Žymos archyvas: Rusija

Č. Iškauskas. Galingųjų vizitai Lietuvoje: Napoleonas, Hitleris, Putinas (2)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos žemę dažnai lankydavo visokie karaliai, diktatoriai, prezidentai ir kt. Vieni – kaip užkariautojai, kiti – siekiantys draugiškų santykių ir teikti paramą. Bet buvo ir yra trečia kategorija pasaulio galingųjų, kurie vengė ir vengia užsukti į mūsų šalį.

Visa naikinantis Napoleono „vizitas“

Kad nenuklystume į ankstesnius laikus, pradėkime nuo Napoleono Bonaparto, kuris tuometinėje carinėje Lietuvoje viešėjo du kartus – pirmą kartą kaip užkariautojas, po pusmečio – gėdingai pralaimėjęs ir bėgantis. 1812 m. birželio 24-ąją jis per Nemuną įžengė į Kauną,

Skaityti toliau

V. Sinica. Vardan koloradų reikalavimų visuomenę kvailina net signatarai (23)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Kovo 23 dieną signataras ir žurnalistas Rimvydas Valatka buvo kviečiamas pasisakyti apie asmenvardžių rašybą nevalstybine kalba studentų vedamoje radijo laidoje. Atsisakęs šio pasiūlymo, grėsusio vieša diskusija su oponentų argumentais, R. Valatka kovo 25 dieną jau per Lietuvos radiją perskaitė savo komentarą ta pačia tema. Pasisakyme, pavadintame „Kodėl buvę Algirdovičiai ir Žygimantasovnos tęsia rusiškų patyčių politiką?“, gerbiamas redaktorius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) dvikalbystės reikalavimų nepildančią Lietuvą prilygino „Rusijos carų ir sovietų politikai“.

Skaityti toliau

Prancūzų žurnalistas P.Buatė: Maskva turi tvirtų ryšių Prancūzijoje (3)

P.Boitet | asmeninė nuotr.

„Maskva turi labai tvirtų ryšių Prancūzijoje“, – antradienį, kovo 24 dieną, Kaune pripažino vienas garsiausių prancūzų žurnalistų Patrikas Buatė (Patrick Boitet), rengiantis tarptautinei politikai skirtą TV laidą „Žvilgsnis į planetą“.

Prestižine Alberto Londreso premija apdovanoto žurnalisto laida siekia parodyti pasaulį tokį, koks jis yra – joje atvirai atskleista šokiruojanti, politiškai nekorektiška realybė neretai sukelia audringas reakcijas ir diskusijas, ypač Izraelio ir Palestinos, Čečėnijos ir V. Putino Rusijos klausimais. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Koloradai gavo per nagus. Kas ne taip? (40)

Alkas.lt nuotr.

Neseniai prasidėjusios kratos Mildos Bartašiūnaitės, Vaido Lekstučio, Žilvino Razmino ir kitų Kremliaus pozicijas transliuojančių asmenų erdvėse sulaukė prieštaringų vertinimų. Vieni džiaugiasi, jog priešiškos valstybės agentai pagaliau gaus, ko nusipelnę, kad jų veikla galimai bus sustabdyta. Kiti būgštauja dėl precedento, galinčio formuoti labai prastas tendencijas – demokratijos, pažiūrų ir žodžio laisvės ribojimus, kas ilgainiui gali vesti link diktatūros. Dėl to priekaištauja ne tik patys koloradai, bet ir įvairaus plauko liberalai – nuo Kęstučio Girniaus iki Artūro Račo. Skaityti toliau

Seimo Užsienio reikalų komitetas išreiškė paramą Gruzijos teritorijos vientisumui (1)

Lietuva GruzijaKovo 25 d. Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje buvo aptartas klausimas dėl Rusijos Federacijos ir jos okupuotų Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio regionų vadinamųjų „sąjungos ir strateginės partnerystės“ bei „sąjungos ir integracijos“ sutarčių pasirašymo.

