Žymos archyvas: Rusija

Maskvoje vyks gedulo eitynės B. Nemcovui pagerbti (tiesioginė transliacija) (2)

Borisas Nemcovas | wikipedia.org nuotr.

Kovo 1 d. Rusijos valdžios opozicija Maskvos centre surengs eitynes skirtas pagerbti nužudytąjį opozicijos lydėrį Borisą Nemcovą.

Vasario 28 d. ant tilto netoli Kremliaus, kur buvo nušautas B. Nemcovas, tūkstančiai žmonių dėjo gėles ir degė žvakes.

Maskvos valdžia davė sutikimą eitynėms kuriose leista dalyvauti iki 50 tūkstančių žmonių. Eisenos dalyviai pradės rinktis 13 val., o pati eisena prasidės 14 val. nuo Kitai-Gorodo per Moskvoreckajos krantinę, per Didyjį ir Mažajį Moskvoreckajos tiltą kur  vasario 27 d. buvo nušautas opozicijos lyderis.

Skaityti toliau

UNESCO ekspertų misija paneigė Rusijos „atrastas“ grėsmes Kuršių nerijai (0)

svyturys_am.lt

Prieš porą dienų Lietuvą pasiekė UNESCO Pasaulio paveldo centro raštas su ekspertų misijos išvadomis apie padėtį Kuršių nerijoje. Ši misija vyko mūsų šalies kvietimu, siekiant paneigti Rusijos Federacijos nuolatinės atstovės prie UNESCO Eleonoros Mitrofanovos skundus Pasaulio paveldo centrui apie grėsmes šiai UNESCO saugomai teritorijai, kurias neva kelianti Lietuva. Tokioms grėsmėms priskirta suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba, Klaipėdos jūrų uosto plėtra, ketinimai tiesti kabantį tiltą per Kuršių marias į neriją. Skaityti toliau

D. Stancikas. B. Nemcovo auka pagreitins rusų pavasarį (2)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Boriso Nemcovo nužudymas savo dvasia ir svarba kažkuo panašus į 1991 m. rugpjūčio pučą ir todėl gerokai pagreitins Vladimiro Putino diktatūros ir Rusijos imperijos pabaigą. Kaip tuomet, po Medininkų žudynių ir nepavykusio pučo, galutinai griuvo Sovietų Sąjunga.

Ir čia nebe taip svarbu, kieno užsakymu nušautas Borisas Nemcovas: ar paties V. Putino, ar kažkieno, esančio šalia jo, ar su V. Putinu konkuruojančių, jį spaudžiančių komunistų kartu su kariniu elitu.

Penkiolika metų kruopščiai kurto V. Putino – demokrato įvaizdis (o juk tiek daug tam įvaizdžiui paaukota, juk vien dėl jo V. Putinas vienai kadencijai, tegul ir formaliai, atsitraukė nuo prezidento posto – neva demokratinėje V. Putino Rusijoje viskas vyksta Skaityti toliau

B. Nemcovas žadėjo įrodyti, kad Rusijos Federacijos kariuomenė kariauja Ukrainoje (0)

Petro Porošenka | liga.net nuotr.

Vasario 28 d. Ukrainos prezidentas Petro Porašenko pareiškė, kad Maskvoje nužudytas Rusijos opozicijos lyderis Borisas Nemcovas žadėjo paviešinti įrodymus, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos dalyvauja kovose Donbase.

„Prieš keletą savaičių aš su juo kalbėjau apie tai kokie turėtų būti Ukrainos ir Rusijos santykiai. Kokius mes norėtumėme matyti tuos santykius. Borisas pažadėjo, kad ketina paviešinti  įtikinančius įrodymus to, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos dalyvauja Ukrainoje. Kažkas labai šito bijojo. Borisas nebijojo, bijojo budeliai. Jie jį nužudė“, – Ukrainos prezidentą cituoja Ukrainos informacinė agentūra Ukrinform.

Skaityti toliau

Rusija išsiuntė Lietuvai notą dėl ginklų Ukrainai tiekimo (2)

Rusijos ambasada Lietuvoje | lithuania.mid.ru nuotr.

Rusijos ambasada Vilniuje šiandien, vasario 27 dieną, išplatino žinią, jog Maskva Vilniui siunčia protesto notą dėl ginklų tiekimo Ukrainai.

