Žymos archyvas: Rusija

Č. Iškauskas. Jie laisvina Baltijos šalis (2)

Algirdas Paleckis | delfi.lt, A. Solomino nuotr.

Įprasta, kad propagandinėje kovoje juodąsias technologijas šalys naudoja viena prieš kitą. Ši Šaltojo karo laikų praktika ypač prisiminta nuo kokių 2008 m., kai Rusija įvykdė agresijos aktą prieš Gruziją, o globalioje erdvėje jis sutapo su pasauline finansų ir ekonomikos krize.

Galėtume sakyti, įprasta ir tai, kad Penktosios kolonos pajėgos Baltijos šalyse tokių technologijų meistrus Maskvoje nuolat aprūpina jų reikalaujama informacija. Vienas iš tokių tiekėjų centrų yra sandrauga „Laisvasis Pabaltijys“ (LP, cообщество «Свободная Прибалтика»), kuri, kaip šykščiai savo tikslus apibudina ją Skaityti toliau

D. Medvedevas NATO ir Rusijos santykius pavadino nauju Šaltuoju karu (0)

P. R. Neumano nuotr.

Rusijos Ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas NATO ir Rusijos santykius pavadino Šaltojo karo pradžia, rašo BBC.

„Mūsų vertinimu, NATO požiūris į Rusiją yra nedraugiškas uždaras. Galima pasakyti ir griežčiau: mes nusiritome iki naujo Šaltojo karo“ – Miuncheno saugumo konferencijoje pasakė. D. Medvedevas.

„Vos ne kasdien mus pavadina pačia didžiausia grėsme tiek NATO bendrai, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Meluoti – sarmata (30)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šią savaitę teko išgirsti įdomią frazę: 99% tiesos – tai 100% melas. Iš tikrųjų skamba radikaliai, nes pasaulietiniame gyvenime tiesa ir melas dažnai sumišę įvairiomis proporcijomis. Kitąsyk melo vietoje gali būti nuoširdi klaida, o dažniausiai vieni meluoja, kiti – kieno tai suklaidinti – klysta.

Lietuvių tautiniam judėjimui tenka susidurti su melu iš skirtingų pusių. Viena vertus jis principingai reaguoja į Vakarų, ypač – Europos Sąjungos iššūkius, dėl to vakarietiški liberalai ir kosmopolitai skleidžia Skaityti toliau

Interpolas neskelbia M. Chodorkovskio tarptautinės paieškos (1)

Asmeninė nuotr.

Interpolas netenkins Rusijos prašymo paskelbti tarptautinę buvusio naftos magnato Michailo Chodorkovskio paiešką.

Interpolo pranešime skelbiama, kad atsisakoma tenkinti Rusijos prašymą, nes neatitinka organizacijos numatytų taisyklių.

Nurodoma, kad prašymas pažeidžią 3-ą straipsnį, kuris nurodo, kad į paiešką neįtraukiami politiškai, kariškai, rasistiškai ar religiškai persekiojami asmenys. Skaityti toliau

Rusija Interpolo prašo išduoti M. Chodorkovskį (0)

Michailas Chodorkovskis | wikipedia.org nuotr.

Rusijos tyrimų komitetas atstovas Vladimiras Markinas pranešė, kad Rusija kreipėsi Interpolą dėl buvusio naftos magnato Michailo Chodorkovskio.

2015 metų pabaigoje Rusijos tyrimų komiteto paskelbtame pareiškime buvo rašoma, kad M. Chodorkovskis yra kaltinamas dėl Sibiro mero Vladimiro Petuchovo nužudymo, įvykdyto 1998 metais, dėl kurio bausmę atlieka buvęs jo apsaugos vadovas Aleksejus Pičiuginas.

M. Chodorkovskis, anksčiau laikytas turtingiausiu Rusijos žmogumi, dešimtmetį praleido Rusijos kalėjime, kai buvo nubaustas už sukčiavimą, vengimą mokėti mokesčius. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas? (29)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dažnai tenka girdėti prašymus apibrėžti vieną ar kitą politikoje naudojamą sąvoką. Pasitaiko, jog žmonės svaidosi žodžiais be rimtesnio jų turinio apmąstymo, o kartais įvardija save vienaip, kai kiti juos linkę vadinti visai kitaip. Taigi – kas yra patriotas, tautininkas, nacis, kosmopolitas, vatnikas? Pamėginkime tai apibrėžti.

