Rugsėjo 7 d. Seimo narys Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Juozą Bernatonį ir Europos reikalų komiteto pirmininką Gediminą Kirkilą dėl Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 13 d. priimto Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugios branduolinės elektrinės Astrave įgyvendinimo veiksmų, plano.
Parlamentaro teigimu, viešojoje erdvėje kyla vis daugiau spekuliacijų Skaityti toliau
Seimo Energetikos komisijos narys Dainius Kreivys atkreipė dėmesį į pasikartojančias Lietuvos deleguoto Europos Komisijos nario Vytenio Povilo Andriukaičio viešas pastangas sugriauti valstybės politiką, nukreiptą prieš branduolines grėsmes Lietuvos piliečiams.
„Lietuvos deleguotas Europos Komisijos sveikatos komisaras V. P. Andriukaitis vėl ištiesė pagalbos ranką Baltarusijai, Skaityti toliau
Rugpjūčio 27 d. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pažėrė kritikos JAV tarptautinio saugumo politikai ir pareiškė, kad užtikrinant Europos žemyno saugumą, JAV įtakos dalis Europai turi būti mažesnė.
„Europa nebegali kliautis Jungtinėmis Valstijomis saugumo srityje. Būtent mes turime užtikrinti Europos saugumą ir suverenitetą“, – sakė E. Makronas Prancūzijos ambasadoriams skirtoje kalboje apie Skaityti toliau
Seimo narės Rasa Jukneviciene audringa reakcija dėl Seimo narių grupės demokratiško paklausimo Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriui apie jos brolio Gintaro Urbono verslo ryšius Rusijoje ir NVS šalyse kelia vis daugiau įtarimų, kad įtakinga politikė baiminasi, jog gavus atsakymus gali paaiškėti jai nemaloni tiesa.
Tas paskatino tęsti tyrimą ir suformuoti naujus papildomus klausimus. Tuo siekiama išsiaiškinti visas aplinkybes. Skaityti toliau
Neseniai knygynuose pasirodė prof.dr. Algimanto Liekio iš 6 – tomio veikalo, skirto pirmojo Prezidento A.Smetonos darbams ir gyvenimui nušviesti, ryšium su artėjančiu jo 145 – tojų gimtadieniu, 100 – mečiu prezidentavimo ir 75 – mečiu žūties, pirmasis tomas – „Tautos prisikėlimas“ (II tomas – „Tautos vienybė“, III – „Nepriklausomybės pamatai“, IV – Tautinė Lietuva, V – Lietuvos šviesa, VI – „Tautos valia“). Tai gražus paminklas pirmojo Prezidento ir nepriklausomos Lietuvos 100 – mečiui! Skaitytojų dėmesiui knygų autoriaus priminimai apie Prezidento A.Smetonos persekiojimus, bausmes vadinamosios „seiminės Lietuvos“ metais. Skaityti toliau
Gilų pėdsaką Rytų Lietuvoje paliko mūsų karų su kaimynais istorija: tai žiauri Rusijos invazija ATR laikais, kada 1655 m. buvo sudeginta Lietuvos sostinė Vilnius, po jo sekė žiauri maro epidemija, išnaikinusi daug etninių Vilnijos gyventojų lietuvių valstiečių, Lietuvos bajorų lenkiška asimiliacija XVIII a. ATR laikais, formuojantis Lenkijos unitarinei valstybei, 1795 m. įvykęs III-asis ATR padalijimas – tai Lietuvos etninių žemių Rusijos įvykdyta okupacija ir jos metu vykę sukilimai, po kurių Rusijos žandarai vykdė sukilėlių žudymus bei trėmimus, svetimo etnoso atkėlimą į Lietuvą iš slaviškų Rusijos ir Baltarusijos sričių. Skaityti toliau
Nežinia kelintą kartą atvirai parodžiusį neapykantą Lietuvai ir viešai pasityčiojusį iš jos karžygio Klaipėdos Tarybos narį užgriuvo „net“ paties A. Tapino kelta masinio pasipiktinimo banga. Šį kartą rūstybė tokia didelė, kad pagarsėjusiam „vatnikui“ išdrįsta – koks žygdarbis! – net skelbti apkaltą. Būtų juokinga, jeigu nebūtų neramu ir koktu. Juk tai ne kas kita, o dar vienas parodomasis ir grynai teatrališkas tariamo pasipiktinimo „vatnikais“ protrūkis, patvirtinantis, jog Lietuvos valstybės – nėra.
