Šiandien, liepos 23 dieną Rusijai priklausančioje Kuršių nerijos dalyje kilo gaisras.
Užsidegė Rusijos teritorijoje apie 10 kilometrų nuo sienos esantys kalnapušynai, kol kas vėjas npučia į Lietuvos pusę.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, Klaipėdos ir Neringos ugniagesiai nuvyko prie Rusijos sienos, kur stebi gaisro eigą. Jų duomenimis, ugnis eina ne į Lietuvos pusę, o į Baltijos jūrą. Skaityti toliau
Briuselyje liepos 22 dieną vykusiame Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje ES ministrai aptarė krizinę situaciją Ukrainoje, ypač paaštrėjusią po Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofos separatistų kontroliuojamoje teritorijoje Donecko srityje.
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, ši katastrofa Rusijos ir Ukrainos konfliktą pakėlė į dar platesnį tarptautinį lygį.
„Tai – lūžio taškas, Vakarai ir Europos Sąjunga privalo veikti, nes savo neveikimu netiesiogiai kurstome karinę agresiją. Skaityti toliau
Liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vyksta į Varšuvą, kur dalyvaus Baltijos ir Višegrado (Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija) valstybių bei Bulgarijos su Rumunija Prezidentų susitikime.
Devynių Vidurio Europos valstybių vadovų susitikimo tikslas aptarti padėtį regione ir Ukrainoje. Ukrainoje. Taip pat bus kalbamą apie pasirengimą NATO viršūnių susitikimui, kuris rugsėjo pradžioje įvyks Velse.
Pasak Prezidentės, nesiliaujant brutaliai agresijai Rytų Ukrainoje, NATO turi realiai įvertinti naujas karines grėsmes ir imtis visų priemonių regiono saugumui užtikrinti. Skaityti toliau
Liepos 21 d. 10 val. Seimo Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai) vyks Seimo Europos klubo diskusija „Naujos hibridinio karo atmainos“. Pagrindinis diskusijos pranešėjas – Katono instituto Pasaulinės laisvės ir gerovės centro vyresnysis mokslinis bendradarbis, buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais Andrejus Ilarionovas. Diskusijai vadovaus Seimo Europos klubo prezidentas, Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius.
Diskusijoje taip pat dalyvaus Seimo nariai, valstybinių institucijų atstovai, diplomatai, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Skaityti toliau
Liepos 18 dieną būrelis tautininkų, atsiliepęs į ukrainiečių prašymą rengti piketus prie Rusijos ambasadų visame pasaulyje ir pasmerkti Putino remiamų smogikų įvykdytą teroro aktą, piketavo prie Rusijos ambasados Vilniuje.
Piketo dalyviai laikė išskleidę plakatus: „Terrorussian number one“, „Putinas davė beždžionėms granatą ir turi už tai atsakyti“’, „Putin + Russia = terrorism, „No Putin, no cry“. Virš piketuotojų galvų plevėsavo Ukrainos ir Tautininkų Sąjungos bendražygių Ukrainos Nacionalistų Kongreso vėliavos. Skaityti toliau
Jei bus patvirtintas Rusijos dalyvavimas numušant Malaizijos oro linijų lėktuvą, psiskelbusias respublikomis struktūras LLR ir DLR rytų Ukrainoje teks pripažinti teroristinėmis organizacijomis, o Rusiją – terorizmo rėmėja, – liepos 18 d. Vašingtone pareiškė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas senatorius Benas Kardinas (Ben Cardin) kalbėdamas apie Malaizijos oro linijų keleivinio lėktuvo Boeing 777 tragedijos tarptautinio ištyrimo būtinybę.
„Rusija toliau remia teroristus teikdama jiems sunkiąją karinę techniką, ekipiruotę ir žmones, kuriuos į Ukrainą persiunčia per Rusijos sieną. Skaityti toliau
Ukrainos naujienų portalas www.liga.net skelbia, kad Ukrainos saugumo tarnyba (UST) pranešė, jog turi duomenų, kad raketinį kompleksu „Buk“, kuriuo vakar buvo numuštas orlaivis Boeing 777, valdė Rusijos kariškiai. Apie tai spaudos konferencijoje pranešė UST vadovas Valentinas Nalivaičenko. Jo teigimu raketinio komplekso ekipažą sudarė 3 rusų kariškiai. Pasak V. Nalivaičnko lėktuvas galėjo būti numuštas naudojant zenitinį kompleksą „Buk-M“, kuris buvo pergabentas į Ukrainą iš Rusijos teritorijos. Jis pažymėjo, kad UST turi teroristų pokalbių įrašus, kuriuose jie kalba apie tai, kad Skaityti toliau
Liepos 15 d. vakare Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) išsakė „ypatingą susirūpinimą“ dėl padėties Ukrainoje. Išplatintame pareiškime URM pabrėžė, jog atsakomybė už civilių gyventojų ir vaikų žūtis bei sužeidimus tenka ginkluotiems separatistams, kurių veiksmai „pamina Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę bei sukelia skausmą taikiems Ukrainos gyventojams“.
