškraipytais senovinės religijos vertinimais, verbuojant į savo gretas pasekėjus visame pasaulyje. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Džihadas Lietuvoje? (I) Saugumo specialistai apie migracijos grėsmes (8)

smulevits

Dviejų skirtingų specialistų: izraeliečio ir libaniečio, turinčių praktinės patirties tarptautiniuose religiniuose, skirtuose saugumo užtikrinimo klausimams, požiūriai į migraciją leidžia geriau suvokti grėsmes Lietuvos pilietinei visuomenei.

Už politikų klaidas visada sumoka pilietinė visuomenė. Ir bet kuri sudėtinga situacija, panaši į dabartinę dėl migrantų srauto, reikalauja sisteminio problemos suvokimo. Galime protestuoti ar panikuoti dėl esamos situacijos, tačiau pilietinei visuomenei svarbiau yra blaiviai, įvertinus visas aplinkybes, parengti sistemines priemones savo interesų gynimui. Biurokratai klysta manydami, kad kvotų ar popierinių susitarimų pagalba galima kažką išspręsti. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Vidaus reikalų ministerija apie pabėgėlių keliamas grėsmes (1)

Saulius Lapėnas |asmeninė nuotr.

Daugelis tebesiginčija, ar Lietuvoje yra pilietinė visuomenė ir ar ji reikalinga? Ar ji nekelia grėsmės valdžiai ir nusistovėjusiai tvarkai?

Galima manyti, kad klausimai gana keisti. Neabejotina, Lietuvos visuomenę sudaro Respublikos piliečiai. Tačiau ar gerai, kad ji susiskaldžiusi ir per sąlyginai trumpą nepriklausomybės laiką taip ir neišmokusi atstovauti savo interesų, turėti įtakos valdininkų vykdomai politikai, rūpintis kultūra ir savo nariais – piliečiais? Pilietybės sąvoka biurokratų pastangomis suvesta tik į pareigas „dalyvauk rinkimuose, o po to ramiai miegok iki sekančių“ ir „svarbiausia – mokėk mokesčius“ šiandien garantuoja valdžiai ramybę ir tariamą gerovę. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Lietuviai patys turtingiausi ES? Dideli mokesčiai – kelias į skurdą (1)

seimas-sildymas

Paskutinėje Europos komisijos ataskaitoje apie PVM tarifus akivaizdu, kad ES šalyse aktyviai naudojami „lengvatiniai PVM tarifai“ ir net „super lengvatinis PVM tarifas“, užtikrinantys ekonominį savos šalies konkurencingumą.

Net didindamos PVM kai kuriose srityse, jos neužmiršta, kad „galiausiai PVM sumoka galutinis vartotojas“ ir piniginių dydis yra ribotas, todėl bet kokį augimą kompensuoja „lengvatiniu PVM tarifu“ pirmo būtinumo produktams. Šią taisyklę naudoja praktiškai visos ES šalys, išskyrus Lietuvą. Ir atsisakymas nuo lengvatinio tarifo šildymui ir jo padidinimas iki 21 proc. eilinį kartą potencialiam investuotojui primena, Skaityti toliau

S. Lapėnas. Kodėl užsieniečiai Lietuvoje gali turėti dvigubą pilietybę, o lietuviams neleidžiama? (1)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Referendumas dėl dvigubos pilietybės nebūtinas, jei Lietuvos Respublikos Seimas ištaisys savo klaidas.

Meškos paslauga 

Referendumas dėl dvigubos pilietybės beprasmis ir nereikalingas. Problemos esmė ne Konstitucijoje, o klaidoje, kurią yra padaręs LR Seimas. Ir šią klaidą, turėdamas noro, Seimas gali ir privalo ištaisyti be referendumo ir be pavojingų pataisų Konstitucijoje. Kilęs ažiotažas dėl beprasmio referendumo, tolimas nuo tikslo padėti mūsų tėvynainiams ir neprofesionalus, kaip pradedančio gydytojo noras galvos skausmą gydyti giljotinos ar kirvio pagalba. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Istorijos puslapiai: 1991 metų sausis Jurbarke. (0)

Jurbarkas sausis1991_01_14_web2Kiekvienais metais mūsų visuomenei tolstant nuo 1991 metų sausio 13 dienos įvykių, vis sunkiau prisiminti tomis dienomis vykusių įvykių detales (o mūsų vaikai, net knygų ar straipsnių dėka, sunkiai suvokia tą laikmetį) – tačiau lieka esmė: tų metų krizės akivaizdoje išsaugojom atgautą nepriklausomą Lietuvą, atsilaikėme ir išlikome, nes visi buvom kaip niekada KARTU. Daugelio to meto žmonių nebėra gyvųjų tarpe, tačiau jie negali būti užmiršti. Negalima užmiršti tūkstančių Lietuvos valstybės piliečių budėjusių prie strategiškai svarbių objektų ir savo aktyvia pozicija gynusių mūsų ateitį.

