Žymos archyvas: Rusija

Alantoje stovyklaujantys Sibiro lietuvių vaikai gyrė Lietuvos svetingumą (nuotraukos) (0)

smm.lt nuotr.

„Su tėvu namuose Rusijoje kalbu lietuviškai, todėl moku lietuvių kalbą. Dažnai lankau Vilniuje gyvenančią savo močiutę, tačiau šioje stovykloje esu pirmą kartą“, – švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei trečiadienį, liepos 13 d., pasakojo iš Rusijos Šiaurės į lituanistę stovyklą Alantoje, Molėtų r., atvykusi Marija.

Čia Švietimo ir mokslo ministerija jau ketvirtus metus rengia lietuvių kalbos ir kultūros stovyklą Rusijos Šiaurės ir Sibiro lietuvių vaikams ir jaunimui. Skaityti toliau

Svarstoma galimybė Kaliningrado srityje įkurti lietuvišką mokyklą (2)

baltic.kaliningradas.karaliaucius_etama.lt

Švietimo ir mokslo ministerijoje aptarta galimybė Karaliaučiaus krašte (Rusijos Kaliningrado srityje) įkurti bendrojo ugdymo lietuvišką mokyklą. Antradienį švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė susitiko su Kristijono Donelaičio draugijos pirmininku, VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktoriumi Gintaru Skamaročiumi. Pasak ministrės, tokia mokykla galėtų būti įkurta pačiame pasienyje – Tilžėje ar Ragainėje, nes čia tebegyvena gausiausia srityje lietuvių bendruomenė.

„Iš pradžių galėtų būti įkurta pradinė mokykla, vėliau ji galėtų išaugti iki gimnazijos. Pasienio regione lietuvių kalbos mokosi  apie 150 vaikų, tačiau kiek būtų norinčiųjų lankyti lietuvišką bendrojo ugdymo mokyklą, mes nežinome“, – sako švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė. Skaityti toliau

Į Lietuvą atvyko Ukrainos didvyrė Nadija Savčenko (2)

Į Lietuvą atvyko Ukrainos didvyrė Nadija Savčenko | Alkas.lt nuotr.

Liepos 10 d.  Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus kvietimu į Lietuvą atvyko Rusijoje kalėjusi Ukrainos didvyrė, buvusi karo lakūnė Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė Nadija Savčenko.

Atvykusi į Prienus, kur vyksta Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas (PLJS) N. Savčenko pirmiausia susitiko su buvusiu Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje Algirdu Kumža bei PLJS rengėja Ieva Dovydenko.  N. Savčenko dėkojo Lietuvai labai prisidėjusiai prie jos paleidimo iš kalėjimo Rusijoje.

Liepos 11 d., pirmadienį, 9.15 min. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar Suomijai gresia naujas Žiemos karas? (11)

Suomių kulkosvaidininkai | wikipedia.org nuotr.

Nenuostabu, kad Švedija kažkada mums buvo tapusi pavyzdine socializmo „su žmogiškuoju veidu“ šalimi, o Suomija nuolat žavėjo Žiemos karu su Sovietų Sąjunga, kurio metu, tegul ir iš dalies, praradusi dešimtadalį teritorijos, apgynė savo nepriklausomybę. Bet Skandinavija sukėlė naują galvosopį Maskvai.

Stokholme ir Helsinkyje vėl skamba pareiškimai, raginantys stoti į NATO. Tai erzina V. Putiną, kuris neseniai lankėsi Suomijos sostinėje. Per spaudos konferenciją jis perspėjo, kad, „jeigu Suomija įstos į NATO, tuomet suomių kariai nustos buvę nepriklausomi, nustos buvę suverenūs visa to žodžio reikšme“. Jis tvirtino, kad tuomet NATO struktūros atsidurs prie Rusijos sienų, ir Skaityti toliau

Istorinis sprendimas: NATO dislokuos batalionus Baltijos šalyse ir Lenkijoje (0)

NATO viršūnių susitikimas Varšuvoje | kam.lt nuotr.

Liepos 8 d. NATO viršūnių susitikime Varšuvoje NATO priklausančių valstybių vadovai patvirtino keturių tarptautinių bataliono kovinių grupių dislokavimą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.

