Žymos archyvas: Rusija

Lietuvą pasieks dokumentų, susijusių su Oginskių veikla, kopijos iš Rusijos archyvo (0)

Oginskis-tapyba

Birželio 15–19 d. Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve (Maskva) dirbę Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos darbuotojai atrinko dokumentus, susijusius su kunigaikščiais Oginskiais. Keli šimtai šių dokumentų skaitmeninių kopijų netrukus pasieks Lietuvos valstybės istorijos archyvą.

Informacijos ir dokumentų naudojimo skyriaus vyriausioji specialistė Ūllė Damasickienė ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Tamulynas. Buvo peržiūrėtos Rusijos valstybinio senųjų aktų archyvo fondo Nr. 12 „Medžiaga apie Lenkiją ir Lietuvą“ bylos. Kadangi šaltinių apie kunigaikščius Oginskius ir jų veiklą rasta labai daug, apsiribota tik Mykolo Kleopo Oginskio ir jo tėvo Andriaus Ignoto Oginskio gyvenimu ir veikla. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Scenarijus „šliaužiančiajai“ okupacijai parengtas? (3)

1940 m. sovietai apiplėšė ir sunaikino nesipriešinusią mūsų kariuomenę | delfi.lt, archyvo nuotr.

Okupacija (lot. occupatio – užėmimas, laikinas kitos valstybės teritorijos užėmimas ir faktiškas jos valdymas), aneksija (lot. anexio – prijungimas, svetimos valstybės teritorijos prijungimas prie savosios), anšliusas (vok. anschluss – prijungimas) – tai terminai, kurie kelia siaubą mažesnėms tautoms ir primena jų istorinius išgyvenimus.

Agresorius dažnai visas šias „procedūras“ vykdo kartu. Lietuvos patirtis rodo, kad paprastai jas vienija okupacija, dažniausia vykdyta grubia karine jėga, nors kartais (ir iki šiol) motyvuojama kažkokiomis politinėmis ar geopolitinėmis Skaityti toliau

P. Auštrevičius: Vis dar bijoma pripažinti, kad Kremlius ir Vakarams plauna smegenis (0)

austrevicius-liberalai.lt

Europarlamentaras Petras Auštrevičius kritiškai vertina Briuselyje pristatytą naują Europos Sąjungos Veiksmų planą dėl strateginės komunikacijos. Planą Europos Parlamento Užsienio reikalų komitete pristatė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalų ir saugumo politikai Federika Mogerini (Federica Mogherini).

P. Auštrevičiaus vertinimu, šiuo metu parengtas ES veiksmų planas yra nepakankamas ir ne visiškai atspindintis tikrovę. Abejotina, kad toks planas realiai padės siekti keliamų tikslų – įvertinti ir duoti atkirtį Rusijos propagandai ir dezinformacijai pačioje Europos Sąjungoje, o taip pat – dezinformacijai, skleidžiamai ES Rytų partnerystės šalyse (pirmiausia Ukrainoje, Moldovoje ir Gruzijoje). Skaityti toliau

Rusijos Dūmoje – planas panaikinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės pripažinimą (1)

Rusijos Dūmos nuotr.

Rusijos Dūmos deputatai suabejojo, ar Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybes 1991 m. pripažinusi SSRS Valstybės taryba atitiko tuometį pagrindinį šalies įstatymą, rašo „Ria Novosti“.

Teisininkas, Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas teigia, kad tai yra „visiškai niekam nereikalingas kapstymasis po istoriją“. „Kad ir kaip būtų sukurta valstybės institucija, tarptautinės teisės požiūriu visiškai nėra svarbu. Jos sprendimai turėjo pasekmes, kurias tarptautinė bendruomenė suvokė kaip valstybės – Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Tapatybės kaita (I) (6)

Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.

Netikėk ką priešai suoks… reikia būti savimi.
Tautvyda Marcinkevičiūtė, „Rondo“ dainos tekstas

Šios dainos žodžiai vėl tampa svarbūs mūsų besikuriančiai pilietinei visuomenei, o ypač laisvos informacijos sklaidos laikotarpiu, kai melaginga, Lietuvą menkinanti informacija sklinda be mūsų žiniasklaidos tinkamo atkirčio, be mūsų intelektualų plataus ir viešo kalbėjimo.

