Žymos archyvas: Rusija

„Aktualioji istorija“: Kodėl prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičius kalbasi apie Pirmojo Pasaulinio karo priežastis ir pradžią (1914–1915 m.).

Kokie didžiųjų valstybių prieštaravimai vedė į pasaulinį karą? Kaip susiformavo du pagrindiniai į karą stosiančių valstybių blokai – Antantė ir Trilypė sąjunga? Kas buvo netikėto šiose sąjungose? Kokį šansą Lietuvai ir Lenkijai teikė sąjungos tarp Abiejų Tautų Respubliką pasidalijusių šalių iširimas? Ar Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio Pranciškaus Ferdinando nužudymas 1914 m. birželio 28 d. Sarajeve buvo karo priežastis? Skaityti toliau

ES užsienio reikalų ministrai Liuksemburge tarėsi dėl tolesnio atsako į Rusijos provokacijas (0)

L. Linkevičius ES užsienio ministrų pasitarime Liuksemburge | urm.lt nuotr.

„Mūsų atsakas į Rusijos provokacijas po įvykių Solsberyje išlieka vieningas ir koordinuotas, visi suprantame poreikį šiuolaikinių grėsmių akivaizdoje stiprinti mūsų valstybių atsparumą. Ypač svarbus vaidmuo tenka Europos išorės veiksmų tarnybos Rytų strateginės komunikacijos grupei – turime įvertinti šios komandos atliktą darbą ir ją nuolat stiprinti“, – sakė L. Linkevičius diskusijoje dėl santykių su Rusija, kur ES užsienio reikalų ministrai aptarė artimiausias perspektyvas, tolesnius bendrus veiksmus po įvykių Solsberyje (Jungtinė Karalystė).

Ministras taip pat informavo apie Lietuvos bendradarbiavimo su Rusijos pilietine visuomene iniciatyvas, Skaityti toliau

R. Alaunis. Cheminės atakos ir JAV smūgiai Sirijoje – JAV pasaulinės imperijos nuosmukio ženklas? (video) (61)

Alkas.lt nuotr.

Cheminės atakos Sirijos sostinės Damasko rytiniame rajone (Rytų Gutoje)

2018 balandžio 8 d. JAV, Vakarų žiniasklaida, tame tarpe visi Lietuvos TV kanalai pranešė, kad Sirijos sostinės Damasko rytiniame rajone vadinamame Rytų Guta, Sirijos vyriausybinės pajėgos panaudojo cheminį ginklą prieš civilius gyventojus, daugiausia moteris ir vaikus. Rusija taip pat buvo laikoma atsakinga už chemines atakas, kadangi Rusija remia Sirijos vyriausybę. Skaityti toliau

Latvijos vidurinėse mokyklose bus pereita prie mokymo tik valstybine kalba (video) (21)

Raimondas Vėjuonis | „Rwitter“ nuotr.

Balandžio 2 d., pirmadienį,  Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis paskelbė Latvijos Švietimo įstatymo ir Bendrojo lavinimo įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma per kelerius metus pereiti prie bendrojo vidurinio ugdymo tik valstybine kalba.

Pataisos numato, kad nuo 2019 metų rugsėjo 1-osios iki 2021 metų rugsėjo 1-osios visose valstybinėse mokyklose bus laipsniškai pereita prie ugdymo latvių kalba. Tuo pačiu kitų tautinių bendrijų moksleiviams bus sudarytos sąlygos toliau mokytis gimtosios kalbos ir literatūros, taip pat gimtąja kalba mokytis su jų kultūra bei istorija susijusius dalykus. Skaityti toliau

Išrinktas Europos medžio konkurso laimėtojas (nuotraukos, video) (0)

Švilpiko kamštinis ąžuolas iš Portugalijos | Rengėjų nuotr.

Europos Parlamente Briuselyje paskelbtas 2018-ųjų metų Europos medžio konkurso laimėtojas. Juo tapo Švilpiko kamštinis ąžuolas iš Portugalijos surinkęs 26 606 balsų. Lietuvą šiame konkurse atstovavo Rambyno regioninio parko direkcijos pasiūlytas medis – gamtos paminklas Raganų eglė, laimėjęs 2017 metų Lietuvos metų medžio rinkimus. Surinkęs beveik 10 967 balsų  šis medis užėmė garbingą 10-ąją vietą  šių metų medžio konkurse dalyvavusių Europos šalių tarpe.

