Žymos archyvas: Rusija

A. Mockevičius. Kodėl Lietuva naudoja Rusijos valdžios metodus: svarbiausia – pigus alkoholis, o visa kita – kaip nors (2)

Arminas Mockevičius | asmeninė nuotr.

Iš Sovietų sąjungos režimo Rusija paveldėjo ne tik teritoriją, struktūras, mąstymą, bet ir alkoholio vartojimo politiką.

Kurie mūsų politikai veikiausiai perėmė „bėdų sprendimo būdą“ iš Sovietų Sąjungos – jie nuolat kalba apie tai, kad reikia mažinti alkoholio akcizus, leisti alkoholio reklamą, leisti prekiauti alkoholiu degalinėse.

Putinas bandė blaivinti Rusiją

Krizių valdymas Rusijoje išliko irgi gana primityvus ir nuspėjamas, pasitvirtinęs dar šių metų pradžioje – buvo pakartota patikrinta Sovietų sąjungos taktika – nutarta sumažinti alkoholio kainą. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Bendra karinė brigada: vėl tampome liūtą už ūsų? (4)

Rusijos vermachtas Ukrainoje

Vladimiras Putinas, griebdamasis Krymo aneksijos ir agresijos prieš Ukrainą, smarkiai pralošė vienu aspektu: jis privertė NATO didinti gynybinius pajėgumus Baltijos šalyse, o pastarosios ne tik puolė auginti savo karinius biudžetus iki reikalaujamų 2 procentų BVP, bet ir telkti bei vienyti gynybines pajėgas, kurti bendras formuotes.

Tarpukariu, kai geopolitinė situacija regione iš tiesų buvo kone adekvati dabartinei, Baltijos valstybės tik deklaravo būtinybę vienyti savo karinius pajėgumus, bet niekada nesiėmė realių žingsnių užsienio ir gynybos klausimais.

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Liberkontroliai ir koloradai – priešininkai ar sugyventiniai? (12)

neuzmirstuole-georgijaus-juostele-alkas.lt-koliazas

Nauji reiškiniai reikalauja naujų sąvokų. Kol nėra deramų lietuviškų atitikmenų, tenka naudotis tarptautiniais žodžiais ir jų vediniais.

Jau prigijo sąvoka „libkonas“, reiškianti liberalą, kuris vaidina konservatorių. Naują prasmę įgavo žodis „koloradas“ – šio juodai-gelsvai dryžuoto vabalo-kenkėjo vardu praminti šiuolaikinės Rusijos ir / arba sovietų santvarkos garbintojai. Laikas įvardyti dar vieną reiškinį. Liberkontrolis – tai libkonas, užsiimantis „trolinimu“, kitaip tariant – erzinimu ir provokavimu, ypač viešose erdvėse. Skaityti toliau

Rusijos ambasadoriui pareikštas griežtas protestas (0)

Aleksandras Udalcovas ir Dalia Grybauskaitė | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr

Užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas balandžio 30 dieną iškvietė Rusijos ambasadorių Lietuvoje Aleksandrą Udalcovą. Jam išsakytas griežtas protestas dėl besikartojančių Rusijos karinio jūrų laivyno veiksmų Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, kuriais, pažeidžiant Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) nuostatas, trikdoma taiki laivyba ir ekonominė veikla.

Balandžio 30 d. Rusijos karinių jūrų pajėgų laivas eilinių Rusijos Baltijos laivyno vykdomų kovinių pratybų metu įplaukė į Lietuvos išskirtinę ekonominę zoną Skaityti toliau

Rusija visaip bando trukdyti Lietuvai tiesti elektros liniją su Švedija (1)

nordbalt_visual_popup_ltRusijos kariniai laivai šiemet jau tris kartus trukdė tiesti elektros liniją su Švedija „NordBalt“, pranešė „Litgrid“. Be to, elektros kabelis, Baltijos jūroje tiesiamas virš Rusijos ir Vokietijos „Nord Stream“ dujotiekio, šiemet pirmą kartą kirto dujų vamzdį.