Kai  atvykę britų intelektualai klausia: „Mums įdomu, kas jūs esate per tauta, kad gyvendami Europos centre iki 13–14 a. sugebėjote būti neapkrikštyti? Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Omonininkų išteisinimas: kokiems dievams meldžiamės? (2)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pernai rudenį į lietuvių kalbą buvo išverstas ir išleistas rusų rašytojo fantasto Viktoro Pelevino groteskinis romanas „Omonas Ra“. Tiesa, pagrindinio knygos herojaus vardas neturi nieko bendro su tuo OMONu, kurį žinome ir kurio kumštį prieš 25 metus patyrėme mes, tačiau neskubėkime to ryšio atmesti.

Omonas Krivomazovas, kaip ir milijonai kitų jaunuolių sovietmečiu, nuo vaikystės svajoja tapti kosmonautu, jis gyvena aklinai užmūrytoje raketoje su nupieštomis durimis, čia, šioje totalitarinėje uždaroje sistemoje, melas nesiskiria nuo realybės, sveikas protas – nuo beprotybės, Skaityti toliau

B. Nemcovo knyga „Maištininko išpažintis“ jau išleista lietuviškai (0)

Knygos viršelis

Leidykla „Gimtasis žodis“ išleido Rusijos opozicionieriaus Boriso Nemcovo knygą „Maištininko išpažintis“.

Rusijoje baudžiava truko keturis šimtus, totorių-mongolų jungas – tris šimtus metų. Per tą laiką susiformavo vergų ir chamų visuomenė. Mūsų šalies istorija neteikė paskatų mylėti žmones. Tai pastebėjo daugelis didžių rašytojų. Puškinas rūsčiajam savo amžiuje „laisvę šlovino, gailestingumo puolusiesiems meldė“. Tolstojus Chadži Murate stebėjosi kariškių, žiūrinėjančių nukirstas priešų galvas, žiaurumu. Galiausiai Berdiajevas pastebėjo, kad „vergystė skatina žiaurumą“. Didieji rusų rašytojai ir mąstytojai suprato, kad mūsų liaudis klusni, o dar ir į savinaiką, į maištus linkusi. Ji garbina žiaurius Rusijos valdovus, kuria legendas apie Skaityti toliau

A. Kubilius: Sprendimas išteisinti omonininkus – sukrečiantis ir absurdiškas (1)

Laisvės gynėjai ant Seimo barikadų | lrs.lt, A. Girdziušo nuotr.

Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus Interviu „Žinių radijo” laidai „Opozicija“

„Žinių radijo“ laidai „Opozicija duotame interviu Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius komentavo Vilniaus apygardos teismo sprendimą išteisinti buvusius omonininkus dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų 1991 m. Pasak jo, toks teismo sprendimas sukrečiantis ir sunkiai suprantamas. Susidaro įspūdis, kad teisėjų kolegija nežino, kad 1991 m. Lietuva vis dar patyrė sovietų okupaciją ir agresiją, dėl kurios žuvo žmonės.

„Nežinau, ar tikrai prokurorams reikia įrodinėti kiekvienoje byloje savaime aiškius istorinius ir tarptautinės teisės dalykus. Skaityti toliau

D. Grybauskaitė: Pasaulis aplink mus nėra taikus (video) (1)

dalia-grybauskaite-lrp.lt-nuotr

Birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime perskaitė metinį pranešimą. Jame, kaip to reikalauja lietuvos Konstitucija, ji apžvelgė padėtį Lietuvoje, valstybės vidaus ir užsienio politiką. Prezidentė savo kalboje daug dėmesio skyrė šalies gynybos ir energetinės nepriklausomybės bei Rusijos agresijos klausimams.

