S. Lapėnas. Lietuviai patys turtingiausi ES? Dideli mokesčiai – kelias į skurdą

Paskutinėje Europos komisijos ataskaitoje apie PVM tarifus akivaizdu, kad ES šalyse aktyviai naudojami „lengvatiniai PVM tarifai“ ir net „super lengvatinis PVM tarifas“, užtikrinantys ekonominį savos šalies konkurencingumą.

Net didindamos PVM kai kuriose srityse, jos neužmiršta, kad „galiausiai PVM sumoka galutinis vartotojas“ ir piniginių dydis yra ribotas, todėl bet kokį augimą kompensuoja „lengvatiniu PVM tarifu“ pirmo būtinumo produktams. Šią taisyklę naudoja praktiškai visos ES šalys, išskyrus Lietuvą. Ir atsisakymas nuo lengvatinio tarifo šildymui ir jo padidinimas iki 21 proc. eilinį kartą potencialiam investuotojui primena, kad jam reikia laikytis kuo toliau nuo Lietuvos. Juk kuo daugiau paimama per mokesčius, tuo mažesnė lieka gyventojų perkamoji galia, tuo mažesnės šalies ekonominio augimo galimybės ir brangesnė darbo jėga.

Ar ne per toli nuėjo mūsų vyriausybė keistai suvokdama teisingumą ir besistengdama visiškai panaikinti Lietuvoje „lengvatinį PVM tarifą“. Tai lengvai galima pastebėti ES Komisijos ataskaitos puslapiuose – nes ten kur kitų šalių vyriausybės taiko lankstų PVM taikymą, Lietuva demonstruoja užsispyrimą siekiant panaikinti bet kokias lengvatas savo liaudžiai, tarsi būtume patys turtingiausi Europoje.

Apie tai, kad Lietuvoje iškreiptai suvokiamas „lengvatinis PVM“ jau rašiau straipsnyje „PVM už šildymą – vietoje diskusijos – balaganas. Gana manipuliacijų! “ O šiandien vadovaukimės faktais.

Dideli mokesčiai – kelias į skurdą ir vergovę.

Liaudies išmintis byloja, kad turtingi tampa turtingesniais pirmiausia todėl, kad mažiau išlaidauja. Pasižiūrėkim kaip naudojami PVM tarifai įvairiose ES šalyse. Atkreipsiu dėmesį į kelis ryškesnius pavyzdžius – visą ataskaitą galėsite peržvelgti, atsisiuntę ją iš ES Komisijos (2015 – VAT Rates Applied in the Member States of the European Union).

Pradėkim nuo to, kad net bazinis PVM 21 proc. tarifas, aktyviai naudojamas Lietuvoje, nepalyginamas su baziniu tarifu Liuksemburge – 17 proc. arba Vokietijoje – 19 proc. Todėl nenuostabu, kad ten daugelis prekių pigesnės nei Lietuvoje.

Tuo pačiu Liuksemburge, Prancūzijoje, Ispanijoje, Airijoje, Italijoje naudoja „super lengvatinį tarifą“ nuo 2,1 iki 4 proc. (mažiau nei 5 proc.) (SUPER-REDUCED RATES -LESS THAN 5% (3psl.)), kurio mūsų šalyje net nėra. Visose šalyse, išskyrus Daniją, didelėms grupėms prekių naudojamas lengvatinis PVM tarifas nuo 5 iki 14 proc. Tačiau kad suvoktume skirtumus būtina pažvelgti į lengvatinių tarifų taikymo sritis.     

Brangūs maisto gaminiai – mokestis sumokamas vargšų

Lietuvos vartotojų diskriminavimas akivaizdžiausias tokioje jautrioje srityje, kaip maisto gaminiai. Kiekvienas iš mūsų esame priversti valgyti, tad kuo didesnę dalį atiduodame mokesčio pavidalu nuo perkamo duonos kąsnio, tuo mažiau galime sau leisti savo gaunamas pajamas panaudoti kitose srityse ar išsiveržti iš skurdo rato. Tačiau svarbiausia, kad nesugebėjimas maitintis kokybiškais gaminiais mažina mūsų šalies gynybines galias, o tai tampa itin svarbu.