NATO šalių lyderiai vieningai pripažino, kad rytiniame NATO flange Rusija yra pagrindinė grėsmė Aljansui. Reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus sutarta stiprinti atgrasymo pajėgumus visomis sąjungininkų turimomis priemonėmis – nuo įprastinės ginkluotės iki raketinių pajėgumų ir branduolinės gynybos.

Pirmą kartą patvirtintas visas kompleksas konkrečių ilgalaikių karinių kolektyvinės Skaityti toliau

M. Kundrotas. Daugiaveidė tiesa (102)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vieną kartą vaikystėje kaimynų mergaitei pasakojau, kad Leninas žudė vaikus. Ji energingai pasukiojo pirštą prie smilkinio ir sušuko: – Leninas?! Tuomet pasakiau apie caro Nikolajaus II-ojo šeimą. Reakcija liko tokia pat ugninga: – Ir labai gerai padarė! Nenorėjo, kad jo vaikai būtų carais!

Dabar stebint reakcijas į pasisakymus apie Europos Sąjungą ir Rusiją, šeimos vertybes ir iškrypimus prieš akis iškyla naivus tos mergaitės veidas ir nuoširdus pasipiktinimas. Dažnai pasisakymai prieš tai, kuo tikima, sulaukia to paties vertinimo: kvailystė! Kuo mažiau turima informacijos, kuo Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Ką reiškia britų NE Europos Sąjungai? (25)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

72% Jungtinės Karalystės piliečių dalyvavo ketvirtame šios šalies istorijoje referendume ir dauguma jų pasakė NE Europos Sąjungai. Kodėl?

Vakarų ir Lietuvos „elito“ nusišnekėjimas šiuo klausimu parodė, kokia jiems skausminga ši demokratijos pamoka. Tačiau melo kojos trumpos – jei vykstant Škotijos referendumui dėl galimo Jungtinės Karalystės sugriovimo buvo kaltinama Rusija, tai dabar Rusija kaltinama „dėl įtakos JK piliečiams“, o Škotija raginama pagąsdinti JK galimu atsiskyrimu. Tad apsispręskite, demagogai, ką Vladimiras Putinas remia – JK ar Škotiją? Tik prieš atsakydami, gerai pagalvokite, nes Rusijos ir JK santykiai toli gražu nėra draugiški. Vieni kitų diplomatus šios šalys nuolat varo lauk iš savų šalių. Skaityti toliau

ES pratęsė Rusijai sankcijas dar 1 metams (0)

Vladimiras Putinas | kremlin.ru nuotr.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį, birželio 17 dieną, dar vieniems metams pratęsė sankcijas, kurios buvo įvestos Rusijai dėl 2014 metais įvykdyto Krymo užgrobimo.

Sankcijos Rusijai pirmiausiai įvestos po Krymo aneksijos. Po to sankcijos kelis kartus buvo plečiamos dėl Rusijos dalyvavimo Rytų Ukrainos kariniame konflikte.

Pirmosios sankcijos buvo įvestos tam tikriems asmenims, artimiems Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, po to buvo išplėstos ir pradėtos taikyti sektoriais: gynyba, bankininkystė, naftos perdirbimas. Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Žmonės ir politikai (4)

Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.

Toli siekianti dezintegruojanti jėga iš Rytų, atsirandanti iš komunizmo susinaikinimo, skleidžia susiskaidymo fermentą Vakaruose.|
Robertas de Matejas (Roberto de Mattei)

Šią konservatyvaus italų istoriko citatą išeities teiginiu straipsniui pasirinkau dėl to, kad ji nuostabiai tiksliai atskleidžia pastarojo ketvirčio amžiaus socialinių pokyčių problematiką ir patvirtina esminį Vakarų požiūrį į juos nepaisant stiprėjančios Europos šalių integracijos, o gal kaip tik dėl jos. Kad ir kokios skirtingos jėgos dalyvauja valstybių ir kultūrų dialoge, išoriniai pokyčiai nepajėgia Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja? (45)

Wikipedia.org nuotr.

Prieš penkerius metus Delfi rašiau apie pirmą mano pažintį su Kaliningrado (Karaliaučiaus) žeme. Įspūdis buvo slegiantis.

Sovietinės armijos rezervistus iš Pabradės pratyboms išvežė į šiuos dyklaukius, kurie nuo karo nebuvo matę artojo plūgo, o poligonuose žiojėjo sviedinių išraustos duobės, sugriuvę apkasai, kur ne kur išsimėtę, kemsynais apaugę kaimeliai priminė Rusijos baudžiavos laikų provinciją.

