Žymos archyvas: Rusija

Vyks Ukrainos nepriklausomybės dienos minėjimas Mažvydo bibliotekoje (0)

Ukrainos nepr.minejimas_lnb.ltRugpjūčio 24 d. 17 val. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje (Konferencijų salė, V a., Gedimino pr. 51, Vilniuje) Ukrainos nepriklausomybės dienos proga rengiama filmo „Kaip mes tapome savanoriais“ peržiūra ir tiesioginė diskusija su auditorija Kijeve. Filmą pristato nevyriausybinė organizacija „Naujasis Donbasas“. Susitiksime su viena iš filmo režisierių Larysa Artiugina bei komanda.

Filme pasakojama apie Ukrainos savanorius, kurie 2014 metų vasarą, kai Rusijos Federacijos reguliariosios karinės pajėgos įsiveržė į Ukrainos teritoriją ir kai Ukrainos kariuomenė buvo paralyžiuota, sugebėjo atsilaikyti. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Mėgėjiškos Kremliaus klastotės (85)

Nekelianti abejonių nuotrauka. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Kęstučio apygardos partizanas Antanas Seneckis-Žaibas su prisijaukintu balandžiu | Lietuvos genocido aukų muziejaus nuotr.

Prieš mėnesį  Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) socialiniuose tinkluose paskelbė trumpą filmuką apie Baltijos šalių partizanus „miško brolius“ – gana santūrų  ir politiškai korektišką  pasakojimą,  kaip latviai, estai ir ypač lietuviai vienų vieni 10 metų priešinosi sovietinei okupacijai.

Bet ir tas atsargus 8 minučių vaizdo klipas atidengė Kremliaus propagandos silpnąsias vietas. Matyt, rimtai diskusijai apie Lietuvos  laisvės kovas  1941 m. ir 1944-1955 metais Rusija nesiruošė, todėl dabar paskubomis išsitraukė  ir kasdien  bombarduoja Lietuvą senomis sovietinėmis  Skaityti toliau

A. Martinkus. Politinės rusofobijos erškėčiai (36)

lietuva-emigruoja-alkas-lt-koliazas

Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ neseniai paskelbė ES šalių gyventojų prognozes iki 2080 m. Visoms pokomunistinėms ES narėms, taip pat Graikijai, Portugalijai ir Italijai prognozuojamas gyventojų skaičiaus mažėjimas, tačiau ypač pesimistinė yra prognozė Lietuvai – tarp visų ES šalių Lietuva ateityje nyks sparčiausiai. (Po Lietuvos šiame demografinės degradacijos „prizininkų“ sąraše rikiuojasi Latvija ir Bulgarija.) Jau 2040 m. mūsų šalyje gyvens mažiau nei 2 milijonai, o 2080 m. – 1,65 milijono žmonių. Skaityti toliau

Raginama nutraukti su Rusija sietinų informacinių technologijų naudojimą valstybinėse įstaigose (2)

Pixabay.com nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl Lietuvoje naudojamų su Rusijos žvalgyba sietinų informacinių technologijų.

Seimo nariai prašo įvertinti, koks yra rusiškų informacinių technologijų ir programinės įrangos naudojimo valstybės institucijose, įstaigose, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose įmonėse ir kritinės infrastruktūros objektų valdyme mastas? Taip pat klausiama, ar renkantis reikiamą programinę įrangą, saugos sistemas Skaityti toliau

Rusijos opozicijos lyderis A. Navalnas pradėjo naują puolimą prieš Putino stovyklą (video) (0)

Sulaikytas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas | Youtube.com stop kadras

Rugpjūčio 8 d. Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas tęsdamas savo tyrimą apie Rusijos valdžios ir jai artimų asmenų korupciją savo „YouTube“ paskyroje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pasakojama apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimų partnerių brolių Arkadijaus ir Boriso Rotenbergų, bei jų sūnų, turtus. Rugpjūčio 10 d. šis vaizdo įrašas jau surinko virš milijono peržiūrų.

Šiuo, kaip ir anksčiau didelio Rusijos visuomenės dėmesio susilaukusiais, vaizdo įrašu A. Navalnas siekia atskleisti Kremliaus valdžios ir su ja susijusių asmenų neteisėtai įsigytus turtus. Skaityti toliau

K. Šeraitė. Devyneri slenkančios okupacijos metai (10)

Kamilė Šeraite | Propatria.lt nuotr.