Komiteto nariai pabrėžė, kad nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. vykusio Rusijos karo prieš Gruziją, kurio metu ir buvo okupuoti šie regionai, visos tarptautinės bendruomenės pastangos siekiant užtikrinti Gruzijos teritorinį vientisumą ir tam inicijuotos Ženevos formato diskusijos nebuvo sėkmingos – Rusija Skaityti toliau

Šalčininkų šauliai mokosi ginti tėvynę Lietuvą (3)

DJI01642-K100

Europos beveik septyniasdešimt metų nevargino agresyvios politikos keliamos teritorinės pretenzijos. Aneksuodama Krymo pusiasalį, Rusija suardė daug metų trukusią ramybę. Daugelis vakarų politikų, puoselėdami nepagrįstas iliuzijas ir nekreipdami dėmesio į aukščiausių rusų politikų paranojiškos psichologijos ypatumus, nenorėjo deramai atsižvelgti į Moldovos, Čečėnijos bei Gruzijos įvykius ir tik Krymo aneksija bei Rusijos sukurstytas pilietinis konfliktas Ukrainos pietryčiuose privertė pagaliau juos imtis agresorių stabdančių realių veiksmų.

Baltijos šalys ir Lenkija, turėdamos didžiulę santykių su Rusija patirtį, visada juto, kad ir prislopusias, tačiau kibirkščiuojančias, negęstančias, iškreiptos agresyvios politinės Skaityti toliau

Rusijoje sužibėjusi aktorė S. Janušauskaitė nepalaiko nei karo, nei Putino sistemos (video) (0)

S.Janušauskaitė | sustabdyta filmo akimirka

Kovo 22 dieną festivalyje „Kino pavasaris“ įvyko viena daugiausia dėmesio sutraukusių premjerų: režisierės Anos Melikyan Rusijoje sukurta drama „Žvaigždė“. Vieną pagrindinių vaidmenų joje atlikusi Severija Janušauskaitė Rusijos kino apdovanojimuose pripažinta geriausia aktore.

„Žiūrėkit, kentėkit. Filmas gali sukelti visas įmanomas emocijas. Pradžioje – neigiamas, erzinančias. Vėliau priešingas. Kiek patys atsiversite, tiek jums patiems bus geriau“, – prieš seansą žiūrovams patarė pati S. Janušauskaitė,

Skaityti toliau

Dokumentinis filmas apie Oršos mūšį (video) (0)

Valdas Rakutis | Kadras iš filmo

Pernai Oršos mūšio 500 metų jubiliejus buvo minimas ypatingomis sąlygomis – 1514 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės laimėta pergalė, kuri sulaikė Rusijos agresiją, priminė 500-ųjų jos metinių aktualijas, nes atsinaujino Rusijos ekspansija Vakarų kryptimi. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar reali Trečiojo pasaulinio karo grėsmė? (8)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vakarų žiniasklaidoje mirga marga prognozių, kad dabartinė situacija Europoje gali sukelti Trečiąjį pasaulinį karą. Dargi spėjama, kad Rusija jį pradės, pasitikdama Pergalės praėjusiame kare 70-ąsias metines.

Niekas nelinkęs gąsdinti žmonių, ypač gyvenančių vadinamosios „pafrontės“ valstybių paribyje, nauju karu, tačiau ir nusiraminti, jog ateina ilgalaikė taika bei ramybė neverta. Skaityti toliau

J. Putinas. Kaip boba diedą durnu padarė (I) (2)

komynistka-sociopatas.com-nuotr

Kadaise, labai seniai, kai buvau entuziastingas žingeidus mokinys, mūsų kaimas buvo pradėjęs šnekėti, kad viena nebejauna, turėjusi ne vieną vyrą moteriškė dar kartą ištekėjusi už gerokai padėvėto bernelio per pirmuosius bendro gyvenimo metus savo sutuoktinį pavertė kvaileliu. Tokios kalbos labai stebino ir kurstė smalsumą. Pagal tuometinį pionierišką gyvenimo supratimą maniau, kad be durnaropių, musmirių, nuodingų uogų ar stiprių tablečių neapsieita. Močiutės paklausus, kuo buvo pagardinta diedo sriuba, ši labai nustebino paporinusi, kad bjauri boba savo diedo nenuodijo, o tiktai nuo ryto iki vakaro kartojo, kad esąs kvailys, žioplys niekam tikęs, kad jam nesiseka ir niekada nesiseks. Bambėjo tą patį per tą patį ištisai, kol žmogelis pavirto durnu. Skaityti toliau

ES vadovai aptarė energetinio, ekonominio ir informacinio saugumo klausimus (0)

Prezidentė dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje | LR Prezidento kanceliarija, R. Dačkaus nuotr.

