Žymos archyvas: Rusija

Lietuvos ir Ukrainos gynybos ministrai sutarė aktyviai bendradarbiauti gynybos srityje (2)

Michaelis Kovalis | Ukrainos Sienos apsaugos tarnybos nuotr.

Balandžio 22 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas Kijeve susitikęs su Ukrainos gynybos ministru pulkininku generolu Michailo Kovaliu  aptarė saugumo situaciją Ukrainoje, galimą Lietuvos paramą stiprinant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG steigimo klausimus. Abu ministrai pareiškė abipusį suinteresuotumą tęsti ir aktyviai plėtoti bendradarbiavimą  gynybos srityje.

Susitikime ministras J. Olekas išreiškė Lietuvos paramą Ukrainos nepriklausomybei, suverenumui ir teritoriniam vientisumui. „Mes Skaityti toliau

V. Rubavičius. Putinas pradeda ir kol kas laimi (1)

Vytautas Rubavičius | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.

Rusija sėkmingai tęsia Ukrainos plėšymo operaciją. Krymo okupacijai pridengti buvo būtinas ir kitas žingsnis – neramumai, mitingai ir valstybinių institucijų užgrobinėjimai rusakalbiuose Ukrainos regionuose. Prisijungimo „referendumų“ scenarijus pasiteisino, tad jis sėkmingai plėtojamas.

Ženevos derybose ir Vakarų šalių lyderių kalbose jau nebegirdėti Krymo klausimo – aiškinamasi dėl Rusijos veiksmų pietryčių Ukrainoje. Kaip ir buvo galima nujausti, Rusijos keliamos naujos grėsmės privertė visus „pamiršti“ Krymo okupaciją ir prijungimą. Rusija aiškiai pamatė, kad Vakarai kol kas nėra pajėgūs susitarti Skaityti toliau

J. Panka. Tautininko atsakymas „pankistui“ Jovaišui (10)

Julius Panka | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Medikai sako, kad kai suaugęs, sveikas žmogus balsu diskutuoja pats su savimi, jam kuo skubiau reiktų pasitikrinti sveikatą.

Tačiau labai įdomu, ką medikai pasakytų apie žmogų, kuris diskutuoja pats su savimi viešojoje erdvėje, internetiniame portale. Turiu omenyje poną Karolį Jovaišą, kuris per paskutinius porą mėnesių jau tris straipsnius skyrė juodinti tautininkus ir mano kuklią personą.

Po jo pirmojo „straipsnio“ (Mušk landsbergius, gelbėk Lietuvą!) Skaityti toliau

Ukraina po Ženevos derybų: V. Putinas gavo daugiau nei tikėjosi (3)

Andrejus Ilarionovas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.

Publikuotas oficialus keturių puslapių pareiškimas po balandžio 17 d. Ženevoje vykusio susitikimo. Viskas atrodė taip: Vladimiras Putinas gavo viską, ko norėjo. Regis, netgi daugiau, savo interneto tinklaraštyje rašo buvęs Rusijos prezidento patarėjas Andrejus Illarionovas, praneša udf.by.

Štai kokius argumentus dėsto buvęs V. Putino patarėjas:

1. Ukraina de facto sutiko „išoriniam valdymui“ – klausimus, susijusius su nacionalinės valdžios įvedimu į vidaus politiką, Skaityti toliau

Bus paminėtas Vilniaus išvadavimas iš Rusijos imperijos (1)

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariai 1792 m. | kam.lt iliustracija

Balandžio 23 d., 19.30 val., Katedros aikštėje prie Valdovų rūmų vilniečiai ir miesto svečiai pamatys Lietuvos karių, vilkinčių istorines XIV–XVIII amžiaus uniformas, Vilniaus išvadavimo trumpą inscenizaciją, virš Valdovų rūmų kariai iškels istorinę Lietuvos vėliavą ir griaudės istorinių artilerijos pabūklų salvės. Renginys skirtas paminėti Vilniaus atgavimo iš Rusijos imperijos įgulos 220-ąsias metines.

1794 m. balandžio 23 d. iš Vilnių užėmusios Rusijos imperijos 2800 karių įgulos miestą atkovojo kiek daugiau nei 1000 Lietuvos karių ir ginkluotų Vilniaus gyventojų. Skaityti toliau

Prie Rusijos ambasados surengtas nepasitenkinimo piketas (nuotraukos, video) (4)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Šiandien, balandžio 18 dieną, vidurdienį, prie Rusijos ambasados surengtas nepasitenkinimo piketas prieš šios šalies agresiją Ukrainai ir galimą grėsmę kitoms Europos šalims.

