Žymos archyvas: Rusija

Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje pastebėti Rusijos kariniai laivai (0)

KJP nuotr.

Rugsėjo 3 d. Lietuvos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje patruliavę Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivai M53 „Skalvis“ ir N42 „Jotvingis“ užfiksavo tris Rusijos Federacijos karinius laivus.

Rusijos Federacijos laivai pastebėti apie 30 jūrmylių (apie 55 km) nuo kranto. Šie Rusijos Federacijos laivai dėl jūroje Rusijos išskirtinėje ekonominėje zonoje vykdomų raketinių šaudymų nurodė keisti kursą Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje esantiems civiliniams laivams. Skaityti toliau

Rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena (1)

rusu-kariuomene-isvsdama-is-Vilniaus-Siaures-miestelio-1992-kam.lt-A.Sabaliausko-nuotr

Rugpjūčio 31 d. sukako 22 metai, kai okupacinė kariuomenė buvo išvesta iš Lietuvos teritorijos. Lietuva paskelbė savo nepriklausomybės atkūrimą dar 1990 m. kovo 11 d., tačiau tik šią 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos oficiali pabaiga. Lietuvoje dar buvo likę keli maži Rusijos kariniai daliniai. Tačiau ir jie per porą mėnesių buvo išvesti. 1993 m. lapkričio 26 d. buvo perimti paskutinio Rusijos Federacijos karinio dalinio Nr. 37725, dislokuoto Linkaičiuose, objektai. Skaityti toliau

 L. Graužinienė pasaulio šalių parlamentų pirmininkes paragino paremti neteisėtai kalinamą N. Savčenko (0)

Loreta Graužinienė Pasaulio parlamentų pirmininkių konferencijoje pranesimas_l

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė Niujorke vykstančiame 10-ajame Pasaulio moterų parlamentų pirmininkių konferencijoje pagrindinį dėmesį skyrė Rusijos agresijai prieš moteris Ukrainoje ir pakvietė susitikimo dalyvius kartu išreikšti solidarumą su neteisėtai pagrobta bei Rusijoje įkalinta Ukrainos lakūne ir parlamento nare Nadia Savčenko.

„Turime būtinai pareikšti paramą ir solidarumą daugiau nei metus neteisėtai kalinamai Ukrainos karinių pajėgų pilotei ir išrinktai Ukrainos parlamento narei Nadiai Savčenko“, – konferencijos dalyviams kalbėjo Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Skaityti toliau

P. Auštrevičius. Parodomieji A. Lukašenkos manevrai (9)

Petras Auštrevičius | liberalai.lt nuotr.

Praėjusį savaitgalį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka atliko vieną svarbiausių pastarojo meto parodomųjų manevrų – šešis melagingai apkaltintus ir ilgus metus už grotų laikytus opozicijos atstovus išleido laisvėn.

Mažai kas paminėjo: jauniausiems – Jevgenijui Vaskovičiui ir Artiomui Prokopenkai – tėra vos 25-eri, vyriausiajam – buvusiam A. Lukašenkos varžovui praėjusiuose rinkimuose Nikolajui Statkevičiui – 59-eri.

Kaip nurodė oficialusis Minskas, tai atlikta iš humaniškų paskatų. Matyt, būtent todėl Skaityti toliau

Lietuva smerkia teismo nuosprendį dėl Ukrainos piliečių O. Sencovo ir A. Kolčenko įkalinimo (0)

Sustabdyta akimirka

Lietuva griežtai smerkia rugpjūčio 25 dieną priimtą Rusijos Federacijos Rostovo prie Dono miesto teismo sprendimą įkalinti Ukrainos piliečius – režisierių Olegą Sencovą ir visuomenės aktyvistą Aleksandrą Kolčenko, rašoma Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus rugpjūčio 25 dienos laiške Ukrainos užsienio reikalų ministrui Pavlo Klimkinui.

Ministras pabrėžė, kad Lietuva remia Ukrainos poziciją, kad Rusijos teisėsaugos institucijų veiksmai Ukrainos piliečių O. Sencovo, A. Kolčenko, taip pat lakūnės Nadijos Skaityti toliau

Sąjūdininkai kviečia paminėti Ukrainos nepriklausomybės dieną (4)

youtube.com nuotr.

