Latvijos parlamentas rugsėjo 21 d. atmetė šalies prezidento Raimondo Vėjuonio pasiūlymą neberegistruoti Latvijos nepiliečiams gimusių vaikų kaip nepiliečių ir suteikti jiems pilietybę automatiškai.
Prof. dr. Alvydas Butkus, VDU Letonikos centro vadovas:
– Aš labai skeptiškai žvelgiu į tokias prezidento pastangas, nes puikiai žinau, kad didelė dalis Latvijos nepiliečių paprasčiausiai patys nenori tos pilietybės dėl senų Skaityti toliau
Nuo rugsėjo 3 d., LRT radijas ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pradeda radijo laidų seriją – „Mes kartu“, skirtą atkurtos Lietuvos 100-mečiui. Radijo laidą girdėsite kas antrą sekmadienį, per LRT Radiją, laidoje rusų kalba 16.30 ir „Santaroje“ per LRT Radijo Klasiką.
Bendradarbiaujant su Tautinių mažumų departamentu, LRT radijas supažindins klausytojus su įvairių bendruomenių atstovais ir papasakos įdomias ir jaudinančias istorijas apie žmonių likimus. Sužinosite, kodėl Trakuose vietiniai gyventojai šoka gruzinų šokius, kodėl 3 vaikų mama įkūrė kazachų sekmadieninę mokyklą, kaip libaniečių bendruomenės pirmininkas prisideda prie pabėgėlių perkėlimo į Lietuvą. Skaityti toliau
Kas ir kokia yra ta lietuvių kalba? Kalba, kuria šneka tik apie 4 mln. žmonių ir kuri nepatenka į pasaulio kalbamiausiųjų šimtuką? „Esate maža tauta, todėl turite turėti diiiiidelę kalbą“, – kartą pasakė vienas mūsų studentas užsienietis. Ir ji yra didelė keliais atžvilgiais.
Pirmiausia, lietuvių kalba yra labai – tikrai labai sena. Ji panaši į sanskritą (klasikinę indų kalbą), senovės lotynų ir graikų kalbas. Tai seniausia išlikusi indoeuropiečių kalba, išlaikiusi daugiausia fonetinių ir morfologinių prokalbės, iš kurios išsirutuliojo dauguma Europos kalbų, ypatybių. Skaityti toliau
Nors Lietuva stengiasi lygiuotis į Vakarus, rusų, kaip antroji užsienio kalba po anglų, vis dar išlieka populiariausia pagrindinėse miesto ir rajono mokyklose. Ją iki šiol renkasi didžioji dalis moksleivių. Papildomuose mokymosi kursuose dažniausiu pasirinkimu tampa vokiečių kalba, tačiau, ekspertų teigimu, anglų ir rusų kalbos visgi tebėra svarbiausios šalies darbo rinkoje ir jų paklausa kasmet tik auga, rašo universitetozurnalistas.lt.
Antrosios užsienio kalbos mokiniai mokosi privalomai nuo 6 klasės ir tokio amžiaus vaikams kalbą Skaityti toliau
Tęsinys. Pradžia ČIA , ČIA bei ČIA.
Atkūrus Nepriklausomybę, o ypač Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, vertinant studijų ir mokslo institucijas, taip pat skirstant joms biudžeto ir įvairių europinių fondų lėšas, vis labiau sprendimus ėmė lemti mokslo valdininkų sukurtas rodiklis – studijų ir mokslo „tarptautiškumas“. Tiesa, sovietmečiu buvo panašus „proletarinio internacionalizmo“ (rusinimo tempą atspindintis) rodiklis. Jo esmė: kiek studijų institucijose yra rusiškų grupių, kiek dalykų dėstoma rusiškai, kiek dėstytojų ir studentų yra iš kitų „broliškųjų respublikų“ ir kiek mokslo darbų, mokslo žurnalų leidžiama „didžiąja rusų kalba“ ir pan.
Dabartinio „tarptautiškumo“ rodiklio esmė – tai studijų užsienio kalba (programų užsienio Skaityti toliau
Atsidarius bet kurį didįjį Lietuvos naujienų portalą, skaitytoją pasitinka neigiamą Rusijos įvaizdį formuojanti antraštė. Politinės realijos, militaristinės ir nacionalistinės kaimyninės valstybės nuotaikos, smunkanti ekonomika ir kiti geopolitiniai niuansai dažnai užgožia lingvistinę plotmę, kurioje rusų kalbos išmanymas iš tiesų turi didelį profesinį, kultūrinį ir savęs ugdymo potencialą.