„Rusija tiesiogiai prisidėjo prie Maidano kovotojų žūčių, Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, o dabar veržiasi į žemyninę Ukrainos dalį. Privalome išreikšti griežtą poziciją ir pasakyti griežtą NE Rusijos veiksmams, dabar jau grasinančiais ne vien tik Ukrainai, bet visam regionui, o galima ir viso pasaulio tvarkai ir taikai. Skaityti toliau

G.Misevičius. Laisvės iliuzija, arba iliuzijos nelaisvėje (16)

Analizė, grįsta faktais ir sveika nuovoka

Įžanga. Teatras krepšinio aikštelėje. Sarkastiška fantazija su neišgalvotais personažais.

Komedijos ir tragedijos mūzų Talijos ir Melpomenės kaukės | Wikipedia.org pav.

Na, pagaliau. Pagaliau sulaukėme reakcijos į referendumo iniciatorių pastangas atkreipti valdžios vyrų dėmesį į šalyje bręstančias problemas. Pagaliau „antieuropiečiai“ gavo, ką nusipelnė – valdžios žiniasklaidos dėmesį (jungtuką „ir“ praleidau sąmoningai, kad nekiltų painiava, kieno yra kas, t.y. kas yra kieno… ar kaip ten… na, nesvarbu). Ir net Olimpo kalno gyventojai pakirdo iš gilaus miego. Pats Dzeusas pagrūmojo pirštu, jam antrino ir kiti Dangaus valdovai. Skaityti toliau

R. Bogdanas. Lenkiškų ambicijų atspindys? (0)

Ramūnas Bogdanas | DELFI, T.Vinicko nuotr.

Nėra nei dviejų vienodų žmonių, nei dviejų vienodų įvykių. Todėl nė vienas palyginimas nėra veidrodinis. Mes lyginame, sugretindami tai, kas panašu, ir iš sulyginimų mokomės: sprendžiame, ar kartoti, numatome pasekmes, įsidėmime bendrystes.

Kai kurie lyginimai iš pirmo žvilgsnio keisti, bet dėl jų esmė nušvinta visai kita briauna. Pingvinas nepanašus į žvirblį, bet jie abu yra paukščiai, o patukęs dirigentas su fraku labai primena pingviną, nors neturi snapo. Krokodilas peri kiaušinius, bet paukščiu netampa. Skaityti toliau

V. Putinas tiesioginiame eteryje „bendrauja su gyventojais” (tiesioginė transliacija) (2)

Vladimiras Putinas | kremlin.ru nuotr.

Balandžio 17 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tiesioginėje video transliacijoje  per valstybinę televiziją ir internetu atsakinėjo į žiūrovų klausimus.

Nors tokio plataus masto Rusijos prezidento klausimų – atsakymų „karštoji linija“ rengiama jau ne pirmą kartą, tačiau ši surengta neplanuotai, būtent tą pačią dieną, kuomet Ženevoje vyksta keturių šalių derybos dėl Ukrainos. Manoma, kad V.Putinas šiuo video šou bando pagrįsti ir įtvirtinti visuomenės sąmonėje savo įvykių versiją dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje. Skaityti toliau

Dž. O’Sullivanas. Argumentai už nacionalizmą (0)

Dž. O'Sulivanas | institute.sk nuotr.

Nesiliaujanti „antifašistinė“ Maskvos propaganda, nepagrįsti pareiškimai apie išpuolius prieš rusus Ukrainoje, rusakalbių kurstymas Rytų Ukrainoje, rusų pajėgos be skiriamųjų ženklų, užimančios valstybės administracijos pastatus Kryme, surežisuotas neteisėtas plebiscitas jame ir tuomet aneksija, prezidento Vladimiro Putino patikinimai, kad jis neturi tolimesnių ketinimų užimti teritorijas Europoje (nors gindamas etninius rusus, gali būti priverstas įsikišti kitur) – taip, visa tai kelia nerimą ir primena ketvirtąjį dešimtmetį.

Argi ne ten veda nacionalizmas – į fašizmą ir karą? Skaityti toliau

Europarlamentaras J.Sariušas–Volskis: Po Ukrainos Rusija ketina pulti Latviją (video) (13)

Jacekas Sariušas–Volskis | EPP nuotr.