Patriotas. Patriotizmas – tai ištikimybė Tėvynei, o pirmiausiai – tapatinimasis su ja. Galima skirti du patriotizmo aspektus: krašto patriotizmą ir valstybės patriotizmą. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Stalinas nukarūnuotas, tegyvuoja Putinas! (3)

SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties (vadinamojo Ribentropo–Molotovo pakto) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d. | leidyklos „Briedis“ nuotr.

Vasario 25 d. sukanka 60 metų, kai Nikita Chruščiovas savo istoriniame pranešime SSKP XX suvažiavime „Apie asmenybės kultą ir jo pasekmes“ padarė galą Josifo Stalino šlovinimui. Pasak rusų istoriko ir publicisto Rojaus Medvedevo, dargi pats N. Chruščiovas neįsivaizdavo, jog, pradėjęs savo kalbą vienokioje šalyje, iš esmės baigs ją jau kitokioje.

Kaip laikraštyje „XXI amžius“ rašė apžvalgininkas Petras Katinas („kagėbė“ persekioto 82-jų sulaukusio publicisto netekome 2009-ųjų rugpjūtį, o gimęs buvo lyg tyčia vasario 25 d.), niekas nei Sovietų Sąjungoje, nei užsienyje, nors ir tikėdamiesi tam tikrų permainų sovietų imperijoje po Stalino mirties, net pagalvoti Skaityti toliau

NATO: Rusijos karinės atakos Sirijoje griauna taikų konflikto sureguliavimą (0)

J. Stoltenbergas | „Wikipedia“ nuotr.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) pareiškė, kad alijansas visiškai palaiko siūlymą konfliktą Sirijoje sureguliuoti taikiai.

Tačiau Rusijos rengiami oro išpuoliai, kurie, jo žodžiais, nukreipti prieš Sirijos sukilėlius griauna visas pastangas karinį konfliktą išspręsti politiniais keliais.

Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas anksčiau pranešė, kad šalis buvo pasiūliusi Vakarų partneriams Skaityti toliau

JAV susirūpino Baltijos šalių saugumu (0)

A. Sartanavičiaus nuotr.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Barakas Obama ketina NATO centrinėse ir rytinėse Europos šalyse išdėstyti karinę techniką, kuri pastoviai veiktų šiame regione.

Kaip rašo „New York Times“, JAV kelia sau tikslą sulaikyti Rusiją nuo tolesnio vežimosi į Europą.

„Jungtinių Amerikos Valstijų buvimas Europoje yra labai svarbus mūsų saugumui užtikrinti. Noriu padėkoti JAV Administracijai už siūlymą stipriai padidinti Skaityti toliau

G. Navaitis. Kas perša Lietuvai „nepavykusios valstybės“ įvaizdį? (7)

gediminas-navaitis-alkas-vaiskuno

Pati puikiai suvokiu, kaip vykdoma Rusijos propaganda, ir tikiu, kad esu jai atspari. Tačiau nemaža dalis giminių, jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių, regis, galėtų galvą guldyti už Rusiją. Jie tiki viskuo, ką rodo rusiški kanalai. Kodėl propaganda tokia paveiki? – klausia Rugilė iš Kauno r.

Atsako Mykolo Romerio universiteto prof. Gediminas Navaitis.

Vis dažniau kalbame apie priešišką mūsų valstybei propagandą, apie informacinį karą. Todėl ir klausiama: „Kas tai? Kaip visa valstybė ir kiekvienas žmogus turėtų jam Skaityti toliau

Lietuvos vadovaujama tarptautinė ginkluotės kontrolės inspektorių grupė lankysis Rusijoje (0)

kariunai_kam.lt nuotr

Lietuvos kariuomenės ginkluotės kontrolės inspektoriai kartu su kolegomis iš Italijos ir Latvijos sausio 25–29 d. Rusijoje atliks pasirinkto rajono inspekciją, vadovaudamiesi 2011 m. Vienos dokumento nuostatomis.