Konkurse Švilpiko kamštinis ąžuolas surinko 26 606 balsus, antri liko senoviniai Kabeza Buej miestelio skripstai (Ispanijos Karalystė), sulaukę 22 323 palaikymo balsų, trečias – Skaityti toliau

M. Kundrotas. Gėdingasis amžius. Kas po jo? (3)

Alkas.lt koliažas

Jau kuris laikas istorijos ir melodramų mylėtojus vienija įtaigus turkų serialas „Didingasis amžius“. Jo dėka išvystame tiek pačios Turkijos, tiek Europos istoriją turkų akimis. Europiečiai dažniausiai vaizduojami kaip išlepę, tačiau ir agresyvūs, bailūs ir kartu – klastingi. Vienu žodžiu – šakalai. Pačių turkų valdovams ir jų dvariškiams taip pat užtenka ydų, bet jie toli lenkia europiečius drąsa, teisingumu, sąžiningumu ir kitomis dorybėmis.

Deja, perfrazuojant šio filmo pavadinimą tenka konstatuoti, jog daugelis Vakarų pasauliui priskiriamų ydų pasitvirtino ir šis amžius Skaityti toliau

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinių grupių atstovai tariasi aplinkos apsaugos klausimais (0)

kam.lt nuotr.

Kovo 27-29 d. Vilniuje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinių grupių, dislokuotų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje, atstovai aptaria aplinkos apsaugos klausimus, su kuriais daugianacionalinių grupių kariai susiduria dislokacijos vietose ir pratybų metu.

Seminare dalyvauja NATO kovines grupes priimančių ir joms vadovaujančių šalių atstovai, aplinkos apsaugos specialistai. Seminaro tikslas – identifikuoti probleminius aplinkos apsaugos klausimus ir pasidalyti patirtimi apie šalių gerąją praktiką Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Neišgydoma priklausomybė nuo priešo (14)

Alkas.lt nuotr.

Spėriai blėsta iš visuomenės atminties buvusio Seimo nario Mindaugo Basčio paveikslas ir jo įkvėptas Andriaus Tapino mitingas. Tačiau   istorija anaiptol nepasibaigusi – keisis tik jos veikėjai, nes priešo poreikis niekur nedingo. Ką veiktų be priešo mūsų valdžia ir ją aptarnaujanti žiniasklaida?

Ačiū M. Basčiui

Pirmas padėkoti  M. Basčiui turėtų pats A.  Tapinas, kuriam jis nukrito iš dangaus nelyg Skaityti toliau

Ž. Pavilionis: Po rinkimų Rusijoje iš mūsų šalies aukščiausių politikų taip ir neišgirdome, kad Lietuva solidarizuosis su Vakarų valstybėmis (0)

Žigimantas Pavilionis | penki.lt nuotr.

„Stebina kai kurių politikų, politologų ir ekspertų Rusijos Prezidento „rinkimų“ vertinimas, taip tarytum pripažįstant, kad rinkimai ten vyko ir tai nėra farsas. Tai buvo rinkimuose, kuriuose buvo uždrausta dalyvauti Aleksejui Navalnui ir realiai opozicijai, kuriuose fiksuoti masiniai rinkimų pažeidimai. Tokiuose rinkimuose rinkėjų aktyvumas, Čečėnijos, Krymo ar kitų teritorijų „įspūdingi triuškinantys“ rezultatai, procentas nuo balsavusiųjų bei kiti rodikliai – yra beprasmis maskaradas, kurio, iš anksto žinotų, rezultatų analizavimas neturi teisės užgožti to, kas šiuo metu iš tikrųjų svarbu“, – taip savaitgalį vykusius Rusijos Prezidento rinkimus vertina Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos Skaityti toliau

Rusija perrinko prezidentą (video) (9)

Pixabay.com nuotr.

Kovo 18 d. Rusijoje įvyk prezidento rinkimai. Niekas neabejojo, kad šiuos rinkimus  vėl laimės ir ketvirtai šešerių metų kadencijai Kremliuje liks dabartinios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Taip ir įvyko

Suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad už dabartinį šalies prezidentą balsavo 76,7 nuošimčių rinkėjų.