Skelbiame visą Prezidėntės pranešimo tekstą:

Gerbiami Seimo nariai, brangūs Lietuvos žmonės, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip degtinė Rusijos lyderių reitingus kelia (3)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie degtinės naudą ir žalą, kaip ir apie orus bei krepšinį (o pastaruoju metu – ir apie Euroviziją ar Baltijos jūroje nuskendusį lėktuvą), mes žinome viską arba beveik viską. Taip pat nuo seno įsitikinę, kad išskirtinis rusų bruožas – jų pomėgis dievinti „vodką“. Tiesą sakant, jis nėra iš piršto laužtas…

Varžytynės dėl prekės ženklo

Daugiau kaip prieš trejus metus DELFI rašiau, kad Rusijoje atsirado šiems velnio lašams skirta šventė – Rusiškos degtinės gimimo diena. Oficialiai „vodka“ rusų nacionaliniu gėrimu pripažinta 1865-ųjų sausio 31 d. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie naująjį Lenkijos prezidentą, partijų susitarimo projektą ir Euroviziją (video) (0)

abramikiene-penki.tv-nuotr

Šįkart laidoje „Savaitės ppjūvis“ išgirsime atsakymai į tris klausimus. Ką naujo Lenkijos prezidento išrinkimas žada Lietuvai? Komentuoja politologas Ramūnas Vilpišauskas. Kodėl konservatorių netenkina socialdemokratų siūlomas partijų susitarimo projektas? Atsako Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Ko pyksta Jupiteris? Apie Rusijos priekaištus dėl jos atstovės vertinimo Eurovizijos konkurse kalba Lietuvos komisijos narys, prodiuseris Lauras Lučiūnas. Skaityti toliau

Seime bus pristatyta nuotraukų paroda, skirta B. Nemcovo veiklai apžvelgti (0)

2012-nemcovas-seime-lrs.lt-o.posaskovos-nuotr-K100

Gegužės 27 d., trečiadienį, 14.30 val. Vilniuje, Seimo Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) bus atidaryta pirmoji nuotraukų paroda, skirta rusų demokratui Borisui Nemcovui, rėmusiam Baltijos šalių Nepriklausomybės atkūrimą, atminti.

Parodą atvers Seimo narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Parlamentinio forumo už demokratiją pirmininkas Emanuelis Zingeris. Parodos atidarymo renginyje kalbės Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, taip pat žodį tars B. Nemcovo kolegos.

B. Nemcovas lankėsi Seime 2012 m. Parlamentinio demokratijos forumo tarptautinėje konferencijoje. Skaityti toliau

A. Mockevičius. Kodėl Lietuva naudoja Rusijos valdžios metodus: svarbiausia – pigus alkoholis, o visa kita – kaip nors (2)

Arminas Mockevičius | asmeninė nuotr.

Iš Sovietų sąjungos režimo Rusija paveldėjo ne tik teritoriją, struktūras, mąstymą, bet ir alkoholio vartojimo politiką.

Kurie mūsų politikai veikiausiai perėmė „bėdų sprendimo būdą“ iš Sovietų Sąjungos – jie nuolat kalba apie tai, kad reikia mažinti alkoholio akcizus, leisti alkoholio reklamą, leisti prekiauti alkoholiu degalinėse.

Putinas bandė blaivinti Rusiją

Krizių valdymas Rusijoje išliko irgi gana primityvus ir nuspėjamas, pasitvirtinęs dar šių metų pradžioje – buvo pakartota patikrinta Sovietų sąjungos taktika – nutarta sumažinti alkoholio kainą. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Bendra karinė brigada: vėl tampome liūtą už ūsų? (4)

Rusijos vermachtas Ukrainoje

Vladimiras Putinas, griebdamasis Krymo aneksijos ir agresijos prieš Ukrainą, smarkiai pralošė vienu aspektu: jis privertė NATO didinti gynybinius pajėgumus Baltijos šalyse, o pastarosios ne tik puolė auginti savo karinius biudžetus iki reikalaujamų 2 procentų BVP, bet ir telkti bei vienyti gynybines pajėgas, kurti bendras formuotes.

Tarpukariu, kai geopolitinė situacija regione iš tiesų buvo kone adekvati dabartinei, Baltijos valstybės tik deklaravo būtinybę vienyti savo karinius pajėgumus, bet niekada nesiėmė realių žingsnių užsienio ir gynybos klausimais.

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Liberkontroliai ir koloradai – priešininkai ar sugyventiniai? (12)

neuzmirstuole-georgijaus-juostele-alkas.lt-koliazas

Nauji reiškiniai reikalauja naujų sąvokų. Kol nėra deramų lietuviškų atitikmenų, tenka naudotis tarptautiniais žodžiais ir jų vediniais.