Kita Rusijos karinės agresijos Rytų Europoje auka gali tapti Latvija. Apie tau Espreso.TV eteryje pareiškė Lenkijos europarlamentaras, buvęs Europos parlamento vice-prezidentas Jacekas Sariušas–Volskis (Jacek Saryusz–Wolski).

„Pastebėti didelį susirūpinimą keliantys veiksmai susiję su Latvija. Kryme prieš aneksija buvo atlikti slapti visuomeninės nuomonės tyrimai, lygiai tokie pat tyrimai buvo atlikti ir Latvijoje. Taigi, turime reikalą su daug platesniu planu atkurti Rusijos imperiją“, – pranešė J.S. Volskis. Skaityti toliau

Prezidentė su JAV senatoriais aptarė Europos saugumo situaciją (video) (0)

Prezidentė su JAV senatoriais aptarė Europos saugumo situaciją | lrp.lt, R.Dačkaus nuotr.

Balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Respublikonų partijos atstovais JAV Senate Džonu Makkeinu (John McCain), Džonu Baraso (John Barrasso) ir Džonu Hoevenu (John Hoeven). Susitikime aptarta situacija Ukrainoje ir jos keliamos grėsmės Europos ir Baltijos regiono saugumui. Prezidentė su senatoriais taip pat kalbėjo apie konkrečius žingsnius stiprinant Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą.

Pasak Prezidentės, Rusijos veiksmai Ukrainoje kelia grėsmę visos Europos saugumo sistemai. Labai svarbu, kad Vakarų valstybės laikytųsi Skaityti toliau

Šnypščianti kibernetinė grėsmė Lietuvai iš Rytų – jau reali (0)

kompiuteriaiLietuvai praėjusiais metais patyrus, ko gero, didžiausias kibernetines atakas savo istorijoje, šia nacionalinio saugumo sritimi buvo susirūpinta aukščiausiu lygiu, pirmą kartą ir visuomenėje kilo diskusijos apie grėsmes ir galimus apsaugos būdus. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad praėjusių metų atakos, nors ir kruopščiai suplanuotos, buvo įvykdytos gana paprastomis priemonėmis ir vidutiniu stiprumu.

Iš esmės, tai būta klasikinių „DDos“ atakų, kai virusais užkrėstų kompiuterių tinklas užverčia pasirinkto taikinio serverius milijonais Skaityti toliau

P.R. Liubertaitė. Painiojimasis nepainiuose pavardžių rašymo dalykuose (10)

Lenkijoje sukurtas provokacins filmas apie Vilniaus susigražinimą | saltinis youtube.com

Stebėjau žurnalistės R. Miliūtės ir politine, ir kalbine vadinamą diskusiją dėl kitataučių pavardžių rašymo lietuviškuose pasuose (LRT laida „Teisė žinoti“, 2014-04-14 d.) ir stebėjausi paprasčiausiu ir politikų, ir kalbininkų išsisukinėjimu trumpai ir aiškiai nepasakanat esmės.

Ši problema yra akivaizdžiai politizuota, bet ją, padėjus pagrindus kai kuriems lietuvių kalbą išdavusiems kalbininkams, pasinaudojusi suteikta galimybe, politizavo ne Lietuva, o mūsų kaimyninė valstybė Lenkija, galbūt irgi kieno nors kurstoma. Ir toks didesnės ir galingesnės valstybės politikų elgesys jau rodo kišimąsi į mažesnės valstybės, šiuo atveju Lietuvos, vidaus reikalus, Skaityti toliau

Vakarams stebint Rusija toliau drasko Ukrainą (video) (2)

Ginkluoti smogikai | stopkadras

Ukrainoje įtampa  kasdien vis didėja. Rusijos Federacija diversantų pagalba Rytų Ukrainoje vienas po kito užima valstybinius pastatus, plėšia ginklų sandėlius ir dalina ginklus separatistams, o tie reikalauja Rusijos įsikišimo ir rytinių Ukrainos sričių prijungimo prie Rusijos.

Ukrainos valdžia atsižvelgusi į provokacijų mąstą ir grėsmę šalies teritoriniam vientisumui balandžio 13 d. Slavianko mieste pradėjo vykdyti antiteroristinę operaciją. Pranešama, kad ši operacija jau pareikalavo aukų: 5 Ukrainos specialiųjų pajėgų kariai buvo sužeisti, vienas žuvo. Skaityti toliau

A. Veilentienė. Grėsmės nacionaliniam saugumui ir politikų vergo sindromas. Kodėl norima priimti antikonstitucinius įstatymus? (16)

dr. Audronė Veilentienė | Alkas.lt, A.Vaškevičiaus nuotr.

