Žymos archyvas: Rusija

Juozaitis kreipėsi į VRK: LRT atsisako suteikti man atsakymo teisę (11)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, S. Paškevičiaus nuotr.

Gegužės 8 d. kandidatas į Prezidentus Arvydas Juozaitis pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), kuriame prašoma įpareigoti LRT radiją suteikti jam atsakymo teisę dėl LRT išplatintos melagingos informacijos. A. Juozaičio teigimu, šią teisę jam suteikia Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas. Kandidatas į Prezidentus kaltina LRT šių metų balandžio 23 d. per Lietuvos Radijo I-osios programos laidą „Ryto garsai“ apie jį paskleidus tikrovės neatitinkančias ir jo garbę bei orumą žeminančias žinias. Skaityti toliau

„Alternatyva Vokietijai“ paneigė LRT paskleistą dezinformaciją. Juozaitis dėl LRT kreipėsi į prokuratūrą (1)

Arvydas Juozaitis Bundestage | Alkas.lt nuotr.

Gegužės 7 d. Vokietijos partija „Alternatyva Vokietijai“ (Alternative für Deutschland, AfD) oficialiu raštu kategoriškai paneigė Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) paskleistą informaciją, esą, ši partija su kurią palaiko ryšius kandidatas į Lietuvos Prezidentus Arvydas Juozaitis, yra prorusiška ir pripažįsta Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ar kaip nors pasisako už ją.

Gegužės 7 d. A.Juozaičio rinkimų štabas gavo politinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ oficialų laišką, kuriame rašoma:  Skaityti toliau

G. Mažeikis. Baltarusija ir jos suverenumas (25)

VDU prof. Gintautas Mažeikis | Asmeninio albumo nuotr.

Ar tikrai Baltarusija yra silpna savo santykiuose su Maskva? Vargšelė, kurią reikia gelbėti? Būtent taip mes ją dažniausiai vaizduojame ir todėl labai mažai suvokiame. Su Kremliaus drakonu /em>gali žaisti tik įgudęs ir labai stiprus nomenklatūrininkas. Sovietų Sąjungą nuo 1953 m. valdė ne tik generaliniai sekretoriai, bet ir aparatas, nomenklatūros klasė. Po 1991 m. Rusiją kurį laiką bandė valdyti oligarchai, po to – saugumas (FSB), o šiandien, ir tai gana ryšku, – vėl nomenklatūrinis aparatas, kuriam Kremlius yra ne pats palankiausias režimas. O A. Lukašenka nomenklatūrinio aparato veikimo principus išmano gerai: jis gerbia nomenklatūros klasės diktatūrą ir niekada nesikėsina į jos gyvybę, Skaityti toliau

Maskvoje Lenino gimimo dieną ant jo paminklo pritvirtintas šūkis „Turi būti išmontuotas“ (video) (2)

Lenino gimtadienio dieną ant jo paminklo iškaba „Turi būti išmontuotas“ | Doždj nuotr.

Balandžio 22 d., Vladimiro Lenino gimimo dieną,  ant jam skirto paminklo Maskvoje Kalugos aikštėje buvo iškabintas transparantas „Turi būti išmontuotas vykdant dekomunizaciją“. Tai padarė grupės „Dekomunizacija“ aktyvistai raginantys „išvalyti šalį nuo paminklų valstybinio teroro funkcionieriams“.

„Dekomunizacija“ atstovas Dmitrijus Enteo pareiškė, kad „kiekvienas paminklas Leninui, Stalinui. Dzeržinskiui, Kirovui – tai paminklas valstybinei prievartai, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Estijos prezidentės vizitas į Maskva: daugiau žalos negu naudos (9)

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid | lrp.lt nuotr.

Įvyko Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid „istorinis darbo vizitas“ į Maskvą. Kodėl istorinis?