Rusų filologija Vilniaus universitete (VU) dėstoma daugiau nei du šimtus metų. VU yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur rusų ir kitų slavų kalbų bei kultūrų dėstymas ir tyrinėjimas turi tokias gilias tradicijas.
Ištraukos iš: Petras Kalnius. Dabartinė etninė Dieveniškių apylinkės padėtis (etnosiociologinės apklausos duomenimis). Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 207–224.
Dieveniškių apylinkė gyventojų tautine sudėtimi – viena iš lietuviškiausių Šalčininkų rajone. Tai, kad Dieveniškės mažiau suslavėjusios negu kai kurios kitos į vakarus nutolusios Vilnijos krašto teritorijos, matyt, daugiausia lėmė tai, kad spartaus jų slavėjimo pradžioje šis procesas dėl daugelio priežasčių geografiškai nebuvo tolygus. Net XIX a. viduryje, kaip rodo tyrinėtojų duomenys bei to meto šaltiniai, Skaityti toliau
Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.
Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio savimonės skaidymas ir blaškymasis neigiamai atsiliepia visuomenės konsolidacijai bei santykiams su kaimyninėmis slavų tautomis, kurios lietuvių savimonės silpnumą naudoja savo politiniams tikslams. Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministerija planuoja plėsti mokinių pasirenkamuosius dalykus ir sudaryti daugiau galimybių mokiniams, kurių gimtoji kalba ne lietuvių, mokytis gimtosios kalbos. Per šiuos mokslo metus planuojama parengti bendrųjų programų projektus pasirenkamiesiems gimtųjų kalbų dalykams. Numatoma, kad jau nuo 2016 m. rugsėjo II–X klasių mokiniai, kurie mokosi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, turės galimybę mokytis lenkų, rusų ir kitų savo gimtųjų kalbų. Jiems bus skiriamos 2 pamokos per savaitę. Skaityti toliau
Spalio 16 d. Švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis susitiko su mokyklų rusų mokomąja kalba vadovais.
Susitikimo metu aptartos didesnės mokinių neformaliojo švietimo užsiėmimų, vasaros stovyklų pasiūlos, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo galimybės. Mokyklų vadovai išsakė konkrečių pasiūlymų, kaip pagerinti mokyklų veiklą ir paskatinti mokinius aktyviau dalyvauti įvairioje popamokinėje veikloje Lietuvoje.
„Mūsų švietimo sistema sudaro geras sąlygas mokytis tautinių mažumų kalbomis
Seimas nusprendė po pateikimo nepritarti ir grąžinti tobulinti Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-2106) dėl retransliuojamų televizijos programų.
Už šio teisės akto pataisas balsavo 33 Seimo nariai, prieš – 13, susilaikė 49 parlamentarai. Nepritarus projektui po pateikimo, nutarta jį grąžinti tobulinti: už siūlymą projektą atmesti balsavo 35 Seimo nariai, už siūlymą grąžinti tobulinti – 62 parlamentarai.
Teikiamu projektu buvo siūloma nustatyti, kad programos oficialiomis Europos Sąjungos Skaityti toliau
2012 m. vasario 18 d. Latvijoje įvyko refendumas dėl Konstitucijos pataisų, leisiančių paskelbti rusų kalbą antrąja valstybine kalba Latvijoje. Jį inicijavo Latvijos rusakalbių radikalų organizacijos, dangstydamosi žmogaus teisių gynimu ir įvairiomis Europos Sąjungos deklaracijomis. Referendume dalyvavusių Latvijos piliečių dauguma balsavo prieš tokias pataisas, tačiau pietryčių Latvijos kai kuriuose miestuose, kur vyrauja slavakalbiai, laimėjo pataisų šalininkai.