Buvo pažliugęs kovas, miegojome palapinėse ant šlapių šakų, autus džiovinomės prie „buržuikės“, o rytą reikdavo gilinti įšalusią apkasų žemę. Kartą pakraupę stebėjome, kaip, einant pavasariniam pašalui, Skaityti toliau

Rados narė, lakūnė N. Savčenko sugrįžo į tėvynę (video) (5)

N. Savčenko | sustabdyta akimirka

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka į Rostovą prie Dono išsiuntė lėktuvą, kur įvyko Ukrainoje nuteistų „GRU karių“ Aleksandro Aleksandrovo ir Jevgenijaus Jerofejevo apkeitimas į Ukrainos lakūnę Nadeždą Savčenko.

Mainai įvyko. „Dožd“ praneša, kad Ukrainos lakūnė jau skrenda į Ukrainą. Kremliaus finansuojama televizija RT, cituodama neįvardytus šaltinius, taip pat pranešė, kad Ukraina perdavė Rusijos pareigūnams du rusų kariškius, anksčiau patekusius į nelaisvę karinio konflikto krečiamame rytiniame regione, kurie buvo išskraidinti į Maskvą. Skaityti toliau

A. Rusi: Tokio pavojaus nebuvo nuo Šaltojo karo, judame link konfrontacijos (0)

Prof. Alpo Rusi | Wikipedia.org nuotr.

Dabartinė padėtis Ukrainoje yra labai pavojinga – tokios grėsmingos padėties nebuvo nuo Šaltojo karo laikų. Kaip ir tuomet, judame link konfrontacijos, o Europoje ir vėl atsirado atskirtis, sako profesorius Alpo Rusi, pripažintas tarptautinių santykių ir istorijos ekspertas iš Suomijos.

A. Rusi yra buvęs Suomijos ambasadorius Šveicarijoje, Lichtenšteine, prie Šventojo sosto ir prie Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos. Ilgamečio darbo patirtį Suomijos užsienio reikalų ministerijoje sukaupęs profesorius anksčiau dirbo Harvardo, Skaityti toliau

Ukraina Eurovizijoje įveikė Rusiją (video) (3)

Jamala-eurovizijos-2016-nugaletoja-eurovision-tv-nuotr

Gegužės 14 d. „Eurovizijos“ dainų konkursą laimėjo Ukraina. Ukrainą šiemet atstovavo dainininkė, dainų kūrėja ir aktorė Džamala (Jamala) su širdį veriančia daina „1944“. Džamala yra Krymo totorė. Jos tikroji pavardė Susana Džamaladinova.

Antrą vietą pelnė Australijos atstovė Zoy Štraub (Zoë Straub) su daina „Tylos skambesys“ („Sound of Silence“).

Rusija liko trečia. Rusiją atstovavo dainininkas Sergejus Lazarevas (Сергей Лазарев) atlikęs dainą „Tu esi vienintelis“ („You are the only one“). Skaityti toliau

„Aktualus interviu“: Vakarų valstybės akivaizdžiai pasiduoda Rusijos spaudimui… (video) (19)

Prof. Vytautas Landsbergis | penki.lot nuotr.

Prof. Vytautas Landsbergis: Vakarų valstybės akivaizdžiai pasiduoda Rusijos spaudimui… Pokalbis su buvusiu faktiniu šalies vadovu apie ES problemas, Lietuvos narystę bendrijoje ir NATO bei „kalafiorų“ skandalą.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

Romos popiežius – vatnikas? (25)

Romos popiežius vatnikas? | Twitter nuotr.

Gegužės   6 d. Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė, kad Romos popiežius Pranciškus  pasidabino Kremliaus propagandiniu ženklu „Georgijaus juostele“. Taip Rusijos komunistai  pasveikino Romos popiežių Pranciškų su artėjančia „Pergalės diena“.

Skelbiama, kad popiežius Pranciškus iš Rusijos komunistų partijos nario Pavelo Dorochino priėmė ir užsisegė „Georgijaus juostelę“. Rusijoje šis simbolis siejamas su „pergale prieš fašizmą“. Tačiau po Rusijos karinės agresijos Ukrainoje jis tapo teroro prieš Ukrainą simboliu. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Lietuviškasis švietimas Maskvoje – stiprėjame! (video) (0)

Solveiga Valatkaitė ir Gintautas Želvys | alkas.lt nuotr.