Šiaip jau tokie vizitai neatkreipia įdėmaus kaimyninių šalių ar visos Europos valstybių dėmesio, bet šis – ypatingas. Tai pirmas Estijos vadovo vizitas į Rusiją per 8 metus. Parengtas labai greitai ir nelauktai: jau balandžio 3 d. Kremlius sutiko su Talino prašymu susitikti su V. Putinu, radusiu laiko tokios mažos – mažiausios iš visų posovietinių respublikų – valstybės vadovei. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas užpildys Europą? (16)

europos-sajunga-pixabay-com

Šiuolaikines europinės politikos strategijas galima skirstyti pagal principą „Daugiau X“. Europos Sąjunga – tai struktūra, griaučiai, kuriuos galima užpildyti vienokiu arba kitokiu turiniu. Skirtingų valstybių-narių, politinių grupių ir ideologinių stovyklų vizijose tas turinys – gana skirtingas.

1. Daugiau Europos. Sisteminės Europos Sąjungos politinės grupės – liberalai, konservatoriai-krikdemai, socialistai, komunistai ir žalieji – pasisako už tai, kad Europa politiniu, kultūriniu ir kariniu požiūriu būtų atskiras ir vientisas Skaityti toliau

Europos žalieji įspėja, kad ES valstybės privalo išsilaisvinti iš „rosatom“ priklausomybės (1)

„Rosatom“ | Rosatom.ru nuotr.

Europos žaliųjų užsakymu parengta studija „ES priklausomybės nuo Rosatom šešėlis“ įspėja apie priklausomybę nuo Rusijos ir atskleidžia, kaip Rusijos valstybės valdoma „Rosatom“ grupė išlaiko politinį spaudimą visoms Centrinės ir Rytų Europos valstybėms – Vengrijai, Bulgarijai, Čekijai, Slovakijai, o taip pat ir Suomijai bei Lietuvai. Vienintelė išimtis yra Lenkija, kuri toliau remiasi atomine energetika, tačiau nenori tapti priklausoma nuo Rusijos.

Priklausomybė nuo Rusijos valstybės valdomos „Rosatom“ yra pastebima per artimus Skaityti toliau

V. Deniušas. Kimbrų atėjimas (6)

A.G. Dekapas (1803–1860). „Kimbrų sutriuškinimas“ (1833). Luvras. Paryžius | wikipedia.org nuotr.

Kimbrai – legendų ir tikros istorijos pasakojimų apipinta, kadais gyvavusi, reali tauta. Šios tautos žygiai, kurie tęsėsi ilgus šimtmečius, neliko nepastebimi ir dažnam praeities tyrinėtojui kelią didžiulį susidomėjimą bei begalinį norą įminti kadais kimbrų užmintas mįsles. Išmaišę visą Europos žemyną, jie laimėjo daugybę žūtbūtinių mūšių bei patyrė sunkius pralaimėjimus. Visur žengdami kaip užkariautojai, neretai patys kentė nuo stipresniųjų galios. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: A. Juozaitis: Švietimas, tai antroji krašto apsauga (video) (6)

Linas Kojala ir dr. Arvydas Juozaitis | Alkas.lt nuotr.

Vasario 23 d. Rytų Europos Studijų Centre (RESC) vyko diskusija su kandidatu į Lietuvos Prezidentus, filosofu dr. Arvydu Juozaičiu. Pokalbiui vadovavo RESC direktorius Linas Kojala.  Kalbėdamas apie pagrindinius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos vektorius A. Juozaitis pabrėžė švietimo sistemos vaidmenį, prilyginęs ją tikrajai krašto apsaugai.

Tarp užsienio politikos prioritetu A. Juozaitis išskyrė Latviją ir Vyšegrado grupės valstybes. Skaityti toliau

Berlyne sukurtas spektaklis „Amžinoji Rusija“ atvyksta į Vilnių (1)

„Amžinoji Rusija“ | Dorothea Tuch nuotr.