Referendumas suneramino Latvijos visuomenę, nes įrodė, kad dabartiniai šalies įstatymai negarantuoja teisinės apsaugos nuo valstybės griovimo iš vidaus. Skaityti toliau
Birželio 7 d. „Kauno dienoje“ paskelbtas straipsnis „Tautinių mažumų įstatymas – lyg karšta bulvė“, kuriame neatsistebima, kodėl, „užuot sprendus problemą iš esmės, Tautinių mažumų projektas ir toliau voliojamas ministerijų stalčiuose“. „Iš esmės“, pasak straipsnio, reiškia įteisinti Lietuvos piliečių nelietuvišką asmenvardžių rašybą dokumentuose, taip pat leisti dubliuoti lenkiškai ar rusiškai Lietuvos Respublikos vietovardžius tose Lietuvos vietovėse, kur, pasak projekto rengėjų, šios tautinės bendruomenės sudaro ne mažiau kaip 25 proc. gyventojų, taip pat įteisinti lenkų ir rusų kalbų oficialų vartojimą minėtose vietovėse. Skaityti toliau
Švietėjas, blaivybės sąjūdžio organizatorius, rašytojas ir lietuvių literatūros prozos pradininkas vyskupas Motiejus Valančius – neatskiriama mūsų istorijos, mūsų tautos dalis, savo kultūrine ir švietėjiška veikla tarsi gėlę laistęs Lietuvą ir padėjęs jai stiebtis dangaus link.
Nuo Nasrėnų iki Kauno
Motiejus Valančius gimė 1801 metų vasario 16 dieną Salantų parapijos Nasrėnų kaime turtingo valstiečio šeimoje. Valančius joje buvo ketvirtas vaikas – kartu augo broliai Mykolas ir Feliksas, seserys Marijona ir Petronėlė. Skaityti toliau
Į Klaipėdos miesto tarybą išrinktas Lietuvos rusų sąjungos (LRS) (Sojuz russkich Litvy) atstovas Viačeslavas Titovas ryžtingai siekia, kad uostamiestyje būtų įteisinta dvikalbystė – ne tik valstybinė lietuvių, bet ir rusų kalba, rašo „Klaipėda“.
Jis norėtų, kad prie ant pastatų pakabintų lentelių, kuriose užrašyti gatvių pavadinimai, atsirastų papildomos, kuriose vietovardžiai būtų užrašyti rusų kalba. Dar jis siekia, kad valdiškose įstaigose rusakalbiai įvairių prašymų, pavyzdžiui, gauti socialinę pašalpą, formas galėtų pildyti gimtąja kalba. Skaityti toliau
Rytas Vecmilgravyje. Viena pirmųjų naujųjų metų dienų. Stoviu autobusų stotelėje. Daugiau laukiančių transporto nėra, ankstesnis autobusas ką tik nuvažiavęs. Stotelės link eina moteris, prisiartinusi klausia: „Katorij čas?“ (Kiek valandų? – rusų kalba). Mandagiai atsakau, kad pusė vienuolikos. Akivaizdu, kad moterį tai supykdo ir jinai pareikalauja laiką pasakyti rusiškai. Atsakau, kad tos kalbos visiškai nesuprantu. Ir tada prasideda!
Ponia pašaipiu tonu paskelbia, kad rusų kalbą aš neabejotinai moku, ir pareikalauja, kad baigčiau apsimetinėti ir pradėčiau kalbėti rusiškai! Kuomet bandau prieštarauti, man tenka išklausyti, kad latvių kalba taip pat niekam nėra ir nebus reikalinga, Skaityti toliau
Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), vadovaujama Valdemaro Tomaševskio, šūkius rašo jau ir rusų kalba, pranešė LRT laida „Savaitė“. Reportaže aiškinamasi, kas šios, kvietimo prisijungti prie valdančiosios koalicijos, partijos lyderį sieja su oficialiomis Rusijos institucijomis.
LLRA rinkimuose į Seimą priglaudė, pasak „Savaitės“, Maskvai draugiškas jėgas – uostamiesčio draugijos „Otečestvo“, Slavų gailestingumo fondo ir Pirmojo Baltijos kanalo atstovę. Skaityti toliau
Estijos teisės kancleris Indrekas Tederis prieštarauja tam, kad būtų mokoma privačiose mokyklose užsienio kalbomis, tarp jų rusų kalba, pirmadienį pranešė jo kanceliarija. Parlamentui skirtame siūlyme jis pareiškė nuomonę, kad galiojantis šalyje įstatymas „Dėl privačios mokyklos“ neatitinka įtvirtintos Konstitucijoje kiekvieno žmogaus teisės gauti išsilavinimą estų kalba, nes leidžia valstybei ir vietos savivaldybėms steigti privačias mokyklas, kurios pačios gali pasirinkti mokymo kalbą.