„…Diskusijų, vykusių po rezoliucijos Nr. 2202 priėmimo Jungtinių Tautų Saugumo taryboje, metu Lietuvos nuolatinė atstovė prie Jungtinių Tautų faktiškai pripažino faktą, kad Vilnius Ukrainai tiekia ginklus ir šaudmenis. Rusijos URM atkreipia dėmesį, kad tai tiesioginis juridinių Lietuvos įsipareigojimų ginklų eksportui pažeidimas“, – rašoma ambasados pranešime. Skaityti toliau

V.Putinas premijomis pamalonins ir Lietuvos II-ojo pasaulinio karo veteranus (0)

kremnin.ru nuotr.

Šiandien, vasario 26 dieną, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, kuriuo Rusijos Federacijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gyvenantiems Antrojo pasaulinio karo veteranams ir invalidams bus išmokėta vienkartinė išmoka – po 7 tūkst. rublių (apie 100 eurų).

Šios išmokos skiriamos Pergalės 70-ųjų metinių proga, jos bus išmokėtos šių metų balandį ir gegužę.

Kaip pažymima įsako tekste, šią išmoką gaus ir buvę nepilnamečiai koncentracijos stovyklų, Skaityti toliau

Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Apie ką viešai nekalbama dėl eurozonos? (videi) (18)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Vasario 26 d. 10 val. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Apie ką viešai nekalbama dėl eurozonos?“

Signataras Zigmas Vaišvila spaudos konferencijoje aptars tai, kas nutylima apie Graikijos vyriausybės derybas su euro zonos šalimis, nes tikrųjų tikslų viešai neatskleidė nė viena šių derybų šalis.

Zigmas Vaišvila pateiks informaciją apie euro zoną, kas joje vyksta ir kokių pasekmių galime tikėtis mes ir visa euro zona, Graikija. Skaityti toliau

D. Kameronas. Rusiją Ukrainoje reikia sustabdyti dabar (0)

Deividas Kameronas | asmeninė nuotr.

Pasisakydamas Britanijos parlamento komitete šios šalies ministras pirmininkas Deividas Kameronas paragino stabdyti Rusiją Ukrainoje, nes vėliau neramumai ateis ir į Baltijos šalis.

„Jei nesustabdysime Rusijos Ukrainoje dabar, rytoj pamatysime neramumus Moldovoje ir Baltijos šalyse“, – sakė D.Kameronas

Jis taip pat pastebėjo, kad besitęsiantis Rusijos kišimasis į Ukrainos reikalus gali privesti prie naujų sankcijų Rusijai, įskaitant ir trečiąjį sankcijų paketą, kuris stipriai kirstų per Rusijos ekonomiką. Skaityti toliau

Kaip Lietuvos gyventojai elgtųsi kilus karui? (0)

prof. dr. Ainė Ramonaitė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gyventojų pasiryžimas ginti savo šalį auga. Jei kiltų karas, daugiau kaip pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų eitų ginti tėvynės, 29 proc. – dvejoja ir nežino, kaip elgtųsi tokioje situacijoje.

„1990 metais 61 proc. gyventojų buvo nusiteikę patriotiškai ir pasiryžę ginti tėvynę. Vėliau šis ryžtas smarkiai smuko – 2005 metais tokių gyventojų teliko 32 proc. Kilus realiam karo pavojui, pasiryžimas kovoti už Lietuvą vėl grįžo ir yra panašus kaip Atgimimo laikais. Ši tendencija tikrai džiugina“, – sako prof. dr. Ainė Ramonaitė, politologė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja. Skaityti toliau

V.Putinas nemano, kad kils tiesioginis Rusijos ir Ukrainos karas (4)

Vladimiras Putinas | kremlin.ru nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį, vasario 24 dieną, valstybinei televizijai „Rossija 1“ pareiškė, kad Rusijos karas su kaimynine Ukraina yra mažai tikėtinas.

„Manau, toks apokaliptinis scenarijus vargu ar įmanomas, ir tikiuosi, kad iki to niekada nebus prieita“, – sakė V.Putinas, atsakydamas į klausimą, ar tarp Rusijos ir Ukrainos gali kilti karas.