Skelbiame visą URM pareiškimo tekstą: Skaityti toliau
Liepos mėnesį Alantoje, Molėtų r. vyksta antroji Rusijos Šiaurės ir Sibiro lietuvių vaikų ir jaunimo lietuvių kalbos ir kultūros stovykla. Pirmoji surengta pernai vasarą Alantoje ir Birštone.
Į stovyklą atvyko 50 lietuvių kilmės vaikų ir jaunuolių iš Sankt-Peterburgo, Maskvos, Petrozavodsko, Medvežegorsko, Bratsko ir kt. Rusijos lietuvių bendruomenių ir lituanistinių mokyklų. Kai kurie iš jų stovyklavo ir pernai. Skaityti toliau
Liepos 12 d. 19:05 val. Maskvoje eidama 65-uosius metus mirė garsi visuomenės veikėja, žmogaus teisių gynėja ir disidentė, nepriklausoma žurnalistė, partijos „Demokratinė sąjunga“ („Demokratičeskij sojuz) įkūrėja. Valerija Novodvorskaja.
Lifenews.ru pranešė, kad ji mirė nuo infekcinio-toksinio šoko. Liepos 11 d. ji buvo paguldyta į Maskvos 13-osios klinikinės ligoninės reanimacijos skyrių. Į ligoninę ji buvo atvežta dėl aukštos temperatūros ir stipraus skausmo kairėje kojoje. Jai buvo nustatytas išplitęs pūlinys, vadinamoji flegmona. Pasak Valerijos artimųjų jau prieš pusmetį sužeistą koją ji bandė gydytis pati Skaityti toliau
Gal vadinamas Vilniaus „išvadavimas“ iš nacių 1944-ųjų liepos 13 d. ir nebūtų atkreipęs tiek dėmesio, jei ne ambicingas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pareiškimas, paskelbtas prieš Valstybės dieną. Jame partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis teisinamas, kodėl jis Pergalės dieną ryšėjo Georgijaus juostelę.
Nesiimu spręsti, ar ši juosta priklauso draudžiamai Lietuvoje sovietinei atributikai. Ji kilo iš Romos legionui vadovavusio Jurgio, vėliau tapusio šventuoju kankiniu, laikų. 1769 m. carinėje Rusijos imperijoje Skaityti toliau
Vardų ir pavardžių, tautinių mažumų įstatymo epopėja, tenkinant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ultimatumus bei užgaidas, atrodo, neturi galo. Pažvelkime į šias peripetijas plačiau, iš istorinės plotmės. Visi suprantame, kad šios pretenzijos yra politinio pobūdžio, o vardai ir pavardės yra tik pretekstas. Jo esmė – dar kartą, eilinį, pažeminti lietuvių tautos orumą pačiu skaudžiausiu būdu – per kalbą ir rašybą, priversti paklusti, šitaip demonstruojant didelės valstybės jėgą, nesibodinčią ir šantažo. Tik keista, kad už tai ryžtasi sumokėti tokią brangią kainą. – Turiu omeny LLRA vadovybę, kurios rankomis tai Skaityti toliau
Jeigu mums kaimynai rusai taip stipriai „padės“, aš manau, kad mūsų istorinio tapatumo ir kiti klausimai spręsis daug lengviau ir daug paprasčiau“, – sakė prof. Alvydas Jokubaitis. Jam pritarė ir prof. Vytautas Radžvilas, teigęs, jog būtina įsteigti valstybę, kitaip Lietuvos visuomenė bus sunaikinta kaip amorfinė masė. Filosofai mintimis dalijosi praėjusią savaitę vykusiame baigiamajame projekto „Istorijos politika kaip valstybės geokultūrinio ir geopolitinio tapatumo įtvirtinimo įrankis“ renginyje.