„Kol kabelis guli Baltijos jūros dugne neįgilintas ir nepaslėptas po smėliu, prie jungties trasos nuolatos budi specialus laivas, turintis įspėti kitus laivus, jei šie prisiartina Skaityti toliau

A. Butkus. Pietų Kaukazas: Kas nutylima (33)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pietų Kaukaze yra trys šalys – Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas. Sovietų laikais šis regionas vadintas Užkaukaze, nes į Rusijos pakraščius žiūrėta pro Kremliaus langus. Rusija šį terminą vartoja ir dabar.

Trumpai apie kiekvieną šalį.

Gruzija. Plotas – 69,7 tūkst. kv. km, gyventojų – 4,4 mln. (2002 m.), iš jų gruzinai sudaro 83,7 proc., armėnai – 6,5 proc., azerbaidžaniečiai 5,7 proc. XX a. gale maždaug 200 tūkst. gruzinų gyveno Rusijoje, apie 900 tūkst. – Irane ir Turkijoje. Vyraujanti religija – krikščionybė (stačiatikiai). Skaityti toliau

Nepavyksta užmegzti ryšio su į TKS paleista krovinį nešančia Rusijos kapsule (video) (0)

„Roskosmos“ nuotr.

Po to, kai raketa „Sojuz“ anksčiau balandžio 28 dieną sėkmingai pakilo iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane, nešdama krovinių kapsulę „Progress M-27M“ į Tarptautinę kosminę stotį, paaiškėjo, kad nugabenti 2,5 tonos krovinio nepavyks, nes pakilo per aukštai ir iki šiol nėra suvaldoma iš žemės.

Valdymo centras Rusijoje du kartus nesėkmingai bandė susisiekti su krovinį nešančia kapsule.

Manoma, kad „Progress“ kapsulė nesuvaldomai sukasi apie savo ašį ir dėl šios priežasties Skaityti toliau

Rusijoje iš sąrašo išbrauktas A. Navalno įsteigtas jungtinis Rinkimų aljansas (0)

Broliai Navalnai. | asmeninė nuotr.

Neprabėgus dviems savaitėms nuo opozicinio Rinkimų aljanso įsteigimo, Rusijos vyriausybė uždraudė jam priklausančią žinomo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno partiją.

Rusijos Teisingumo ministerija tokį žingsnį įvykdė, nes partija esą neįvykdė reikalavimo per šešis mėnesius užregistruoti pakankamai partijos skyrių.

Remiantis galiojančiu įstatymu, partijos turi turėti savo skyrius mažiausiai pusėje Skaityti toliau

Prie Suomijos krantų pastebėtas povandeninis laivas įspėtas sprogmenimis (0)

„Wikipedia“ nuotr.

Šiandien, balandžio 28 dieną, Suomijos kariuomenė panaudojo nedidelius povandeninius sprogstamuosius užtaisus, siekdama perspėti įtariamą povandeninį laivą vandenyse netoli Helsinkio.

Kaip pranešė Suomijos jūrų laivyno atstovas, povandeninis laivas pastebėtas dar pirmadienį, bet šiandien įvykis pasikartojo, todėl buvo imtasi priemonių, norint parodyti, kad laivas yra pastebėtas ir pasišalintų toliau nuo šalies krantų.

Šis incidentas įvyko tvyrant padidėjusiai karinei įtampai su kaimynine Rusija. Skaityti toliau

Turkijos prezidentą užrūstino V.Putino žodžiai apie armėnų genocidą (0)

kremlin.ru nuotr.

Turkijos prezidentą Recepą Tajipą Erdoganą užrūstino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasisakymas apie Turkijos genocidą armėnų atžvilgiu per Pirmajį pasaulinį karą. Rusijos prezidentas tai pavadino tiesiog genocidu.

„Esu labai nusivylęs dėl to, kad V. Putinas žengė šį žingsnį. Tai, kas vyksta Ukrainoje ir Kryme, nepaneigiama. Jie pirma turi paaiškinti, kas vyksta ten, o jau tada kalbėti apie genocidą“, – pareiškė pirmadienį per spaudos konferenciją Turkijos prezidentas.
Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip Hitlerio ir Stalino meilė baigėsi išdavyste (4)

Adolfas Hitleris, Josifas Stalinas | TopFoto/Scanpix DELFI montažas

Prieškario mėsmalėje buvo traiškomi tautų likimai, didelės valstybės papuldavo į ją kaip pagrindiniai ingredientai tuometinių monstrų patiekalui, o mažos – tik kaip prieskoniai. Bet įdomiausia, kad iki paskutinės dienos du mirtini priešai – Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija – smaguriavo prie bendro pietų stalo.