Energetikos sąjunga sustiprins ir Lietuvos energetinį saugumą

Kovo 19 d. Belgijos sostinėje Europos Vadovų Taryba (EVT) apsvarstė Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl ES energetikos sąjungos sukūrimo. Esminis šios sąjungos tikslas sustiprinti ES politiką 5 svarbiausiose srityse – užtikrinti skaidrų ir saugų apsirūpinimą energijos ištekliais, užbaigti ES vidaus energijos rinką, didinti energetinį efektyvumą, skatinti inovacijas ir atsinaujinančios energetikos plėtrą.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, energetikos sąjunga yra naudinga Lietuvai, nes padidins visos ES energetinį saugumą, užtikrins skaidrius santykius tarp ES šalių ir išorės tiekėjų, sustiprins ES narių tarpusavio solidarumą.

Skaityti toliau

EVT aptars energetinio, ekonominio ir informacinio saugumo klausimus (0)

Europos vadovų taryba | lrp.lt nuotr.

Kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko į Briuselį, kur kovo 19–20 dienomis dalyvaus Europos Vadovų Tarybos posėdyje. ES šalių vadovai aptars padėtį Ukrainoje, ES sankcijas Rusijai, kuriamą Energetikos sąjungą, Europos ekonominę padėtį bei pasirengimą Rytų partnerystės susitikimui Rygoje. Pirmą kartą EVT posėdyje bus kalbama apie Rusijos skleidžiamos dezinformacijos poveikį Europos piliečiams.

Šalių vadovai svarstys Rusijai taikomų sankcijų pratęsimą. Pasak Prezidentės, Rusijos remiamiems teroristams tęsiant kovos veiksmus ir sistemingai pažeidinėjant Minsko paliaubų susitarimus,

Skaityti toliau

Vyriausybė: Arbitraže išsikovoti pinigai iš „Gazprom“ atitektų Lietuvos vartotojams (2)

„Gazprom“ nuotr.

Vyriausybė pradėjo rengtis įgyvendinti galimą Lietuvai palankų Stokholmo arbitražo teismo sprendimą dėl permokos už gamtines dujas iš „Gazprom“ priteisimo. Šiandien, kovo 18 dieną, Vyriausybė pasitarime priėmė protokolinį sprendimą, kuriuo įsipareigojama palankaus Arbitražo sprendimo atveju perduoti gautą naudą Lietuvos vartotojams.

Vyriausybės sprendimu Energetikos ministerijai pavedama parengti siūlymus dėl tinkamiausio būdo, kuriuo vartotojams būtų perduota nauda, bei parengti atitinkamus teisės aktų projektus. Skaityti toliau

P.Urbšys. Kiek kraujo Lietuvos žemelei dar teks sugerti (9)

Povilas Urbšys | Alkas.lt nuotr.

Nutilus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio šventiniam gaudesiui, ausyse tebeaidi įvairių valdžios atstovų žodžiai apie Tautą, Lietuvą ir apie pavojus, kylančius jos Laisvei.

Kovo pradžioje, dar prieš nugriaudžiant šventinėms salvėms, Lietuvos valstybės prezidentė Dalia Grybauskaitė mums ir tarptautinei bendruomenei garsiai pareiškė, kad Baltijos šalims iškilo reali Rusijos grėsmė, todėl jos turi būti pasirengusios savarankiškai atremti atakas mažiausiai tris dienas, kol į pagalbą atskubės NATO sąjungininkai. Skaityti toliau

Rusija įmonių vadovų iš Lietuvos nebelaukia – susirasti darbą jiems bus sunkiau (0)

„Gazprom“ tinklapio nuotr.

Darbo netekusiems aukščiausio lygio vadovams Lietuvoje šiuo metu – ne pats lengviausias metas. Susirasti naują darbdavį vadovaujančias pareigas užimantiems specialistams darosi gana sudėtinga, o dar neseniai vadovus iš Lietuvos mielai samdydavusios Rytų valstybių įmonės mūsiškiams užveria duris. Sumažėjusios galimybės užsienyje lemia aukšto lygio vadovų perteklių mūsų darbo rinkoje – pastebi tiesioginės darbuotojų paieškos žinovai.

„Anksčiau darbo netekę vadovai dairydavosi į Rytų rinkas. Šiuo metu tokių galimybių nebėra“ Skaityti toliau

Po 10 d. dingimo pasirodė V. Putinas (video) (3)

vladimiras-putinas-RT-stopkadras

Kovo 16 d.  prokremliškas „Russia Today“ TV kanalas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti kaip šiandien Sankt Peterburge susitinka Vladimiras Putinas ir Kirgizijos vadovas Almazbekas Atambajevas.