Kritiškumas istorijai – bendruomenės atomizavimo priedanga Skaityti toliau
Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos direktorius dr. Vaidotas Urbelis penktadienį įvykusiame susitikime su JAV gynybos departamento tarptautinio saugumo direktoriumi Dereku Chollet pabrėžė, kad saugumo priemonės Baltijos regione turi būti toliau stiprinamos. „NATO pajėgų dislokavimas ir sustiprinta oro policijos misija yra puiki NATO šalių solidarumo išraiška agresyvios Rusijos politikos fone. NATO priemonės yra teisingas atsakas į susidariusią situaciją, tačiau sąjungininkų pajėgų buvimas regione turi būti toliau didinamas“, – sakė dr. V. Urbelis.
Susitikime, kuriame dalyvavo visų trijų Baltijos šalių gynybos politikos direktoriai, buvo pabrėžta visų trijų valstybių parama JAV prezidento Skaityti toliau
Mažos tautos kultūra, taip pat ir kalba bei raštas, visada pakibusi ant išlikimo briaunos, ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Lietuvių kalba, patyrusi ir patirianti rusifikacijos, polonizacijos ir net germanizacijos nagus, vargais negalais kapstėsi iš išnykimo liūno, bet – ar jau galime nusiraminti?
2008 m. balandį Panevėžyje vykusioje tarptautinėje konferencija Lietuvos kultūros kongreso prezidentas docentas Krescencijus Stoškus kalbėjo „Kultūra – tai, ką mes patys sukuriame. Nėra žmonių, stovinčių šalia kultūros. Skaityti toliau
Per septynerius metus iš Lietuvos į Rusiją pagal šios šalies valdžios vykdomą tėvynainių programą gyventi persikėlė apie 90 žmonių, praneša „Lietuvos žinios“.
„Daugiau kaip 180 žmonių pateikė prašymus dalyvauti programoje, daugiau kaip 90 persikėlė į Rusiją (neskaičiuojant Klaipėdos regiono). Labiausiai Rusijos tėvynainius iš Lietuvos traukia Kaliningrado sritis – pirmiausia todėl, kad ji yra geografiškai arčiausiai. Neblėsta ir Centrinės Rusijos patrauklumas: domimasi Kalugos, Tverės, Lipecko apskritimis. Skaityti toliau
Ukrainos vidaus reikalų ministro padėjėjas Antonas Geraščenko pareiškė, kad nuo šeštadienio valstybinė Ukrainos ir Rusijos siena bus visiškai kontroliuojama šalies karinių struktūrų.
„Praėjusią naktį Ginkluotosios pajėgos, palaikomos Nacionalinės gvardijos, įvykdė spec. operaciją, kurios metu šukavo pasienį nuo šiaurės į pietus ir iš pietų į šiaurę tam, kad užtikrintų saugumą tų pasienio teritorijų, kurios liko nesaugomos dėl teroristų puolimo… Skaityti toliau
Klausimai, kurie jau keletą mėnesių puošia viso pasaulio nuomonių ringus, yra šie: Kas laimi nervų karą dėl Ukrainos? Kas blefuoja? Kas ne laiku sumirksėjo? Rašytojų atsakymai į juos skiriasi taip, kaip skiriasi Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja, bet juk dėl to tik įdomiau.
Pavyzdžiui, „Newsweek“ autorius Ovenas Metjusas (Owen Matthews) tvirtina, kad turime leisti Putinui pasilikti Krymą, nes tai jį sunaikins, o Ukrainą išgelbės. „The New York Times“ apžvalgininkas Tomas Fridmanas (Thomas Friedman) kalba dar paprasčiau – anot jo, Putinas „viską padarė blogai“, kadangi ir susilpnino Rusiją, Skaityti toliau
Prezidentei Daliai Grybauskaitei optimistiškai skelbiant, kad jai pavyko išrūpinti Lietuvos gynybai skirtus NATO planus, Tiesos.lt siūlo Vokietijoje leidžiamo žurnalo „Spiegel“ atliktą gerokai pesimistiškesnę dabartinės NATO būklės apžvalgą.