Garsi Rusijos teatro kritikė ir prodiuserė Marina Davydova Berlyno „HAU Hebbel am Ufer“ teatre 2017 m. pristatė savo pirmąją premjerą „Amžinoji Rusija“. Tai buvo projekto „Utopinės realybės“, skirto Rusijos Vasario revoliucijos 100-osioms metinėms, dalis. Didelio susidomėjimo ir pripažinimo sulaukusį spektaklį balandžio 12–14 dienomis į Vilnių atveža Lietuvos nacionalinis dramos teatras.

„Amžinoji Rusija“ yra Marijos Davydovos kuriamo diptiko apie Rusijos istoriją pirmoji dalis. Antrosios dalies premjera jau šių metų balandį įvyks „Thalia“ teatre Skaityti toliau

LRTK ėmėsi vertinti Lietuvoje retransliuojamų Rusijos TV programų skleidžiamą šmeižtą (0)

Rusijos propagandistas-šmeižikas Aleksandras Jevstignejevas | youtube.com stop kadras

Sausio 23 d. pasitarime Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) svarstė klausimą dėl rusų kalba Lietuvoje retransliuojamos Rusijos Federacijos jurisdikcijai priklausančios televizijos programos „Rossija 24“ ir vaizdo keitimosi platformos „YouTube“ paskyroje „Rossija 1“ žinių laidose paskleistos šmeižikiškos ir mirusiųjų atminimą žeminančios informacijos apie Lietuvos ir Latvijos partizanus.

Dėl draudžiamos informacijos platinimo LRTK kreipsis į vaizdo keitimosi platformą „YouTube“, kad ši informacija būtų pašalinta, o dėl televizijos programoje „Rossija 24“ paskleistos draudžiamos informacijos pradės tyrimą. Skaityti toliau

Seimo nariai kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją dėl šmeižto prieš Lietuvos partizanus (video) (1)

rusijos-propaganda-youtube-com-stop-kadras

Sausio 15 d. Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis raštu kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK)  pirmininką Mantą Martišių dėl melagingos ir neapykantą kurstančios informacijos paskelbimo apie Lietuvos partizanus, kuriems šių metų sausio 13 d. buvo įteikta Laisvės premija.

Kaip rašoma Seimo narių rašte, 2019 m. sausio 14 d. Rusijos televizijos kanalo „Rossija 24“ transliuotoje žinių ir aktualijų laidoje buvo parodytas reportažas apie 2019 m. sausio 13 d. Skaityti toliau

Rusijos aktyvistas N. Ščuras: valdžia taip atitrūko nuo tikrovės, jog nebenori maitinti visuomenės (2)

Nikolajus Ščuras | gulagu.net nuotr.

Rusijai trūksta lyderių, galinčių rengti masinius protestus, o dauguma rusų išvis nesuvokia, kad jų teisės pažeidinėjamos, sako Rusijos kalėjimų sistemos ekspertas, žmogaus teisių aktyvistas Nikolajus Ščuras, kuris lapkričio pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Andrejaus Sacharovo centro kvietimu lankėsi Kaune ir skaitė paskaitą apie žmogaus teises putinistinėje Rusijoje.

Ilgametis aktyvistas dar 1993 m. uždarame Snežinsko mieste įkūrė ekologinę organizaciją, kuri atkreipė dėmesį į radioaktyvią taršą regione – už tai jis buvo Skaityti toliau

Tiriant šnipinėjimo Rusijai bylą suimti A. Paleckis ir V. Ivanovas (video) (4)

Pasilis-Pernavas-Jauniskis-stop-kadras

Gruodžio 18 d. teisėsaugininkai suėmė buvusį prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ vadovą, Rusijos pilietį Valerijų Ivanovą. Šiandien paaiškėjo, kad tiriant šnipinėjimo Rusijai bylą jau nuo spalio mėnesio yra suimtas ir Socialistinio liaudies fronto pirmininkas Algirdas Paleckis, bei, kad yra ir daugiau sulaikytųjų.

Gruodžio 19 d. Generalinėje prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijojepirmą kartą viešai buvo prabilta apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl šnipinėjimo, pradėtą pagal Valstybės saugumo departamentas (VSD) surinktus duomenis. Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (IV) (39)

Tado Kosciuškos priesaika Krokuvos turgaus aikštėje. 1797 m. P. Smuglevičiaus paveikslas | Wikipedia.org nuotr.

Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia.

5. Senoms grandinėms – naujas pavadinimas

Kai kurie mūsų ponai semūnai, kiti baudžiauninkiškos dvasios kinkadrebiai – mokslininkais besivadiną, nežinia ko vis lyg ir bijo pasakyti, kad tas lenkų gegužės 3-iosios įstatymas – ne pasaulinės minties šedevras, o tik vienas iš mėginimų, kaip visuomenės pažangą sustabdyti, kaip valstybę vėl sugrąžinti į ankstyvuosius viduramžius, skelbiant ir valdovo sosto paveldimumą (iki tol, iki Liublino unijos jis būdavo renkamas Lietuvoje – Didžiuoju kunigaikščiu, Lenkijoje – karaliumi). Skaityti toliau

Latvijos Saeima nepritarė Globalios migracijos paktui (9)

Latvijos Respublikos Saema | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 6 d. po 13 val. Latvijos Saeimoje buvo priimta rezoliucija nepritarianti Latvijos dalyvavimui Globalios migracijos pakto (Global Compact for Migration, toliau – Paktas) sudaryme. Paktui pritarė ir prieš rezoliuciją balsavo prokremlinės Santarvės partiją atstovaujantys parlamentarai ir liberalai.  Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo dauguma, priešingai nei latviai, gruodžio 4 d. priėmė rezoliuciją, pritariančią Lietuvos dalyvavimui Pakto sudaryme. Šis Paktas bus sudarytas gruodžio 10-11 d. Maroke, Marakešo mieste. Skaityti toliau

Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai aptarė paramą Ukrainai (2)

Dalia Grybauskaitė susitinka su Andžejumi Duda | lrp.lt nuotr.

Gruodžio 3 d. Katovicuose, Lenkijoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dvišalio pokalbio susitiko su Lenkijos Prezidentu Andžejumi Duda.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptarė abiem šalims svarbiausius klausimus. Viena pagrindinių temų buvo regiono saugumas ir padėtis Ukrainoje.  

Pasak šalies vadovės, neteisėtai aneksavusi Krymą, tęsdama agresiją Rytų Ukrainoje ir vykdydama strateginių Mariupolio ir Berdiansko uostų blokadą, Rusija siekia Skaityti toliau

Tarptautinė bendruomenė aptaria Rusijos išpuolį prieš Ukrainos laivus (video, tiesioginė transliacija) (30)

un

Lapkričio 25 d., sekmadienį, Rusų karinis laivas Juodojoje jūroje atidengė ugnį į ukrainiečių katerius pro Kerčės sąsiaurį bandančius patekti į Ukrainos Mariupolio uostą. Rusų karinis laivas taranavo Ukrainiečių laivą, o paskui apšaudė kitus laivus ir užgrobė juos. Šeši ukrainiečiai jūrininkai buvo sužeisti, trys iš jų sunkiai. Ukrainos laivai buvo nutempti į Krymo uostą, kuriame šiuo metu ir yra laikomi.

Rusija paskelbė, kad Ukrainos laivai, esą, neteisėtai įplaukė į jos teritorinius vandenis.ir juos sulaikė. Skaityti toliau

E.J. Gregoras. Klaidinga nacionalizmo ir patriotiškumo priešprieša (11)

Entonis J. Gregoras | en.wikipedija.org nuotr.

Neseniai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas pareiškė esąs nacionalistas. Globalistinei ir leftistinei akademinei visuomenei tai sukėlė drebulį. Kone tuoj pat Prancūzijos prezidentas pajuto poreikį paaiškinti, kodėl jo krašto draugai Šiaurės Amerikoje turėtų sunerimti.

