Penktadienį, gruodžio 6 d., Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius Sočyje vykusiame susitikime su Vladimiru Putinu pasirašė strateginį susitarimą su Rusija, kuris apima ir įsipareigojimą prisijungti prie posovietinėje erdvėje kuriamos Muitų sąjungos.
Tokią informaciją vakar socialiniame tinkle Twitter paskelbė žymus britų žurnalistas, savaitraščio „The Economist” redaktorius Edvardas Lukasas (Edward Lucas), Rytų Europos temomis nuosekliai rašantis dar nuo 1986-ųjų. Skaityti toliau
Šių metų pradžioje žurnalistas Polas Salopekas leidosi į neįtikėtiną kelionę – pėsčiomis per septynerius metus nukeliauti nuo Afrikos iki Ugnies žemės Pietų Amerikoje. Sekdamas žmonių protėvių pėdomis, vyras planuoja įveikti 33 tūkst. kilometrų.
Metams baigiantis žurnalistas įveikia pirmąjį kelionės etapą, kuris baigiasi Amane (Jordanijoje), o savo pirmaisiais išgyvenimais, atradimais ir patirtimis dalinasi su gruodžio mėnesio numerio „National Geographic Lietuva“ skaitytojais. Skaityti toliau
Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus kalba, pasakyta spaudos konferencijoje 2013-11-25 d.
Artėjant Rytų kaimynystės Vilniaus viršūnių susitikimui, sumaišties, kaip ir buvo prognozuota, daugėja. Ukrainos Vyriausybės sprendimas sustabdyti Ukrainos pasirengimą Asociacijos sutarties pasirašymui ir prieš tokį sprendimą protestuojančios šimtatūkstantinės demonstracijos Kijeve yra tik du tokios sumaišties karščiausieji epizodai.
Akivaizdu, kad didžiausią sumaištį kelia šiandieninės Rusijos valdžios totalinis pasipriešinimas tokios sutarties pasirašymui, Skaityti toliau
Šiandien, lapkričio 21 dieną, Ukrainos vyriausybė nurodė nutraukti pasiruošimą prekybos ir politikos sutarties pasirašymui su Europos Sąjunga per šį mėnesį vyksiantį viršūnių susitikimą Vilniuje. Taip buvo paskelbta per Vyriausybės interneto svetainę.
Ukrainos vyriausybė pasiūlė sukurti trišalę Ukrainos, Europos Sąjungos ir Rusijos prekybos komisiją, kuriai neprieštarauja ir Rusija.
Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ketvirtadienį, būdamas Austrijoje, pažadėjo, Skaityti toliau
Lapkričio 14 d., Seime vykusios Vyriausybės valandos metu, opozicijos Seimo vadovas Andrius Kubilius paklausė Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus, kaip jis vertina, tai, kad valdančiosios koalicijos partnerė Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), kaip rašoma spaudos agentūros BNS paskelbtoje pažymoje, „derina savo veiksmus ne su Briuseliu, o su Kremliumi“:
„VSD duomenis, pernai Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdyboje yra lankęsi LLRA bei Lietuvos rusų sąjungos atstovai“. Skaityti toliau
1920 spalio 9 d. Lenkijos kariuomenė vadovaujama Lenkijos generolo Želigovskio okupavo dalį Lietuvos ir Baltarusijos žemių ir įkūrė Vidurio Lietuvos Respublika (lenk. Republika Litwy Środkowej), kuri gyvavo iki 1922 kovo 22 d.
Vidurio Lietuvos Respublikos istorija Lietuvoje ir Lenkijoje yra paversta istorijos klastote.
Šią istorijos klastotę yra išplėtojęs Lietuvių kilmės JAV mokslininkas, pasivadinęs save istoriku Alfredas Erichas Sennas teigdamas Skaityti toliau
Ilgą laiką elektros energijos importą iš trečiųjų šalių dirbtinai ribojusiems tinklo operatoriams leidus importuoti daugiau elektros energijos iš Rusijos, jos kaina visą savaitę Lietuvoje ir Latvijoje mažėjo, o sekmadienį – net tapo vienoda visose Baltijos valstybėse ir priartėjo prie kainų Skandinavijos šalyse, praneša AB „INTER RAO Lietuva“.
