Žymos archyvas: Rusija

Seimui teikiama rezoliucija, raginanti tarptautinę bendruomenę nepripažinti A. Lukašenkos sudaromų naujų sutarčių (0)

Septynioliktoji pasipriešinimo diena Baltarusijos diktatoriui | TUT.by nuotr.

Seimo narių, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, Užsienio reikalų ministro Linko Linkevičiaus ir kitų Seimo narių iniciatyva teikiama rezoliucija dėl neteisėtos ir primetamos Rusijos sąjungos Baltarusijai ir de facto vykstančios šalies aneksijos.

Dokumente parlamentarai ragina tarptautinę bendruomenę remti Baltarusijos žmonių išrinktos lyderės Svetlanos Cichanouskajos ir Koordinacinės tarybos atstovų reikalavimą surengti naujus, skaidrius ir demokratines procedūras atitinkančius rinkimus. Skaityti toliau

Vokiečių gydytojai: Rusijos opozicijos lyderis A. Navalnas buvo apnuodytas (video) (5)

Aleksejus Navalnas | vikipedija.org nuotr.

Rugpjūčio 24 d., pirmadienį, Berlyno klinika „Šarite“ (pranc. Charité) patvirtino, kad Rusijos opozicijos aktyvistas Aleksėjus Navalnas buvo apnuodytas chemine medžiaga priklausančia  cholinesterazės inhibitorių grupei. Tai patvirtino keletas nepriklausomų  laboratorijų. Tiksliai kokia tai buvo medžiaga dar nenustatytas. Tam bus atlikti papildomi tyrimai.

Šia žinią Tviteryje pasidalino A. Navalno atstovė spaudai  Kira Jarmyš remdamasi Berlyno universitetinės ligoninės, kurioje gydomas A. Navalnas pranešimu. Skaityti toliau

Mėginta nunuodyti Rusijos opozicijos vadovą Aleksejų Navalną (video) (14)

Aleksejus Navalnas | vikipedija.org nuotr.

Rugpjūčio 20 d. Rusijos opozicijos vadovas Aleksejus Navalnas atsidūrė intensyvios terapijos skyriuje, o lėktuvas, kuriuo skrido politikas, buvo priverstas leistis Omske po to, kai A. Navalnas pasijuto prastai ir neteko sąmonės, praneša meduza.io.

Jo spaudos atstovė Kira Jarmyš savo tviterio (twitter) paskyroje rašė: „Šįryt Navalnas grįžo iš Tomsko į Maskvą. Skrydžio metu jam pasidarė bloga. Lėktuvas skubiai nusileido Omske. Aleksejui toksinis apsinuodijimas“. Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Kiek ausų turėjo Stalinas? (15)

Cecilienhofo rūmai, kuriuose vyko Potsdamo konferencija | P. Stankero asmeninio archyvo nuotr.

Potsdamo konferencijos 75 metų sukakties proga.

Potsdamo konferencija – visai Europai žinoma sąvoka. Panašiai, kaip – Versalio sutartis ar Miuncheno suokalbis, o mums – Liublino unija ar Ribentropo-Molotovo paktas. Ją gaubia ir viena didelė mįslė. Potsdamo konferencija – tai jau Antrojo pasaulinio karo pabaigos fiksavimas ir pokario Europos perdalijimo įtvirtinimas. Potsdamo konferencija – tai iš kartos į kartą tebesitęsianti tema, neišsemta iki šiol – kad ir dėl Kenigsbergo (Kaliningrado ar Karaliaučiaus) krašto teisinio statuso. Juk Potsdamo konferencijoje ši teritorija buvo perduota tuometinės Sovietų Sąjungos dispozicijon „laukiant galutinio teritorinių taikos susitarimo klausimų sprendimo“ (šaltinis: Berlyno (Potsdamo) konferencijos protokolai). Skaityti toliau

A. Anušauskas: Siekiame, kad Rusija mums išduotų Medininkų žudikus, ar darome tik vienašališkas nuolaidas? (2)

Arvydas Anušauskas | alkas.lt nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas kreipėsi į Generalinį prokurorą, teisingumo bei užsienio reikalų ministrus. Seimo narys domisi, kokiomis sąlygomis į Rusijos Federaciją išduodamas keliolika metų Lietuvoje gyvenęs čečėnas Beslanas Estemirovas.