Rugsėjo 24 d., 10 val. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba kviečia visus susirinkti prie Ukrainos ambasados Vilniuje (Teatro  g. 4) ir paminėti Ukrainos Nepriklausomybės paskelbimą bei kovas dėl valstybės nepriklausomybės ir teritorijos vientisumo  išsaugojimo.

Minėjimo dalyviai ketina uždegti žvakutes ir pasimelsti už žuvusiuosius broliškosios Ukrainos nepriklausomybės gynimo kovose ir išreikšti nepritarimą Rusijos militaristinių jėgų tebevykdomai stalininei valstybių užgrobimo politikai.

Skaityti toliau

Rusijos teismas nuteisė pagrobtą Estijos pareigūną (1)

E.Kohver_news.err.ee

Rugpjūčio 19 d. Rusijos Pskovo srities teismas skyrė 15 metų kalėjimo griežtojo režimo kolonijoje ir 100 tūkst. rublių baudą Estijos saugumo policijos (Kako) pareigūnui Estonui Kohverui.

Teismas paskelbė E. Kohverą kaltu dėl, neteisėto Rusijos valstybės sienos kirtimo, neteisėto šaunamojo ginklo laikymo bei jo kontrabandos ir dėl,  esą, vykdyto šnipinėjimo.

E. Kohveras  Rusijos pareigūnų buvo sulaikytas pernai rugsėjo 5 dieną Estijos ir Rusijos pasienyje. Skaityti toliau

Tarptautinėje moksleivių geografijos olimpiadoje lietuviai laimėjo sidabrą (0)

geografu olimpiada

Lietuvos jaunųjų geografų komanda XII tarptautinėje geografijos olimpiadoje pelnė du sidabro medalius. Tai septintoji iš eilės tarptautinė geografijos olimpiada, iš kurios mūsų mokiniai grįžta su medaliais.

Šių metų olimpiadoje antrąsias vietas laimėjo Giedrius Pakalka iš Ignalinos gimnazijos (mokytoja Violeta Kreivėnienė) ir Ignas Kriaučiūnas iš Marijonų gimnazijos (mokytoja Laimutė Guogienė).

Lietuvos komandoje taip pat dalyvavo Justas Zubauskas iš Vilnius licėjus (mokytoja Jolita Milaknienė) ir Linas Juodvalkis iš Kauno Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos” gimnazijos (mokytoja Rasa Preikšienė). Skaityti toliau

K. Starkevičius. Kremlius nekenčia savo tautos – formuoja alkanų zombių armiją (30)

kazys-starkevicius-tsajunga.lt-nuotr-K100

Naftos kaina dugne, rublis dugne, tačiau Vladimiro Putino politikai svarbiausia yra ne jo šalies žmonės, o mistinė „ant kelių klūpėjusios ir pakilusios Rusijos vizija“ ir asmeninė neribota valdžia. Tik taip galima paaiškinti įvykių šioje šalyje visumą.

Rusija dėl agresijos Ukrainoje, nuolatinio įžūlaus melavimo ir grasinimų kitiems yra atkirsta nuo finansinių rinkų. Jai gresia užsienyje esančio turto areštai dėl išdraskyto naftos koncerno „Jukos“. Šalies autoritetas smunka akyse dėl šių priežasčių ir dėl įrodyto fakto, kad Aleksandrą Litvinenką Londone nužudė būtent Maskvos siųsti agentai. Tačiau viso to Kremliui maža. Skaityti toliau

Blogio imperija ir naujos recesijos pradžia. Dvi šio rugpjūčio tendencijos (2)

tankai.jpeg

Rugpjūčio mistika, rublio pikiravimas įkandin naftos ir revoliucijos išvakarių déjà vu

Rugpjūtis Rusijai – sunkus mėnuo. 1991 metais komunistinės viršūnėlės maištas vos nesunaikino tada vos užgimstančio naujojo rusiško valstybingumo. 1998 metų rugpjūtį vyriausybė nebegalėjo vykdyti savo skolinių įsipareigojimų ir paskelbė defoltą, kuris išprovokavo fondų biržos ir nacionalinės valiutos griūtį. Pačioje 1999-ųjų metų rugpjūčio pradžioje ginkluoti nepriklausomos Čečėnijos šalininkai įsiveržė į Dagestano teritoriją, ir prasidėjo antrasis Čečėnijos karas, kuriam Rusija skolinga už autoritarinio režimo atkūrimą. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Laisvė suvereniteto griuvėsiuose? (55)

J.Vaiskunas-Alkas.lt-nuotr

Nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo  11–ąją  praėjo ketvirtis amžiaus. Ką pasiekėme ir ką praradome? Svarbiausias pasiekimas – pati nepriklausomybė nuo Lietuvą alinusios sovietinės Rusijos okupacijos. Šaltojo karo sūkuryje trūkinėjant siūlėms tarp Rytų ir Vakarų geopolitinių kontinentų, sugebėjome išsiveršti iš Euroazijos gniaužtų ir grįžti vėl į Europą, o tuo pačiu persiorientuoti į vadinamos laisvosios rinkos ekonomikos erdves.