Lietuviškos veiklos tradicija Maskvoje yra stipri. Ir Algirdas prie jos sienų lankėsi, ir Vytautas dukrą tenai nutekino.

Vėliau ten mokėsi ir brendo mūsų inteligentai, rašytojai, būsimieji politikos veikėjai.

Atgavus Nepriklausomybę 1990-aisiais, lietuviško veikimo tradicijos Maskvoje vėl sustiprėjo. Susikūrė draugija, pradėjo veikti mokyklėlė.

Kaip upeliai virsta upe, taip mokyklėlė šiandien yra virtusi Jurgio Baltrušaičio vidurine mokykla. Su daugybe mokinių, Skaityti toliau

D. Stancikas. Kai baigsis Rusijos rezervo fondas (13)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos didžiausia grėsme yra įvardijama Rusija ir šiam pavojui atitolinti skiriama daug jėgų ir finansų. Užsienio, saugumo, energetikos strategijos, milijardus kainuojantys projektai (atominė elektrinė, dujų terminalas, skalūnų angliavandeniliaiir pan.) kuriami ne pagal sąnaudų ir naudos analizę, bet išskirtinai žvelgiant tik per Rusijos grėsmės prizmę. Artėjanti ekologinė katastrofa – visuotinis atšilimas, kurį didžiosios valstybės vadina rimčiausia grėsme planetai, o teologai –Apvaizdos ženklu žmonijai, Lietuvoje vertinamas su ironiška šypsena: „žaliųjų“ Kremliaus agentų primesta pseudoproblema, Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Sankt Peterburgo metro – nuo ko viskas prasidėjo? (video) (0)

Audrys Antanaitis ir Viktoras Červiakovas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Sankt Peterburgo metro buvo pradėtas statyti dar prieš antrąjį pasaulinį karą. Tačiau pirmasis traukinys po žeme startavo tik 1955 metais.

Šiuo metu Sankt Peterburgo metropolitenas turi penkias veikiančias linijas (statoma šeštoji), 57 stotis, eksploatacinis linijų ilgis – 113,6 kilometrų, giliausia stotis – 86 metrai po žeme.

Peterburgiečiai savo gyvenimo be metro jau neįsivaizduoja. O metropoliteno kūrimo pradžia tapo istorija.

Su Sankt Peterburgo metro muziejaus direktorium Viktoru Červiakovu viešėdama šiame mieste ir susitiko Alko komanda – Audrys Antanaitis ir Arūnas Rasakevičius. Skaityti toliau

S. Buškevičius. Pirk prekę lietuvišką Lenkijoj arba kaip kalafijoras kibirkštį įskėlė (1)

Alkas.lt koliažas

Gaivališka protesto akcija prieš sunkiai įkandamas maisto, buitinių prekių ir paslaugų kainas visus užklupo netikėtai. Sakydamas „visus“, turiu galvoje milijoninius pelnus skaičiuojančius prekybininkus ir rinkimams besiruošiančius, gerokai nuo realybės atitrūkusius politikus. Pastarieji jau ilgus dešimtmečius gyvena iliuzinėje pseudotikrovėje, kurioje pagrindinis rūpestis yra kaip rasti kompromituojančios medžiagos apie oponentus ir  pademonstruoti savo dorą bei sąžiningumą.  Nes tik tai, jų manymu, yra be galo svarbu Lietuvos rinkėjui.

Sukompromituok savo priešininką, užliūliuok rinkėją protingai skambančiais Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Krasnojarsko lietuviai – mes dar gyvi! (video) (0)

Antanas Rasiulis, Saulius Sidaras | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Sankt Peterburge vykusios Rusijos lietuvių bendruomenių pirmininkų konferencijos metu buvo susirinkę tolimiausiuose šios milžiniškos šalies kampeliuose gyvenantys mūsų tautiečiai.

Su daugeliu iš jų konferenciją stebėjusi Alko komanda buvo susitikusi. Ypatingai įdomu buvo susitikti su senais pažįstamais ir draugais iš Krasnojarsko.

Audrys Antanaitis kalbino Krasnojarsko lietuvių bendruomenės pirmininką Antaną Rasiulį bei vicepirmininką, lietuvių mokyklėlės vadovą Saulių Sidarą.