„Tinklo operatoriai sudarė galimybę importuoti trūkstamą elektros energiją iš trečiųjų šalių, todėl visą praėjusią savaitę elektros rinkoje matėme aiškią tendenciją: Skaityti toliau
Aiškėja priežastis, kuri galimai iššaukė Rusijos embargą lietuviškiems pieno produktams. Tikėtina, kad tai – Lietuvos embargas rusiškai elektrai, kurį mūsų šalis įvedė pirmoji.
Juk Lietuvos, Latvijos ir Estijos susitarimą dėl elektros formaliai galima laikyti karteliniu, užkirtusiu kelią rusiškam produktui.
Pagalvokime, ar šių įvykių šviesoje įtikinamai atrodys Lietuvos pareigūnų pasipiktinimai Rusijos veiksmais Europos Komisijai, kurios pagalbos viliamasi sulaukti? Skaityti toliau
Spalio 22 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys dr. Mantas Adomėnas pateikė nutarimo projektą 2014-uosius paskelbti Oršos mūšio metais. Nutarimo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad 2014 metų rugsėjo 8 d. sukanka 500 metų, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė laimėjo istorinę pergalę Oršos mūšyje ir apgynė Lietuvos žemių vientisumą nuo Rusijos ekspansijos.
Anot projekto autoriaus, šis siūlymas leidžia aktualizuoti šį reikšmingą Lietuvos istorijos įvykį ir mūšyje dalyvavusių LDK bei Abiejų Tautų Respublikos tautų – lietuvių, baltarusių, ukrainiečių, lenkų bendradarbiavimą užtikrinant laisvės, Skaityti toliau
Kitaip nei kolega Marius Laurinavičius, tikiu, kad pastarojo meto neva skirtingų Rusijos valdininkų ir organizacijų prieš Lietuvą nukreipti veiksmai bei pareiškimai nėra padriki ir atsitiktiniai, o tikrai yra koordinuojami mafijinės valstybės centro – Kremliaus.
Lietuvos reakcijos į daugiaplanį Rusijos spaudimą apnuogino mūsų valstybės valdymo ir strateginio mąstymo problemas, tačiau sykiu parodė, kad vyksta teigiama vertybinė ir kartų kaita: tvirtėja valstybiškai nusiteikęs elitas, kuris nebelinkęs manyti, kad real politik principas galėtų būti vienintelis mažos valstybės kelias. Skaityti toliau
Premjeras Algirdas Butkevičius šiandien, spalio 17 dieną, pranešė, kad gavo žinią trumpąją SMS žinutę, jog į Lietuvą atvyksta trys Rusijos vartotojų teisių tarnybos „Rospotrebnadzor“ ekspertai, kurie susitiks su Lietuvos atstovais dėl pieno produktų eksporto į Rusiją klausimo.
Kaip žinoma, Rusija riboja lietuviškų pieno gaminių įvežimą į savo rinką, Lietuvos politikai ir ekspertai vertina tai kaip politinį spaudimą dėl Rytų partnerystės. Skaityti toliau
Spalio 18 dieną Sankt-Peterburge vyks Energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus ir „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojo Aleksandro Medvedevo susitikimas.
Spalio 16 dieną Energetikos ministerija gavo „Gazpom“ laišką, kuriame Lietuvos pusė kviečiama tęsti dialogą, aptariant Lietuvos pateiktus pasiūlymus, ir suderinti abiejų pusių pozicijas bei galimus tolimesnius žingsnius.
Derybų su „Gazprom“ grupės vadovas J.Neverovičius anksčiau pripažino, jog kol kas Lietuva ir su šia įmone neranda sutarimo. Skaityti toliau
Informacinio ir prekybinio Rusijos vykdomo karo prieš Lietuvą kontekste pagaliau viešojoje erdvėje pasigirdo balsų, teigiančių, kad didžioji politika yra visa apimanti: ir kultūrą, ir ekonomiką, ir kitas sferas. Pritardamas šių žodžių autoriui Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariui, humanitarinių mokslų daktarui Mantui Martišiui, vis dėlto drįsiu suabejoti, ar šiuo atveju tai yra tik Lietuvos kultūros ministerijos nesuvokimo klausimas.