Buvo paaiškinta, kad sunerimti yra rimto pagrindo, mat nacionalizmas esąs „visiška priešybė“ patriotiškumui. Nors kartais visi esame patriotiškai nusiteikę, tačiau buvome perspėti, kad šiukštu niekuomet nesijaustume esą nacionalistai. Nors nesuprantama, kodėl turėtume to vengti, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Europos armija: kur du pešasi – trečias laimi? (32)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vienu požiūriu vis garsiau skambanti iniciatyva sukurti ES ginkluotąsias pajėgas filosofo Vytauto Radžvilo įvertinta tiksliai: Merkel ir Makrono (Macron) pasiūlymas naudingas Putinui. Kodėl? Sena jo svajonė supriešinti JAV ir Europą pildosi.

Ši idėja nėra nauja. Diskusijos pagyvėjo tuomet, kai 2003 m. Briuselyje priimtas sprendimas dislokuoti ES policijos pajėgas Balkanų šalyse, tiksliau – tvarkai Makedonijoje palaikyti, perimant šias funkcijas iš NATO taikdarių (EUROFOR) , nebuvo labai vykęs. Regione, ypač pasienyje su Skaityti toliau

Seimas pareiškė, kad okupuotose Ukrainos srityse surengti „rinkimai“ yra neteisėti (1)

Seimas | lrs.lt nuotr.

Seimas pareiškė, kad 2018 m. lapkričio 11 d. Luhanske ir Donecke okupacinės jėgos surengti „rinkimai“ yra neteisėti, nedemokratiniai ir nebus pripažinti, ir paragino Rusijos Federaciją laikytis tarptautinių normų ir įsipareigojimų, nutraukti karinę ir hibridinę agresiją prieš Ukrainą bei prieš jos teritorinį vientisumą ir įgyvendinti Minsko susitarimus.

Sveikindamas ES ir JAV išreikštą griežtą reakciją į šiuos „rinkimus“ ir jų nepripažinimą, Lietuvos seimas pakvietė ne tik pratęsti ES sankcijas, Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Makrono Potiomkino kaimai (5)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Lapkričio 11 d., sukanka šimtas metų, kai baigėsi iki tol neregėtos žmonijos istorijoje skerdynės – I  Pasaulinis karas, kurio pasekmes sunku pervertinti: žlugusios senosios Europos imperijos ir monarchų dinastijos, bolševikų Spalio perversmas Rusijoje, Jungtinių Tautų organizacijos susikūrimas, Amerikos prezidento Vudrou Vilsono istorinė 14 punktų kalba, visiems laikams įtvirtinusi tautų apsisprendimo teisę,  ir t. t. Be abejo, ir Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas. Skaityti toliau

V. Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės (16)

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės | voruta.lt nuotr.

Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausiai kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šios skaudžios temos ir neatskleidė jos svarbos. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu.

Kaip žinoma, 1655 m. rytinę LDK dalį užėmė Maskvos kariuomenė, o Žemaitiją – švedai. Įvairiais duomenimis, LDK Skaityti toliau

L. Kasčiūnas aiškinasi ar Lietuvos piliečių asmens duomenys galėjo būti prieinami Rusijos spec. tarnyboms (1)

Laurynas Kasčiūnas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką, prašydamas įvertinti, ar su „Facebook“ ir „Cambridge Analytica“ asmens duomenų perdavimo atveju galimai susiję ir Lietuvos piliečių asmens duomenys galėjo būti prieinami Rusijos specialiosioms tarnyboms ir kokį poveikį tai gali turėti 2019 m. Lietuvoje vyksiantiems rinkimams.

Pavasarį paaiškėjo, kad socialinio tinklo „Facebook“ tvarkomi asmens duomenys buvo

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Bolševizmas atgimsta populizmo pavidalu (13)

Pixabay.com nuotr.

Jau senokai Lietuvoje klaidžioja žodis „valdžiažmogis“. Užuot vertinus žmogų pagal jo pasaulėžiūrą, dorą ar gebėjimus jis vertinamas pagal tai, ar yra valdžioje, ar už jos ribų. Kiek vėliau pasirodė dar piktesnė sąvoka – „valdžiagyvis“, taip atimant iš politikų paskutinius žmogiškumo likučius.