Jis pat sakė nematantis reikalo surengti naują susitikimą su Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos lyderiais, siekiant išspręsti konfliktą Rytų Ukrainoje, Skaityti toliau

VSD įspėja apie didėjančią Rusijos propagandą (0)

VSD ženklasValstybės saugumo departamentas informuoja, kad pastaruoju metu fiksuojamos vis akivaizdesnės Rusijos pastangos kurstyti informacinį karą ir siekti kuo plačiau paskleisti savo propagandą Lietuvos masinės informacijos priemonėse bei internetinėje žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose. Ieškoma būdų, kaip prisidengiant kitose valstybėse registruotomis įmonėmis, investuoti į žiniasklaidos priemones Lietuvoje arba remti jas finansiškai ir taip daryti įtaką jų skelbiamos informacijos bei transliuojamų laidų turiniui. Skaityti toliau

D. Stancikas. Apmulkinti Vakarai ir vertybinė Lietuva (4)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Kai Vakarai su viltimi sveikino visą naktį derintus susitarimus dėl paliaubų Ukrainoje (vokiečiai dėl jų net siūlo A. Merkel nominuoti Nobelio taikos premijai), lietuviai tarpusavyje rungtyniavo, kas garsiau ir smarkiau juos pasmerks („Minsko susitarimai baisesni už 1938 metų Miuncheno sutartį“, „tai visiškas Europos pralaimėjimas“, „dar viena triuškinanti V. Putino pergalė“ ir pan.).

Lietuvoje jau senokai politikai, Rytų ekspertai ir žiniasklaida kuria tokį įdomų vaizdelį: ukrainiečiai žūsta dėl silpnų, neryžtingų ir savanaudžių Vakarų, bet jei Vakarai paklausytų protingų, tikrosioms vertybėms atstovaujančių lietuvių (suprask – mes juk ukrainiečius narsiais žodžiais giname iš kilniaširdiškumo, Skaityti toliau

Varšuva, Maidanas, Debalcevo – Ukrainos armijos savanorio akimis (1)

Alikas Sardarjanas. Jevgenijaus Feldmano,Naujas laikrastis nuotr

Žurnalistas Jevgenijus Feldmanas su dvidešimt trečius metus einančiu Aliku Sardarianu kalbėjosi Ukrainos nacionalinės gvardijos medicinos kuopos bendrabutyje Artiomovske. Vasario 5 d. kareivis su medikų būriu išvyko į frontą prie Debalcevo. Šiandien žinoma, kad jo kuopai iš apsupties pavyko ištrūkti Ukrainos pusėn. Pasakojimas apie šviesų, romantišką, žiaurų Ukrainos gyvenimo epizodą to jaunuolio lūpomis buvo išspausdintas laikraštyje „Nezavisimaja gazeta“ vasario 18 d. Interviu pateikiamas sutrumpintas, autoriaus nuotraukos fragmente Alikas Sardarianas.

MAIDANAS

Alikas Sardarianas: Iki Maidano mokiausi magistrantūroje Varšuvoje, norėjau stoti į režisūrą. Pasimokiau pusmetį. Prasidėjo Maidanas, Skaityti toliau

Rusijos pagrobta Ukrainos lakūnė kreipėsi į ET parlamentinę asamblėją (video) (0)

savcenko-facebook.com-Batkivshchyna-nuotr

Vasario 19 d. jau beveik 70 dienų badaujanti rusų pagrobta ir Maskvos įkalinta Ukrainos lakūnė Nadežda Savčenko Rusijos tardymo izoliatoriuje raštu kreipėsi į Europos tarybos parlamentinę asamblėją prašydama, kad jos sveikatą patikrintų nepriklausomų gydytojų konsiliumas.

Vasario 10 d. Maskvos teismas nusprendė Ukrainos lakūnės kalinimo laiką pratęsti iki gegužės mėnesio 13 d.

Vasario 19 d. N. Savčenko atsisakė jai siūlomos gliukozės injekcijos nes dėl venų uždegimo kilusio dėl  dažno kateterių naudojimo jau tiesiog nebeliko vietos kur būtų galima daryti injekcijas… Apie tai informacijos agentūrai RIA Novosti pranešė jos advokatas Nikolajus Polozovas. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Būtina stabdyti karo propagandą ir melą (26)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvoje įsisiūbavus karo propagandai, vasario 19 d. 10 val. Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinės sausio 22 d. mano kaip signataro skundą dėl Seimo, Prezidentės ir Vyriausybės neveikimo – neatsakymo į signataro 2014-12-05 prašymą dėl Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadorius JAV ir Meksikai Žygimanto Pavilionio, viešai paskelbusio, kad Rusija visai netoli Vilniaus rengiasi invazijai į Lietuvą ir nuolat tai aiškinančio iki šiol, atšaukimo ir diplomatinio rango atėmimo. Ambasadorius Ž. Pavilionis, įsijautęs į šį provokatoriaus vaidmenį, jį tęsia.