Šitaip keliamų tokių pasipiktinimo audrų tikroji paskirtis Skaityti toliau
Valstybės orumo stiprinimas, Lietuvos kultūros, kalbos ir tautos išsaugojimas, santykių su Latvija plėtojimas, diplomatinio agresyvumo mažinimas bei atsargi laikysena politikos su Lenkija atžvilgiu – yra gairės, kurias savo užsienio politikos strategijoje įvardina potencialiu kandidatu dalyvauti 2019 metų Prezidento rinkimuose laikomas filosofas, vienas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio pradininkų Arvydas Juozaitis.
Aptardamas svarbiausius Lietuvos užsienio politikos aspektus, A. Juozaitis akcentuoja geopolitines ir kultūrines rizikas, šiuo metu kylančias valstybei. Jas filosofas siūlo įveikti stiprinant strateginę partnerystę su Latvija. Skaityti toliau
Ukrainoje gyvenančio Rusijos žurnalisto Arkadijaus Babčenkos tariamas nužudymas šių metų gegužės 28 d. sukėlė didelį atgarsį visame pasaulyje. Skelbiame birželio 19 d. A. Babčenkos pokalbį su „Radio svoboda“ žurnalistu Michailu Sokolovu apie šių įvykių aplinkybes.
[Laužtiniuose skliaustuose] pateikiamos vertėjos pastabos, papildymai, paaiškinimai, patikslinantys kalbėtojo mintį. Skaityti toliau
Mus nori įtikinti, kad tautiškumas yra trukdžių trukdys. Kad tiesiausias kelias į ateitį, – Lietuva be sienų. Kad geriausias auklėjimas tas, kuris atleidžia vaiką nuo bet kokių pareigų. Kad brukte brukama Stambulo konvencija yra skaidri kaip ašara… Nebijokime būti paranoikais, sako 30 metų Paryžiuje gyvenanti publicistė, literatūros almanacho „Glagol“ vyriausioji redaktorė Jelena Kondratjeva-Salgueiro. Ji patvirtina, kad ir Prancūzijoje žmonės pratinami galvoti ne savo galva, kad jiems primetamos išankstinės nuostatos, verčiančios piliečius infantilia mase. Skaityti toliau
Ši vasara ypatingai turtinga ir įdomi svarbiais tarptautiniais įvykiais: JAV Prezidento Donaldo Trampo susitikimas su NATO lyderiais Briuselyje, jau vėlesnis Amerikos vadovo apsilankymas Britanijoje ir susitikimas su Anglijos Karaliene Elžbieta II, ir pagaliau – didžiųjų pasaulio valstybių – JAV ir Rusijos – vadovų susitikimas Helsinkyje.
Iš visų šių įvykių – neabejotinai svarbiausias yra Helsinkio susitikimas, kai dar palyginti ne taip seniai išrinktas JAV Prezidentas D. Trampas susitiko su jau turinčių didžiulį politinį patyrimą Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu. Skaityti toliau
Liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidentūroje susitiko su „Misija Sibiras’18“ komanda, rytoj išvykstančia į Kazachstaną.
Rusijos Federacijos ambasadai Lietuvoje atsisakius „Misija Sibiras’18“ dalyviams išduoti vizas, kai iki suplanuoto išvykimo į tremties vietas Sibirą, Krasnojarsko krašte, buvo likęs mažiau nei mėnuo, šiemetinės misijos ekspedicijų maršrutai pasuko į Vidurinę Aziją – į Kazachstaną.
Pasak Prezidentės, jokios dirbtinės kliūtys negali sukliudyti pilietinei jaunimo iniciatyvai pagerbti stalinizmo aukų, kaip neįmanoma nuneigti istorinės tiesos Skaityti toliau
Vėlyvaisiais sovietų laikais buvo įprasta praktika susidoroti su laisvės kovotojais ir kitaminčiais – uždaryti juos į psichiatrines ligonines. Jos iš dalies pakeitė įprastus lagerius Sibire ir kitose atkampiose Sovietų Sojūzo vietovėse. Ši praktika turėjo tam tikrą vidinę logiką. Sovietų santvarka ir sovietų valstybė – tobuliausia ir geriausia, ką galima sukurti. O jei taip, prieštarauti joms galėjo tiktai piktavaliai arba psichiniai ligoniai.