Išties nuo pat pirmos mūsų liaunos valstybės Nepriklausomybės paskelbimo dienos didžioji kaimynė nepaliko lietuvių be „rūpesčio“ ir rodomo dėmesio nė vienos akimirkos: ar tai būtų „kalašnikovo“ buožių smūgiai ir tankų vikšrai, ar ekonominė blokada, Skaityti toliau
Šiandien (spalio 14 d.) Vilniaus apygardos administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimia trims mėnesiams sustabdė Pirmojo Baltijos kanalo (BPK) retransliavimą Lietuvos teritorijoje.
Kaip žinia spalio 9 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) nutarė įpareigoti Lietuvos jurisdikcijai priklausančius retransliuotojus laikinai, trims mėnesiams, sustabdyti PBK programą sudarančių ne Europos Sąjungos šalių laidų retransliavimą Lietuvoje. Tuo pačiu LRTK kreipėsi į teismą prašydama įteisinti šį komisijos sprendimą. Teismas tai ir padarė. Skaityti toliau
Spalio 15 d. 10:30 val. Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila Seime surengė spaudos konferenciją „Ką dar aukosime ant Lietuvos pardavimo aukuro?“
Dvejus metus drauge su 1991 m. sausyje Laisvę gynusiais savanoriais Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila siekė, kad Lietuvos Respublika teisiškai įvertintų Algirdo Paleckio ir jo vadovaujamos partijos bendrą veiklą drauge su Rusija prieš Lietuvos Respubliką, spaudos konferencijose Seime nekartą perspėjo, kuo tai gali baigtis. Signataras klausia: ar tik dabar, po Pervyj Baltijskij kanal TV laidos, atsipeikėjome? Ar tikrai atsipeikėjome ir susivokėme, kas vyksta? Skaityti toliau
Kas gali paneigti, kad 1920 m. santykiai su bolševikine Rusija buvo bene geriausi per visą kaimynystės su šia nenuspėjama valstybe istoriją? Tas santykių kontrastas ypač išryškėja šiandien, kai Vladimiro Putino Maskva su Lietuva elgiasi lyg tas belangės „vierchas“, versdamas silpnesnįjį valyti jo batus, plauti „parašą“ ar teikti jam vulgaresnius malonumus…
Neidealizuojant 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje pasirašytos sovietų Rusijos ir Lietuvos taikos sutarties (apie ją rašiau per jos 90-ąsias metines), galima tvirtinti, kad tai buvo pavyzdys, kaip reikia konstruoti santykius tarp valstybių ne tik tais sudėtingais karų ir revoliucijų laikais, bet ir šiandien. Tiesa, daugeliui istorikų toks vertinimas atrodys pernelyg tiesmukas, neatsižvelgiant į sudėtingas to meto geopolitines aplinkybes, bolševikinės Rusijos interesus, Skaityti toliau
Spalio 11 d. Lietuvos ambasadorius Rusijoje Renatas Norkus pranešė jog susitiko su Rusijos muitinės tarnybos vadovu Andrejum Beljanovu ir buvo jo patikintas, kad prezidento Vladimiro Putino įsakymu sugriežtinta patikra Lietuvos vežėjams yra panaikinta tiek Lietuvos ir Rusijos pasienyje, tiek ir Rusijos vidinėse muitinėse.
Pasak R.Norkaus, Rusijos muitinės vadovas taip pat pažymėjo, jog tie krovininiai automobiliai, kurie dar nepraėjo patikros Rusijos muitinėje iki patikros atšaukimo ir yra vis dar nepraleisti, esą netrukus bus praleisti. Skaityti toliau
Spalio 10 d. Kultūros ministras Šarūnas Birutis susitiko su Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vadovu Edmundu Vaitiekūnu, kuris ministrą supažindino su komisijos sprendimu dėl „Pervyj baltijskij kanal“ (PBK).