Lietuvos nepriklausomybei užtikrinti  atkūrėme šiuos svarbiausius Lietuvos savarankiškumo garantus: Skaityti toliau

Krašto apsaugos ministerija po minėjimo atšaukė „pergalę“ (11)

Skandalingas pranešimas KAM tinklalapyje

Šiandien Vilniuje, prie Žaliojo tilto, įvyko pirmas ir, regis, paskutinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės „pergalės“ prieš žymiai gausesnes Rusijos kariuomenės pajėgas paminėjimas. Renginio iniciatyva kilo iš visuomenininkų – iniciatyvinės grupės minėjimą surengti prie Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Nevyriausybinių organizacijų, padedančių vystyti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos, tačiau renginį anonsavo Krašto apsaugos ministerija, o organizuoti padėjo Lietuvos kariuomenė. KAM pranešime, kurį po visus portalus išplatino naujienų agentūra BNS, Skaityti toliau

A. Čaplikas. Emigracijos labirintuose (7)

Vladimiras Putinas | kremlin.ru nuotr.

Kai vienas Šveicarijos žurnalistas imdamas interviu iš Rusijos prezidento tiesioginiame eteryje tiesiai šviesiai paklausė, ar Vladimiras Putinas yra psichiškai sveikas, pamaniau, kad vyrukas perlenkė lazdą. Drąsu, tačiau lyg ir nemandagu, nors tokio pobūdžio abejonės sklando ne tik Europoje. Pirmoji jo sveikata viešai suabejojo bene daugiausia su Vladimiru Putinu bendravusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Tačiau po kelių dienų, kai Kaliningrado srityje lankydamasis Rusijos prezidentas pakvietė lietuvius sotesnio gyvenimo ieškoti būtent Rusijoje, nuomonę apie kolegą šveicarą pakeičiau. Ko gero, paklausti reikėjo. Skaityti toliau

Netoli Briansko esančiame vienuolyne aptikta LDK laikus menanti istorinė relikvija (video) (5)

Vytis-is-Brensko-alkas.lt-nuotr

Rusijos Briansko srityje esančiame Svenės (rus. Svenskij) vienuolyne aptikta istorinė vertybė menanti šio krašto priklausymą Lietuvos didžvalstybei – Lietuvos didžiajai kunigaikštystei (LDK).

Balta akmeninė plokštė, kurioje vaizduojamas LDK herbas – Vytis, buvo aptikta atliekant restauravimo darbus šiame vienuolyne. Manoma, kad šis vertingas radinys yra priskirtinas XIV-XV a., 1356–1500 m. Briansko žemės priklausė LDK. Tačiau iki šio nebuvo aptiktas nė vienas to laikotarpio artefaktas. Skaityti toliau

Paminėtos Medininkų žudynių 24-osios metinės (0)

Medininkų žudynių minėjimas  | A. Petrulevičius nuotr.

Liepos 31 d. paminėtos Medininkų žudynių metinės. Šiemet sukako dvidešimt ketveri metai nuo tragiškų įvykių Medininkuose, kai septyni narsūs nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pareigūnai už mūsų šalies laisvę atidavė savo gyvybes.

1991 m. liepos 31-osios naktį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje Medininkų kontrolės poste per omonininkų išpuolį buvo žiauriai nužudyti Lietuvos policijos pareigūnai Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas ir muitinės pareigūnai Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, Ričardas Rabavičius. Skaityti toliau

P. Auštrevičius. Veto teisingumui? Istorija baudžia už melą (6)

JT-rusija-UN-Photo-L.Felipe-nuotr

Duotas pažadas buvo ištesėtas – Rusija, kaip ir kalbėta, vetavo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuri būtų leidusi steigti tarptautinį tribunolą – t.y. įvardinti ir nubausti Malaizijos lainerio MH17 katastrofos kaltininkus.