Prieš devynerius ar dešimtį metų vienas psichiatras, labiau žinomas kaip politikas, priklausantis sparčiai liberalėjančiai, bet Skaityti toliau
Rusijos opozicijos koordinacinės tarybos steigėjas, teisininkas, visuomenės veikėjas Danijilas Konstantinovas jau kurį laiką gyvena ir veikia Lietuvoje. Iš tėvynės jam teko bėgti nuo išgalvotų kaltinimų kriminaliniu nusikaltimu. Jūsų dėmesiui – jo įžvalgos apie Rusijos politinę sistemą, demokratiją, sisteminę ir antisisteminę opoziciją, prieigas prie viešosios informacijos išteklių.
– Dabartiniame Rusijos parlamente – Valstybės Dūmoje – atstovaujamos keturios partijos, neskaičiuojant vienmandatininkų, nepriklausančių frakcijoms. Skaityti toliau
2018 m. pasaulio futbolo čempionatas Šjačėje primena 1936 m. olimpines žaidynes Berlyne. Abiem atvejais žaidynes rengė autokratinės, ekspansyvios šalys. Tiesa, vykstant žaidynėms Vokietijoje dar buvo toli iki pirmųjų svetimų kraštų aneksijų ir masinių pogromų prieš savo šalies piliečius, bet pirmieji ekspansiniai žingsniai jau buvo žengti. Klaipėdos krašte jau kibirkščiavo konfliktas dėl jo atjungimo nuo Lietuvos ir prijungimo prie Vokietijos. Vokietijos vadovas aiškiai rėmė Klaipėdos „separatistus“, siekiančius sugrąžinti kraštą didžiojo Reicho prieglobstin. Skaityti toliau
Praėjusį penktadienį paskelbta žinia, jog Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje nesutinka išduoti vizų „Misija Sibiras’18“ ekspedicijai, sukėlė tikrą diskusijų bangą. Šiandien. liepos 2 d. projekto rengėjai išplatino žinią, jog tai nesutrukdė ruoštis ekspedicijai, o pagrindinė misija tikrai bus įgyvendinta.
Projekto „Misija Sibiras“ vadovė Raminta Kėželytė teigia: „Dedame visas pastangas, kad tremties istorija būtų išsaugota. Tikimės, kad pavyks įgyvendinti pradinį ekspedicijos planą, bet taip pat ruošiame ir planą B, tad ir toliau kraunamės kuprines, klausomės tremties istorijų ir stengiamės, kad ekspedicija praeitų sklandžiai. Skaityti toliau
Birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, praėjus beveik 30 metų nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, pagaliau kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerais bei Europos Komisijos pirmininku Žanu Klodu Junkeriu (Jean-Claude Juncker) pasirašė politinį susitarimą dėl trijų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais.
Aukščiausio lygio politinis susitarimas leis nedelsiant pradėti sinchronizacijos darbus ir galutinai įtvirtinti regiono energetinį savarankiškumą nuo Rusijos valdomo BRELL tinklo. Skaityti toliau
Birželio 28 d. Seimas, 82 Seimo nariams vieningai balsavus už, priėmė rezoliuciją Dėl Gruzijos teritorijos dalies okupacijos dešimtųjų metinių. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Juozo Bernatonio ir pirmininko pavaduotojo Egidijaus Vareikio inicijuotu teisės aktu primenama, kad prieš dešimt metų Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos įvykdė agresiją prieš savo kaimyninę valstybę – Gruziją – atplėšė jos teritorijos dalis ir okupuotose teritorijose sukūrė nepripažintą marionetinę valdžią.
Priimtu dokumentu smerkiamos visos agresijos formos, įskaitant ginkluotą užpuolimą ir Skaityti toliau
Birželio 27 d. Seimo narių G. Landsbergio ir R. Morkūnaitės-Mikulėnienės iniciatyva teikiama rezoliucija (projektas Nr. XIIIP-2369) dėl Olego Sencovo ir kitų politinių kalinių paleidimo iš kalėjimų Rusijoje.
