Žymos archyvas: Šarūnas Liekis

R. Povilaitis. Visi vyrai niekšai! arba Šalin lyčių skirtumus! (video) (5)

Lytinių mažumų eisena. „Išteku už žmogaus - ne už lyties!“ | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Tarptautinė konferencija „Stambulo konvencijos ratifikavimas – kas pasikeistų?“ vyko Seime 2017-06-16 d., gana keistoje aplinkoje. Konstitucijos salė buvo užpildyta beveik išimtinai dailiosios lyties, neįprastai jaunų tokio tipo renginiams, atstovių. Tiesa, sveikinimo žodžius, be Vilijos Blinkevičiūtės, tarė ir du vyrai Linai – Linkevičius ir Kukuraitis. Po šių kalbų buvo galima suprasti, kad konferencijos tikslas yra deklaruoti, jog konvencijos ratifikavimas Lietuvoje yra visapusiškai naudingas, būtinas ir neatidėliotinas.  Tik va, kai kas to nenori suvokti, nes  skaito blogai išverstą dokumento tekstą (oficialų!) ir nežino ką iš tiesų norėjo pasakyti konvencijos kūrėjai. Skaityti toliau

D. Petkus. Neutralios istorijos kelias į okupaciją (8)

Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visų pirma privalau pasakyti, jog esame aršaus konflikto epicentre. Reiškiniai, kurie mūsų istorinėje sąmonėje ilgą laiką buvo suprantami kaip nekvestionuojami, natūralūs, dabar pasiekė tokią būklę, kai kiekvieną mielą dieną esame priversti įrodinėti jų vertę. Tai vargina, tačiau reikia pažymėti, kad bet kuria mūsų atsipalaidavimo akimirka bus pasinaudota, žaibiškai išplėšiant dar dalelę mūsų istorinės savasties. Tai, kad nepriklausomoje Lietuvoje kyla iniciatyvos statyti naujus paminklus tokiems politiniams kolaborantams kaip Salomėja Neris arba siekis naikinti Kazio Škirpos Skaityti toliau

Š. Liekis. Ar Lietuvos aukštojo mokslo politika yra antikonstitucinė ir skatina emigraciją? (1)

VDU.studentai.mokslas_vdu.lt

Aukštasis mokslas yra esminė grandis, užtikrinanti šalies ekonominį, socialinį ir kultūrinį konkurencingumą bei darnią visuomenės raidą. Bene pagrindinis valstybės progresyvumo požymis yra aukštojo mokslo prieinamumas. Neatsitiktinai Hillary Clinton demokratų rinkiminėje kampanijoje įrašė nemokamą mokslą valstijų koledžuose ir universitetuose šeimoms, kurių pajamos nesiekia 125 000 JAV dolerių per metus.

Lietuvos Konstitucijoje įrašyta: aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. Skaityti toliau

Pokalbio apie atieties universitetą dalyviai: Į švietimą žiūrima kaip į išlaidas, o ne investicijas (0)

VDU _Giedriaus Dagio nuotr

„Kariuomene susirūpino visi – ir močiutės kaime, ir profesoriai Vilniuje – po Krymo ir Donbaso, kai pamatė, ką reiškia jos neturėti. Reikia suvokti, kad ir universitetai Lietuvoje yra tokia pati, jei ne rimtesnė problema. Seimo mokslo cenzas vis krenta, o viešojoje erdvėje trūksta žmonių, kurie galėtų artikuliuoti problemas, ištiestų tiltą tarp žinančių ir nežinančių“, – pirmame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ciklo apie ateities universitetą pokalbyje pabrėžė VDU docentas Rimvydas Valatka.

Apskrito stalo pokalbių ciklas „Ateities universitetas: kokio (ne)reikia universiteto Lietuvai?“ yra VDU sumanymas, kuriuo siekiama atkreipti akademinio ir verslo sektoriaus, sprendimų priėmėjų dėmesį į susiklosčiusią Skaityti toliau

Duris atvers vienintelis Lietuvoje frankofonijos centras (0)

R. Ščerbausko nuotr.

Šiandien, liepos 14 d.,  Prancūzija švenčia Bastilijos dieną – nacionalinę šventę, kuri pagerbia dieną, kai paryžiečiai įsiveržė į Bastilijos tvirtovę ir pradėjo Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją. Kartu su prancūzais švenčia ir besiplečiantis frankofoniškasis pasaulis: šiandien prancūziškai kalba beveik 300 milijonų žmonių 77 valstybėse, o netolimoje ateityje jų skaičius turėtų išaugti daugiau nei dvigubai. Tarptautinę veiklą vykdančios institucijos ir įmonės šių tendencijų neignoruoja – darbuotojų, greta savo gimtosios ar anglų kalbos dar mokančių ir prancūzų kalbą, trūksta, todėl jie yra itin paklausūs. Skaityti toliau

Kodėl reikia ginti lietuvių kalbą? (9)

lietuviu-kalba-respublika.lt-i.sideraviciaus-nuotr

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo filosofas iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariai Vytautas Rubavičius, dainų autorius ir atlikėjas Gediminas Storpirštis, profesorius Eugenijus Jovaiša ir politologas Vytautas Sinica. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.