Negalima sudaryti precedento valstybės atstovui (ambasadoriui) leisti viešai kurstyti karą, elgtis taip neatsakingai, pažeidinėti įstatymus, užtraukiančius ir baudžiamąją atsakomybę. Skaityti toliau

Lietuvos ambasadorė Jungtinėse Tautose davė griežtą atkirtį Rusijos melui (video) (1)

vlcsnap-2015-02-17-22h49m57s203

Vasario 17 d. Niujorke  Lietuvos ambasadorė Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje (JT) Raimonda Murmokaitė JT Saugumo Tarybos posėdyje, griežtai sukritikavo Rusiją dėl paramos smogikams kariaujantiems Ukrainos rytuose.

R. Murmokaitė, kaip ir kiti 14 JT Saugumo Tarybos narių, balsavo už Rusijos Saugumo tarybai pateiktą rezoliuciją, kuria reiškiama parama praeitos savaitės Minsko susitarimams, tačiau pasisakydama posėdyje ji atkreipė dėmesį į tai, kad šis susitarimas jau yra pažeistas Maskvos remiamų smogikų. Skaityti toliau

J. Olekas: Rusija beveik priėjo liepto galą (1)

j-olekas-vdu-vdu.lt-nuotr-K100

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas Kaune susitikime su Vytauto didžiojo universiteto (VDU) studentais papasakojo apie Lietuvos saugumo situaciją Rusijos agresijos fone. „Jos nusiteikimas nerimti ir išsiveržti kaip agresorei į kaimynes egzistavo seniai, bet dabar beveik priėjo liepto galą“, – pastarųjų metų Rusijos veiksmus komentavo ministras.

Paskaitos metu J. Olekas kalbėjo ir apie didžiosios kaimynės keliamą grėsmę regionui, ir apie mūsų šalyje dedamas pastangas užsitikrinti saugumą. Rusijos veiksmus ministras vadino nuosekliais, primindamas, kad agresiją ši šalis demonstruoja jau seniai. Skaityti toliau

Kiek dar turime drąsos ir narsos? (4)

vyties-veliava-ir-piliakalnis-alkas.lt-nuotr

Vasario 16-ają minime Valstybės dieną – savo valstybės gimtadienį. 1918 m. gimusios Lietuvos jaunystė telpa į grėsmingą žodį „tarpukaris“, mūsų valstybės gyvavimą įrėmino du pasauliniai karai, o brutaliai nutraukė 40 metų trukusi sovietų okupacija. 1990 m. kovą ji atgimė per stebuklą. Tačiau Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Audrius Butkevičius tą stebuklą vadina narsa. Gana tos narsos turėjo ir sąjūdiečiai, ir Vasario 16-osios akto signatarai, išdrįsę ne tik paskelbti, bet ir sukurti I pasaulinio karo nuniokotos Lietuvos valstybingumą. O mūsų valdžia? O mes patys – kiek turime tos protėvių narsos, juolab kad pats laikas to klausti: šiandien valstybės gimtadienio aplinka kaip niekad

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Dvigalvis erelis virš Lietuvos valstybės (3)

lietuva-lenkina-rusija-herbai3Jeigu mes vertiname valstybingumą kaip laisvės ir nepriklausomybės formą, tai Lietuva per tūkstantmetį tuo pasigirti nelabai gali. Žinoma, ankstyvieji amžiai, paskui karaliaus Mindaugo laikai, LDK, iš dalies Abiejų Tautų Respublika (ATR) – tai periodai, kai mūsų kraštas priimdavo daugiau ar mažiau savarankiškus sprendimus, bet visą laiką tęsėsi grubus spaudimas iš trečiųjų šalių.

Po trečiojo ATR padalijimo 1795 m. (1797 m. sausio 26 d. jis patvirtintas IV-ąja Peterburgo konvencija, kurią pasirašė Rusija, Prūsija ir Austrija) 123-jus metus Lietuvoje ruseno tautinio išsivadavimo ugnis.

Skaityti toliau

Ukrainoje įsigaliojo paliaubos (video) (2)

Ukrainos prezidentas Petro Porošenko | president.gov.ua nuotr.

Vasario 15 d. vidurnaktyje Ukrainoje įsigaliojo paliaubos.  Tačiau prieš pat vidurnaktį rusų teroristai norėdami destabilizuoti padėtį surengė provokaciją – iš „Grad“ ėmė šaudyti į Rusijos teritoriją.