Lietuvos vadovaujama tarptautinė ginkluotės kontrolės inspektorių grupė domėsis Rusijos karine veikla pasirinktame rajone, apimančiame Nižegorodsko ir Ivanovsko sritis. Inspekcijos metu, vadovaudamiesi 2011 m. Vienos dokumento nuostatomis, ginkluotės kontrolės inspektoriai turės galimybę gauti informaciją apie pasirinktame rajone dislokuotuose daliniuose tarnaujančio personalo skaičių, Skaityti toliau

S. Lapėnas. Abejingumas žudo tiesą apie 1991 m. Sausio 13 įvykius (8)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Ar Lietuva pasirengusi kovai kultūros srityje?

Taip „perrašoma“ istorija. Populiariame seriale „Legendos“ primygtinai įmontuoti kadrai šalia pasikartojančio užrašo „Lithuania 1991“ kaitaliojami su vietinių gyventojų prievartos prieš užsieniečius scenomis.

Norvegija siunčia migrantus atgal į Rusiją (0)

BBC nuotr.

Norvegija pradėjo siųsti į Rusiją migrantus, kurie pastaruosius mėnesius kirto šių šalių sieną ir bandė gauti Norvegijoje pabėgėlio statusą.

Norvegijos žmogaus teisių aktyvistai bandė sustabdyti migrantų išsiuntimą iš šalies, skundėsi Jungtinėms tautoms, tačiau tai nedavė jokių vaisių.

Pagal Rusijos įstatymus, šią sieną kirsti pėsčiomis draudžiama, todėl migrantai (didžioji dauguma jų – sirai) pirkdavo iš rusų Skaityti toliau

A. Praninskas. Ar Baltarusija vėl taps branduoliniu Kremliaus placdarmu? (0)

wikipedia.org nuotr.

Atsakydama į neva planus Lenkijoje dislokuoti JAV branduolinius ginklus, Rusija savo branduoliniu placdarmu galėtų paversti Baltarusiją.

Sukėlė didelį atgarsį

Lenkija nagrinėja galimybę prisijungti prie NATO programos „Nuclear Sharing“: apie tai šios šalies TV kanalo „Polsat News2“ eteryje pranešė šios šalies Gynybos ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Tomašas Šatkovskis (Tomasz Szatkowski). Šios programos esmė – galimybė kai kuriose NATO  valstybėse laikyti Jungtinių Valstijų aviacines bombas ir raketų galvutes su branduoliniais koviniais užtaisais. Jos tinkamos Skaityti toliau

V. Sinica. Europeizacija kaip sovietizacija (73)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

1918 metais modernią tautinę valstybę sukūrusi ir 1990 metais jos nepriklausomybę atkūrusi lietuvių tauta netrukus ir Konstitucijoje įtvirtino, kad valstybę kuria tauta ir suverenitetas priklauso tautai.

Tai akivaizdžiausiai liudija ir svarbiausią Lietuvos kaip modernios tautinės valstybės interesą – valstybės ir ją steigiančios politinės tautos išlikimą. Vienodai būtina, tiek kad išliktų valstybė, tiek kad išliktų politinė tauta. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Perkeltinės prasmės – tiesai ar melui? (3)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tiek šnekamojoje, tiek literatūrinėje, tiek politinėje kalboje dažnai vartojamos perkeltinės prasmės. Kai kuriais atvejais jos padeda giliau suvokti vieną ar kitą reiškinį, kai kuriais atvejais – iškreipia jo suvokimą. Pasitaiko atvejų, kai perkeltinė reikšmė išstumia pirminę. Žymiausi pavyzdžiai – idiotas ir demagogas. Idiotas pirmiausiai reiškė pilietį, vengiantį politikos. Demagogas – demokratinį politinį lyderį. Aptarkime žodžius, ypač dažnai vartojamus perkeltine prasme šiandienos politiniuose diskursuose.

Vienas tokių žodžių – genocidas. Dažnai sutinkame sąvokas – moralinis genocidas, kultūrinis genocidas, socialinis genocidas. Kai kurie viešieji intelektualai pagrįstai Skaityti toliau

Č. Iškauskas. V. Putinas pralenkė net savo mokytoją (11)

Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko | Alkas.lt asociatyvi nuotr.