Komisijos pirmininkas ministrą informavo, kad vykdydama elektroninių ryšių tinklais retransliuotojų televizijos programų stebėseną komisija nustatė, jog 2013 m. spalio 4 d., PBK rodytoje programoje „Žmogus ir įstatymas“ paskleista neapykantą kurstanti ir tikrovės neatitinkanti informacija apie 1991 m. sausio 13 d. įvykius Lietuvoje, tyčiojamasi iš Lietuvos žmonių, niekinamas kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas. Skaityti toliau
Spalio 11 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentę, Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos šioje organizacijoje narę Viliją Aleknaitę-Abramikienę nustebino ESBO atstovės žiniasklaidos laisvei Dunjos Mijatovič (Dunja Mijatović) išreikšta kritiška nuomonė dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimo trims mėnesiams suspenduoti kanalo „Piervyj Baltijskyj kanal“ programas Lietuvoje. Seimo narė mano, kad tokią išvadą D.Mijatovič padarė dėl informacijos trūkumo, todėl artimiausiu metu V.Aleknaitė-Abramikienė jai ketina išsiųsti laišką, kuriame paaiškins Lietuvos poziciją. Skaityti toliau
Spręsti problemų su Rusija į Maskvą ketvirtadienį išvyksta buvęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje, premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas Antanas Vinkus.
Kaip „Žinių radijui“ teigė A. Butkevičius, A. Vinkus į Maskvą išvyksta ketvirtadienio vidurdienį. Maskva numačiusi daug jo susitikimų.
Lietuvoje pieno ūkis – viena svarbiausių žemės ūkio šakų. Daugiau kaip pusė viso supirkto pieno, perdirbto į įvairius pieno produktus, yra išvežama iš Lietuvos. Skaityti toliau
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su viešnage Lietuvoje baigiančiu Danijos sosto įpėdiniu Princu Frederiku susitiko oficialių pusryčių. Šalies vadovė Princą vaišino lietuvišku sūriu ir savo bičių medumi.
Šiuo metu Rusija neįsileidžia pieno ir mėsos produktų iš Lietuvos, taip pat visą mėnesį taikė neproporcingas priemones Lietuvos vežėjams. Lietuvą palaiko Europos Komisija (EK) ir Europos Parlamentas (EP). Skaityti toliau
Spalio 9–12 dienomis Maskvoje vykstančioje tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Auksinis ruduo 2013“ Lietuvos žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jau aštuntąjį kartą įrengė Lietuvos ekspoziciją, kurioje pristatyta tautinio paveldo ir pagrindinių šalies mėsos bei pieno eksportuotojų į Rusiją produkcija.
ŽŪM ir Lietuvos politikų, verslininkų delegacija atvyko ne vien pasižiūrėti, ką kitos šalys yra pasiekusios žemės ūkyje, bet ir dalyvauti tarptautiniame forume, užmegzti artimesnius dalykinius kontaktus, pasikalbėti apie stringantį pieno produktų eksportą į Rusiją. Skaityti toliau
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiandien, spalio 9 dieną, nurodė Rusijos federalinei muitinei atšaukti sustiprintą muitinės kontrolę prie Rusijos ir Lietuvos sienos ir nuo spalio 10 dienos pereiti į kasdienį režimą, taip pranešama Rusijos muitinės tinklapyje „customs.ru“.
Pranešama, kad pastaruoju metu sustiprinta muitinės kontrolė Rusijos ir Lietuvos pasienyje buvo dėl pažeidimų iš Lietuvos importuotojų ir pervežėjų pusės. Skaityti toliau
Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas apsilankė Maskvoje vykstančioje parodoje „Auksinis ruduo“, kur savo gaminius pristato ir Lietuvos gamintojai.
Prie iškabos jis trumpam stabtelėjo, tačiau paragauti lietuviškų produktų nesusigundė, bet palinkėjo sėkmės, kaip ir kitiems aplankytiems dalyviams.
Pasak Žemės ūkio ministerijos atstovės spaudai Ramunės Visockytės, D.Medvedevas vos per pusvalandį turėjo apeiti 25 šalių stendus. Skaityti toliau
Rusijos muitinė pirmadienį, spalio 7 dieną, gavo šalies vartotojų teisių gynimo tarnybos „Rospotrebnadzor“ vadovo Genadijaus Oniščenkos nurodymą stabdyti Lietuvos pieno įmonių produkcijos įvežimą ir persiuntė šią informaciją regionams, BNS patvirtino Rusijos muitinės atstovas.
Kol kas uždraustas tik pieno produktų įvežimas, nors kritikos susilaukė ir mėsos bei žuvies produkcija. Skaityti toliau
Rusijos blokada lietuviškiems produktams jau ne tik gandų lygyje, o apie šios sprendimo padarinius kalbėjęs banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad nereikia nei veiksmų, užtenka neigiamų atsiliepimų, kurie lygiai taip pat atsiliepia Lietuvos, kaip patikimo partnerio, įvaizdžiui prieš kitas valstybes – tiek transporto, tiek maisto produktų sektoriuose. „Juk matydami tokią situaciją, kitų šalių verslininkai gali nutarti samdyti tiek Lenkijos, tiek Latvijos, tiek pačios Rusijos transporto įmones prekių pervežimui“.