Žiniasklaidoje skelbiama, kad į Rusijos Federaciją artimiausiomis dienomis bus išsiųstas čečėnas B. Estemirovas. Rusija teigia, kad vyras apie 20 metų priklauso čečėnų vadovaujamai neteisėtai ginkluotai karinei grupuotei, kuri ne kartą pasikėsino į Rusijos teisėsaugos pareigūnų ir kariškių gyvybes. Skaityti toliau

Rastas slaptas 1920 m. Mickevičiaus–Kapsuko laiškas atskleidžia Rusijos tikslus Lietuvoje (10)

Rastas slaptas 1920 m. Mickevičiaus-Kapsuko laiškas | Alkas.lt koliažas

Rugpjūčio 4 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pranešė Lietuvos Ypatingajame archyve rastas prieš šimtą metų, 1920 m. rugpjūčio 3 d., rašytas Lietuvos komunistų partijos vadovo Vinco Mickevičiaus–Kapsuko laiškas į Maskvą atskleidžia, kad panašiems apgaulės veiksmams komunistai ruošėsi ištisą Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį.

Prieš aštuoniasdešimt metų Lietuva buvo prievarta inkorporuota į SSRS. 1940 m. rugpjūčio 3 d. šį neteisėtą prievartinį veiksmą Skaityti toliau

R. Čekutis. Baltarusijoje pasiekta opozicijos vienybė (video) (15)

Svetlana Tichanosvskaja | Alkas.lt koliažas

Dešimtys tūkstančių pagrindinės Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos varžovės prezidento rinkimuose Svetlanos Tichanovskajos šalininkų ketvirtadienį dalyvavo mitinge Minske, nepaisant didėjančio valdžios spaudimo opozicijai.

Dabartinio Baltarusijos prezidento priešininkai deda visas viltis į 37 metų S. Tichanovskają, kuri rugpjūčio 9 d. vyksiančiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose susirungs su A. Lukašenka.

Jos vyro Sergejaus, žinomo tinklaraštininko, rinkimų komisija nesutiko registruoti Skaityti toliau

Lietuva, Lenkija ir Ukraina kuria „Liublino trikampį“ (0)

Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos pusės derybose sutarta steigti „Liublino trikampį“ | Twitter, MSZ nuotr.

Liepos 28 dieną, Liubline (Lenkijoje), vyko Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimas, kuriame aptarta saugumo padėtis regione, Ukrainos pertvarkos procesas. Ministrai taip pat pasidalino nuomonėmis apie Rusijos veiksmus regione, padėtį Baltarusijoje prieš prezidento rinkimus.

Ministras Linas Linkevičius kartu su kolegomis Jaceku Čaputovičiumi (Jacek Czaputowicz) ir Dimitrijumi Kulebu (Dmytr Kuleb) pasirašė susitikimo deklaraciją, kuria šalys sutarė steigti „Liublino Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Chabarovskas drebina Putino sostą (video) (1)

„Iš savo varpinės“: Chabarovskas drebina Putino sostą | varpine.org nuotr.

Neįtikėtina, tačiau mūsų oficiozai, sėkmingai aprašantys kiekvieną liberaliosios Rusijos opozicijos pirstelėjimą, vos ne vos įžvelgia jau 2 savaites vykstančius protestus Chabarovske, kur į gatves kasdien išeina nuo kelių iki keliolikos tūkstančių krašto gyventojų.

Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje ko gero nuskambės pirmas išsamesnis pasakojimas lietuviškai auditorijai kas ten įvyko ir kas vyksta. Tuo pačiu bus ir atsakyta, kuo gi tie protestuotojai, o tiksliau tai, dėl ko jie protestuoja, netinka mūsų oficiozams. Skaityti toliau

Europos žmogaus teisių teismas užregistravo Nyderlandų ieškinį prieš Rusiją dėl numušto MH17 lėktuvo (7)

 MH17 sudužimo vieta | technologijos.lt nuotr.