Jau prigijo sąvoka „libkonas“, reiškianti liberalą, kuris vaidina konservatorių. Naują prasmę įgavo žodis „koloradas“ – šio juodai-gelsvai dryžuoto vabalo-kenkėjo vardu praminti šiuolaikinės Rusijos ir / arba sovietų santvarkos garbintojai. Laikas įvardyti dar vieną reiškinį. Liberkontrolis – tai libkonas, užsiimantis „trolinimu“, kitaip tariant – erzinimu ir provokavimu, ypač viešose erdvėse. Skaityti toliau

Rusijos ambasadoriui pareikštas griežtas protestas (0)

Aleksandras Udalcovas ir Dalia Grybauskaitė | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr

Užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas balandžio 30 dieną iškvietė Rusijos ambasadorių Lietuvoje Aleksandrą Udalcovą. Jam išsakytas griežtas protestas dėl besikartojančių Rusijos karinio jūrų laivyno veiksmų Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, kuriais, pažeidžiant Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) nuostatas, trikdoma taiki laivyba ir ekonominė veikla.

Balandžio 30 d. Rusijos karinių jūrų pajėgų laivas eilinių Rusijos Baltijos laivyno vykdomų kovinių pratybų metu įplaukė į Lietuvos išskirtinę ekonominę zoną Skaityti toliau

Rusija visaip bando trukdyti Lietuvai tiesti elektros liniją su Švedija (1)

nordbalt_visual_popup_ltRusijos kariniai laivai šiemet jau tris kartus trukdė tiesti elektros liniją su Švedija „NordBalt“, pranešė „Litgrid“. Be to, elektros kabelis, Baltijos jūroje tiesiamas virš Rusijos ir Vokietijos „Nord Stream“ dujotiekio, šiemet pirmą kartą kirto dujų vamzdį.

„Kol kabelis guli Baltijos jūros dugne neįgilintas ir nepaslėptas po smėliu, prie jungties trasos nuolatos budi specialus laivas, turintis įspėti kitus laivus, jei šie prisiartina Skaityti toliau

A. Butkus. Pietų Kaukazas: Kas nutylima (33)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pietų Kaukaze yra trys šalys – Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas. Sovietų laikais šis regionas vadintas Užkaukaze, nes į Rusijos pakraščius žiūrėta pro Kremliaus langus. Rusija šį terminą vartoja ir dabar.

Trumpai apie kiekvieną šalį.

Gruzija. Plotas – 69,7 tūkst. kv. km, gyventojų – 4,4 mln. (2002 m.), iš jų gruzinai sudaro 83,7 proc., armėnai – 6,5 proc., azerbaidžaniečiai 5,7 proc. XX a. gale maždaug 200 tūkst. gruzinų gyveno Rusijoje, apie 900 tūkst. – Irane ir Turkijoje. Vyraujanti religija – krikščionybė (stačiatikiai). Skaityti toliau

Nepavyksta užmegzti ryšio su į TKS paleista krovinį nešančia Rusijos kapsule (video) (0)

„Roskosmos“ nuotr.

Po to, kai raketa „Sojuz“ anksčiau balandžio 28 dieną sėkmingai pakilo iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane, nešdama krovinių kapsulę „Progress M-27M“ į Tarptautinę kosminę stotį, paaiškėjo, kad nugabenti 2,5 tonos krovinio nepavyks, nes pakilo per aukštai ir iki šiol nėra suvaldoma iš žemės.

Valdymo centras Rusijoje du kartus nesėkmingai bandė susisiekti su krovinį nešančia kapsule.

Manoma, kad „Progress“ kapsulė nesuvaldomai sukasi apie savo ašį ir dėl šios priežasties Skaityti toliau

Rusijoje iš sąrašo išbrauktas A. Navalno įsteigtas jungtinis Rinkimų aljansas (0)

Broliai Navalnai. | asmeninė nuotr.

Neprabėgus dviems savaitėms nuo opozicinio Rinkimų aljanso įsteigimo, Rusijos vyriausybė uždraudė jam priklausančią žinomo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno partiją.

Rusijos Teisingumo ministerija tokį žingsnį įvykdė, nes partija esą neįvykdė reikalavimo per šešis mėnesius užregistruoti pakankamai partijos skyrių.