Tomis dienomis mes visi buvome savo nepriklausomos valstybės piliečiais, suvokusiais ir panaudojusiais pilietinės visuomenės jėgą prieš kylančią agresija. Toks visuotinis, tačiau taikus pasipriešinimas ir sustabdė prieš Lietuvą nukreiptą karinę jėgą. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Apie manipuliacijas dėl lengvatinio PVM tarifo už šildymą (2)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

PVM už šildymą – vietoje diskusijos – balaganas. Gana manipuliacijų! Pasinaudokime Anglijos patirtimi ir siekime lengvatinio 5 proc. PVM tarifo visoms kuro rūšims, naudojamoms patalpų šildymui.

„Galiausiai, PVM …sumoka galutinis vartotojas.“ – (EC PVM Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos) (1).

Nesenai vienoje iš viešumoje surengtų diskusijų, svarstant, kaip lengvatinio PVM tarifo už šildymą naikinimas įtakos Lietuvoje gyvenančių vidutiniškai pasiturinčių žmonių finansinę padėtį, Skaityti toliau

S. Lapėnas. (Ne)nacionalinė valstybė ir švietimas: pakeliui į kareivines genijai nereikalingi? (0)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

„Darbininkai neturi tėvynės.“ (K. Marksas ir F. Engelsas – „Komunistų Partijos manifestas“ 1848 m.

Padažnėjusių nacionalinės idėjos atsisakymo diskusijų metu, kartais atrodo, kad globalizacijos šalininkai pernelyg tiesmukai suvokia K. Markso žodžius ir nusprendė juos įgyvendinti praktikoje

Nacionalinė valstybė ir švietimas

Žmonijos istorijoje nėra pavyzdžio, kad nacionalinių idėjų atsisakymas valstybėje, paskatintų švietimo sistemos vystymąsi. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Po euro įvedimo Estijoje – kova už demokratiją (II) (2)

Alkas.lt asociatyvi nuotr.

Pratęskime faktų paskelbtų  visuomeninėje Estijos radijo ir televizijos korporacijoje (www.err.ee) [1] nagrinėjimą, pradėtą publikacijoje „Po euro įvedimo Estijoje – valstybės skola padvigubėjo (I)“.

Šiandien mes turime unikalią galimybę, beveik fantastinę, pasižiūrėti į ateitį, ir sužinoti kaip gyvenasi šalyje, kurioje prieštaraujant sveikai nuovokai, prieš du metus nacionalinė valiuta buvo pakeista į eurą. Dėka internete saugomų publikacijų, galime palyginti politikų deklaruotus teiginius apie euro įvedimo naudą su po to įvykusiais faktais. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Po euro įvedimo Estijoje – valstybės skola padvigubėjo (I) (4)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Šiandien mes turime unikalią galimybę, beveik fantastinę, pasižiūrėti į ateitį, ir sužinoti kaip gyvenasi šalyje, kurioje prieštaraujant sveikai nuovokai, prieš du metus nacionalinė valiuta buvo pakeista į eurą. Toli važiuoti nėra reikalo, šiandien pakalbėkim apie Estiją, apie kurios realią situaciją Lietuvoje labai mažai žinoma. Jei spręsime pagal publikacijas Lietuvos žiniasklaidoje – tai „audringai besivystančios ekonomikos šalis, kurioje dėka euro pastebimas investicijų augimas ir visokeriopas klestėjimas“. Gero tono ženklu laikoma, kalbant apie estus, priminti, kad „investuotojai aplenkia Lietuvą , tik todėl, kad Estijoje euras, Skaityti toliau

S. Lapėnas. Rusijai „padovanojo“ karinę bazę ES teritorijoje? Kaip tai galėjo įvykti? (49)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Šiandieninė geopolitika – šantažas, ekonomika ir euro. Vakarų žiniasklaidos analitinė apžvalga.