Pasak vokiečių ekspertų, esami NATO gynybos planai yra visiškai pasenę, todėl „šiuo metu aljansas nesugebėtų apginti Baltijos šalių konvencinėmis priemonėmis“. Vokietijos vyriausybės ekspertas pripažįsta: „Prireiktų iki pusės metų, kol aljansas pasiruoštų tinkamai atsakyti į agresiją, o ir tai dar klausimas. Mes net nesugebėtume atvykti laiku į Rusijos pergalės paradą“. Skaityti toliau
Rusijai at(si)plėšus Krymą ir tebemėginant sukurstyti pilietinį karą Ukrainoje politikų, politologų, apžvalgininkų ir šiaip žmonių komentarų bei nuomonių pasipylė tiek, kad astrologo komentaras bei pastabos – tiesiog dar viena nuomonė, irgi turinti teisę būti.
Ciklų metodas
XX amžiaus antroje pusėje prancūzų astrologai pasiūlė naują šalių ir net šalių grupių gyvavimą nusakantį metodą. Įsivaizduokime, kad Zodiako ratas – tai laikrodis, o planetos – tai to laikrodžio rodyklės. Skirtingų šalių ir net šalių grupių (tarkime, islamiškų šalių arba demokratiškai valdomų šalių) gyvenimą Skaityti toliau
Birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė darbo vizito išvyks į Lenkiją. Birželio 3 d. Prezidentė Varšuvoje dalyvaus Baltijos ir Vidurio Europos šalių vadovų susitikime su JAV Prezidentu Baraku Obama, o birželio 4 d. Lenkijos Prezidento Bronislavo Komorovskio kvietimu dalyvaus Lenkijos laisvės judėjimo 25-mečio minėjime.
Į iškilmes taip pat pakviesti ES vadovai, Latvijos, Estijos, Suomijos, Čekijos, Slovakijos, Rumunijos, Slovėnijos, Kroatijos, Bulgarijos, Vokietijos, Austrijos, Ukrainos ir Vengrijos Prezidentai, Skaityti toliau
Valstybės atkūrimas šiam žmogui buvo svarbus tikslas nuo pat paauglystės. Reikėjo palaukti dar dešimtmetį, ir svajonė apie nepriklausomą Lietuvą tapo kur kas apčiuopiamesnė: atėjus Sąjūdžiui, žurnalistui ir dabartiniam benardinai.lt viešojo gyvenimo apžvalgininkui Daliui Stancikui, išaugusiam politinio kalinio ir karjerą dėl principų paaukojusios moters šeimoje, iš karto buvo aišku, ką daryti.
Vilniaus universiteto absolventas provincijoje
„Nemažai daliai žmonių tik tada atsivėrė akys, Molotovo–Ribentropo paktai, kad Lietuva vis dėlto buvo okupuota, o ne pati įstojo. Skaityti toliau
Gegužės 30 d. gavus parnešimus apie Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje esančius Rusijos Federacijos laivus, į jūrą išplaukė Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas M52 „Sūduvis“ ir buvo išsiųstas Karinių oro pajėgų budintis sraigtasparnis Mi-8.
Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje buvo identifikuoti trys Rusijos Federacijos Baltijos karinio laivyno laivai. Du iš jų priklauso vienai moderniausių korvečių klasių „Steregushchiy“, kurių paskirtis kovoti su taikiniais tiek po vandenių, virš vandens, sausumoje ir ore. Taip pat remti desanto operacijas išsilaipinant į krantą, naikinti taikinius maždaug 150 km spinduliu. Šie laivuose įdiegtos pažangios „Stealth“ technologijos, apsunkinančios laivų aptikimą. Trečiasis Rusijos Federacijos laivas yra modernus raketinis kateris. Skaityti toliau
Prasidėjus agresyviems Rusijos veiksmams Ukrainoje, Lietuvoje kilo diskusijos dėl krašto apsaugai skiriamų lėšų. Pagaliau buvo atkreiptas dėmesys, kad Lietuva jau daugelį metų nevykdo savo įsipareigojimų NATO skirti 2% savo BVP krašto apsaugai. Krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui padejavus, kad gal reikėtų kariuomenei papildomai skirti kokius 100 mln. lt, Finansų ministras Rimantas Šadžius paaiškino, kad tokių pinigų biudžete nėra, bet pažadėjo, kad jei metų pabaigoje į biudžeto įplauks daugiau mokesčių, J. Oleko prašymas bus svarstomas. Diskusijas pabaigė Prezidentė D.Grybauskaitė, pareiškusi, kad artimiausiais metais Lietuvos krašto apsaugai bus skiriamas didesnis finansavimas. Skaityti toliau
Apgailestaudamas dėl Europos Sąjungos neveiklumo stabdant Rusijos agresiją Ukrainoje, baigiantis kadenciją europarlamentaras prof. V. Landsbergis neseniai „Vorutos“ laikraštyje (Nr.8 balandžio 26 d.) pareiškė, kad atėjo laikas „priminti Rusijai Karaliaučių“.