Tai spjūvis tarptautinei bendruomenei, jau nekalbant apie beveik 300 aukų artimuosius. Kokios šio Rusijos „veto“ pamokos? Galima išskirti kelis dalykus.

Pirma: gal jau atėjo laikas reformuoti, drįsčiau sakyti, morališkai „bankrutuojančią“ Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos sprendimų priėmimų sistemą? Matome, kad Skaityti toliau

Lietuva JT Saugumo Taryboje: būtina užtikrinti atsakomybę už lėktuvo MH17 numušimą (0)

JT saugumo taryba | JT, L. Felipe nuotr.

Liepos 29 dieną Niujorke Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, Rusijai vetavus, nepriėmė rezoliucijos, kuria turėjo būti įsteigtas tarptautinis baudžiamasis tribunolas, skirtas nustatyti atsakomybę už nusikaltimus, susijusius su Malaizijos oro linijų lėktuvo MH17 numušimu. Lietuvos nuolatinės misijos JT ministras patarėjas Dainius Baublys išreiškė apgailestavimą dėl tokio Rusijos žingsnio, kuris užkirto kelią užtikrinti teisingumą katastrofos aukų artimiesiems. Lietuva rems tolesnes pastangas užtikrinti katastrofos kaltininkų atsakomybę. Skaityti toliau

JT Saugumo Taryba spręs tarptautinio tribunolo klausimą (tiesioginė transliacija, video) (2)

JT Saugumo tarybos nariai pagerbia tylos minute žuvusiuosius Malaizijos oro linijų lėktuvo keleivius | JT, L. Felipe nuotr.

Liepos 29 d. 22 val. Niujorke, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba svarstys rezoliucija įpareigojančią steigti tarptautinį tribunolą skirtą patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimą pernai metais virš prorusiškų teroristų užgrobtos rytų Ukrainos teritorijos.

Manoma, kad Rusija šio nutarimo priėmimą vetuos. Rusija pasisako prieš tribunolo kūrimą ir siūlo sulaukti dabar vykstančio katastrofos tyrimo išvadų, kurias ketinama paskelbti šių metų spalio mėnesį.

Tiesioginė transliacija (posėdis baigėsi 00.13 val.):


PAPILDYTA:

Rusija vetavo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, įpareigojančios įkurti tribunolą.

Už rezoliucija balsavo 11 JT narių, 3 (Angola, Kinija ir Venesuela) susilaikė, o Rusija rezoliucijos tekstą vetavo.

J. Putinas. Žodžio (ne)laisvė (15)

Jonas Putinas | asmeninė nuotr.

Jau daug metų Lietuvoje žodžio laisvė.  Galime nebijodami reikšti savo nuomonę, galime kritikuoti valdžią, ar šiaip tauzyt kas ant seilės užėjo. Niekas už pažiūrų reiškimą į durnyną nekiša, į kalėjimą nesodina.

Bet kad su ta laisve mūsuose ne viskas tvarkoje pastebėjau jau senokai. Net tarybiniais laikais bendraujant su tautiečiais galėdavai išgirsti įvairesnių nuomonių negu dabar. Nūnai pasitaiko, kad liaudis, lyg burtininko lazdele mostelėjus pradeda kartot tą patį absurdą ir karščiausiai įrodinėt, jog tai jų asmeninė nuomonė ir fanatiškai gint „savo“ poziciją. Skaityti toliau

A. Praninskas. Ukrainoje – jau ir Vakarų frontas? (11)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Pavojus Ukrainai gresia ne tik iš rytų: įvykiai vakarinėje šalies dalyje atskleidė naują vidinę grėsmę. Ginkluotų vyrų pasitraukimas į kalnus gali tapti rimta politine krize.

Iššūkis valstybei

Ginkluotas susirėmimas Ukrainos vakarinėje dalyje, netoli sienos su Slovakija, Vengrija, Lenkija ir Rumunija esančiame Mukačiovo mieste, ir šalies valdžios, ir įvykius Ukrainoje stebinčių apžvalgininkų buvo įvertintas kaip labai rimtas pavojaus signalas. Manoma, kad tai gali būti perspėjimas dėl Ukrainai iškilusios naujos vidinės grėsmės, kuri potencialiai gali būti ne mažiau pavojinga, nei Rusijos remiamų separatistų karo veiksmai rytinėje šalies dalyje. Skaityti toliau

Lietuvos kariniuose daliniuose lankosi Rusijos ir Baltarusijos inspektorių ir stebėtojų grupės (0)

KAM nuotr.