V. Putinas taip pakomentavo žiniasklaidos pranešimus, esą sušlubavo jo sveikata: „Be paskalų būtų nuobodu“.

Oficialiame Kremliaus pranešime skelbiama, kad Rusijos ir Kirgizijos prezidentai ketina aptarti dvišalio  Rusijos bei Kirgizijos bendradarbiavimo stiprinimo būdus,  prekybos ir investicijų klausimus, bendradarbiavimą kultūros ir humanitarinėje sferose, taip pat energetikos srityje.

Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (V) (0)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys. Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA, trečia dalis ČIA, ketvirtas dalis ČIA.

Okupantų nužymėtomis ribomis…

Kovo 11–osios Lietuva atkurta su sienomis, kurias buvo nužymėjusi okupantė TSRS, paskelbus sieną su taip pat socializmą „kuriančia“ Lenkija, kaip TSRS valstybinė siena.       

2013 m. lapkričio 5d. Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje paskelbta, kad “padėtas taškas oficialiai įteisinant visą Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos dokumentaciją”. Pavyzdžiui, portalas „Delfi“ paskelbė: “ Istorinį dokumentą pasirašė abiejų šalių Sienos komisijų pirmininkai – Skaityti toliau

V.P. Balandis. Knygnešiai – permąstant Lietuvos mitus (13)

es-knygnesys-alks.lt-koliazas

Labai smagu matyti Lietuvą ką tik atšventusią jau 25-ąjį savo gimtadienį, ir, panašu, sėkmingai atsiplėšusią nuo sunkios praeities. Visai netrukus po kovo 11-osios ateina ir kita, istorinės praeities minėjimui skirta diena – kovo 16-oji, arba Knygnešio diena. Lietuvai žengiant pirmyn į XXI a., mes galime iš naujo įvertinti mūsų tautinius mitus ir įsitikinimus. Šiuolaikinis išsilavinimas ir modernus mąstymas įgalina ir išlaisvina, ir nėra abejonių, kad dabarties pilietis geba daug geriau suvokti, analizuoti ir strategiškai formuoti savo šalies politines ir ekonomines galimybes, nei galėjo tą padaryti galėjo tūlas, patriotizmo įkaitintas ir pradinio išsilavinimo neturintis XIX a. antros pusės lietuvis. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Pavojingas tandemas, kuris naikina Rusiją (2)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įžūlus cinikas V. Putinas gali džiūgauti. Ilgai visus maustęs apie „žaliuosius žmogeliukus“ Kryme galiausiai pripažino, kad tai iš tikrųjų buvo rusų specnazas.

Daug kalbėjęs apie Krymo gyventojų valios pasireiškimą, galų gale atskleidė, kad tai buvo jo idėja prijungti pusiasalį prie Rusijos. Neigęs, kad pietryčių Ukrainoje kariauja Rusijos kariuomenė, dabar pripažįsta, kad valdyti sunkiąją karinę techniką reikėjo siųsti ir gyvąją jėgą.

Melo kojos kreivos

Skaityti toliau

Latviją pasiekė 120 NATO tankų ir šarvuočių (video) (7)

Rygos mero Nilo Ušakovo "selfis" Rygos uoste iškraunamų tankų fone | www.facebook.com/nil.ushakov nuotr.

Pirmadienį Latvijos sostinę Rygą pasiekė krovininis laivas su JAV karine technika, kuria siekiama sustiprinti Baltijos valstybių saugumą Ukrainoje tebesitęsiančios Rusijos agresijos akivaizdoje.

Rygos uoste šiandien buvo iškrauta 120 karinės technikos vienetų, kuriuos sudaro tankai M1A2 „Abrams“ ir šarvuočiai M2A3 „Bradley“, taip pat kita karinė technika.

Ši technika atvežta vykdant rotaciją NATO operacijos „Atlantic Resolve“ rėmuose. Po rotacijos JAV armijos antrąjį kavalerijos pulką Latvijoje pakeis trečiosios pėstininkų divizijos pirmoji brigada, kuri čia planuoja pasilikti tris mėnesius. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip įrodėme Tėvynės meilę? (0)

lietuvos-kariuomenes-paradas-katedros-aiksteje-1939-m-lapkricio-15-organizacijos nuotr

Tėvynės meilė, patriotizmas, valstybės gynimas… Kokie gražūs žodžiai! Ta karta, kuriai šios sąvokos buvo įaugusios į kraują, jau vos slenka, pasiramsčiuodama lazdele.