Skaityti toliau

S. Lvarovas Lietuvą įvardijo, kaip labiausiai nemėgstančią Rusijos (7)

Sergejus Lavrovas | Rusijos URM nuotr.

Interviu Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“ Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas įvardijo neva labiausiai rusofobišką Aljanso narę. Tokia, anot ministro, esanti Lietuva.

Rusija imsis visų reikalingų karinių ir techninių priemonių, jei prieš šalies sienos atsidurs daugiau NATO infrastuktūros, sako S. Lavrovas.

Reaguodamas į Rusijos diplomatijos vadovo Sergejaus Lavrovo pasisakymą Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paragino jį neieškoti priešų. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Lietuva ir Rusija – sugyvenimas įmanomas? (video) (1)

Remigijus Motuza | asmeninė nuotr.

Rusija yra didelė šalis. Didelė ir sudėtinga. Sudėtingi ir mūsų santykiai su ja. Tačiau šimtmečius gyvenome šalia. Pasipykdami ir susitaikydami. Nes neturėjome kitos išeities. Reikėjo iš mokti tam tikro buvimo šalia…

O kaip yra šiandien? Ar labai nutolino mus geopolitiniai nesutarimai? Ką manome vieni apie kitus? Kokius bendradarbiavimo kelius renkamės?

Alko komanda Sankt Peterburge buvo Skaityti toliau

„Auksinė Kaukė“ įteikta E.Nekrošiaus „Borisui Godunovui“ (0)

E.Nekrosiaus Spektaklis Borisas Godunovas_teatras.lt

Balandžio 16 d. Maskvos muzikiniame K.Stanislavskio ir V.Nemirovičiaus-Dančenkos teatre buvo išdalintos svarbiausios Rusijos teatro premijos „Auksinės Kaukės“.

Šiemet festivalio žiuri ir premijos vertinimo ekspertų taryba skirstė apdovanojimus 34 nominacijose ir 3 specialiųjų prizų kategorijose. Pirmą kartą per 20-ties metų „Auksinės Kaukės“ istoriją išskirtinis prizas už geriausią užsienio spektaklį parodytą Rusijoje šiemet skirtas dviem spektakliams. Susumavus slapto ekspertų komisijos balsavimo rezultatus jie surinko vienodą balų skaičių. Skaityti toliau

V. Sinica. Kokie tikrieji „w“ šalininkų tikslai ir siekiai (64)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo, kad „lenkiškų vardų ir pavardžių rašymo klausimas turėtų išsispręsti pavasarį“, o negalėjimas priimti sprendimo Lietuvos ir Lenkijos „tikrai labiau nesuartina“. Premjeras teisus. Kadangi Lietuva užsileido ant galvos problemą tuščioje vietoje, nuolatinis jos kurstymas ir nesprendimas yra naudingas tik Rusijai ir jos darbus dirbantiems platformininkams Lietuvoje. Pavasaris įsibėgėjo ir Seimas greitai imsis spręsti šį klausimą. Tačiau kaip suderinti Lietuvos interesus, Konstituciją, demokratinį piliečių atstovavimą ir – kartais atrodo, kad politikams patį svarbiausią – geresnių santykių su Lenkija siekį? Skaityti toliau

Seimas priėmė rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Rusijos Federacijos okupuotame Kryme (0)

RadioSvoboda.org nuotr.

Balandžio 12 d. Seimas, 90 parlamentarų balsavus už, nė vienam – prieš ir 2 susilaikius, priėmė rezoliuciją „Dėl žmogaus teisių, ypač Krymo totorių, padėties Rusijos Federacijos okupuotame Kryme“ (projektas Nr. XIIP-4260).

Šiuo dokumentu Seimas, primena, kad prieš dvejus metus Rusijos Federacija, panaudojusi ginkluotą karinę jėgą, okupavo ir aneksavo Ukrainos teritorijos dalį – Krymą bei pažymi, kad pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms yra pamatinė Europos Sąjungos vertybė ir esminis principas, kuriuo vadovaujamasi santykiuose su kitomis valstybėmis. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Jei taip toliau – netrukus pamiršime ir Krymo aneksiją (5)

Pirmasis Čečėnijos Respublikos Prezidentas Džocharas Dudajevas | xxiamzius.lt nuotr.