Kreipimesi kancleris pažymi, kad „pagal Konstitucijos logiką, išsilavinimo suteikimo tikslas yra ne tik asmeninė nauda, bet valstybės funkcionavimas platesne prasme“. Skaityti toliau
Dar nenutilus chorui, smerkiančiam Lietuvos Prezidentę už tai, kad toji nevyko į Varšuvą išgirsti, jog Lenkijos Prezidentas nusprendęs tęsti Lenkijos dalyvavimą NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, pragydo ir naujas choras – esą Prezidentė Čikagoje nepagarbiai atsiliepusi apie Lenkijos ryšius su Rusija ir Lietuvos, kaip įkaitės, statusą šioje dviejų slavų valstybių draugystėje.
Vienas iš choristų, tiesa, neatsargiai prasitarė girdėjęs apie slaptą Lenkijos ir Rusijos ambasadų bendradarbiavimą, ruošiant savo kontingentą būsimiesiems rinkimams į Lietuvos Seimą. Skaityti toliau
Ukrainos parlamentas birželio 5 dieną jau per pirmąjį svarstymą pritarė rusų kalbos įstatymo projektui, pagal kurį jai bus suteiktas „regioninės kalbos“ statusas trylikoje iš dvidešimt septynių Ukrainos apygardų, įskaitant sostinę Kijevą bei Sevastopolį, kuriose daugiau nei dešimtadalis gyventojų yra rusai.
Pagal šį įstatymą, parlamentas, vyriausybė ir kitos įstatymų leidimo ir vykdymo institucijos savo nutarimus gali skelbti regionine kalba. Be to, televizijos stočių transliacija taip pat gali būti šia kalba. Skaityti toliau
– Lietuvoje jaučiamės gerai, braliukai juk mes, paskutinės išlikusios pasaulyje giminingos tautos, – sako Lietuvos latvių organizacijų koordinacinės tarybos pirmininkė Gunta Rone.
Lietuvoje gyvena apie tris tūkstančius latvių tautybės asmenų, Vilniuje daugiau nei penki šimtai. Lietuvoje latviai daugiausia susitelkę paribio rajonuose, tačiau jų gyvenama ir Vilniuje, Palangoje, Klaipėdoje bei kituose miestuose.
Kaip aiškina Gunta Rone, Lietuvoje nėra latviškų mokyklų, nes nedaug yra to paties amžiaus vaikų. Skaityti toliau
Kovo 19 d. Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius interviu ITAR-TASS naujienų agentūrai pareiškė, kad šalis artimiausiu metu priims įstatymą dėl dviejų valstybinių kalbų – ukrainiečių ir rusų.Jis pabrėžė, jog tuo suinteresuota visuomenė.
Tuo tarpu Ukrainos parlamento pirmininkas Vladimiras Litvinas pranešė, jog kol kas nėra užregistruotas joks panašus teisės akto projektas, numatantis rusų kalbai suteikti valstybinį statusą. Valdančiosios Regionų partijos frakcijos lyderis Aleksandras Jefremovas pareiškė, kad parlamente nepavyks surinkti būtinų 300 balsų, Skaityti toliau
Referendumo išvakarėse Rygos bukmekeriai pranešė, kad lažybų punktai jau viską žino: prie balsadėžių ateis 61 proc. rinkėjų, o už rusų kalbą pasisakys 26 proc. Viskas nuspėjama, sakė jie, tad kodėl tauta taip jaudinasi? Be to, latviai jaudinasi kelis kartus labiau negu rusai, kuriems, regis, išpuolė vienintelis šansas istorijoje. Išsikovoti antrąją valstybinę kalbą. Tačiau rusiška Latvijos erdvė žiniasklaidoje visai nesijaudino, jeigu palyginsime ją su latvių kalba skambančia.
Ir ko jaudintis, kai neperplyši pusiau ir nesurinksi 771 893 balsų „už“, reikalingų, kad Konstitucija būtų pakeista rusų kalbos naudai. Nes visų rusakalbių, turinčių balso teisę, nėra nė tų 770 tūkstančių. Skaityti toliau
Vasario 21 d. 10:55 val. Lietuvos Respubliko Seime įvyks Spaudos konferencija „Referendumas Latvijoje dėl antrosios valstybinės kalbos“.
Spaudos konferencijoje dalyvaus Latvijos Respublikos Saeimos Parlamentinių ryšių su Lietuvos Respublika grupės delegacija: grupės pirmininkas Romualdas Ražukas, grupės pirmininko pavaduotojas Ingmaras Čaklajis, grupės nariai Jelena Lazareva, Raivis Blumfeldas ir Viktoras Valainis.