„Visas šis teatras – politiškai motyvuotas ir su Rusijos ekonomine padėtimi jo nesiečiau. Skaityti toliau
Dar oficialiai nepatvirtintais duomenis, Rusija sustabdė lietuviškų pieno gaminių įvežimą. Apie galimus Rusijos motyvus kalbėjęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius sakė, „šią minute – viskas gandų lygyje, nes jokių oficialių pranešimų iš Rusijos nesame gavę. Apie tokį Rusijos sprendimą sužinojau iš žurnalistų ir internetinių portalų, o tokio sprendimo priežasčių versijos net septynios. Visos jos labai skiriasi“, – „Laisvajai bangai“ sakė pašnekovas.
Apie tai, ko galėtų imtis tarnyba susidarius tokiai situacijai, J.Milius atsakė, kad tai beprecedentis atvejis, todėl imtis standartinių veiksmų tarnyba negali, nes tam neturi oficialaus pagrindo, o iki šiol buvusius atvejus pavadino „civilizuotais“, „gaudavome oficialų raštą, kuriame išvardindavo pažeidimus. 10 dienų tikrindavo partijas ir jei nepasitvirtindavo, apribojimus nuimdavo, jei pasitvirtindavo Skaityti toliau
Infocentras „Finugor“ paskelbė išskirtinį interviu su Aleksandru Trifonovu – Maskvos politologu, etnografu ir žurnalistu. Lygiai prieš dešimt metų – 2003 metų spalio 2 dieną – jis pradėjo populiarinti merių etnokultūrinio paveldo temą. Dabar jau išnykusi finougrų gentis tokiu pavadinimu iki slavų kolonizacijos gyveno vidurio Rusijoje, į šiaurės rytus nuo baltiškos rytų galindų genties ir dabartinio Maskvos miesto. Nuo A.Trifonovo straipsnių pradėjo vystytis „naujųjų merių“ judėjimas. Šiame interviu ne tik apibūdinama dabartinė judėjimo būklė, raidos perspektyvos, bet paliečiami ir gilesni klausimai: Skaityti toliau
Šioje „Penki TV“ apžvalginėje laidoje „Savaitės pjūvis“ laidos vedėjas, apžvalgininkas Česlovas Iškauskas su NORDEA banko ekonomistu Žygimantu Mauricu kalbasi apie tebesitęsiantį Rusijos ekonominį spaudimą Lietuvai. Ar jis turi politinį atspalvį? Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas Stašinskas kalba apie galimybę sugrąžinti šalyje mirties bausmę.
Daugiau laidų ir straipsnių galite rasti www.iskauskas.lt bei „Penki TV“ kanalu „YouTube“ ir portale www.alkas.lt. Skaityti toliau
Stiprėjant Vladimiro Putino vienvaldystei, Rusijoje vis labiau girdisi Michailo Gorbačiovo ir Boriso Jelcino kritika. Vienas pliekiamas už tai, kad inicijavo SSRS iširimą, kitas – kad diskreditavo sąvokas „demokratija“ ir „reformos“. Pirmasis prieš metus išleistoje knygoje „Vienas su savimi“ neigiamai vertina antrąjį už „asmeninės valdžios ir šeimos valdžios režimo“ įteisinimą, už neapgalvotą privatizaciją, kuri skatino socialinę nelygybę, už Čečėnijos karą ir veiksmus prieš parlamentą 1993-siais. Tuo tarpu V. Putinas „perestrojkos“ lyderiui pernai grubiai atkirto, kad jis geriau turėtų palaikyti liežuvį už dantų.
Kai tankai grįžo iš bulviakasio…
Vienu žodžiu, Rusijoje šio kalbos padargoniekas už dantų nelaiko, o pastaruoju metu, artėjant Baltųjų rūmų šturmo Maskvoje 20-mečiui, kai kuriems, jaučiantiems ir skatinantiems nostalgiją Sovietų Sąjungai, jis iš viso atsipalaidavo. Skaityti toliau