Antiteroristinių operacijų (ATO) pajėgos apie šios provokacijos rengimą žinojo iš anksto. Prieš vidurnaktį ši provokacija buvo įgyvendinta. Iš gyvenvietės Bezimianoje, kurios laikinai nekontroliavo Ukrainos kariai,  teroristai paleido  į Rusijos Federacijos (RF) pusę Samsonovo kryptimi salves iš „Grad“. Pranešama, kad sviediniai nukrito nepasiekę RF ir nukrito Samsonovo gyvenvietės apylinkėse. Skaityti toliau

JAV ir Lietuva sutarė pasirašyti naują susitarimą dėl gynybinio bendradarbiavimo (4)

Vaidotas Urbelis.kam.lt

Jungtinės Amerikos Valstijos ir Lietuva dar šiais metais sutarė pasirašyti naują susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. „Ši žinia leidžia manyti, kad JAV yra pasirengusios prisiimti ilgalaikius saugumo užtikrinimo įsipareigojimus Lietuvoje,“ – sakė Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis, šią savaitę besilankantis su vizitu JAV.

Susitarimas apibrėš dislokuotų JAV pajėgų ir ginkluotės statusą, investicijų į infrastruktūrą teisinį pagrindą, bendrus projektus vystant Lietuvai svarbius gynybos pajėgumus. Pasak V. Urbelio, naujojo susitarimo pasirašymas bus svarbus abiems pusėms ne tik siekiant efektyviai įgyvendinti Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvą, bet ir apibrėžiant tvirtus, ilgalaikius JAV įsipareigojimus Lietuvos saugumui. Skaityti toliau

ES vicepirmininkas R. Černeckis: Merkel ir Olandas paaukojo Ukrainą (video) (3)

Ryszard_Czarnecki_wikipedia.org-nuotr

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir prezidentas Fransua Olandas derybose Minske paaukojo Ukrainą dėl savo šalių ekonominių interesų. Pareiškė europarlamento viceprezidentas, Lenkijos europarlamentaras Ryšardas Černeckis (Ryszard Czarnecki) pranešė Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.

„Merkel su Olandu, nedalyvaujant ES ir gindami savo šalių ekonominius interesus, paaukojo Ukrainą. Ši taika vienareikšmiškai yra naudingesnė Maskvai nei Kijevui, todėl, kad defakto politiškai sankcionuoja Rusijos Federacijos pasiekimus“, – sakė jis. Skaityti toliau

Po derybų nakties Minske: nuo vasario 15 d. nutraukiama ugnis (video, susitarimo tekstas) (4)

Sustabdyta akimirka

Po visą naktį Minske vykusių derybų tikimasi, kad artimiausiu metu lyderiai pasirašys smurto Ukrainos rytuose nutraukimo dokumentą.

Skelbiama, kad jame yra punktai dėl sunkiosios ginkluotės atitraukimo bei demilitarizuotos zonos įkūrimo. Taip pat teigiama, kad rytiniams šalies regionams gali būti suteikta didesnė autonomija.

Dokumento projektas perduotas peržiūrėti kontaktinei grupei, kurią sudaro Rusijos, Ukrainos, Europos saugumo ir Skaityti toliau

A. Kubilius. Ar socialdemokratai apgins Lietuvą nuo Putino skatinamo „korupcijos eksporto“ (30)

Andrius Kubilius | wikipedia.org nuotr.

Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus kalba, pasakyta spaudos konferencijoje Seime 2015.02.09 d.

Rusija ir Vakarai

Nėra lengva susivokti visoje pastarųjų dienų tarptautinių įvykių karuselėje: Angela Merkel ir Fransua Olando (Francois Hollande) pastangos kalbėtis ir su Petro Porošenka ir su Vladimiru Putinu, A. Merkel šios dienos kelionė į Vašingtoną pokalbiams su Baraku Obama (Barack Obama), siekiant rasti efektyvų sprendimą, kaip sustabdyti V. Putino agresiją. Skaityti toliau

K. Antanaitis. Nevilniaus, neknygų, nemugės ir nenaujienos (2)

2009 m. leidiniai

Pasižiūrėjau netyčia, kokios gi knygos apie Ukrainą paskutinius metus Rusijoje leidžiamos, ir greta istorijos bei pseudoistorijos aptikau sau naują atskirą literatūros žanrą – ateities karas Ukrainoje. Leidžiamos tokios knygų serijos gana senai, nuo 2008 ar net ankstesnių metų.