Mąstant logiškai vertinti žmogų pagal užimamą padėtį atstovaujamoje valdžioje – tas pats, kaip stigmatizuoti mokytojus, ūkininkus ar santechnikus. Politika iš esmės yra darbas, viena iš daugybės galimų profesijų, be kurios dingtų valstybė. Juk Skaityti toliau

L. Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (II) (9)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Nuo A. Kubiliaus pasisakymo pereikime prie pranešimų, pretenduojančių į mokslinius.

Filosofė, Vilniaus universiteto senatorė, VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė perskaitė pranešimą „Europietiškumas ir nacionalumas: ar tikrai nesuderinami“, kuris yra, kaip pristatė prelegentė,  sutrumpinta intelektualų forume Nidoje perskaityto pranešimo „Ar tikrai europietiškumas trukdo nacionalumui? Europa kaip tarpusavio kolonizacija“ versija. Skaityti toliau

Į URM iškviestam Rusijos ambasadoriui pareikštas griežtas protestas (7)

Aleksandras Udalcovas | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Spalio 8 dieną į Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas. Užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius iškviestajam ambasadoriui išreiškė griežtą protestą dėl Rusijos užsienio reikalų ministerijos viešai paskelbto ir tikrovės neatitinkančio pareiškimo apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską – Vanagą jo laidotuvių išvakarėse.
 
Susitikime Rusijos pusė paraginta susilaikyti nuo nepagrįstų teiginių viešinimo ir bandymų perrašinėti istoriją, Skaityti toliau

Politikos ekspertai: Rusijos ir Vakarų santykiams nėra vieno atsakymo (1)

Politikos ekspertai: Rusijos ir Vakarų santykiams nėra vieno atsakymo | Rengėjų nuotr.

Spalio 5 d., Vytauto Didžiojo universitete, vyko Kauno technologijos universiteto Europos instituto (KTU EI) rengtos konferencijos „20 metų po „Nidos iniciatyvų“: kas toliau?“ dalyvių diskusija. Diskusijoje dalyvavo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras V. Ušackas, „Chatham House“ ekspertė Lilija Ševcova, Rusijos ir JAV strateginių tyrimų centrų mokslininkai – Renis Nubergas (Rene Nuberg), Robertas Nurikas (Robert Nurick) ir Sergėjus Utkinas (Sergey Utkin). Diskusiją moderavo „Deutsche Welle“ politikos apžvalgininkas Konstantinas von Egertas (Konstantin von Eggert). Skaityti toliau

A. Juozaitis. D.Trampas ir nauja pasaulio tvarka (video) (16)

Dr. Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.

Didžioji Lietuvos žiniasklaida vis dar rimtai neišnagrinėjo pasaulio politinę bendruomenę sudrebinusią JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) kalbą, pasakytą rugsėjo 26 d. JTO asamblėjoje. Rimčiausi analitikai sako, kad tai dramatiškai keičia tarptautinės politikos akcentus. Lietuvoje – tyla.

Pirmą kartą, kad ir atsargiai, ar net pašaipiai žvelgiantys į D. Trampą apžvalgininkai sukluso. Prieštaravimų ir įtampų poliai pasaulyje trakštelėjo. Skaityti toliau

Estija išreiškė palaikymą V. Orbano sienų politikai (2)

Estijos premjeras Juris Ratas ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas | Valitsus.ee nuotr.

Lankydamasis Baltijos valstybėse Popiežius viešai pabrėžė poreikį Baltijos valstybėms tapti atviroms neapibrėžto masto migracijai. Savo ruožtu tuo pat metu Estija išreiškė palaikymą V. Orbano propaguojamai politikai, kuria siekiama įvesti griežtą Europos sienų kontrolę, taip užkertant kelią neribotai migracijai iš trečio pasaulio šalių.

Estijos vidaus reikalų ministras Andresas Anveltas pareiškė, kad Vengrijos lyderio pastangomis įrengtos pasienio užtvaros, Skaityti toliau