Nyderlandų valdžia mano, kad Maskva atsakinga dėl 298 žmonių žūties. Jie taip pat kaltina Rusiją ne vieno Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnio pažeidimu.

Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) ėmė nagrinėti Nyderlandų ieškinį prieš Rusiją dėl Malaizijos oro linijų Boeingo sudužimo Donbase 2014 metų vasarą. Apie tai skelbiama liepos 15 dieną, trečiadienį paskelbtame teismo puslapyje. Ieškinys buvo užregistruotas liepos 10 dieną, jam paskirtas numeris 28525/20. Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Ar Lietuvos valdžios naudojasi tarptautine teise? (27)

155843963

Lietuva jau 30 metų nepriklausoma valstybė, bet stebint mūsų valdžių elgesį vidaus ir užsienio srityje, susidaro vaizdas, kad jie dar nepribrendo savarankiškai valdyti valstybės, gal jie nesuvokia, kad Lietuva yra istorijos ir tarptautinės teisės subjektas.

Stebėtina, kad mūsų istorikai nerašo, o valdžios atstovai nesiremia svarbiausiu santykių su Rusija pamatu: 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Taikos sutartimi su Sovietų Rusija. Šiemet sukako 100 metų nuo šios Sutarties pasirašymo bei Lietuvos valstybės suvereno teisių gražinimo. Skaityti toliau

O. Voverienė. Istorija privalo būt teisinga! (19)

Ona Voverienė | J. Valiušaičio nuotr.

Bet Katedra privalo būt teisinga!
O jei bent vienas melo akmenėlis
Į pamatus paklius – tai vargas jai
Ir tau, ir mums visiems!
Justinas Marcinkevičius

Beveik prieš du dešimtmečius viena žymiausių Europos politologių Fransuaza Tom (Françoise Thom), žvelgdama į Lietuvos ateitį, ją siejo su stipria konservatorių partija. Jos nuomone, „Ji (TS (LKD) –O.V.) turi išsiskirti iš kitų postkomunistinių partijų, kurios dažnai kalba tą patį, kurių programos beveik nesiskiria viena kitos, nežiūrint kokį gražų Skaityti toliau

Lietuva įteikė Rusijai notą dėl aplinkosaugos pažeidimų (0)

Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Liepos 3 dieną, reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusius pranešimus dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje.

Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra „Rosprirodnadzor“. Taip pat Skaityti toliau

Prezidentas vadovavo Valstybės gynimo tarybos posėdžiui (1)

Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Birželio 29 d. Prezidentas Gitanas Nausėda vadovavo Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui, kurio metu buvo pristatytas Žvalgybos koordinavimo grupės pranešimas, aptarti svarbiausi strateginės reikšmės Lietuvos geležinkelių sektoriaus plėtros iššūkiai ir Rusijos pastangos perrašyti istoriją bei sukelti abejonių tarptautinės teisės pagrindais.

VGT nariai sutarė, kad būsimi Rusijos Konstitucijos pakeitimai ir skelbiami planai oficialiai reabilituoti Molotovo–Ribentropo paktą bei jo slaptuosius protokolus kelia didelį susirūpinimą. Būtina atkreipti Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kai yra aistra, kam reikalingas protas? (5)

Lietuvos partijos | Alkas.lt nuotr.

Prieš septynetą metų vienas įžvalgiausių Lietuvos politikos apžvalgininkų Vladimiras Laučius rašė apie aistringąjį ir protingąjį pradą politinių pasaulėžiūrų spektre. Nacionalizmą jis apibūdino kaip veikiau aistringojo prado išraišką, o konservatizmą – kaip aistros pajungimą protui.