Draugystė gimė dar bolševikų laikais

Mes jau ne kartą rašėme, kad Maskva ir Berlynas nuo pat Adolfo Hitlerio atėjimo į valdžią 1933 m. buvo tarsi tie pragmatiški meilužiai, kurie meilę vienas kitam išpažįsta tik dėl abipusės naudos.

Skaityti toliau

B. Makutinovičių ir V. Razvodovą siūloma nuteisti 12 metų laisvės atėmimo bausme (1)

Sausio 13-oji Lietuvoje_lt.wikipedija.orgBuvusius omonininkus Boleslavą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą siūloma pripažinti kaltais ir jiems skirti 12 metų laisvės atėmimo bausmes jas atliekant pataisos namuose.

Tokia bausmę trečiadienį Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam bylą, pasiūlė valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Alvydas Valiukevičius.

B. Makutynovičius ir V. Razvodovas kaltinami tuo, jog nuo 1991 m. sausio iki 1991 m. rugpjūčio SSRS agresijos Skaityti toliau

Lietuva pasirengusi didinti paramą Ukrainos saugumo ir gynybos reformoms (0)

kam.lt nuotr.

Balandžio 20 d. Kijeve su oficialiai viešintis Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pabrėžė Lietuvos pasirengimą didinti praktinę paramą Ukrainos reformoms saugumo ir gynybos srityje.

„Reformos padėtų kuriant efektyvias ginkluotąsias pajėgas, gebančias apginti nuo agresoriaus“, – sakė ministras J. Olekas susitikime su Ukrainos gynybos ministru Stepanu Poltoraku (Stepan Poltorak). Pasak ministro J. Oleko, reformos taip pat padėtų siekti didesnio visuomenės pasitikėjimo valstybės institucijomis. Skaityti toliau

Sodus siekiama įtraukti į nematerialaus kultūros paveldo registrą (video, nuotraukos) (3)

Sodas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Balandžio 17–18 d. Kultūros ministerijoje vyko tarptautinė konferencija „Sodų tyrimai ir sklaida“.

Sodai yra priskiriami prie paprotinių menų, tačiau šiandien nelabai išpopuliarinta liaudies meno šaka. Kadangi sodai – nykstantys, neilgalaikiai ir trapūs dirbiniai, neypatingai daug sodų eksponatų rasime ir muziejuose. Tačiau dabar juntamas vis augantis susidomėjimas šiais tautinio paveldo šedevrais. Šis Lietuvos kultūros paveldas yra vertinga Baltijos jūros regiono, Europos ir pasaulio kultūros paveldo dalis. Skaityti toliau

G. Vaičiūnas. Kodėl Turkija ir Azerbaidžanas – mums artimesni nei Armėnija (12)

Gintaras Vaičiūnas  | asmeninė nuotr.

Turkija ir Azerbaidžanas šiuo metu mums artimesni nei Armėnija. Šitaip sakydamas rizikuoju sulaukti proarmėniškai nusiteikusiųjų lietuvių nuostabos. Tačiau savąją mintį apginsiu į pagalbą pasitelkdamas mažų mažiausiai tris svarbius argumentus.

Turkija – įtakinga NATO narė

Turkija – įtakinga NATO narė, turinti skaitlingą kariuomenę. Turkija yra svarbi Jungtinių Valstijų partnerė sprendžiant sudėtingus konfliktus musulmoniškuose kraštuose. Todėl turkai – ir mūsų, lietuvių, sąjungininkai. Tuo tarpu Armėnija nėra Šiaurės Atlanto Sutarties Aljanso narė Skaityti toliau

A. Praninskas. Ar Rusija bandys susigrąžinti Baltijos šalis? (26)

scanpix.ee nuotr.

Tai klausimas, į kurį atsakymą turbūt žino tik vienas žmogus. Būtent tai ir kelia didžiausią pavojų.