Vidurinioji – jų vaikai ir anūkai – užsiėmusi verslu ir dėl visa ko perka namus Vakaruose, pinigus perveda į užsienio bankus. Jaunimas sprunka uždarbiauti, ir apie jokį Tėvynės gynimą nė galvoti nenori… Kas belieka? Kariuomenė? Šauktiniai, kurių keli tūkstančiai po šešerių metų pertraukos „loterijos“ tvarka įsilies į ginkluotųjų pajėgų gretas?

Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie nepriklausomybės atkūrimo 25-metį ir apie galimus pokyčius Rusijoje (video) (4)

algirdas-saudargas-penki.tv-stopkadras

Šioje laidoje politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas su Signatarų klubo prezidente Birute Valionyte kalbasi apie nepriklausomybės atkūrimo 25-metį ir šiai progai skirtą tarptautinę konferenciją „25 metai laisvės. Patirtis ir perspektyvos“.

Apie galimus demokratinius pokyčius Rusijoje po tragiško įvykio Maskvoje kalbamasi  su europarlamentaru, buvusiu užsienio reikalų ministru Algirdu Saudargu.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“ bei portaluose www.alkas.lt ir www.veidas.lt. Skaityti toliau

R. Murmokaitė: Rusija sukėlė karą Ukrainoje ir jo pabaiga yra Rusijos rankose (video) (1)

Raimonda Murmokaite | twitter.com nuotr.

Lietuvos prašymu kovo 6 dieną sušauktame JT Saugumo Tarybos posėdyje Lietuvos nuolatinė atstovė JT ambasadorė Raimonda Murmokaitė teigė, jog Ukrainos žmonėms pakanka tarptautinės bendruomenės kalbų ir laikas savo poziciją įrodyti darbais – Rusija sukėlė ir remia šį karą, kurio pabaiga yra Rusijos rankose.

Lietuvos atstovė ragino Rusiją įgyvendinti 2014 m. rugsėjį ir 2015 m. vasarį Minske pasiektus susitarimus.

„Įgyvendinant šiuos susitarimus visi sulaikytieji, įskaitant Ukrainos pilotę Nadežda Savčenko, kuri virš 80 dienų praleido badaudama, turi būti paleisti.

Skaityti toliau

Maskvoje atsisveikinama su Borisu Nemcovu (video) (0)

Borisas Nemcovas | wikipedia.org nuotr.

Kovo 3 d. Maskvoje vyksta atsisveikinimas su nužudytu Rusijos opozicijos lyderiu Borisu Nemcovu.

Buvusio Rusijos vicepremjero ir ilgamečio V. Putino kritiko palaikai 9 val. buvo pašarvoti Andrejaus Sacharovo žmogaus teisių centre. Čia iki 13 val vyks atsisveikinimas su politiku. 14.30 val Velionis bus palaidotas Maskvos Trojekurovo kapinėse.

Laidotuvėse dalyvauja B. Nemcovo 87 metų motina ir artimiausi politiko bendražygiai Ilja Jašinas bei Michailas Kasjanovas.

Skaityti toliau

S. Žadanas: Apie karą ir mirtį reikia rašyti kitaip (video) (0)

Serhijus Zadanas_literaturairmenas.lt

Serhijus Žadanas – žymus poetas ir originalus prozininkas, naujosios ukrainiečių literatūros simbolis ir pasididžiavimas. Jo kūryboje puikiai atsiveria mūsų sudėtingos epochos dvasia; romanai „Depeche Mode” ir „Anarchy in the Ukr” išversti į lietuvių kalbą. Pats Žadanas Lietuvoje pirmą kartą lankėsi 2001 m. Su Serhijumi asmeniškai kalbėjausi dar 1995 m. – per jaunųjų poetų suvažiavimą mudu gėrėme degtinę vieno mūsų draugo viešbučio numeryje. Praėjus beveik 20 metų daug kas pasikeitė – ir mudviejų gyvenimuose, ir ukrainiečių literatūroje, ir pačioje Ukrainoje. Vasario 10–11 d. S. Žadanui viešint Lietuvoje antrąsyk, sėdėdami „Mint Vinetu” knygyne, turėjome ką aptarti… Skaityti toliau

Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis: NATO turi keisti savo požiūrį į gynybos planavimą (0)

Vaidotas Urbelis.kam.lt

Vasario 24-26 d. Oberamergau (Vokietijoje) vykusiame kasmetiniame NATO gynybos planuotojų simpoziume Krašto apsaugos ministerijos politikos direktorius Vaidotas Urbelis pabėžė, kad NATO privalo keisti savo požiūrį į perdislokuojamas pajėgas.