Jis pasirodė pernelyg didelis optimistas

vienais klausimais ir gal per didelis pesimistas kitais. Iš tiesų nacionalizmas ir konservatizmas – ypač šiuolaikiniame politiniame kontekste – sudaro glaudžią visumą. Skaityti toliau

Prezidentas: Tikiuosi, kad Lenkija susitikime su JAV Prezidentu atstovaus regiono saugumo interesams (0)

Prezidentas: tikiuosi, kad Lenkija susitikime su JAV Prezidentu Donaldu Trampu atstovaus regiono saugumo interesams | lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda per pokalbį telefonu su Lenkijos vadovu Andžėjumi Dūda (Andrzej Duda) aptarė regiono saugumo klausimus. Sutarta, kad Lenkijos vadovas šios savaitės susitikimo su JAV Prezidentu Donaldu Trampu metu kalbės abiejų šalių vardu ir išsakys lūkestį stiprinti JAV karines pajėgas Europoje.

„Lenkija ir Lietuva suinteresuotos, kad JAV pajėgos Europoje ne tik išliktų, bet ir gausėtų. Prašiau, kad šią žinią Lenkijos Prezidentas perduotų birželio 24 dieną vyksiančiame jo susitikime Skaityti toliau

K. Jovaišas. Gyvenimo kokybė. Lietuva – Rusija: 5 : 0 (46)

Dr. Karolis Jovaišas | xxiamzius.lt nuotr.

Kremliaus propaganda, nors veiksminga ir profesionali, yra grindžiama kertiniu principu, primityviu kaip karvės mykimas. Šio principo paskirtis aiški – išaukštinti „nuo kelių pakilusią“ Putino Rusiją ir pažeminti jos agresyvia politika nesižavinčias valstybes.

Dėsninga, kad nuodingos Kemliaus lakštingalos Baltijos šalis laiko nevykėlių klubu, kuriame dominuoja aršūs rusofobai, sugriovę sovietmečiu klestėjusią pramonę, žemės ūkį ir pasiekę tokių „laimėjimų“, kad iš skurdo ir nevilties žmonės geria, žudosi ir balsuoja kojomis. Skaityti toliau

A. Vaišvila. Kada kyla klausimas dėl II pasaulinio karo pabaigos? (23)

Alfonsas Vaišvila | asmeninė nuotr.

Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos pareiškimas, kad Lietuvai II pasaulinis karas baigėsi 1993 m. su sovietų armijos išvedimu iš Lietuvos teritorijos, yra priminimas, kad 1993 m. yra svarbi Lietuvai istorinė ir politinė data. Ji turėtų būti minima kaip viena iš svarbiausių Lietuvos atmintinų istorinių datų. Prezidento pareiškimas reikšmingas dar ir tuo, kad jis iškėlė kelis su tuo susijusius istoriniam mąstymui svarbius metodologinius klausimus-raginimus: pereiti nuo abstraktaus prie konkretaus požiūrio į II pasaulinį karo pabaigą, aiškintis, ar 1945 metai reiškia tą patį visoms to karo agresorių pavergtoms Europos tautoms, kritiškai vertinti svetimųjų sukurtus mąstymo stereotipus, Skaityti toliau

O. Voverienė. Rusijos NKVD (KGB) Lietuvoje (20)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Jau trisdešimt metų, net trisdešimt metų.
Esi, Lietuva, vėl laisva.
Bet mes šia laime seniai apsipratom,
Lyg buvo čia taip visada.
Leonas Milčius.

Apsipratom. Ir net paburnojam, kad prie ruso buvo geriau. Skaityti toliau

A. Knašas, A. Sakas. Rusija: Dviračiais per du žemynus (nuotraukos) (11)

19600503-1-95044139

Skiriama prieš 60 metų 1960 gegužės 19 d. žuvusiam keliautojui, dviračių turizmo pradininkui Lietuvoje Liudui Alseikai (1887-1960)

Prieš penkiasdešimt metų [šiemet jau 60 metų – Alkas.lt] grupė entuziastų ryžosi iki tol neregėtam ir sunkiai įsivaizduojamam žygiui dviračiais per du žemynus. Tokia, iš pirmo žvilgsnio nutrūktgalviška, idėja kilo patyrusiam keliautojui, dviračių turizmo pradininkui Lietuvoje Liudui Alseikai.