Rusijos įvykdyta Krymo aneksija išgąsdino Lietuvos politikus ir visuomenę bei privertė suprasti, kokia trapi yra nepriklausomybė. Šiandien stebime, kaip V. Putino agresijai pritaria per 70 procentų Rusijos piliečių, vienbalsiai atsistoję ploja Dūmos deputatai, žymūs kultūros ir meno atstovai, universitetų vadovai išreiškia pritarimą imperialistinei politikai. Tai atsitiko todėl, kad Sovietų Sąjunga subyrėjo staiga, nebuvo atgailauta, nebuvo įvertinta agresyvi imperialistinė politika, Rusijos žmonės tam nebuvo psichologiškai pasiruošę, liko nostalgija buvusiai „didybei“.

Į valdžią atėjęs buvęs kagėbistas V. Putinas, kaip kadaise A. Hitleris, juto tautos nusivylimą prarasta galia ir palaipsniui pradėjo skatinti rusų tautą siekti revanšo. Skaityti toliau

P. Urbšys. VSD padėjo Rusijos žvalgybai diskredituoti Lietuvą (4)

Povilas Urbšys | asmeninė nuotr.

Lietuvos Respublikos Apeliacinio Teismo išteisinantis nuosprendis Eglės Kusaitės byloje skatina šią bylą vertinti ne tik siaurame teisiniame kontekste.

Akivaizdu – pasinaudodama Eglės Kusaitės byla Rusijos žvalgyba atliko operaciją. Ir tos operacijos tikslas buvo ne kas kita, bet Lietuvos ir jos valstybinių institucijų diskreditacija. Kodėl tai sakau? Pirma – kaip pasakė Apeliacinis teismas, nusikaltimo sudėtis atsirado tada, kai buvo išduota Rusijos ambasados viza. Rusijos ambasada ją išdavė, nors buvo gavusi informaciją iš Valstybės saugumo departamento, kad šitas žmogus kelia grėsmę Skaityti toliau

A. Juozaitis. Lenkija mus šantažuoja Rusijos pavojaus akivaizdoje: netenkame kalbos, žemės, lito (17)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt nuotr.

Regis, laukia mūsų nauja 1791 metų konstitucija. Vadinamoji „Abiejų tautų respublikos“ Gegužės 3-iosios konstitucija. Kurioje Lietuvos net vardo neliko. Ją Lenkija ir šiandien kaip valstybinę dieną švenčia. Esą tai buvo demokratiškiausia Europos konstitucija.

Tai bent buvo laidotuvės verta minėti! Laidotuvių konstitucija. Mums tas „dokumentas“ tai su viskam galas buvo, nes Lietuvos vardo toje konstitucijoje nebeliko.

O kas ji buvo Lenkijai? Paskutinis pasispardymas – šlėktiškas – Rusijos pavojaus akivaizdoje. Net pasipuikavimas: esą mes viską galime! Skaityti toliau

L. Nastopka. Šis tas apie Ukrainą (0)

Taras Ševčenko.Visų šventųjų bažnyčia Kijeve. Pečersk lavra.

Liudomiras Nastopka (1903–1985), būdamas vyresnių klasių gimnazistas, smalsiai stebėjo audringus XX a. pradžios įvykius – I-ąjį pasaulinį karą, dvi revoliucijas – Kijeve, kur tuo metu gyveno drauge su gausia savo tėvų šeima. 1919–1920 m. visi šeimos nariai grįžo į Lietuvą. Čia L. Nastopka baigė Panevėžio gimnaziją, vėliau studijavo Vienos universitete Filosofijos fakultete. Buvo pedagogas, daug metų dėstė matematiką ir fiziką įvairiose Lietuvos mokyklose, tačiau daugiausiai savo gyvenimo metų praleido Biržuose, kur buvo žinomas ir gerbiamas žmogus. Ten ir palaidotas evangelikų-reformatų kapinaitėse Rinkuškių kaime ant Širvenos ežero kranto. Skaityti toliau

Stabdomas ir „RTR Planeta“ programos dalių rodymas (0)