Antrąją vietą rinkimuose iškovojo komunistų kandidatas milijardierius Pavelas Grudininas surinkęs 11,82 nuošimčių balsų, trečias liko – Rusijos liberaldemokratų partijos kandidatas Skaityti toliau

Minint ketvirtąsias Krymo okupacijos metines, Lietuvoje susikūrė Ukrainos Krymo draugų grupė (0)

Krymas_Leidyklos Briedis nuotr.

Minint ketvirtąsias Krymo okupacijos metines, grupė Lietuvos visuomenės veikėjų, intelektualų, politikų ir žurnalistų susibūrė į Ukrainos Krymo draugų grupę.

Rusijos įvykdyta Krymo aneksija – šiurkštus svarbiausių tarptautinės teisės principų ir Europos saugumo sistemos pažeidimas. Europos Sąjungos ir atskirų valstybių sankcijos, pritaikytos Rusijai dėl šio veiksmo, liudija politinį tarptautinės bendruomenės apsisprendimą. Tačiau sistemingi Kremliaus bandymai ištrūkti iš tarptautinės izoliacijos ir nustumti Krymo aneksijos klausimą į tarptautinės politikos paraštes skatina politikus, politikos apžvalgininkus, Skaityti toliau

Lietuvos partizanai kovojo atvirai, o Maskva – kaip Sirijoje (6)

Partizanas | KAM nuotr.

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio gynybos pajėgų  vadas  Adolfas Ramanauskas- Vanagas, kurio gimimo šimtmetį minime kovo 6-ąją, buvo viena ryškiausių ginkluoto antisovietinio 1944–1953 m. pasipriešinimo asmenybių.

Anot istorikų, A. Ramanausko-Vanago vadovaujami mūsų pogrindžio kariai kovojo atvirai – vilkėjo uniformas su trispalviais antsiuvais, nors tai kenkė konspiracijai, veikė partizanų karo lauko teismai.  O sovietai nuslopino pasipriešinimo sąjūdį išdavikų, provokatorių, agentų Skaityti toliau

L.V. Medelis. Visiškai slaptai. Asmeniškai draugui Berijai (1)

Linas V. Medelis | Asmeninė nuotr.

Sunku tikėtis, kad Rusija Lietuvai grąžintų kultūrines vertybes, įskaitant ir dokumentus, artimiausiu metu. Tačiau šį bei tą ir dabar galima išgriebti interneto mariose, pavyzdžiui, Aleksandro Jakovlevo (1923 – 2005, А. Н. Яковлев) asmeniniame fonde. Šio akademiko, laikomo  M. Gorbačiovo „perestroikos“ projektuotoju, beje, apdovanoto Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, fonde aptikau ir dokumentą, kiek netikėtoje šviesoje parodantį padėtį sovietinėje Lietuvoje frontui ką tik nugriaudėjus į Vakarus. Jame 35 metų KGB generolas Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Krymo totoriai: kitais metais Krymas grįš Ukrainai… (14)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kovo 5 d. priėmusi Krymo totorių lyderius, pareiškė, kad Rusija yra atsakinga už stipriai blogėjančią Krymo totorių padėtį, šiurkščius jų teisių pažeidimus, nuolatinį persekiojimą, prievartinę rusifikaciją, žodžio, spaudos ir religijos laisvės suvaržymus. „Vorutos“ apžvalgininko Česlovo Iškausko komentaras.

Krymo aneksija 2014-ųjų kovą buvo suplyšusiais lopais sulopyta avantiūra, kuri sudavė smūgį pačiai Maskvai ir Rusijos lyderiui V. Putinui, bet kartu ir Krymo totorių bendruomenei. Skaityti toliau

Rusijos prezidentas V. Putinas metiniame pranešime puikavosi augančia Rusijos karine galia (tiesioginė transliacija, video) (6)

Vladimiras Putinas | kremlin.ru nuotr.

Kovo 1 d. ketvirtadienį 11 val. akivaizdžiai negaluojantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pristatė savo metinį pranešimą.

Per artimiausius šešerius metus V. Putinas pažadėjo Rusijoje perpus sumažinti skurdo lygį, teigė, kad technologinis atsilikimas gali nulemti šalie suvereniteto praradimą. Rusijos sugebėjimą reaguoti į technologijų revoliucijos iššūkius V. Putinas pavadino itin svarbiu jos saugumui ir suvereniteto išsaugojimui.

Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: agresyvių valstybių psichologinės operacijos arba: „Sveiki atvykę į tamsiąją pusę, jie sako, kad turi sausainių!“; sėkmingų psichologinių operacijų bruožai; „sąmokslo teorijų“ pagundos: „V.Rubavičiaus atvejo“ analizė (XVIII) (11)

Pixabay.com nuotr.

Prašurmuliavus šventėms, pagaliau iškritus sniegui, užšalus Baltijos jūrai (bent jau Estijoje), vėl tęsiame „Propagandos žodyną“. Tuo pačiu, gerbiamieji: tvirtybės, drąsos, ištvermės ir visokeriopos sėkmės Jums ir Jums brangiems žmonėms garbingais Jubiliejiniais Šimtmečio metais!

Kaip žadėjau praeitą kartą, šįkart aptarinėsime sėkmingų psichologinių operacijų principus. Vardan aiškumo pateiksiu Jums totalitarinių, diktatoriškų režimų vykdomų psichologinių operacijų pavyzdį – ir principus, kuriuos taiko Skaityti toliau

Lietuvos Krašto apsaugos ministras ir žurnalistas tapo informacinės atakos taikiniu (0)

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pradėjo tyrimą | kam.lt, I. Budzeikaitės nuotr.

Sausio 19 d. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pradėjo tyrimą dėl sausio 18 d., ketvirtadienio vakare įvykusio įsilaužimo į naujienų portalą TV3.lt, kuriame buvo paskelbta melaginga informacija apie krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį ir „Žinių radijo“ žurnalistą Ridą Jasiulionį.

„Žiniasklaidos priemonės yra vienas patraukliausių objektų kibernetinio ir informacinio karo atakoms – būtent per jas greitai galima paskleisti melą, dezinformaciją, pasėti paniką. Pradėjome tyrimą, siekiant nustatyti šio incidento aplinkybes bei Skaityti toliau

Išleistas straipsnių rinkinys „Gyvūnų pasaulis mitopoetiniu požiūriu“ (nuotraukos) (0)

Konferencija „Gyvūnų pasaulis mitopoetiniu požiūriu“ | F. Konickajos nuotr.

Ką tik pasirodė mokslinių straipsnių rinkinys rusų kalba „Gyvūnų pasaulis mitopoetiniu požiūriu“ (“Мир животных в мифопоэтическом ракурсе”) (redaktorės ir sudarytojos – M. Zavjalova, T. Civjan; Vicenza-Maskva, 2017 m., 292 psl.).

Knygą sudaro straipsnių, parengtų 2014 m. gegužės 15–17 d. Jurgio Baltrušaičio namuose Maskvoje vykusioje to paties pavadinimo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje skaitytų pranešimų pagrindu, rinkinys. Konferenciją organizavo Lietuvos Respublikos kultūros atašė Rusijoje, Skaityti toliau

Geriausias 2013 metų lietuviškas filmas „Ekskursantė“ rodomas Rusijos žiūrovams (video) (4)

Filmo „Ekskursantė“ akimirka | kūrėjų nuotr.

Gruodžio 14 d. režisieriaus Audriaus Juzėno filmas „Ekskursantė“ apie tremtį Sibire parodytas Lietuvos Respublikos ambasadoje Maskvoje.

Ambasadorius Remigijus Motuzas, kreipdamasis į filmo peržiūrą susirinkusius lietuvių bendruomenės narius, lietuvišku kinu bei istorinės atminties įamžinimu Rusijoje besidominčius svečius, pasidalino ir savo giminių, ištemtų į Sibirą, istorija. Ambasadorius pabrėžė, kad trėmimai palietė beveik kiekvieną Lietuvos šeimą.

Į filmo pristatymą atvykęs filmo režisierius Audrius Juzėnas teigė sulaukęs teigiamų atsiliepimų apie filmą iš Rusijos žiūrovų, nes filmo tematika artima Rusijos auditorijai, jame vaidina daug garsių rusų aktorių. Filmas yra gavęs prestižinį Rusijos kino akademijos apdovanojimą „NIKA“. Skaityti toliau

ES dėl sankcijų Rusijai – vieninga (0)

Europos Parlamentas | ktu.lt nuotr.