Vadinasi visa tai „kovine fantastika“, nors fantastikos ten tik tiek, kad veiksmas vyksta po dvejų metų, o ne šiandien. Tokias knygas taip pat galima pavadinti serija „Rusijos kareiviai visada ir visur laimi“. Skaityti toliau

Karaliaučiuje pagrasinta Lietuvos Prezidentei (7)

liudvikas-reza-su-plakatu-alkas.lt-asociatyvi-nuotr

Vasario 5 d. Karaliaučiuje ant paminklo lietuvių poetui ir filosofui Liudvikui Rėzai kažkas iškabino plakatą su užrašu: „Dalia but ostorožna – netrogai skulptury na Železnom mostu!“ (tai yra: „Dalia būk atsargi neliesk Žaliojo tilto skulptūrų!“), skelbia portalas kaliningrad.ru.

Paminklą L. Rėzai Lietuvos vyriausybė padovanojo 2005 m. Karaliaučiaus 750-ųjų metinių proga.

Portale kaliningrad.ru šis išpuolis vadinamas „žinute nuo Rėzos“ ir teigiama, kad tai yra perspėjimas Lietuvos valdžiai dėl pastarojo meto diskusijų Lietuvoje dėl Žaliojo tilto skulptūrų likimo ir užuomina į tai, kad Lietuvai svarbių Karaliaučiaus krašto vertybių

Skaityti toliau

P. Porošenka Miunchene pateikė Rusijos agresijos įrodymus (video) (13)

Petro-Porasenka-stop-kadras

Vasario 7 d. kalbėdams 51-oje  tarptautinėje Miuncheno saugumo konferencijoje pasaulio lyderiams parodė iš rusų karių, kovojusių Ukrainos Rytuose, atimtus Rusijos piliečių pasus.

Pasak prezidento, tai yra akivaizdus įrodymas, kad Rusijos kariuomenė kariauja Ukrainoje.

„Aš pasiėmiau su savimi rusų karių, kurie buvo sulaikyti mūsų teritorijoje, pasus ir kario identifikacijos dokumentus“ ,– sakė Ukrainos prezidentas ir visiems parodė pluoštą rusiškų pasų.

Skaityti toliau

D. Grybauskaitė Miunchene: Po Ukrainos būsime mes (video) (3)

dalia-grybauskaite-petro-porosenka-lrp.lt-nuotr

Vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvaudama tarptautinėje Miuncheno saugumo konferencijoje, susitiko su Ukrainos Prezidentu Petro Porošenka. Dvišaliame susitikime Prezidentai aptarė padėtį Ukrainoje ir kalbėjo apie ES paramos priemones šiai šaliai.

Lietuvos vadovė pabrėžė, kad aštrėjanti padėtis Ukrainoje, kuri reikalauja vis daugiau civilių žmonių aukų, kelia grėsmę viso regiono taikai ir saugumui. Rusijos agresija prieš Ukrainą turi būti nedelsiant sustabdyta. Europa Ukrainai turi suteikti visokeriopą pagalbą. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip kuriamos „liaudies respublikos“ (0)

ispuolis

Pasaulyje būta visokių respublikų (lot. res publica „viešasis reikalas“). Žinome antikinę Romos respubliką. Bene garsiausia ir galingiausia daugiau kaip du šimtmečius buvo labai jau demokratiškai pavadinta Abiejų Tautų Respublika (ATR) – Lietuvos ir Lenkijos federacinė monarchija, sudaryta po Liublino unijos 1569 m. ir išsilaikiusi iki pirmojo jos padalijimo 1791 m. Ir žinoma, bent trys Lietuvos respublikos (kai kas mano, kad jos buvo dvi: 1918 – 1940 m. ir nuo 1990 iki šių dienų).

Iki A. Hitlerio įsiviešpatavimo egzistavo II reichas – Veimaro respublika (1919– 933),

Skaityti toliau

Maskvoje vyksta derybos dėl Ukrainos (4)

Kremlin.ru nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francua Olandas ir juos priėmęs šeimininkas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pradėjo derybas, kurios laikomos žūtbūtiniu mėginimu išvengti smurto Ukrainos rytuose eskalavimo, pareiškė Kremliaus atstovas.

Prieš Rusijos prezidento V. Putino derybas su Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais Angela Merkel ir Fransua Olandu Maskvoje prasidėjo trijų šalių diplomatijos atstovų susitikimas. Skaityti toliau