RTRRemdamasi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos televizijos programos „RTR Planeta“ turinio įvertinimu š. m. balandžio 2 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija priėmė sprendimą įpareigoti televizijos programų retransliuotojus, skleidžiančius televizijos programą „RTR Planeta“ Lietuvos Respublikos vartotojams, laikinai – 3 mėnesiams sustabdyti programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „RTR Planeta“, retransliavimą Lietuvos Respublikos Skaityti toliau

L.Linkevičius: Nebegalime su Rusija bendrauti taip, kaip anksčiau (0)

L.Linkevičius

Dėl Rusijos agresyvių veiksmų Ukrainoje pasikeitusi Europos saugumo situacija tapo pagrindine NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje balandžio 1-ąją tema. Kartu su kitų Aljanso šalių kolegomis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tarėsi dėl tolesnių NATO politikos krypčių po įvykių Ukrainoje ir dėl tolesnės NATO ir Rusijos santykių plėtotės.

„Rusija pažeidė mūsų bendradarbiavimo principus, todėl nebegalime su ja bendrauti taip, kaip anksčiau. Šių įvykių kontekste turime būti solidarūs ir rodyti solidarumą Ukrainos atžvilgiu – nepripažinti Krymo Skaityti toliau

M. Šiškinas. Ukrainietiška Rusijos ateitis (6)

Rašytojas Michailas Šiškinas | wikipedia.org nuotr.

Michailas Šiškinas – vienas žymiausių dabarties rusų rašytojų, šiuo metu gyvenantis Šveicarijoje. Lietuvių kalba išleisti du jo romanai – „Laiškų knyga“ ir „Veneros plaukas“. Ne kartą tarptautiniu lygiu yra pasisakęs prieš V. Putino režimą. Šį straipsnį, autoriaus žodžiais, „ryšium su Rusijoje dabar siaučiančiu maru“ rašytą Vakarų auditorijai ir spausdintą vokiečių, prancūzų, anglų ir kitomis kalbomis, rašytojas pats pasiūlė Lietuvos skaitytojams.

Internetas į kiekvienus namus atnešė karą. Tiesioginiame eteryje tampi Kijevo mūšių, Krymo mitingų, Maskvos areštų dalyviu. Štai dabar, kai rašau šiuos žodžius, Maniežo aikštėje, prie Kremliaus, gal aštuoniolikos metų rudaplaukė mergaitė išvynioja plakatą Skaityti toliau

G. Songaila. Prof. V. Landsbergiui – apie referendumą ir apie panieką (I) (69)

Gintaras Songaila | G.Beržinsko nuotr.

Prof. V.Landsbergis savo paskvilyje, pavadintame „Tautininkų panieka tautai“, piktinasi dėl „per jėgą grūdamo referendumo“.

Jis ir vėl dėl šios piliečių iniciatyvos kritikuoja tautininkus, šįkart juos gretindamas netgi su „jedinstvininkais“. Kaip jau įprasta, prof. V.Landsbergis naudojasi ir savo privilegija užsipulti asmeniškai. „Susivokę ponai Pankos ir Songailos turėtų atšaukti savo referendumo torpedą“, – rašo profesorius. Skaityti toliau

R. Karbauskis A. Kubilių padavė į teismą (video) (6)

R.Karbauskis ir A.Kubilius | Alkas.lt, koliažas

Kovo 31 d. vykusioje spaudos konferencijoje  Lietuvos valstiečių liaudininkų ir žaliųjų sąjungos (LVLŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis kartu su advokatu  Žygimantu Pacevičiumi paskelbė, kad už paskleistą melagingą informaciją iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD)  partijos vadovo Andriaus Kubiliaus reikalaus priteisti 300 000 litų neturtinės žalos.

Šiandien Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas Ramūno Karbauskio ir UAB „Agrokoncerno“ ieškinys dėl tikrovės neatitinkančių teiginių. Skaityti toliau

J. Užurka. Politistorinė replika: Istorijos klastočių reanimavimas (9)

Jonas Užurka

 „Žmonės tvirčiausiai tiki į tai, apie ką jie mažiausiai žino“ – Mišelis Montenis.

Šiandien politkarinių įvykių Kryme akivaizdoje visomis įmanomomis informacinėmis priemonėmis iš Maskvos esame intensyviai skandinami propagandinio melo sraute. Nesunku ir pasiklysti.