Remiantis galiojančiu įstatymu, partijos turi turėti savo skyrius mažiausiai pusėje Skaityti toliau

Prie Suomijos krantų pastebėtas povandeninis laivas įspėtas sprogmenimis (0)

„Wikipedia“ nuotr.

Šiandien, balandžio 28 dieną, Suomijos kariuomenė panaudojo nedidelius povandeninius sprogstamuosius užtaisus, siekdama perspėti įtariamą povandeninį laivą vandenyse netoli Helsinkio.

Kaip pranešė Suomijos jūrų laivyno atstovas, povandeninis laivas pastebėtas dar pirmadienį, bet šiandien įvykis pasikartojo, todėl buvo imtasi priemonių, norint parodyti, kad laivas yra pastebėtas ir pasišalintų toliau nuo šalies krantų.

Šis incidentas įvyko tvyrant padidėjusiai karinei įtampai su kaimynine Rusija. Skaityti toliau

Turkijos prezidentą užrūstino V.Putino žodžiai apie armėnų genocidą (0)

kremlin.ru nuotr.

Turkijos prezidentą Recepą Tajipą Erdoganą užrūstino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasisakymas apie Turkijos genocidą armėnų atžvilgiu per Pirmajį pasaulinį karą. Rusijos prezidentas tai pavadino tiesiog genocidu.

„Esu labai nusivylęs dėl to, kad V. Putinas žengė šį žingsnį. Tai, kas vyksta Ukrainoje ir Kryme, nepaneigiama. Jie pirma turi paaiškinti, kas vyksta ten, o jau tada kalbėti apie genocidą“, – pareiškė pirmadienį per spaudos konferenciją Turkijos prezidentas.
Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip Hitlerio ir Stalino meilė baigėsi išdavyste (4)

Adolfas Hitleris, Josifas Stalinas | TopFoto/Scanpix DELFI montažas

Prieškario mėsmalėje buvo traiškomi tautų likimai, didelės valstybės papuldavo į ją kaip pagrindiniai ingredientai tuometinių monstrų patiekalui, o mažos – tik kaip prieskoniai. Bet įdomiausia, kad iki paskutinės dienos du mirtini priešai – Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija – smaguriavo prie bendro pietų stalo.

Draugystė gimė dar bolševikų laikais

Mes jau ne kartą rašėme, kad Maskva ir Berlynas nuo pat Adolfo Hitlerio atėjimo į valdžią 1933 m. buvo tarsi tie pragmatiški meilužiai, kurie meilę vienas kitam išpažįsta tik dėl abipusės naudos.

Skaityti toliau

B. Makutinovičių ir V. Razvodovą siūloma nuteisti 12 metų laisvės atėmimo bausme (1)

Sausio 13-oji Lietuvoje_lt.wikipedija.orgBuvusius omonininkus Boleslavą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą siūloma pripažinti kaltais ir jiems skirti 12 metų laisvės atėmimo bausmes jas atliekant pataisos namuose.

Tokia bausmę trečiadienį Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam bylą, pasiūlė valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Alvydas Valiukevičius.

B. Makutynovičius ir V. Razvodovas kaltinami tuo, jog nuo 1991 m. sausio iki 1991 m. rugpjūčio SSRS agresijos Skaityti toliau

Lietuva pasirengusi didinti paramą Ukrainos saugumo ir gynybos reformoms (0)

kam.lt nuotr.

Balandžio 20 d. Kijeve su oficialiai viešintis Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pabrėžė Lietuvos pasirengimą didinti praktinę paramą Ukrainos reformoms saugumo ir gynybos srityje.

„Reformos padėtų kuriant efektyvias ginkluotąsias pajėgas, gebančias apginti nuo agresoriaus“, – sakė ministras J. Olekas susitikime su Ukrainos gynybos ministru Stepanu Poltoraku (Stepan Poltorak). Pasak ministro J. Oleko, reformos taip pat padėtų siekti didesnio visuomenės pasitikėjimo valstybės institucijomis. Skaityti toliau

Sodus siekiama įtraukti į nematerialaus kultūros paveldo registrą (video, nuotraukos) (3)

Sodas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Balandžio 17–18 d. Kultūros ministerijoje vyko tarptautinė konferencija „Sodų tyrimai ir sklaida“.