Šią savaitę Lietuvos kariuomenės daliniuose pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Atvirosios oro erdvės ir Vienos dokumento susitarimus lankosi Rusijos ir Baltarusijos karinių inspektorių ir stebėtojų grupės.

Rusijos kariniai inspektoriai tikrina pasirinktus Lietuvos kariuomenės dalinius.

Liepos 22–23 dienomis grupė Rusijos Federacijos ginkluotės kontrolės inspektorių Lietuvoje atlika Skaityti toliau

A. Piontkovskis. Kodėl Rusija taip bijo Boingo bylos nagrinėjimo tribunole? (6)

A.Piontkovskis | svoboda.org nuotr.

Nyderlandai žino Boingo katastrofos vykdytojų, organizatorių ir užsakovų vardus. Ir ta grandinė veda iki Putino.

Rusija neseniai pareiškė, kad jai iš principo nepriimtina idėja sukurti tribunolą kriminaliniam asmenų, atsakingų už Malaizijos Boingo 777 žūtį, persekiojimui. Tai reiškia, kad Vakarų šalys negalės pasiekti, kad sprendimas įsteigti tarptautinį tribunolą reiso MH17 bylai ištirti būtų priimtas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje: Rusijos Federacija turi veto teisę ir per pastaruosius septyniasdešimt metų neretai ta teise piktnaudžiavo. Bet specialus tribunolas gali būti įsteigtas Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos nutarimu. Skaityti toliau

Siūloma įkurti tarptautinį tribunolą Malaizijos lėktuvo numušėjams teisti (0)

Numuštas Boeing 777 | nuotr. iš youtobe.com

Malaizija Jungtinėms Tautoms (JT) pateikė rezoliucijos projektą, siūlydama įkurti tarptautinį tribunolą, kuris užtikrintų asmenų atsakingų už keleivinio Malaizijos oro linijų lėktuvo numušimą virš Ukrainos, nepriklausomą teismą. Siekdama, kad būtų įkurtas šis tarptautinis tribunolas Malaizija bendradarbiauja su Australija, Belgija, Nyderlandais bei Ukraina. Šios šalys ura JIT (Joint Investigation Team) – Jungtinės tyrimų grupės narės. Skaityti toliau

T.G. Ešas: Kad išsivadėtų sovietinė dvasia… (1)

Timothy_Garton_Ash_2009_wikimedia.org_nuotr

„Rusija prarado imperiją, tačiau taip ir neįgijo naujo vaidmens pasaulyje“. Šią poziciją, kuria pradedamas vienas iš jo straipsnių, seniai gina Timotis Gartonas Ešas (Timothy Garton Ash) – istorikas, Oksfordo universiteto profesorius, vienas iš žymiausių Vakarų ekspertų, užsiimančių Rytų Europos šalimis ir buvusios SSRS šalimis, laikraščio The Guardian politikos komentatorius. Interviu Radio Svoboda profesorius Ešas kalba apie alternatyvius Rusijos vaidmens šiuolaikiniame pasaulyje variantus, apie konflikto Ukrainos rytuose sprendimą ir apie politinę Vladimiro Putino strategiją: Skaityti toliau

Lietuvą pasieks dokumentų, susijusių su Oginskių veikla, kopijos iš Rusijos archyvo (0)

Oginskis-tapyba

Birželio 15–19 d. Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve (Maskva) dirbę Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos darbuotojai atrinko dokumentus, susijusius su kunigaikščiais Oginskiais. Keli šimtai šių dokumentų skaitmeninių kopijų netrukus pasieks Lietuvos valstybės istorijos archyvą.

Informacijos ir dokumentų naudojimo skyriaus vyriausioji specialistė Ūllė Damasickienė ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Tamulynas. Buvo peržiūrėtos Rusijos valstybinio senųjų aktų archyvo fondo Nr. 12 „Medžiaga apie Lenkiją ir Lietuvą“ bylos. Kadangi šaltinių apie kunigaikščius Oginskius ir jų veiklą rasta labai daug, apsiribota tik Mykolo Kleopo Oginskio ir jo tėvo Andriaus Ignoto Oginskio gyvenimu ir veikla. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Scenarijus „šliaužiančiajai“ okupacijai parengtas? (3)

1940 m. sovietai apiplėšė ir sunaikino nesipriešinusią mūsų kariuomenę | delfi.lt, archyvo nuotr.