„Iki šiol mūsų strategija rėmėsi principu, kad visos NATO pajėgos turi būti persdislokuojamos ir gebančios kautis bet kuriame pasaulio taške. Rusijos agresija Ukrainoje parodė, kad šalims, besiribojančioms su Rusija, gali prireikti pajėgų, kurie atspindi vietinius poreikius,“ –  sako V. Urbelis. Skaityti toliau

B. Nemcovo atminimas Vilniuje buvo pagerbtas eisena (nuotraukos) (0)

B. Nemcovo atminimas Vilniuje buvo pagerbtas eisena | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kovo 1 d. Vilniuje, tuo pačiu metu kaip ir Maskvoje, įvyko eisena skirta nužudytam Rusijos opozicijos lyderiui Borisui Nemcovui atminti.

14 val. eiseno dalyviai  nuo Rusijos ambasados (Latvių g. 53) patraukė link Lukiškių aikštės.  Eisenos dalyviai nešė Lietuvos, Rusijos, Ukrainos vėliavas, rankose laikė nuotraukas su B. Nemcovo atvaizdais ir plakatus kritikuojančius V. Putino valdžią.

Nors eisenai aoficialaus leidimo iš Vilniaus miesto savivaldybės prašyta nebuvo, tačiau policija jokių trukdžių nedarė. Policijos atstovų duomenimis eisenoje dalyvavo apie  apie 300 žmonių. Skaityti toliau

Maskvoje vyks gedulo eitynės B. Nemcovui pagerbti (tiesioginė transliacija) (6)

Borisas Nemcovas | wikipedia.org nuotr.

Kovo 1 d. Rusijos valdžios opozicija Maskvos centre surengs eitynes skirtas pagerbti nužudytąjį opozicijos lydėrį Borisą Nemcovą.

Vasario 28 d. ant tilto netoli Kremliaus, kur buvo nušautas B. Nemcovas, tūkstančiai žmonių dėjo gėles ir degė žvakes.

Maskvos valdžia davė sutikimą eitynėms kuriose leista dalyvauti iki 50 tūkstančių žmonių. Eisenos dalyviai pradės rinktis 13 val., o pati eisena prasidės 14 val. nuo Kitai-Gorodo per Moskvoreckajos krantinę, per Didyjį ir Mažajį Moskvoreckajos tiltą kur  vasario 27 d. buvo nušautas opozicijos lyderis.

Skaityti toliau

UNESCO ekspertų misija paneigė Rusijos „atrastas“ grėsmes Kuršių nerijai (0)

svyturys_am.lt

Prieš porą dienų Lietuvą pasiekė UNESCO Pasaulio paveldo centro raštas su ekspertų misijos išvadomis apie padėtį Kuršių nerijoje. Ši misija vyko mūsų šalies kvietimu, siekiant paneigti Rusijos Federacijos nuolatinės atstovės prie UNESCO Eleonoros Mitrofanovos skundus Pasaulio paveldo centrui apie grėsmes šiai UNESCO saugomai teritorijai, kurias neva kelianti Lietuva. Tokioms grėsmėms priskirta suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba, Klaipėdos jūrų uosto plėtra, ketinimai tiesti kabantį tiltą per Kuršių marias į neriją. Skaityti toliau

D. Stancikas. B. Nemcovo auka pagreitins rusų pavasarį (3)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Boriso Nemcovo nužudymas savo dvasia ir svarba kažkuo panašus į 1991 m. rugpjūčio pučą ir todėl gerokai pagreitins Vladimiro Putino diktatūros ir Rusijos imperijos pabaigą. Kaip tuomet, po Medininkų žudynių ir nepavykusio pučo, galutinai griuvo Sovietų Sąjunga.

Ir čia nebe taip svarbu, kieno užsakymu nušautas Borisas Nemcovas: ar paties V. Putino, ar kažkieno, esančio šalia jo, ar su V. Putinu konkuruojančių, jį spaudžiančių komunistų kartu su kariniu elitu.

Penkiolika metų kruopščiai kurto V. Putino – demokrato įvaizdis (o juk tiek daug tam įvaizdžiui paaukota, juk vien dėl jo V. Putinas vienai kadencijai, tegul ir formaliai, atsitraukė nuo prezidento posto – neva demokratinėje V. Putino Rusijoje viskas vyksta Skaityti toliau