Gruodžio 14 d. Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos šalių lyderiai sutarė dar pusei metų pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai. Vadinamųjų sektorinių sankcijų terminas buvo numatytas iki 2018 m. sausio 31 d.

Europos Vadovų Tarybos posėdyje dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog dėl sankcijų Rusijai Europos Sąjunga laikosi vieningos principinės pozicijos. Sankcijos bus tęsiamos tol, kol nebus pilnai įgyvendinti Minsko susitarimai ir atkurta taika Ukrainos teritorijoje. Skaityti toliau

S.-J. Bukrejevas: Rusų tautos problema – daugiatautė imperija (7)

Sergejus-Jaromiras Bukrejevas | Asmeninė nuotr.

Jūsų dėmesiui pokalbis su rusų tautininku, Šiaurės brolijos nariu Sergejumi-Jaromiru Bukrejevu, kovojusiu Ukrainos pusėje su Vladimiro Putino remiamais Donbaso separatistais. Kalbėjosi politologas, tautininkas, Tautos santalkos pirmininkas Marius Kundrotas.

Pirmiausiai – pažintis. Kaip Jūs tapote rusų tautininku ir kas yra rusų nacionalizmas Rusijos tautų-senbuvių ir kaimynų atžvilgiu? Skaityti toliau

Vilniuje surengtas Laisvosios Rusijos forumas (video) (1)

Laisvosios Rusijos forumas | Aleksandro Karpovo , nuotr.

Lietuvoje surengtame Laisvosios Rusijos forume dalyvavo Rusijos opozicionieriai, visuomenės veikėjai, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Apie 240 forumo dalyvių aptarė Rusijos ateitį, būsimus šalies prezidento rinkimus, taip pat siekė nustatyti asmenis, atsakingus už dabartinio šalies vadovo Vladimiro Putino veiksmus.

Tarp renginio dalyvių – buvęs rusų parlamentaras Ilja Ponomariovas, į renginį atvyko ir apie kandidatavimą kitų metų Rusijos prezidento rinkimuose paskelbusios Ksenijos Sobčak atstovas, opozicionieriaus Aleksejaus Navalno atstovas. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tikrasis karas (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tikrasis karas vyksta kur kas gilesniuose žmogiškosios būties sluoksniuose, nei tautos ar valstybės. Net kova tarp politinių ideologijų tiktai atspindi pagrindinę fronto liniją. Tikrasis karas vyksta tarp egoistų ir normatyvistų. Pirmieji gyvena sau, antrieji – kitiems.

Egoistai yra tie verslininkai, kurie uždeda savo darbininkams sunkiai pakeliamas naštas, mokėdami grašius. Egoizmas skatina juos verčiau įsivežti užsienietišką darbo jėgą, nei kelti atlyginimus saviems piliečiams. Egoizmas kuria sistemą, kurioje stambūs kapitalistai ryja smulkiuosius savininkus, sudarančius sveikąjį tautos stuburą. Sistemą, kurioje vis plečiasi socialinės Skaityti toliau

D. Stancikas. Išvalstybinimas (38)

Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Grįžau iš Lukiškių aikštėje vykusio mitingo „Mes be Vyčio nenurimsim“. Keli šimtai žmonių reikalavo, kad svarbiausia valstybės aikštė, kaip ir dera civilizuotoms sostinėms, žymėtų Lietuvos valstybės istoriškumą. Kad čia stovėtų atminimas žuvusiems už laisvę. Kad pagerbiant didvyrius svečiams iš užjūrių nereiktų vykti į tolimas Antakalnio kapines. Kad aikštėje stovėtų Vytis – istorinė jungtis tarp Lietuvos karalystės ir šiuolaikinės valstybės.   

Kai 1992 metais buvusiems komunistams (LDDP) sugrįžus į valdžią susirūpinę politiniai kaliniai Lukiškių aikštėje statė akmeninį užrašą – čia privalo stovėti paminklas laisvės Skaityti toliau

M. Kundrotas. Vidurys. Ar visada auksinis? (8)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jei kam teko derinti styginį muzikos instrumentą, tas žinos: įtempsi per mažai – prastai skambės, pertempsi – nutrūks. Dažnu atveju tai galioja ir politikai, ir apskritai – žmogaus būčiai. Tiek santykiams tarp žmonių, tiek santykiams tarp idėjų.