Prieš devynerius metus, 2008 m. rugpjūčio 7–8 d. naktį, Pietų Osetijoje prasidėjo karinis konfliktas, kuris tapo nesibaigiančiu Rusijos karu prieš Gruziją. Konfliktas prasidėjo tarp prorusiškos Pietų Osetijos milicijos ir Gruzijos kariuomenės, kuri siekė didesnės kontrolės regione. Kitą dieną į konfliktą įsitraukė nuo 1992 m. Pietų Osetijoje ir Abchazijoje Rusijos dislokuotos vadinamosios taikdarių pajėgos bei iš Šiaurės Kaukazo atskubėjusi ginti „savo piliečių“ Rusijos kariuomenė. Konflikto metu Rusijos pajėgos puolė gruzinus tiek Pietų Osetijoje, tiek Abchazijoje – po penkių dienų Gruzijos Skaityti toliau

Prie Rusijos ambasados – protestas prieš Gruzijos žemių okupaciją (nuotraukos) (0)

Protestas prie Rusijos ambasados | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vilniuje, prie Rusijos ambasados, jau devintą kartą surengta taiki protesto akcija prieš Gruzijos žemių okupaciją. Mitingą organizavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mantas Adomėnas.

Prie Rusijos ambasados susirinko apie 50 žmonių. Į taikią demonstraciją atvyko buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Seimo nariai. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuviška tautinė geopolitika: tarp inercijos ir užmaršumo (42)

Alkas.lt koliažas

Lietuvių tautos geopolitinė padėtis lemia didžiules įtampas pačioje tautoje. Lietuvos vieta pasaulyje suvokiama labai skirtingai. Vieni savo Tėvynę supranta kaip integralią Vakarų pasaulio dalį, kiti bodisi Vakarais ir dairosi į Rytus, treti sieja save su Trečiuoju pasauliu, o ketvirti galvoja, kad geriausias kelias – tapti neutralia sala.

Kiekviena pusė turi savų argumentų. Neutralumo šalininkai pasitelkia sėkmingą Šveicarijos pavyzdį, „vakariečiai“ akcentuoja laisvę, pažangą ir Skaityti toliau

V. Sinica. Prorusiška ES prieš prorusišką Trampą? (74)

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Neatsitiktinai sutapo, jog didžiausi dabartinės ES integracijos vizijos entuziastai visą JAV prezidento rinkimų laikotarpį ir dar ilgokai po to gasdino, jog Donaldas Trampas (Donald Trump) yra prorusiškas kandidatas. Lietuvoje negali būti blogesnės etiketės. Tikėtina, kad būtent dėl to šiaip itin konservatyvi Lietuvos visuomenė konservatyvų respublikoną D. Trampą apklausose vertino prastai ir verčiau rinkosi radikalių kairiųjų pažiūrų Hilari Klinton (Hillary Clinton).

Tuo tarpu Europos Sąjunga Lietuvoje buvo ir yra suvokiama kaip provakarietiškumo ir apsaugos nuo Rusijos įtakos veiksnys, Skaityti toliau

Rusijos Žukovskio mieste atidengta memorialinė lenta lakūnui Rimantui Stankevičiui (0)

URM.lt nuotr.

Netoli Maskvos esančiame Žukovskio mieste liepos 21 dieną buvo atidengta memorialinė lenta žinomam lakūnui bandytojui ir kosmonautui bandytojui  lietuviui Rimantui Stankevičiui.

Memorialinės lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijos Federacijoje Remigijus Motuzas, Rimanto Stankevičiaus artimieji, žymūs lakūnai, Rusijos valstybinių institucijų, aviacijos įmonių ir universitetų atstovai.

Skaityti toliau

R. Navickas. Kovoje prieš Lietuvą Kremlius pasitelkė R. Vanagaitę ir „viešuosius intelektualus“ (video) (100)

Rūta Vanagaitė | Rusijos URM FB paskyros įrašo nuotr.

Paskutinės abejonės dėl Rūtos Vanagaitės kūrybos išsklaidytos!

Kremliaus Agitpropas išsitraukė tūzą iš rankovės – antilietuvišką propagandinę knygiūkštę „Mūsiškiai“.

Mūsų namudiniai kontrpropagandistai, surengę trolinimo flash mobą dėl Lietuvos istorijos klastojimo Rusijos URMo FB puslapyje susilaukė tos kontoros atkirčio. Ir, sakyčiau, gan nemalonaus.

Palydėdamas melagingais teiginiais apie autorės persekiojimus Rusijos URMas įdėjo Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: informacinio karo samprata ir kilmė; refleksinės kontrolės metodas; kontrapropagandos elementai (X) (89)

Pixabay.com nuotr.