Sodai yra priskiriami prie paprotinių menų, tačiau šiandien nelabai išpopuliarinta liaudies meno šaka. Kadangi sodai – nykstantys, neilgalaikiai ir trapūs dirbiniai, neypatingai daug sodų eksponatų rasime ir muziejuose. Tačiau dabar juntamas vis augantis susidomėjimas šiais tautinio paveldo šedevrais. Šis Lietuvos kultūros paveldas yra vertinga Baltijos jūros regiono, Europos ir pasaulio kultūros paveldo dalis. Skaityti toliau

G. Vaičiūnas. Kodėl Turkija ir Azerbaidžanas – mums artimesni nei Armėnija (12)

Gintaras Vaičiūnas  | asmeninė nuotr.

Turkija ir Azerbaidžanas šiuo metu mums artimesni nei Armėnija. Šitaip sakydamas rizikuoju sulaukti proarmėniškai nusiteikusiųjų lietuvių nuostabos. Tačiau savąją mintį apginsiu į pagalbą pasitelkdamas mažų mažiausiai tris svarbius argumentus.

Turkija – įtakinga NATO narė

Turkija – įtakinga NATO narė, turinti skaitlingą kariuomenę. Turkija yra svarbi Jungtinių Valstijų partnerė sprendžiant sudėtingus konfliktus musulmoniškuose kraštuose. Todėl turkai – ir mūsų, lietuvių, sąjungininkai. Tuo tarpu Armėnija nėra Šiaurės Atlanto Sutarties Aljanso narė Skaityti toliau

A. Praninskas. Ar Rusija bandys susigrąžinti Baltijos šalis? (26)

scanpix.ee nuotr.

Tai klausimas, į kurį atsakymą turbūt žino tik vienas žmogus. Būtent tai ir kelia didžiausią pavojų.

Sukrėstų visą pasaulį

Kai Rusija aneksavo Krymą ir destabilizavo padėtį Ukrainos rytinėje dalyje, karinė konfrontacija tarp Maskvos ir Vakarų dėl Baltijos šalių tapo visai įmanoma, rašo britų dienraštis „The Financial Times“. Kokiomis aplinkybėmis ji gali prasidėti? Kaip galėtų plėtotis toks konfliktas, ir ko būtų galima laukti tokiam karui pasibaigus? – svarstoma dienraščio paskelbtame nepriklausomo tyrimų centro Skaityti toliau

Lietuvių literatūra pristatoma abejose Atlanto pusėse (0)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Balandžio 8 d. Lietuvos literatūros atstovai išvyko dviem skirtingomis kryptimis, tačiau panašiais tikslais: pristatyti lietuvių autorių kūrybą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Rusijos Federacijoje. JAV balandžio 11-15 dienomis jaunieji autoriai dalyvaus AWP – didžiausioje ir svarbiausioje Amerikos rašytojų ir rašytojų programų asociacijos organizuojamoje konferencijoje ir knygų mugėje, o Maskvoje Lietuvos kultūros institutas ir kiti prie leidinio prisidėję asmenys pristatys naujausią „Inostranaja literatura“ numerį, skirtą lietuvių literatūrai. Skaityti toliau

Rusija grasina Baltijos valstybėms (video) (1)

rusija

Balandžio 2 d. Jungtinės Karalystės dienraštis  pirmadienį pranešė „The Independent“ paskelbė, kad Rusija grasina panaudoti „branduolinę jėgą“ gindama Krymą bei pabrėžė, kad tokios pačios sąlygos, kokios galiojo įsiveržimo į Ukrainą atveju, galioja ir Baltijos valstybėms, NATO narėms.

„The Independent“  remiasi dokumentais, parengtais per Rusijos generolų ir JAV pareigūnų susitikimą, kuriuos, kaip teigiama, matė „The Times“ dienraščio žurnalistai. Juose teigiama, kad  Maskva grasina reaguoti įvairiomis atsakomosiomis priemonėmis – „pradedant branduolinėmis ir baigiant nekarinėmis“ jei NATO nuspręstų siųsti savo pajėgas į Lietuvą, Latviją bei Estiją. Skaityti toliau