Viena didžiausių klaidų idėjų pasaulyje – įsivaizdavimas, kad viena idėja galima paaiškinti visą žmogaus ir pasaulio būtį. Ar tai būtų individo, ar tautos, ar žmonijos, ar religijos, ar mokslo, ar tvarkos, ar vienybės, ar laisvės idėja. Kraštutinis užsiangažavimas ties viena idėja reiškia Skaityti toliau

Seimas išplėtė užsieniečių neįsileidimo į Lietuvą pagrindus (0)

Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lapkričio 16 d. Seimas priėmė Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas (projektas Nr. XIIIP-533(2), kuriomis nutarta papildyti esamus ilgalaikio draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindus. Pagal naujas nuostatas į šalį bus uždrausta atvykti užsieniečiams, susijusiems su stambaus masto korupcija, pinigų plovimu ar žmogaus teisių pažeidimais. Už šiuos teisės akto pakeitimus vienbalsiai balsavo 91 Seimo narys.

Įstatyme įtvirtinama, kad užsieniečiui bus uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne Skaityti toliau

M. Kundrotas. Permainingi vatos keliai (49)

Alkas.lt koliažas

Dažnas scenarijus diskusijose su Kremliaus šalininkais, populiariai vadinamais vata, būna toks:

  1. JAV ir NATO – visiškas blogis. Tiesiog a priori. Jei kyla klausimų, pereinama prie kito punkto.
  2. JAV ir NATO yra globalistai. Taip į vieną krūvą suplakami iliuminatai, bilderbergeriai, masonai, transnacionalinės korporacijos, įvairių krypčių liberalai, konkreti valstybė – JAV, tarptautinis suverenių valstybių gynybos blokas – NATO, gana dažnai ir konkreti tauta – žydai. Skaityti toliau

Vaistai nėra ta prekė, kurią galima pirkti bet kaip ir bet kur (0)

 jokelibrary.net nuotr.

Jau nuo rytojaus grįžtant iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių – Rusijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities, Kinijos ir pan. – bus galima įvežti, parsivežti, o tai pat ir parsisiųsti mažiau vaistų savoms reikmėms. Naudos iš naujos tvarkos, tikimasi, dvejopos: mažesnių nelegalios prekybos vaistiniais preparatais Lietuvoje mastų ir dėl to skaidresnės šalies ekonomikos, taip pat rinkoje sumažėjusio sveikatai galimai pavojingų vaistų kiekio.

Pagal nuo lapkričio 1 d. įsigaliojančią naują tvarką, fizinis asmuo, atvykdamas į Lietuvą iš ne ES šalių, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kodėl Lietuva galėtų pripažinti Kataloniją? (47)

Wikipedia.org nuotr.

Dažniausias argumentas prieš Katalonijos pripažinimą, kad, remiantis šiuo precedentu, nuo Lietuvos ims tolti Žemaitija ir sulenkinta pietryčių Lietuva. Išnagrinėkime šiuos pavyzdžius papunkčiui.

  1. Žemaičiai yra integrali lietuvių tautos dalis, katalonai – atskira tauta.
  2. Žemaičiai turi tarmę, patarmes ir šnektas, katalonai – atskirą kalbą. Skaityti toliau

E. Šiugžda. Apie melo skleidėjus (24)

Edvardas Šiugžda | asmeninė nuotr.

Ne taip seniai, kai Rusija su Baltarusija vykdė savo karines pratybas „Zapad 2017“, mokydamosi sutriuškinti menamos Veišnorijos (Baltarusijos šiaurės vakarinės dalies) menamus separatistus, menamai palaikomus menamų Vesbarijos (Lietuvos) ir Lubenijos (Lenkijos) valstybių, kai kuriems patikliems tautiečiams buvo brukama pašaipi Stanislavo Stavickio (Stano) ir Deivydo Zvonkaus dainelė „Rusai puola“ – supraskite, jokios grėsmės mums nėra ir nebuvo. Lietuvos televizija surengė diskusiją, kurioje garsieji dainininkai Skaityti toliau