Porą metų užtruko, kol buvo išsamiai išstudijuotas maršrutas, vyko susirašinėjimas su Skaityti toliau

T. Baranauskas. Koronavirusas ir istorinė atmintis (4)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Svarbiausia Rusijai istorinės atminties diena – gegužės 9-oji – šiemet liko be deramo dėmesio. Rusai dėl koronaviruso pandemijos neišdrįso surengti parado, ir griežia dantį ant Baltarusijos, kuri tokį paradą surengė, o ir apskritai rodo vis daugiau nepaklusnumo Rusijai ženklų.

O juk šiemet paradas turėjo būti išskirtinis, jubiliejinis – 75 metų pergalės prieš Vokietiją jubiliejaus proga. Niekas neabejojo, kad tradicinė Rusijai „pobiedobiesije“ šiemet bus itin pompastiška… O štai liko kažkas itin apkarpyto ir nepilnavertiško… Skaityti toliau

V. Valiušaitis. V. Gylys: Kodėl priešintis? (12)

Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Švedijoje, Danijoje ir Norvegijoje Vytautas Gylys. [1938 m.] | LCVA, P-40516 nuotr.

Apvali sukaktis – prieš 75-erius metus pasibaigė Antrasis pasaulinis karas. Pasibaigė Europoje, tik ne Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse.Būtent čia ir yra esminė sankirta su Rusijos skleidžiamu istoriniu paskojimu, pagal kurį užplūdusios Stalino ordos vaizduojamos kaip „išvaduotojai“, tuo metu mums tai buvo tik vienos okupacijos pakeitimas kita.

Ir šita pastaroji okupacija Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms pasibaigė tik 1991 m., kai šių šalių nepriklausomybę vėl iš naujo pripažino tarptautinė bendrija, o Rusija 1993 m. išvedė iš jų okupacines pajėgas. Skaityti toliau

K. Jovaišas. Gegužės 9-oji?! Jeigu ne Vakarų frontas, Rusija prasidėtų nuo Uralo (63)

Dr. Karolis Jovaišas | xxiamzius.lt nuotr.

Karas dviem frontais – svarbiausia priežastis, dėl kurios nacizmas išleido pergalę prieš bolševizmą, o Hitleris prarado galimybę „padovanoti“ Rusijai gyvybinę erdvę nuo Uralo iki Vladivostoko.

Maskva taip nemano. Pagal pirminę Kremliaus versiją SSRS pergalę lėmė pažangi socialistinė santvarka ir išmintingas Komunistų partijos vadovavimas, pagal dabartinę – jokio priešo niekada nenugalėta ir neokupuota Rusija.

Pagarba zombių propagandai! Išties, Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Žvelgiant į Lietuvos istoriją per kaimynų agresyvų imperinį elgesį (27)

Alkas.lt koliažas

Lietuvos likimas XVIII- XIX a. buvo sprendžiamas imperinio mąstymo ir elgesio kaimynių: Rusijos, Prūsijos ir Austrijos.

Europos Sąjunga sukurta sutarties pagrindu, kaip ir 1569 m. Liublino sutartyje buvo sukurta dviejų valstybių Lenkijos ir Lietuvos sąjunga. Kaip ES, taip ir ATR buvo bendras Seimas, atskiri administracinio valdymo organai, teisinės sitsemos, atskiri biudžetai, valstybių antspaudai, atskiros kariuomenės, savos sienos. Todėl anuomet  Lietuva ir Lenkija neprarado savo valstybingumų, kaip ir dabar būdamos ES narėmis. Skaityti toliau

Seimas priėmė rezoliuciją dėl Rusijos Federacijos istorinio revizionizmo (7)

Linas Antanas Linkevičius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas rezoliucija „Dėl Rusijos Federacijos istorinio revizionizmo“ pasmerkė Federacijos vykdomą istorinį revizionizmą ir skleidžiamą dezinformaciją, kuria neigia Sovietų Sąjungos, kaip vienos iš pagrindinių Antrojo pasaulinio karo iniciatorių, vaidmenį, siekiant jį perkelti agresijos aukoms ir pateisinti 1939-ųjų Molotovo-Ribentropo paktą ir jo Slaptuosius protokolus, kurių vaidmuo, pasmerkiant Centrinę ir Rytų Europą okupacijos ir priespaudos dešimtmečiams, yra įrodytas istorinių šaltinių. Skaityti toliau