Rezoliucijoje Seimo nariai pažymi, jog Ukrainos kino režisierius ir politinis kalinys Olegas Sencovas yra dvidešimčiai metų įkalintas griežto režimo kalėjime Sibire dėl jo kritiško požiūrio į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, ir pirmiausiai – į Rusijos įvykdytą okupaciją Kryme. Kartu akcentuojama, jog O. Sencovas jau pusantro mėnesio badauja, siekdamas atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į Rusijoje kalinčių ir sulaikytų politinių kalinių padėtį bei reikalaudamas jų paleidimo. Skaityti toliau
Birželio 4 d., minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-metį Lietuvos Respublikos Seime, Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai išplatino viešą kreipimąsi, kuriame pripažino, kad svarbiausi Sąjūdžio siekiai ir uždaviniai iki šiol liko neįgyvendinti ir paragino Tautą telktis ir priešintis valdžios vykdomam Lietuvos išvalstybinimui ir ištautinimui.
Kreipimąsi pasirašė: Vytautas Bubnys, Antanas Buračas, Bronius Genzelis, Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Europos ir pasaulio pertvarkymą po Pirmojo pasaulinio karo: Paryžiaus taikos konferenciją, JAV prezidento Vudrovo Vilsono „14 punktų“, Versalio taikos sutartį, politinio žemėlapio perbraižymą, kuriame atsirado vietos ir Lietvos valstybei.
Kodėl derantis dėl taikos didžiausią reikšmę turėjo trijų valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – pozicija? Kokios dar valstybės buvo pakviestos į taikos konferenciją, o kurios dalyvavo tik neoficialiai? Kodėl į taikos konferenciją nebuvo pakviesta karo Skaityti toliau
Maksim Muzyka, Andrij Palval. Savur Mohyla: karių atsiminimai. Iš rusų k. vertė Vitalijus Michalovskis. – Vilnius: Briedis [2018]. – 296 p.: iliustr.
Leidykla „Briedis“ pristato ketvirtą serijos „Karas Ukrainoje“ knygą „Savur Mohyla: karių atsiminimai“ – dviejų autorių, antiteroristinės operacijos Rytų Ukrainoje dalyvių Maksimo Muzykos ir Andrijaus Palvalio liudijimus apie 2014 m. vasaros pabaigoje – rudens pradžioje vykusius karo veiksmus. Pasakojama, kaip paprasti, jokios karinės patirties neturintys vaikinai, kilus grėsmei Ukrainos teritoriniam vientisumui, savanoriškai stojo į Skaityti toliau
Juzefas Pilsudskis – tai antrasis Vytautas Didysis…
Armija Krajova, jos kariai turi būti lietuvių taip pat minimi ir gerbiami, kaip Lietuvos partizanai, kovoję prieš sovietinius okupantus…
Reikia greičiau Lietuvoje įvesti lietuvių-lenkų dvikalbystę ir lenkišką abėcėlę…
Tai mintys iš LRT, laidų „Istorijos detektyvai“ apie Juzefą Pilsudskį, apie lenkų Armiją Krajovą (AK), pagaliau tai ir panašaus turinio kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo „tautos atstovų“ – Skaityti toliau
1791 m. gegužės 3 d. bendrame „Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“ konstitucija pagal šių dienų terminologiją galima vadinti tik sąlyginai. Mat ir kiti šio Seimo teisės aktai, liečiantieji bendrus Lenkijos ir Lietuvos reikalus buvo vadinami konstitucijomis.
Vis tik šis „Valdžios įstatymas – konstitucija“ yra svarbus ne tik bandymu dvi iki tol egzistavusias valstybes paversti vieninga unitarine valstybe, kiek tokio bandymo pasekmėmis. Kada pagal šį įstatymą Lietuva visiškai prarado savo Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius tęsia pokalbį apie Pirmąjį pasaulinį karą.