Praėjus ketvirčiui amžiaus po kruvinų Sausio įvykių Vilniuje, Rusijos prezidentas V. Putinas vėl grasina galįs panaudoti jėgą, jeigu iškils pavojus „žmonių likimams“. Vokietijos leidinio „Bild“ žurnalistų paklaustas apie Ukrainos krizę, kurią paskatino Rusija, 2014 m. aneksuodama Krymą, V. Putinas atsakė: „Man ne sienos ar valstybių teritorijos rūpi, o žmonių likimai“.

Gražu. Rūpintis žmonių likimais, savo piliečių ar tautiečių padėtimi yra prezidento priedermė. Ko gero, istorijoje nesurasite nė vieno garsaus veikėjo, valstybės vadovo, kuris teigtų priešingai. Šiais laikais netgi skandalingasis Sirijos prezidentas Skaityti toliau

Paroda, kurią uždraudė Rusijos cenzūra, atkeliavo į Lietuvą (0)

Robaso Hornstros ir Arnoldo van Brugeno projektas_The Sochi Project

Olandų kūrėjai – fotografas  Robas Hornstra ir publicistas Arnoldas van Brugenas (Arnold van Bruggen) lietuviams pristato savo projektą „The Sochi Project“, kuris laikomas chrestomatiniu lėtosios fotožurnalistikos pavyzdžiu. Autorių medžiaga apie pasiruošimo Žiemos olimpinėms žaidynėms laikmečio pasikeitimus ir įtampas šiaurės Kaukazo regione rodoma įvairių parodų pavidalu ir leidžiama teminėse knygose. Prieš savo parodos atidarymą „The Sochi Project“ tandemas Vytauto Didžiojo universitete (VDU) surengė atvirą paskaitą „Sočio projektas – menas ar žurnalistika?“. Skaityti toliau

V. Juozapaitis: Mylėkime Lietuvą savyje, o ne save Lietuvoje (11)

Vytautas Juozapaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Žinoma, buvo ir klaiki fiziologinė baimė, kai supratome, kad tie sovietiniai išgamos pasiryžę žudyti… Bet virš tos baimės buvo kita baimė – likti tų išsigimėlių vergijoje, kurioje ateities neturėtume nei mes, nei mūsų vaikai. Tad trauktis nebuvo kur… Verkėme iš nevilties, bet tikėjome ir tikėjomės, kad Tiesa bus mūsų pusėje“, – lemtingosios Sausio 13-osios akimirkas prisimena iš Radviliškio rajono kilęs Seimo narys Vytautas Juozapaitis, kuris tąnakt kartu su kitais žmonėmis gyvais žiedais apjuosė televizijos bokštą.

Nors nuo šių mūsų šaliai lemtingų įvykių pralėkė jau 25-eri metai, tačiau atsipalaiduoti Skaityti toliau

Danijilas Konstantinovas: Putino Rusijoje tautiškumas – uždraustas (0)

Danijilas-Konstantinovas-asmenine-nuotr

Danijilas Konstantinovas – rusų tautininkas, disidentas, gavęs prieglobstį Lietuvoje. Tėvynėje jam už tautinę politinę veiklą sukurpta kriminalinė byla, inkriminuota žmogžudystė. Nors teisme išsiaiškinta, kad priskiriamos žmogžudystės metu jis dalyvavo mamos gimtadienyje, valdžia, paleidusi jį iš kalėjimo, pareikalavo skubiai palikti šalį.

Akivaizdu, kad Vladimiro Putino režimas su disidentais „tvarkosi“ efektyviau, nei Adolfas Hitleris ar Josifas Stalinas, kur politiniai disidentai buvo disidentai ir tokių pačių gerbiami. Čia siekiama disidentus sudoroti ne tik politiškai, bet ir moraliai, užtraukiant visuomenės pasmerkimą, apskelbiant juos žmogžudžiais, pedofilais ar kitokiais nusikaltėliais. Skaityti toliau

T. Bakučionis. Į 2016-iuosius įžengus. Ar kada nors gyvensime geriau? (1)

Tomas Bakučionis | asmeninė nuotr.