Pasaulio lyderių neturime nei mėgti, nei jų neapkęsti. Jie tokie, kokie yra, kokius juos suformavo visuomenė – jos papročiai, tikslai, istorinis palikimas, tautos mentalitetas. Bet kai kalbame apie čečėnus, daugeliui užverda kraujas: esą tai teroristai, kerštingi galvažudžiai, pasirengę kiekvienam oponentui kinžalu gerklę perrėžti…

Ar nepagalvojome, kad tai mūsų ir jų pavergėjų per amžius suformuotas požiūris? Nei Koranas, nei Talmudas, nei Biblija ar kitas šventasis Raštas neduoda pagrindo tokioms baimėms. Juk kiekviena tauta, neišskiriant ir lietuvių, turi savus banditus, savus didvyrius bei šventuosius. Vienus gerbiame, kitus dieviname, o trečių gėdijamės ir prakeikiame. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kuo panašūs Sirijos Palmyros miesto šventyklos ir Lietuvos Valdovų rūmai? (audio, video) (3)

Daiva Mitrulevičiūtė | alkas.lt nuotr.

Kuo panašūs Sirijos Palmyros miesto šventyklos ir Lietuvos Valdovų rūmai? Pirmiausia tuo, kad barbarai stengėsi juos sugriauti. Ir 1795 metais Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę sunaikinusi Rusija, ir Palmyros miestą užgrobę Islamo valstybės banditai negailėjo istorijos ir architektūros paminklų.

Rusija Valdovų rūmus beveik nušlavė nuo žemės paviršiaus. Palmyros džihadistai nespėjo. Būtų galėję – būtų nušlavę.

Ir štai italai surengė tarptautinę parodą-akciją, kuria pakvietė atkreipti dėmesį į barbarų griaunamą žmonijos paveldą. Į šią akciją įsitraukti pakvietė ir Valdovų rūmus. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Socialinis konservatizmas – geriausia apsauga nuo Rusijos (24)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaita mažai, ką nustebino. Liūdina, jog Rusijos ruporais – greta seniai veikiančios Penktosios kolonos – tampa vis daugiau naujų žmonių, tarp jų – buvę bendražygiai, buvę Nepriklausomybės šaukliai ir kovotojai.

Kas skatina žmones, dar vakar abejingus politikai, juo labiau – ilgamečius patriotus gręžtis link istorinio, egzistencinio Lietuvos priešo? Atsakymų gali būti daug, bet iš jų dažniausios priežastys – trys. Pirma – vis griežtėjantis Europos Sąjungos ir jos didžiųjų valstybių diktatas, tirpdantis Lietuvos valstybingumą. Antra – Skaityti toliau

L. Zaikauskas: stebint įvykius Rusijoje, net ir teatras nebegali tylėti (2)

Juozo Miltinio paminklas Panevėžyje | Alkas.lt nuotr.

Ar keliaudami Panevėžio Laisvės aikšte atkreipėte dėmesį į Juozo Miltinio dramos teatro pastatą, ant kurio sienos neseniai iškilo intriguojantis užrašas? Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro direktorius Linas Zaikauskas, naudodamas savo asmenines lėšas, iškėlė plakatą su štai tokiu užrašu: „Ką mes padarėme, kad Nadežda Savčenko nemirtų?“.

Intriguoja, taip? Gal tai kito spektaklio anonsas? O gal teatro pozicijos išsakymas pasaulinių įvykių akistatoje?

„Mane nustebino, kad tai šis plakatas beveik nesuintrigavo žmonių. Nesulaukiau ne tik palaikymo, bet išgirdau ir priekaištų, Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Lietuviškasis Sankt Peterburgo kodas: Pokalbis su Lietuvos generaliniu konsulu Sankt Peterburge D. Numgaudžiu (video) (0)

Dainius Numgaudis ir Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos generalinis konsulatas Sankt Peterburge – diplomatinė įstaiga, kuriai darbo šiandien nestinga.

Nestigo jo niekada, bet dabar, kai geopolitinė situacija sudėtinga, tikrai įdomu išgirsti iš pirmųjų lūpų apie šios Lietuvos salelės antrojoje Rusijos sostinėje kasdienybę.

Lietuvos generalinį konsulą Sankt Peterburge Dainių Numgaudį kalbina Audrys Antanaitis. Skaityti toliau