G. JAKAVONIS: Šiandien mūsų apskritojo stalo tema „Kodėl reikia ginti lietuvių kalbą?“ Daug metų mūsų, kaip Lietuvos, nebuvo pasaulio žemėlapyje, bet mes išlikome, nes laikėmės savo tradicijų, papročių, kalbėjome sava kalba. Skaityti toliau

V. Sinica. Ir vėl nekaltas melas prieš valstybinės kalbos vartojimą (34)

vytautas-sinica-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr2

Ne pirmus metus Lietuvoje vyksta diskusijos apie asmenvardžių rašymą Lietuvos piliečių pasuose nevalstybine kalba. Nieko keista, jog šios diskusijos ilgus metus užstrigusios ir nejuda iš mirties taško.

Viena pusė (LLRA, LSDP, Lietuvos lenkų diskusijų klubas) kategoriškai reikalauja pažeisti arba pakeisti Konstituciją, ignoruoti visuomenės bendrąjį interesą bei viešąją nuomonę ir asmenvardžius nelietuviškai rašyti vietoje įrašų valstybine kalba. Kita pusė objektyviai negali su tuo sutikti, remdamasi ta pačia Konstitucija, Europos žmogaus teisių teismo sprendimais, tarptautine praktika Skaityti toliau

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena paminėta Varšuvos Karalių rūmuose (5)

kovo-11-osios-minejimas-varsuvoje-punskas.pl-nuotr

Kovo 9 dieną Varšuvos Karalių rūmuose vyko Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, kurį organizavo Karalių rūmų direktorius Andrzej Rottermund ir Lietuvos Respublikos ambasadorius Varšuvoje Šarūnas Adomavičius.

Ankstyvą popietę vyko konferencija, kurioje pranešimus skaitė: buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis („Kelias į laisvę“), Lietuvos istorikas, politologas, socialinių mokslų daktaras prof. Šarūnas Liekis („Lenkija ir lenkai lietuvių istorinėje-politinėje sąmonėje“)

Skaityti toliau

A. Butkus. Iš istorikų apkasų (10)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Palikime istoriją istorikams“ – buvo dažnai kartojama 1993 m. Lietuvos ir Lenkijos derybose dėl sutarties, Lietuvai reikalaujant preambulėje paminėti Lenkijos padarytą skriaudą 1920 m. spalį – Vilniaus okupaciją ir aneksiją. Lietuva nusileido, ir 1994 m. sutartis buvo pasirašyta.

Bet Lenkija nepaliko pačių istorikų, ir po 20 metų Lietuvoje ėmė ryškėti Lietuvos istorijos lenkiškieji naratyvai. Jau pašaudo ir toliašaudė artilerija – mėginama reabilituoti J. Pilsudskį su L. Želigovskiu, vaizduojant juos kaip didelius Lietuvos draugus, norėjusius atkurti didžiąją Lietuvą, nors ir be pačių lietuvių sutikimo. Skaityti toliau

A. Patackas. Kvislingai (apie atvirą laišką dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio iškilmingo perlaidojimo) (46)

Laikinosios Lietuvos Vyriausybės ministras pirmininkas J.Ambrazevičius-Brazaitis

Galima skaičiuoti, kiek dienų ar savaičių gyvavo Lietuvos valstybingumas 1941 metų vasarą, bet niekas nepaneigs, kad jis gyvavo. Galima kartoti, kad Lietuva kapituliavo 1940 metais, bet niekas nepaneigs, kad ji sėkmingai sukilo 1941-ųjų birželį. Visa tai birželio 23-iąją iškelia į vieną gretą su Vasario 16-ąja ir Kovo 11-ąja.