Kadaise, gilų sovietmetį buvo populiarios ištisos politinių ir pusiau politinių anekdotų serijos – tikroji liaudies kūryba. Kalbėta, kad juos kurdavo kaip taisyklė žydų kilmės Maskvos inteligentai ir tai buvo bene vienintelis mažiausiai pavojingas būdas išlikti dvasinėje rezistencijoje prieš nežmonišką ir idiotišką sovietinę sistemą. Buvo populiari tokia serija, kurios kiekvienas anekdotas prasidėdavo „Armėnijos radijo klausiame: ….“ Kodėl būtent Armėnijos, gal istorikai žinotų? Tad ir paklausė kartą Armėnijos radijo tuometinė liaudis keletą fundamentalių klausimų: „kada gyvensime geriau ir ar bus trečiasis pasaulinis karas?“Į ką Armėnijos radijas atsakė – geriau mes jau gyvenome, trečiojo pasaulinio karo nebus, tačiau mes jau gyvename pokarinį laikotarpį. Skaityti toliau

Tautininkai priminė karą Ukrainoje (nuotraukos) (1)

Ukrainos palaikymo akcija prie Ukrainos ambasados | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

Tautinis jaunimas ir tautininkai šiandien vakare, spaudžiant 15 laipsnių šalčiui, prie Ukrainos ambasados surengė Ukrainos palaikymo akciją ir pagerbė neseniai žuvusių Ukrainos karių atminimą. Analogiški piketai organizuoti ir tautinio jaunimo Kaune, o taip pat tautininkų partnerių Latvijoje ir Estijoje.

Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) pirmininkas Mindaugas Sidaravičius, kalbėdamas piketo prie Ukrainos ambasados Vilniuje dalyviams, pabrėžė, kad pastarojo meto karo Sirijoje fone Ukrainą tarsi užmirštame, nors realiai ten tebevyksta karo veiksmai, ir jau šiemet žuvo trys Ukrainos kariai. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kas kelia nerimą 2016 metais? (pirmadienio mintys) (10)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prasidėjo 2016 – ieji. Nutilo visokios šaudynės, fejerverkai, išsikvėpė šampanas ir susikaupimo metas. Ir štai – kraupi naujojo metų rato pradžia – kažkoks psichiškai nesveikas tėvas iš Kėdainių rajono, sumetė du mažamečius vaikus į šulinį…Kraupu.

O mes? Ar nenumetame savo vaikų pražūčiai, ligoms, nepritekliams, užmarščiai? Kuo mes skiriamės nuo to siaubūno iš Kėdainių rajono? Ar esame pasiruošę apginti savo vaikus? Yra ir kita nerimą kelianti naujiena: vienas portalas matomiausioje vietoje skelbia, kad Vilniuje viešai savo planus demonstruoja jauna lesbiečių pora, ketinanti ieškoti vyro donoro savo Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos? (228)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvai blaškantis geopolitinių, ideologinių, kultūrinių ir socialinių audrų sūkuriuose kyla klausimas – ar lietuviai taps save teigiančia tauta, ar galutinai ištirps, tapdami statybine medžiaga svetimiems projektams? Tautininkams, teigiantiems tautą ir tautinę valstybę, natūraliai kyla klausimas, dar dažniau užduodamas iš šalies: su kuo ir prieš ką? Norint, kad Lietuva išliktų ir skleistųsi pasaulyje, pirmiausiai reikia jėgos, kuri įtvirtintų Lietuvą pačioje Lietuvoje.

Šiuo metu mūsų šalyje galima suskaičiuoti daugybę judėjimų, organizacijų ir partijų, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar įvyks naujas dviejų imperijų karas? (20)

Karas-on-July-4-2009-in-Kandahar-Afghanistan-foreignpolicy-com-nuotr

Rusija didina karines galias, kaip Vokietijos naciai prieš Antrąjį pasaulinį karą. Respektabilusis „The New York Times“ rašo, kad Kremlius ruošiasi plataus masto tarpvalstybiniam karui. Arktyje, Ukrainoje, o dabar ir Turkijoje. Toks jos aktyvumas neregėtas nuo Šaltojo karo laikų.