Kokios dar valstybės prisijungė prie karą pradėjusių valstybių – Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos iš vienos pusės ir Rusijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – iš kitos? Kokį vaidmenį kare suvaidino vokiečių pusėje į karą stojusi Turkija? Ką Osmanų imperijos krikščionims reiškė šio karo metu vykdytas genocidas? Kokią klaidą padarė Bulgarija? Kokią reikšmę karo eigai turėjo 1917 m. Vasario revoliucija Rusijoje? Kokią reikšmę turėjo JAV įstojimas į karą 1917 m.? Kodėl Vokietija pralaimėjo karą? Kokios buvo šio karo pasekmės? Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičius kalbasi apie Pirmojo Pasaulinio karo priežastis ir pradžią (1914–1915 m.).
Kokie didžiųjų valstybių prieštaravimai vedė į pasaulinį karą? Kaip susiformavo du pagrindiniai į karą stosiančių valstybių blokai – Antantė ir Trilypė sąjunga? Kas buvo netikėto šiose sąjungose? Kokį šansą Lietuvai ir Lenkijai teikė sąjungos tarp Abiejų Tautų Respubliką pasidalijusių šalių iširimas? Ar Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio Pranciškaus Ferdinando nužudymas 1914 m. birželio 28 d. Sarajeve buvo karo priežastis? Skaityti toliau
„Mūsų atsakas į Rusijos provokacijas po įvykių Solsberyje išlieka vieningas ir koordinuotas, visi suprantame poreikį šiuolaikinių grėsmių akivaizdoje stiprinti mūsų valstybių atsparumą. Ypač svarbus vaidmuo tenka Europos išorės veiksmų tarnybos Rytų strateginės komunikacijos grupei – turime įvertinti šios komandos atliktą darbą ir ją nuolat stiprinti“, – sakė L. Linkevičius diskusijoje dėl santykių su Rusija, kur ES užsienio reikalų ministrai aptarė artimiausias perspektyvas, tolesnius bendrus veiksmus po įvykių Solsberyje (Jungtinė Karalystė).
Ministras taip pat informavo apie Lietuvos bendradarbiavimo su Rusijos pilietine visuomene iniciatyvas, Skaityti toliau
Cheminės atakos Sirijos sostinės Damasko rytiniame rajone (Rytų Gutoje)
2018 balandžio 8 d. JAV, Vakarų žiniasklaida, tame tarpe visi Lietuvos TV kanalai pranešė, kad Sirijos sostinės Damasko rytiniame rajone vadinamame Rytų Guta, Sirijos vyriausybinės pajėgos panaudojo cheminį ginklą prieš civilius gyventojus, daugiausia moteris ir vaikus. Rusija taip pat buvo laikoma atsakinga už chemines atakas, kadangi Rusija remia Sirijos vyriausybę. Skaityti toliau
Balandžio 2 d., pirmadienį, Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis paskelbė Latvijos Švietimo įstatymo ir Bendrojo lavinimo įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma per kelerius metus pereiti prie bendrojo vidurinio ugdymo tik valstybine kalba.
Pataisos numato, kad nuo 2019 metų rugsėjo 1-osios iki 2021 metų rugsėjo 1-osios visose valstybinėse mokyklose bus laipsniškai pereita prie ugdymo latvių kalba. Tuo pačiu kitų tautinių bendrijų moksleiviams bus sudarytos sąlygos toliau mokytis gimtosios kalbos ir literatūros, taip pat gimtąja kalba mokytis su jų kultūra bei istorija susijusius dalykus. Skaityti toliau
Europos Parlamente Briuselyje paskelbtas 2018-ųjų metų Europos medžio konkurso laimėtojas. Juo tapo Švilpiko kamštinis ąžuolas iš Portugalijos surinkęs 26 606 balsų. Lietuvą šiame konkurse atstovavo Rambyno regioninio parko direkcijos pasiūlytas medis – gamtos paminklas Raganų eglė, laimėjęs 2017 metų Lietuvos metų medžio rinkimus. Surinkęs beveik 10 967 balsų šis medis užėmė garbingą 10-ąją vietą šių metų medžio konkurse dalyvavusių Europos šalių tarpe.
Konkurse Švilpiko kamštinis ąžuolas surinko 26 606 balsus, antri liko senoviniai Kabeza Buej miestelio skripstai (Ispanijos Karalystė), sulaukę 22 323 palaikymo balsų, trečias – Skaityti toliau