Sukrėstų visą pasaulį

Kai Rusija aneksavo Krymą ir destabilizavo padėtį Ukrainos rytinėje dalyje, karinė konfrontacija tarp Maskvos ir Vakarų dėl Baltijos šalių tapo visai įmanoma, rašo britų dienraštis „The Financial Times“. Kokiomis aplinkybėmis ji gali prasidėti? Kaip galėtų plėtotis toks konfliktas, ir ko būtų galima laukti tokiam karui pasibaigus? – svarstoma dienraščio paskelbtame nepriklausomo tyrimų centro Skaityti toliau

Lietuvių literatūra pristatoma abejose Atlanto pusėse (0)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Balandžio 8 d. Lietuvos literatūros atstovai išvyko dviem skirtingomis kryptimis, tačiau panašiais tikslais: pristatyti lietuvių autorių kūrybą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Rusijos Federacijoje. JAV balandžio 11-15 dienomis jaunieji autoriai dalyvaus AWP – didžiausioje ir svarbiausioje Amerikos rašytojų ir rašytojų programų asociacijos organizuojamoje konferencijoje ir knygų mugėje, o Maskvoje Lietuvos kultūros institutas ir kiti prie leidinio prisidėję asmenys pristatys naujausią „Inostranaja literatura“ numerį, skirtą lietuvių literatūrai. Skaityti toliau

Rusija grasina Baltijos valstybėms (video) (1)

rusija

Balandžio 2 d. Jungtinės Karalystės dienraštis  pirmadienį pranešė „The Independent“ paskelbė, kad Rusija grasina panaudoti „branduolinę jėgą“ gindama Krymą bei pabrėžė, kad tokios pačios sąlygos, kokios galiojo įsiveržimo į Ukrainą atveju, galioja ir Baltijos valstybėms, NATO narėms.

„The Independent“  remiasi dokumentais, parengtais per Rusijos generolų ir JAV pareigūnų susitikimą, kuriuos, kaip teigiama, matė „The Times“ dienraščio žurnalistai. Juose teigiama, kad  Maskva grasina reaguoti įvairiomis atsakomosiomis priemonėmis – „pradedant branduolinėmis ir baigiant nekarinėmis“ jei NATO nuspręstų siųsti savo pajėgas į Lietuvą, Latviją bei Estiją. Skaityti toliau

Nuskendo Rusijos žvejybinis laivas (video) (0)

nuskendo-laivasAnkstų balandžio 2 d. rytą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Ochotsko jūroje, netoli nuo Kamčiatkos pusiasalio krantų nuskendo rusų žvejybinis traleris „Danlnij Vostok“. Pranešama, kad žuvo mažiausiai 54 žmonės. Paskelbta, kad 63 asmenys išgelbėti, o 15 yra laikomi dingusiais be žinios. Iš viso laivu plaukė 132 asmenys. Sužeistieji sraigtasparniais buvo išskraidinti į Magadano ligonines. LifeNews paskelbė visų 63-ių išgelbėtų asmenų sąrašą.

Spaudos agentūra „Reuters“ duomenimis laivu plaukė 78 rusai ir 54 Mianmaro, Ukrainos, Lietuvos ir Vanuatu piliečiai. Skaityti toliau

A. Praninskas. Baltarusija: nepriklausomybė svarbiau už demokratiją? (6)

valstietis.lt nuotr.

Ironiška, bet prieš diktatorišką Aleksandro Lukašenkos režimą kovojusi Baltarusijos opozicija dabar turėtų būti suinteresuota jo stabilumu. Kitaip šalis gali netekti dalies savo teritorijos ar net nepriklausomybės.

Kita vertus, pasikeitusi situacija verčia ir patį Baltarusijos prezidentą ieškoti kur kas didesnės šalies gyventojų paramos valstybės nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui, į kurį jau pradėjo kėsintis, tiesa, kol kas tik kalbomis, neoimperinės ir nacionalistinės Rusijos jėgos. Skaityti toliau

V. Sinica. Neutraliuosius istorijos politikos geriausiai išmokys Putinas (10)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Artėjantį antradienį į Seimo darbotvarkę sugrįžta komitetų palaiminimo sulaukęs Tautos istorinės atminties įstatymas (TIAĮ). Nors sulaukęs aštrios kritikos iš kai kurių šalies istorikų, šis Lietuvai itin reikšmingas projektas kol kas ne tik neatmestas politikų, bet pagaliau sulaukia ir akademinės bendruomenės paramos.