Tiesioginė spaudos konferencijos vaizdo transliacija galima žiūrėti ČIA. Skaityti toliau
Po vasario 18 d. įvykusio referendumo Latvijoje dėl rusų kalbos kaip antrosios valstybinės kalbos pripažinimo Lietuvos Užsienio reiklaų ministerija išplatino Lietuvos Užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio pareiškimą.
„Latvijoje vasario 18 d. įvykęs nacionalinis referendumas dėl konstitucijos pataisų įstatymo projekto pademonstravo nuoseklų demokratijos principų laikymąsi ir pagarbą piliečių konstitucinėms teisėms ir laisvėms Latvijoje“, – pareiškė Lietuvos Užsienio reiklaų ministras Audronius Ažubalis.
Pasak ministro A.Ažubalio šio referendumo rezultatai rodo, Skaityti toliau
Vasario 18 d. Latvijoje prasidėjo referendumas dėl Konstitucijos pataisų, suteikiančių rusų kalbai antrosios valstybinės statusą. Šalies balsavimo apylinkės buvo atidarytos 7 val. ryte ir veiks iki 22 val. vakaro.
Latvijos Centrinės rinkimų komisija (CRK) praneša, kad pastebėtas didelis rinkėjų aktyvumas. Per 1 val. referendume balsavo 25 200 žmonių, o tai sudaro 1.63 % visų rinkėjų. 12 val. balsavusių skaičius buvo 414 867 žmonės, arba 26,85 %.
Referendumą inicijavo radikali rusakalbių bendrija „Gimtoji kalba“ („Rodnoj jazyk“). Tam, kad referendumas pavyktų, už pataisas turėtų balsuoti 771 350 tūkst. žmonių, Skaityti toliau
Vasario 18 d. Latvijos gyventojai dalyvavo referendume dėl rusų kalbos paskelbimo antrąja valstybine kalba ir apsisprendė – antros valstybinės kalbos nebus.
Preliminariais duomenimis 75,05 proc. referendume dalyvavusių Latvijos piliečių balsavo prieš rusų kalbos pripažinimą antrąja valstybine Latvijos kalba, už pasisakė 24,63 procentai balsavusiųjų.
Iš viso prieš rusų kalbą kaip valstybinę balsavo 750,159 tūkst. rinkėjų, už – 246,245 tūkstančiai. 3190 balsavimo biuletenių pripažinta negaliojančiais. Skaityti toliau
Šiandien, vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinė grupė „Už latvių ir lietuvių vienybę“ išplatino viešą kreipimąsi lietuvių ir latvių kalbomis „Dėl vasario 18d. referendumo Latvijos Respublikoje“. Kreipimesi lietuvių kilmės Latvijos piliečiai raginami balsuoti prieš antrosios valstybinės kalbos įvedimą Latvijoje.
„Kviečiame visus lietuvių kilmės Latvijos piliečius būti solidariems su latvių tautos ir valstybės gyvybiniais interesais ir referendume pasisakyti „prieš“ antrąją valstybinę kalbą Latvijoje bei skatinti kitus, atsakomybę jaučiančius piliečius pasielgti taip pat“, – rašoma kreipimesi. Skaityti toliau
Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis laiške šalies premjerui ir parlamento vadovei pažymėjo, kad referendumas dėl rusų kalbos – Latvijos politinio ir ekonominio nestabilumo pasekmė.
Jis paragino visus Latvijos piliečius, kurie referendume ketina balsuoti, kad rusų kalbai būtų suteiktas antrosios valstybinės kalbos statusas, nesielgti taip, siekiant protestuoti prieš atskirų politikų veiklą.
„Kas neigia latvių kalbą, kaip vienintelę valstybinę kalbą, tas neigia ir Latviją“, – sakė prezidentas. Skaityti toliau
Nepriklausomybė, suverenitetas, savarankiškumas… Šiuos žodžius tarsi užkeikimus kartojame kelis dešimtmečius – kartais didžiuodamiesi, kad baigėsi rožinės euforijos metas, kartais nuogąstaudami, kad jie neišreiškia mūsų valstybės brandos, o dažnai ir keiksnodami bei veidmainiškai ilgėdamiesi sovietinių pigios „šlapiankos“ laikų.
Visuomenė marga, nuomonių įvairovė taip pat reiškia demokratiją, ir ta proporcijų tarp „juoda-balta“ kaita rodo, be kita ko, ir pavojingus pokyčius nepriklausomos valstybės raidoje. Skaityti toliau