Atsiverskime ES Komisijos ataskaitos 4 puslapį.

Neabejotina lydere besirūpinančia savo piliečiais yra Didžioji Britanija, Airija ir Malta, kur pagrindiniams maisto gaminiams taikomas 0 proc. PVM tarifas.

Nuo 3 iki 7 proc. PVM tarifas pagrindiniams maisto gaminiaqms taikomas Liuksemburge, Italijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Kipre, Olandijoje.

Nuo 9 iki 14 proc. PVM tarifas taikomas pagrindiniams maisto gaminiams Rumunijos, Čekijos Respublikai, Slovėnijai, Graikijai, Austrijai, Suomijai, Švedijai.

Vienintelė lyderė apmokestinanti PVM savo piliečius maisto gaminių vartojime yra Danija – 25 proc. Tai iš tiesų turtinga šalis. O Lietuva seka iš karto po jos – 21 proc. ir be jokių išimčių ar lengvatų. Negi mūsų ekonomika prilygsta Danijai, o pragyvenimo lygis aukštesnis nei išsivysčiusių ES šalių? Ir nejaugi, išpūstos dėka padidinto PVM maisto gaminiams, kainos, sąlygos ekonominį Lietuvos klestėjimą?

Pigesnis šildymas ir kiti džiaugsmai Lietuvoje draudžiami?

Panaši padėtis daugiau ar mažiau klostosi ir kitose paslaugų ar prekių srityse. Diagnozė kartojasi – akivaizdžiai lankstus PVM tarifų taikymas kitose ES šalyse ir primityviai tiesmukas PVM tarifo didinimas iki 21 proc. Lietuvoje.

Grįžkime prie lengvatinio PVM tarifo už šildymą panaikinimo. Nors tai reikia sieti su tarifais taikomais ir kitiems gaminiams – juk PVM sumokėjimui skiriama vidutiniškai 1/5 bet kurios įsigyjamos prekės parduotuvėje ar gaunamos paslaugos vertės. Ir jei parduotuvėje jūs galite riboti savo išlaidas, tai ar didėjančios kainos už šildymą mažiau skausmingos?

Europos komisijos ataskaitoje už praeitus metus Lietuvoje lengvatinis PVM 9 proc. tarifas už šildymą dar rodomas. Ar buvo jis kuo nors išskirtinis tarp kitų ES šalių? Ne. Pavyzdžiui Prancūzijoje PVM tarifas šildymui siekia tik 5,5 proc., Vengrijoje 5 proc. (District heating, 15 psl.)

Šiais metais atsisakydami lengvatinio PVM tarifo šildymui ir dirbtinai išpūsdami jį iki 21 proc., mes perspjausim ne tik tokias išsivysčiusias šalis kaip Prancūziją (5,5 proc.), Liuksemburgą (14 proc.), Vokietiją (19 proc.), Airiją (13,5 proc.), bet ir net Latviją (14 proc.).

Prie to reikėtų pridėti tai kad daugelyje šalių, skirtingai nei Lietuvoje (21 proc.), galioja lengvatiniai PVM tarifai gamtinėms dujoms, elektros energijai ir kitiems energijos gaminiams (Energy Products 15 psl.) nuo 5 iki 15 proc. Akivaizdu, kad civilizuotų šalių kelias ne mums.

Vargu ar tokią padėtį galime vertinti kaip patrauklią konkurencinėje aplinkoje būsimiems investuotojams. O gal Lietuvos gyventojai iš tiesų patys turtingiausi tarp visų ES šalių gyventojų? O gal patys…

O gal dabartinei valdžiai ne itin rūpi Lietuvos ateitis ir tokios „smulkmenos“, kaip liaudies gerbūvis? Ir tai jiems atleidžiama dėka propagandos apie piliečių „lygiateisiškumą“.

O jei Jums tai rūpi, jei Jūs nepritariate mokesčių ir kainų didinimui, birželio 18 dieną prisidėkite prie akcijos – „Europos laisvės nuo mokesčių diena“!