Krymo okupacija ir agresyvūs Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu šiandien yra žiniasklaidos ir politikų dėmesio centre. Šių įvykių fone beveik nepastebimai plačiai visuomenei Europos Sąjungos teritorijoje „teisėtai“ įsikūrė Rusijos karinė bazė. Pažymint šį unikalų įvykį šiuolaikinėje istorijoje, kovo mėnesį rusų kariškiai surengė parodomąsias aviacijos ir laivyno karines pratybas.

Norėdami išsiaiškinti šią istoriją, žvilgtelėkime į oficialius ES pranešimus ir publikuotus „Deutsche Welle“ Skaityti toliau

S. Lapėnas. Lietuva aplenkė Jungtinę Karalystę, Liuksemburgą, Daniją ir Lenkiją (3)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Birželio 18 – „Europinė atsisveikinimo su mokesčiais diena“.

Kiek patraukli investicijoms šalis, kurioje darbdavys norėdamas padidinti jums atlyginimą 100 litų, iš savo kišenės turi ištraukti 173 litus? (ir tai be PVM – 17,36 Lt, kuriuos iš jūsų paims parduotuvėje, perkant prekes ar įsigyjant paslaugas. Tai yra, už papildomai gautą popierinę šimtinę į rankas, gausite prekių ar paslaugų, kurių vertė šiek tiek daugiau nei 82 litai (82.64 Lt)).

Ar galima neišvystytos ekonomikos ir užsitęsusios krizės sąlygomis didinti tiesioginius ir netiesioginius mokesčius be žalos valstybės vystymuisi ir piliečiams? Skaityti toliau

S. Lapėnas. Respublikos žūtis ir nukirstos rankos Ciceronui (13)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

„Laisvamaniškumas (kitamaniškumas) – aukščiausia patriotizmo forma.“

„Jei man būtų tekę rinktis, ar geriau vyriausybė be laikraščių, ar laikraščiai be vyriausybės, be svyravimų pasirinkčiau pastarąją“.

Tomas Džefersonas – JAV prezidentas, valstybės ir visuomenės veikėjas. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Kodėl vokiečiai prieš eurą (arba kodėl liberalai prieš eurą)? (II) (13)

S.Lapėnas. Asmeninio archyvo nuotr.

Pastaruoju metu vykdoma euro šalininkų agitacija už skubų euro įvedimą Lietuvoje vietoje argumentais grįsto dialogo virsta bandymais tautai įteigti nepilnavertiškumo kompleksą.

Tarsi visose šalyse žmonės džiaugsmingai priima integraciją į euro zoną. Ir tik lietuviai vykdo „nusikalstamą veiklą“, „visus juokindami“ savo abejonėmis atsisakyti lito krizės euro zonoje apogėjaus metu. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Kas juoksis iš lito? (58)

Saulius Lapėnas  | Feisbuko profilio nuotr.

Nesenai vienas gerbiamas „veikėjas“, gindamas jo įsimylėtą eurą, leido sau suabejoti mūsų protiniais gebėjimais, išsakydamas mintį, kad diskusija apie euro įvedimo naudą Lietuvoje prajuokins tarptautinę bendruomenę. Tik nepatikslino – kokią bendruomenę?

Ko gero, turėjo galvoje linksmus graikus, kipriečius, islandus, portugalus ir kitas tautas. Kurie neblogai gyveno ir linksminosi iki tol, kol įvedus eurą nebegalėjo sulaikyti savo vyriausybių nuo galimybės prisiimti „pigių“ kreditų (kuriuos jiems suteikė dėka to, kad tikėjosi Vokietijos garantijų išlaikant euro stabilumą) Skaityti toliau

S. Lapėnas. Kodėl liberalai prieš eurą? (I) (46)

Saulius Lapėnas | feisbuko profilio nuotr.

Jei mes esame už laisvą rinką visose ekonomikos srityse, jei norime pašalinti valstybės kišimąsį į asmens ir nuosavybės reikalus, tai mums nėra svarbesnio uždavinio, kaip rasti būdus ir priemones, laisvos rinkos sukūrimui pinigų srityje.
Miurėjus Rotbardas (Murray Rothbard).

… viso pasaulio šalyse, gobšumas ir neteisybė valdovų ir vyriausybių, piktnaudžiavusių savo pavaldinių pasitikėjimu, palaipsniui mažino tikrąjį tauriojo metalo kiekį jų monetose. Adamas Smitas (Adam Smith). Skaityti toliau