Prof. Edvardas Gudavičius

Neseniai buvo paviešintas „Atviras laiškas dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio iškilmingo perlaidojimo“, kuriuo smerkiama Lietuvos valdžia, kažkiek prisidėjusi prie perlaidojimo ir moralizuojama šia tema: Skaityti toliau

Lenkijoje pristatytas lenkų leidinys apie Lietuvą (7)

Loreta Zakarevičienė |  URM nuotr.2012 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Varšuvoje buvo pristatytas Krokuvos Jogailaičių universiteto Tarptautinių ir politinių studijų fakulteto periodinio mokslo leidinio „Politeja“ 16 numeris skirtas Lietuvai, Lietuvos-Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo 20-mečiui.

Pristatyme Lietuvą atstovavo Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, prof. dr. Šarūnas Liekis ir Politologijos katedros vedėjas, dr. Andžej Pukšto, Lenkiją – Krokuvos Jogailaičių universiteto Tarptautinių ir politinių studijų fakulteto Lietuvos studijų centro direktorė dr. Katažyna Koženevska-Volek (Katarzyna Korzeniewska-Wołek) Skaityti toliau

A.Vyžintas. Tas negeras tautiškumas, arba kai politologai virsta politrukais (24)

Žalgirio mūšio jubiliejaus eisena prie Kauno pilies

Lietuvos viešojoje erdvėje nesiliauja istoriškai susiklosčiusios lietuvių tautinės tapatybės kritika. Tiesa, kritika kartais tai sunku pavadinti, nes daugelis lietuviškąją tapatybę kritikuojančių autorių užsiima primityvia ideologine propaganda, labiau menančia kokių nors sovietmečio politrukų agitaciją. Nieko nuostabaus, kad tokiuose tekstuose neretai pasigendama elementaraus objektyvumo, logikos ar net paprasčiausio sveiko proto. Juk politrukams, kaip gerai žinome, visa tai nebūtina, nes objektyviai egzistuojanti realybė pernelyg dažnai neatitinka jų propaguojamų ideologinių miražų.

Vienas iš paskutinių tokio pobūdžio minties šedevrų yra neseniai konferencijoje „Tolerancija ir totalitarizmas. Laisvės išbandymai“ Skaityti toliau

G.Songaila. Lenkijos draugiškumo kaina: lietuvybės išsižadėjimas? (II) (1)

Gintaras Songaila, www.DELFI.lt   

G.Songaila, J.Markevičiaus nuotr.

Šarūnas Liekis savo straipsnyje prieškarinius tautininkus kaltina, kad šie sukūrė neistorišką tautiškumo tradiciją. Esą tokia „tradicija, nereikalaujanti nuoseklaus žvilgsnio į praeitį, suteikė nuoseklios raidos regimybę naujajai lietuvių kultūrai [paryškinta mūsų], pasiūlydama neistorišką tautinės kultūros amžinumo viziją“. Jo mintį turbūt reikia taip suprasti, kad nuoseklus žvilgsnis į praeitį tai būtų tik toks požiūris į istorinį procesą, kai į kiekvieną laikotarpį žvelgiama vien tik jo amžininkų savimonės, kiek ją pavyksta kritiškai dokumentuoti pagal išlikusius šaltinius, akimis.   

Pagal tokią koncepciją išeitų, kad jeigu savo laiku Lietuvos bajorai visokių ten baudžiauninkų oficialiai nelaikė lietuvių tautos dalimi, tai jie tokiais objektyviai („istoriškai“) ir nebuvo. Skaityti toliau

G. Visockas. Lietuva įtiks tik praradusi lietuviškumą (2)

visockas-g-salygos-nuotr

Tomis dienomis, kai Lietuva minėjo tragišką Sausio 13-ąją, Pirmasis Baltijos kanalas parodė trumputį interviu su Maskvoje gyvenančiu kompozitoriumi. Kodėl interviu būtent su juo? Prieš du dešimtmečius, tuoj po žudynių prie Vilniaus TV, tas roko muzikos gerbėjas, solidarizuodamasis su lietuviais, sukūrė specialią dainą. Spontaniškai gimusi daina buvo skirta drąsiesiems lietuviams, nepabūgusiems nei tankų, nei „kalašnikovų“. Ji ne sykį skambėjo 1991-ųjų sausį ir Maskvoje, ir Sankt Peterburge, ir kai kuriuose kituose Rusijos miestuose. Sutikite, graži, maloni žinia. Tačiau šiandien, 2011-aisiais, kalbinamas roko specialistas (gaila, neįsidėmėjau jo pavardės) jau tvirtina, esą toji daina buvo grubi jo klaida. Ir netrukus paaiškino, kodėl – klaida. Jis manė, kad lietuviai, kaip ir rusai, nori sugriauti tik komunistinę santvarką. Skaityti toliau