Beveik 30 žinomų šalies istorikų pasirašė kreipimąsi, kuriuo ragina priimti šį įstatymą ir imtis nuoseklios istorijos politikos formavimo. Iš esmės tą patį siūlo ir VU mokslininkai, apibendrinę 5 metus trukusio tyrimo išvadas. Skaityti toliau

S. Spurga. Ukraina (1)

youtube.com nuotr.

Adomas Mickevičius kažkada skelbė, kad Lenkija esanti Europos tautų Kristus. Sunkų kryžių, ar bent jo aštrią nuolaužą, dabar tenka nešti Ukrainai. Jos kraujas srūva už visą Europą. Jei Ukraina laimės, pasaulio istorija klostysis pagal vieną scenarijų, jei pralaimės – pagal kitą. Šis „drugelio sparno mostelėjimas“ sukels į vieną ar į kitą pusę pučiančius politinius vėjus, viesulus, taifūnus, cunamius. Vienos teritorijos bus apsemtos, o kitos iškils it aukšti kalnai.

Taip padėtį matome mes – tačiau tai nerūpi pačiai Ukrainai. Šalis žūtbūtinai kaunasi ne už tolimus ateities tikslus, o visų pirma su pačia savimi, ir realūs koviniai veiksmai tėra nedidelė šios kovos dalis.

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Galingųjų vizitai Lietuvoje: Napoleonas, Hitleris, Putinas (4)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos žemę dažnai lankydavo visokie karaliai, diktatoriai, prezidentai ir kt. Vieni – kaip užkariautojai, kiti – siekiantys draugiškų santykių ir teikti paramą. Bet buvo ir yra trečia kategorija pasaulio galingųjų, kurie vengė ir vengia užsukti į mūsų šalį.

Visa naikinantis Napoleono „vizitas“

Kad nenuklystume į ankstesnius laikus, pradėkime nuo Napoleono Bonaparto, kuris tuometinėje carinėje Lietuvoje viešėjo du kartus – pirmą kartą kaip užkariautojas, po pusmečio – gėdingai pralaimėjęs ir bėgantis. 1812 m. birželio 24-ąją jis per Nemuną įžengė į Kauną,

Skaityti toliau

V. Sinica. Vardan koloradų reikalavimų visuomenę kvailina net signatarai (27)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Kovo 23 dieną signataras ir žurnalistas Rimvydas Valatka buvo kviečiamas pasisakyti apie asmenvardžių rašybą nevalstybine kalba studentų vedamoje radijo laidoje. Atsisakęs šio pasiūlymo, grėsusio vieša diskusija su oponentų argumentais, R. Valatka kovo 25 dieną jau per Lietuvos radiją perskaitė savo komentarą ta pačia tema. Pasisakyme, pavadintame „Kodėl buvę Algirdovičiai ir Žygimantasovnos tęsia rusiškų patyčių politiką?“, gerbiamas redaktorius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) dvikalbystės reikalavimų nepildančią Lietuvą prilygino „Rusijos carų ir sovietų politikai“.

Skaityti toliau

Prancūzų žurnalistas P.Buatė: Maskva turi tvirtų ryšių Prancūzijoje (3)

P.Boitet | asmeninė nuotr.

„Maskva turi labai tvirtų ryšių Prancūzijoje“, – antradienį, kovo 24 dieną, Kaune pripažino vienas garsiausių prancūzų žurnalistų Patrikas Buatė (Patrick Boitet), rengiantis tarptautinei politikai skirtą TV laidą „Žvilgsnis į planetą“.

Prestižine Alberto Londreso premija apdovanoto žurnalisto laida siekia parodyti pasaulį tokį, koks jis yra – joje atvirai atskleista šokiruojanti, politiškai nekorektiška realybė neretai sukelia audringas reakcijas ir diskusijas, ypač Izraelio ir Palestinos, Čečėnijos ir V. Putino Rusijos klausimais. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Koloradai gavo per nagus. Kas ne taip? (41)

Alkas.lt nuotr.