Sutikdamas su pačia idėja, vis dėlto norėčiau ją patikslinti. Karaliaučiaus ir Mažosios Lietuvos laikino administravimo, Potsdamo konferencijoje pavesto Sovietų Sąjungai, problemą reikėtų priminti ne tiek Rusijai, kiek pačiai Europos Sąjungai. Be to, neužtenka tik priminti, o būtina imtis konkrečių veiksmų kartu su JAV denonsuojant šį Sovietų Sąjungai suteiktą mandatą. Skaityti toliau
Vėlų praėjusio penktadienio vakarą sunerimę žvejai pranešė aplinkosaugininkams, kad Širvintos upėje ties Kudirkos Naumiesčiu plaukia negyvos žuvys, o vanduo skleidžia nemalonų kvapą.
Kaip paaiškėjo, teršalus į Širvintą, o po to ir į Šešupę atplukdė į ją įtekantis upelis iš Rusijos Kaliningrado srities. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento laboratorijos darbuotojai paėmė Širvintos vandens mėginius aukščiau ir žemiau įtekančio upelio vandens užterštumui nustatyti. Skaityti toliau
Agresoriai dažnai puola savo silpnesnius kaimynus vien tam, kad atkurtų savigarbos jausmą.
nationalreview.com | 2014 m. gegužės 8 d.
Vladimiro Putino Rusija yra ne kas kita, kaip nesėkmė, pasižyminti gyventojų skaičiaus mažėjimu, korupcija, autoritarizmu, iškreipta ekonomika ir aukštu alkoholizmo rodikliu. Kodėl tuomet V. Putinas nori sužlugdyti dar vieną teritoriją Kryme ir Ukrainoje lygiai taip pat, kaip jis nustekeno didžiąją dalį Rusijos? Skaityti toliau
Gegužės 9 dieną, penktadienį, 12:30 val. prie Rusijos ambasados Vilniuje pilietiška visuomenė kviečia į taikų protesto mitingą „Niekada daugiau“.
„Antrasis pasaulinis karas Lietuvai ir daugeliui kitų Europos valstybių šią dieną nesibaigė ir tęsėsi dar ilgus alinančius dešimtmečius komunistiniame lageryje.
Šiandien Rusija bando sugriauti viską, kas buvo pasiekta nuo Šaltojo karo pabaigos: žaidžia revanšistinius geopolitinius žaidimus, naudoja teroristinius metodus Ukrainoje, Skaityti toliau
Skelbiame Gintaro Songailos kalbą pasakyta gegužės 6 d. prie Lietuvos Seimo įvykusiame „Vilnijos“ draugijos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Lietuvos Sąjūdžio mitinge už valstybinę kalbą
Žymus lietuvių kalbininkas Vincas Urbutis savo knygoje „Lietuvių kalbos išdavystė“, rašydamas apie Lenkijos ir tomaševskininkų reikalavimus ir apie tai, kad Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės buvo įveltos į nepateisinamas derybas dėl kalbos sandaros ir rašybos, nusistebėjo: „tai bene bus pirmas atvejis tarptautinės politikos istorijoje, kai vienos valstybės vyriausybė įtaigoja kitos, Skaityti toliau
Gegužės 6 d. vėlai vakare paaiškėjo Danijoje, Kopenhagoje, vykstančio pirmojo „Eurovizijos“ atrankų pusfinalio nugalėtojai. Iš šešiolikos pirmajame pusfinalyje dalyvavusių šalių buvo išrinktos dešimt vertų dalyvauti didžiajame finale: Juodkalnija, Vengrija, Rusija, Armėnija, Azerbaidžanas, San Marinas, Ukraina, Švedija, Nyderlandai bei Islandija.
Kuri iš 16-os pirmajame pusfinalyje pasirodžiusių šalių verta dalyvauti didžiajame „Eurovizijos“ finale sprendė žiūrovai bei komisija, Skaityti toliau