Atnaujinta internetinė KGB dokumentų svetainė (5)

KGB dokumentai | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pristato atnaujintą archyvinių dokumentų svetainę anglų kalba www.kgbdocuments.eu. Sukurtas naujas dizainas, patogesnė paieškos sistema, patalpinta daugiau informacijos apie KGB veiklos sferas, struktūrą, būdus, KGB vadovus. Šiame dokumentų viešinimo etape bus telkiamasi į 1954–1990 m. laikotarpį.

Rusijos vykdomi informaciniai karai Baltijos šalyse ir Vakaruose sudėtingą XX amžiaus istoriją pasakojant sau naudinga linkme ir vykdant šmeižto bei juodinimo akcijas skatina Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Visiškas kosmosas Rusijos žemėje (8)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kremliaus kosminis spektaklis tęsiasi. Greitai jis pasieks kulminaciją, o paskui, kaip sako meno teoretikai, bus temos vystymas ir epilogas. Šį kartą apie kosmosą spektaklyje nutylima, o sąsajos su juo tėra netiesioginės: mat, pirmoji moteris kosmonautė Valentina Tereškova Dūmoje pasiūlė saliamonišką Konstitucijos pataisų sprendimą. 83-jų sulaukusi kosmoso užkariautoja (beje, jos skrydis aplink Žemę 1963 m. nuvainikuotas visokiomis keistomis versijomis, pavyzdžiui, kad jai N. Chruščiovas iškėlė užduotį – skrydžio metu pagimdyti pirmą „kosminį“ vaiką…) savo kalbą Dūmos posėdyje baigė retoriniu klausimu: „kam mums, draugai, sukiotis ir gudrauti?“. Skaityti toliau

O. Voverienė. Ar pavyks lietuviams susitelkti tautos žygiui? (8)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Didžiausia Lietuvos tragedija yra tai, kas iš pirmo žvilgsnio lyg ir nepastebima. Tai tautinės savimonės, krikščioniško tikėjimo, istorinės atminties, pilietiškumo susilpnėjimas, abejingumas esminiams tautinės valstybės reikmėms, visuotinis moralės nuosmukis.
Rašytojas Eugenijus Ignatavičius

„Metas telktis Tautos žygiui!“ Tokį iššūkį tautiečiams prieš metus paskelbė Lietuvių tautininkų sąjungos Tarybos narys Gintaras Songaila. Jis buvo tarsi į tvenkinį mestas akmuo: nuvilnijo, nubangavo, nuraibuliavo… Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Ką gina Lietuvos žvalgybos tarnybos? (video) (76)

lrs.lt nuotr.

Paskelbtas Lietuvos Respublikos Saugumo departamento (VSD) ir AOTD prie Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) 2020 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“. 2020 m. dar tik prasidėjo, tad pagal tradiciją jis turėtų vadintis 2019 m. vertinimu.

Bene vertingiausia dalis – tai jo pristatymas LR Seime, kuriame VSD Skaityti toliau

A. Butkus. Nutylėtos istorinės paralelės (62)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Galima vadinti tai paralelėmis, galima – medalio pusėmis, tačiau krinta į akis tai, kad istorikai, politologai ir kiti -logai sąmoningai nutyli tą kitą pusę, kad nenublanktų jų pateiktoji „tiesa“, o ją išgirdusieji manytų, jog ji vienintelė, tikroji.

Kaltė dėl holokausto

Šiomis savaitėmis ir net mėnesiais daug rašyta, kalbėta ir rėkta apie Lietuvos ir lietuvių kaltę dėl čia, Lietuvoje, vykusių masinių žydų žudynių per Vokietijos-SSRS karą (II pasaulinio karo dalis). Tačiau vos tik Skaityti toliau