Neseniai prasidėjusios kratos Mildos Bartašiūnaitės, Vaido Lekstučio, Žilvino Razmino ir kitų Kremliaus pozicijas transliuojančių asmenų erdvėse sulaukė prieštaringų vertinimų. Vieni džiaugiasi, jog priešiškos valstybės agentai pagaliau gaus, ko nusipelnę, kad jų veikla galimai bus sustabdyta. Kiti būgštauja dėl precedento, galinčio formuoti labai prastas tendencijas – demokratijos, pažiūrų ir žodžio laisvės ribojimus, kas ilgainiui gali vesti link diktatūros. Dėl to priekaištauja ne tik patys koloradai, bet ir įvairaus plauko liberalai – nuo Kęstučio Girniaus iki Artūro Račo. Skaityti toliau

Seimo Užsienio reikalų komitetas išreiškė paramą Gruzijos teritorijos vientisumui (1)

Lietuva GruzijaKovo 25 d. Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje buvo aptartas klausimas dėl Rusijos Federacijos ir jos okupuotų Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio regionų vadinamųjų „sąjungos ir strateginės partnerystės“ bei „sąjungos ir integracijos“ sutarčių pasirašymo.

Komiteto nariai pabrėžė, kad nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. vykusio Rusijos karo prieš Gruziją, kurio metu ir buvo okupuoti šie regionai, visos tarptautinės bendruomenės pastangos siekiant užtikrinti Gruzijos teritorinį vientisumą ir tam inicijuotos Ženevos formato diskusijos nebuvo sėkmingos – Rusija Skaityti toliau

Šalčininkų šauliai mokosi ginti tėvynę Lietuvą (3)

DJI01642-K100

Europos beveik septyniasdešimt metų nevargino agresyvios politikos keliamos teritorinės pretenzijos. Aneksuodama Krymo pusiasalį, Rusija suardė daug metų trukusią ramybę. Daugelis vakarų politikų, puoselėdami nepagrįstas iliuzijas ir nekreipdami dėmesio į aukščiausių rusų politikų paranojiškos psichologijos ypatumus, nenorėjo deramai atsižvelgti į Moldovos, Čečėnijos bei Gruzijos įvykius ir tik Krymo aneksija bei Rusijos sukurstytas pilietinis konfliktas Ukrainos pietryčiuose privertė pagaliau juos imtis agresorių stabdančių realių veiksmų.

Baltijos šalys ir Lenkija, turėdamos didžiulę santykių su Rusija patirtį, visada juto, kad ir prislopusias, tačiau kibirkščiuojančias, negęstančias, iškreiptos agresyvios politinės Skaityti toliau

Rusijoje sužibėjusi aktorė S. Janušauskaitė nepalaiko nei karo, nei Putino sistemos (video) (0)

S.Janušauskaitė | sustabdyta filmo akimirka

Kovo 22 dieną festivalyje „Kino pavasaris“ įvyko viena daugiausia dėmesio sutraukusių premjerų: režisierės Anos Melikyan Rusijoje sukurta drama „Žvaigždė“. Vieną pagrindinių vaidmenų joje atlikusi Severija Janušauskaitė Rusijos kino apdovanojimuose pripažinta geriausia aktore.

„Žiūrėkit, kentėkit. Filmas gali sukelti visas įmanomas emocijas. Pradžioje – neigiamas, erzinančias. Vėliau priešingas. Kiek patys atsiversite, tiek jums patiems bus geriau“, – prieš seansą žiūrovams patarė pati S. Janušauskaitė,

Skaityti toliau

Dokumentinis filmas apie Oršos mūšį (video) (0)

Valdas Rakutis | Kadras iš filmo

Pernai Oršos mūšio 500 metų jubiliejus buvo minimas ypatingomis sąlygomis – 1514 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės laimėta pergalė, kuri sulaikė Rusijos agresiją, priminė 500-ųjų jos metinių aktualijas, nes atsinaujino Rusijos ekspansija Vakarų kryptimi. Skaityti toliau