Kremliui vis įžūliau peršant istorines klastotes apie Maskvos istoriją, apie „iskonnyje zemli“, nusprendžiau bent keliais istoriniais faktais viešai pasakyti: „Melagis nuogas“. Juo labiau, kad ne vienai ir mūsų tautiečių kartai buvo kalamos Dlugošo, Jekaterinos, Stalino, o dabar jau ir Putino, Skaityti toliau

R. Karbauskis pradeda teisminį procesą prieš A. Kubilių (54)

R.Karbauskis ir A.Kubilius | Alkas.lt, koliažas

Kovo 31 d. 11 val. BNS spaudos konferencijų centre (Jogailos g. 9/1, Vilnius) vyks spaudos konferencija „Ramūnas Karbauskis pradeda teisminį procesą prieš Andrių Kubilių“. Spaudos konferencijoje dalyvaus ieškovas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis bei advokatas Žygimantas Pacevičius.

Ramūnas Karbauskis yra pasipiktinęs Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Andriaus Kubiliaus viešai išsakomais teiginiais esą jis Lietuvoje atstovauja Kremliaus interesus. Skaityti toliau

R. Karbauskis. Nykstame ir išsižudome be karo (9)

Ramūnas Karbauskis | asmeninė nuotr.

Įvykiai Ukrainoje, Kryme parodė kaip greitai keičiasi geopolitinė situacija, kai buvusios draugiškos šalys atsiduria karinio konflikto situacijoje. Rusijos pastangos įtraukti Ukrainą į Eurazijos ekonominę sąjungą baigėsi Ukrainos asociacijos sutarties su Europos Sąjunga pasirašymu ir vieno iš labiausiai dotuojamų Ukrainos regionų – Krymo aneksija į Rusijos Federacijos sudėtį. Tokia įvykių raida kelia rimtų abejonių Rusijos tarptautinių įsipareigojimų patikimumu, geopolitiniais Rusijos tikslais.

2004 metų kovo 16 dieną, kartu su absoliučia dauguma Seimo narių, balsavau už Šiaurės Atlanto organizacijos (NATO) sutarties su Lietuvos Respublika ratifikavimą. Skaityti toliau

Lietuvos saugumui – padidintas JAV dėmesys (0)

Prezidentė su JAV Kongreso nariu Adamu Šifu | president.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso nariu Adamu Šifu (Adam Schiff).

Šalies vadovė su JAV atstovu, kuris kartu su lietuvių kilmės respublikonu Jonu Šimkumi yra Kongreso Baltijos šalių draugų grupės pirmininkas, kalbėjosi apie dvišalius verslo ryšius, aptarė Ukrainos krizę ir Rusijos veiksmus, kurie kelia realią grėsmę Europos bei globaliam saugumui. Taip pat aptarti ES ir JAV santykiai, derybos dėl laisvosios ES ir JAV sutarties.

„Šiandien Rusijos agresija nukreipta prieš Ukrainą, rytoj gali atsisukti prieš mus. Jau dabar vyksta aršus informacinis karas – apie mus skleidžiamas Skaityti toliau

Patriotiškas jaunimas pakvietė JAV senatorių aplankyti Lietuvą (4)

Dž.Makeinas | asmeninė nuotr.

Reaguodami į JAV pareigūnams paskelbtas Rusijos sankcijas, Lietuvoje veikiančio patriotiško jaunimo sambūrio „Pro Patria“ nariai išplatino kreipimąsi į JAV senatorių Džoną Makeiną (John McCain), kviesdami jį atostogas praleisti Lietuvoje.

Praėjusią savaitę Maskvai paskelbus Rusijoje nepageidaujamų JAV pareigūnų sąrašą, į jį patekęs respublikonų senatorius Dž.Makeinas juokaudamas pareiškė, jog dėl to jam teks atšaukti planuotas pavasario atostogas Sibire. Skaityti toliau

Ukrainiečių tautos žadintojas (0)

Ukrainietis Tarasas Ševčenka (1814-1861)

Kovą sukanka 200 metų nuo Ukrainos laisvės šauklio Taraso Ševčenkos (1814-1861) gimimo. Ši sukaktis minima visame pasaulyje. 2014-uosius UNESCO paskelbė ne tik lietuvių Kristijono Donelaičio, bet ir ukrainiečio T.Ševčenkos metais. Lemtingas sutapimas: kažkodėl būtent 2014-ieji Ukrainai tapo žūtbūtinės kovos už nepriklausomybę ir tautos susitelkimo metais.

Aktualus ir šiandien

Žmonijos istorija pakiša mintį, kurią patvirtina ir tautų psichologijos tyrinėtojai: tokie sutapimai nereti ir net dėsningi. Tautos dvasia – tarsi Skaityti toliau