Okupacija (lot. occupatio – užėmimas, laikinas kitos valstybės teritorijos užėmimas ir faktiškas jos valdymas), aneksija (lot. anexio – prijungimas, svetimos valstybės teritorijos prijungimas prie savosios), anšliusas (vok. anschluss – prijungimas) – tai terminai, kurie kelia siaubą mažesnėms tautoms ir primena jų istorinius išgyvenimus.

Agresorius dažnai visas šias „procedūras“ vykdo kartu. Lietuvos patirtis rodo, kad paprastai jas vienija okupacija, dažniausia vykdyta grubia karine jėga, nors kartais (ir iki šiol) motyvuojama kažkokiomis politinėmis ar geopolitinėmis Skaityti toliau

P. Auštrevičius: Vis dar bijoma pripažinti, kad Kremlius ir Vakarams plauna smegenis (0)

austrevicius-liberalai.lt

Europarlamentaras Petras Auštrevičius kritiškai vertina Briuselyje pristatytą naują Europos Sąjungos Veiksmų planą dėl strateginės komunikacijos. Planą Europos Parlamento Užsienio reikalų komitete pristatė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalų ir saugumo politikai Federika Mogerini (Federica Mogherini).

P. Auštrevičiaus vertinimu, šiuo metu parengtas ES veiksmų planas yra nepakankamas ir ne visiškai atspindintis tikrovę. Abejotina, kad toks planas realiai padės siekti keliamų tikslų – įvertinti ir duoti atkirtį Rusijos propagandai ir dezinformacijai pačioje Europos Sąjungoje, o taip pat – dezinformacijai, skleidžiamai ES Rytų partnerystės šalyse (pirmiausia Ukrainoje, Moldovoje ir Gruzijoje). Skaityti toliau

Rusijos Dūmoje – planas panaikinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės pripažinimą (1)

Rusijos Dūmos nuotr.

Rusijos Dūmos deputatai suabejojo, ar Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybes 1991 m. pripažinusi SSRS Valstybės taryba atitiko tuometį pagrindinį šalies įstatymą, rašo „Ria Novosti“.

Teisininkas, Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas teigia, kad tai yra „visiškai niekam nereikalingas kapstymasis po istoriją“. „Kad ir kaip būtų sukurta valstybės institucija, tarptautinės teisės požiūriu visiškai nėra svarbu. Jos sprendimai turėjo pasekmes, kurias tarptautinė bendruomenė suvokė kaip valstybės – Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Tapatybės kaita (I) (6)

Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.

Netikėk ką priešai suoks… reikia būti savimi.
Tautvyda Marcinkevičiūtė, „Rondo“ dainos tekstas

Šios dainos žodžiai vėl tampa svarbūs mūsų besikuriančiai pilietinei visuomenei, o ypač laisvos informacijos sklaidos laikotarpiu, kai melaginga, Lietuvą menkinanti informacija sklinda be mūsų žiniasklaidos tinkamo atkirčio, be mūsų intelektualų plataus ir viešo kalbėjimo.

Kai  atvykę britų intelektualai klausia: „Mums įdomu, kas jūs esate per tauta, kad gyvendami Europos centre iki 13–14 a. sugebėjote būti neapkrikštyti? Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Omonininkų išteisinimas: kokiems dievams meldžiamės? (2)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pernai rudenį į lietuvių kalbą buvo išverstas ir išleistas rusų rašytojo fantasto Viktoro Pelevino groteskinis romanas „Omonas Ra“. Tiesa, pagrindinio knygos herojaus vardas neturi nieko bendro su tuo OMONu, kurį žinome ir kurio kumštį prieš 25 metus patyrėme mes, tačiau neskubėkime to ryšio atmesti.

Omonas Krivomazovas, kaip ir milijonai kitų jaunuolių sovietmečiu, nuo vaikystės svajoja tapti kosmonautu, jis gyvena aklinai užmūrytoje raketoje su nupieštomis durimis, čia, šioje totalitarinėje uždaroje sistemoje, melas nesiskiria nuo realybės, sveikas protas – nuo beprotybės, Skaityti toliau