Vėl paralelės su naciais

Šiek tiek daugiau kaip 12 metų valdžioje išbuvęs Vokietijos nacionalsocialistų lyderis Adolfas Hitleris dar Miuncheno aludėje skelbė Vokietijos imperijos tęstinumo programą. Vladimiras Putinas, 2000-ųjų išvakarėse Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo lietuve Margarita Podchaliuzina (video) (0)

margarita-podchaliuzina-ir-audrys-antanaitis-alkas.lt-j

Ar lengva būti lietuviu Sankt Peterburge – už geopolitinio fronto linijos tarp Vakarų ir Rusijos? Ar nepasikeitė rusų požiūris į lietuvių tautinę mažumą Rusijoje kai Rusijos ir Lietuvos keliai išsiskyrė?

Šioje ciklo „Mes ir jie“ laidoje Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis kalbina Sankt Peterburgo lietuvę Margaritą Podchaliūziną.

Alkas.lt projektą „Mes ir jie“ iš dalies remia Spaudos, radijo ir televizijos fondas.

Filmavo Jonas Vaiškūnas. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo lietuviu Vladislavu Šinkūnu (video) (4)

vladislavas-sinkunas-audrys-antanaitis-alkas.lt-j

Ar lengva būti lietuviu Sankt Peterburge – už geopolitinio fronto linijos tarp Vakarų ir Rusijos? Ar nepasikeitė rusų požiūris į lietuvių tautinę mažumą Rusijoje kai Rusijos ir Lietuvos keliai išsiskyrė?

Šioje ciklo „Mes ir jie“ laidoje Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis kalbina Sankt Peterburgo lietuvį Vladislavą Šinkūną.

Alkas.lt projektą „Mes ir jie“ iš dalies remia Spaudos, radijo ir televizijos fondas.

Filmavo Jonas Vaiškūnas. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo lietuve Onute Maksimenko (video) (0)

Onutė Maksimenko ir Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ar lengva būti lietuviu Sankt Peterburge – už geopolitinio fronto linijos tarp Vakarų ir Rusijos? Ar nepasikeitė rusų požiūris į lietuvių tautinę mažumą Rusijoje kai Rusijos ir Lietuvos keliai išsiskyrė?

Šioje ciklo „Mes ir jie“ laidoje Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis kalbina Sankt Peterburgo lietuvę, garsiojo Ermitažo muziejaus darbuotoją Onutę Maksimenko.

Alkas.lt projektą „Mes ir jie“ iš dalies remia Spaudos, radijo ir televizijos fondas. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo lietuve, menininke Marta Žuravskaja (video) (1)

Marta Žuravskaja ir Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ar lengva būti lietuviu Sankt Peterburge – už geopolitinio fronto linijos tarp Vakarų ir Rusijos? Ar nepasikeitė rusų požiūris į lietuvių tautinę mažumą Rusijoje kai Rusijos ir Lietuvos keliai išsiskyrė?

Šioje ciklo „Mes ir jie“ laidoje Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis kalbina Sankt Peterburgo lietuvę, dailininkę Martą Žuravskają.

Alkas.lt projektą „Mes ir jie“ iš dalies remia Spaudos, radijo ir televizijos fondas.

Filmavo Jonas Vaiškūnas. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Vilnius ir Sankt Peterburgas – nusprendėme nekariauti! (video) (2)

Pokalbis „Zingerio“ kavinėje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šis pokalbis kiek neįprastas – susitiko penki lietuviai Sankt Peterburgo centre, Nevos prospekte, kavinėje „Pas Zingerį“ ir, žvelgdami pro langą į Kazanės soborą, nutarė pasikalbėti. Apie tai, kas šį miestą sieja su Lietuva ir apie tai, ką kiekvienas gali padaryti šiandien, kai kariauti norisi labiau negu draugauti. Nutarėme – muzika išgelbės pasaulį. O kaip šis nutarimas buvo priimtas, „Alko“ bičiuliai gali pamatyti ar pasiklausyti.

Pokalbininkai – Lietuvos generalinis konsulas Sankt Peterburge Dainius Numgaudis, Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės vadovas prof. Gintautas Želvys, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos direktorius Skaityti toliau