Taigi, gerbiamieji, besidžiaugiant vasariškomis artėjančių atostogų nuotaikomis, tęsiame „Propagandos žodyną“. Šįkart pakalbėsime apie vienybės reliatyvumą, informacinio karo sampratą, refleksinės kontrolės metodą ir, kaip žadėjau, šį bei tą iš kontrapropagandos arsenalo. Ką ten žmogus žinai, staiga prisireiks. Gi ne veltui antai NATO žada atsiųsti į Baltijos valstybes 600 rimtų, tvirtų, iki dantų ginkluotų vyrų. Tiesiog dėl visa ko, prieš tas garsiąsias „Zapad 2017“ pratybas. Tai turbūt ir mums reikėtų pasirengti juos palaikyti, bent jau moraliai ir bent jau pabandant Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lenkų tarptautinė politika: tarp didybės manijos ir trumparegiškumo (44)

Alkas.lt koliažas

Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Šydlo (Beata Szydło) pareiškė, jog Lenkija atsisako dalyvauti Briuselio beprotybėje. Drauge su Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos atstovais Lenkijos vyriausybės vadovė atmeta savižudišką Europos Sąjungos metropolijų – Briuselio, Paryžiaus ir Berlyno – politiką, užsileidžiant agresyviais ir asocialiais imigrantais. Maža to, Lenkija – viena iš retų šalių (drauge su Rumunija), kuri tolygiai suvokia Europos Sąjungos ir Rusijos grėsmes.

Atrodytų, geriausias orientyras Lietuvai. Juolab kad tiek valstiečių, tiek konservatorių Skaityti toliau

Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė Varšuvoje susitiko su JAV Prezidentu D. Trampu (nuotraukos) (4)

Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė Varšuvoje susitiko su JAV Prezidentu D. Trampu | lrp.lt nuotr.

Liepos 6 d., ketvirtadienį, Varšuvoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovų susitikime su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu Donaldu Trampu. Pagrindinis susitikimo, į kurį atvyko 12-os Rytų ir Vidurio Europos šalių vadovai, tikslas – JAV Prezidentui išsakyti, su kokiomis grėsmėmis ir iššūkiais susiduria regionas.

Susitikime Prezidentė JAV vadovui tiesiogiai pristatė specifinę regiono saugumo situaciją ir Lietuvos gynybos poreikius.   

Pasak šalies vadovės, aktyvus JAV vaidmuo yra kertinis visos Europos saugumui. Skaityti toliau

D. Stancikas. Kodėl Rusija tokia svarbi Lietuvai? (12)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Nepaisant nutrūkusių saitų šiandieninei Lietuvai Rusija išlieka viena svarbiausių valstybių.

Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, bet perspektyvos prasme Lietuvai Rusijos ateitis turėtų būti svarbesnė nei Europos Sąjungos likimas. Reikalas tas, kad Rusijai tapus normalia, draugiška valstybe išnyktų ne tik du šimtmečius užsitęsusi egzistencinė grėsmė, bet ir atsivertų milžiniškos ir labai perspektyvios rinkos, Lietuva vėl taptų svarbi tarpininkė tarp Rytų ir Vakarų, ir tai išgelbėtų lietuvišką savivertę. Deja, šiandien lietuviška savivertė kritusi taip žemai, kad Skaityti toliau

Siūloma griežčiau kontroliuoti kino teatruose rodomų filmų turinį (0)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai kreipėsi Ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir kultūros ministrę Lianą Ruokytę Jonson (Jonsson), atkreipdami dėmesį į informacinio karo požymius Lietuvoje transliuojamoje kino produkcijoje.

Seimo nariai primygtinai ragina peržiūrėti Lietuvos kino centro prie Kultūros ministerijos funkcijas ir įvertinti, ar nebūtų efektyviau Skaityti toliau

V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją? (24)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe.

Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti, kokie istorijos aiškinimai šalyje yra absoliučiai nepriimtini. Visame pasaulyje tokios pastangos remiasi gana paprasta logika. Pirma, beveik visos mūsų dienų valstybės yra modernios tautinės valstybės, įsteigtos tautos apsisprendimo teise. Antra, tautinėje valstybėje Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Iš užgrobtų Lietuvos pasiuntinybių sklinda rusiškas propagandinis melas (3)

Rusijos pagrobtas Lietuvos pasiuntinybės pastatas Romoje. Dabartinė jo vertė – apie 20 mln. Eur. | Archyvinė nuotr.

Praėjusią savaitę Rusija numetė ant Lietuvos didelę hibridinio karo informacinę bombą – šios šalies ambasadorius Vilniuje Aleksandras Udalcovas Lietuvoje leidžiamam rusiškam laikraščiui pareiškė, kad Lietuva, pati 1940 m. birželio 15 d. pasiprašiusi į Sovietų Sąjungą, entuziastingai važiavusi į Sibirą gyvuliniais vagonais, po 1990 m. „skyrybų“ su Rusija skolinga Maskvai 72 mlrd. dolerių. 20 tūkst. žuvusių antisovietinių laisvės kovotojų ir beveik milijoną tremtinių į Rytus  bei pabėgėlių į Vakarus apspjaudžiusio veikėjo mūsų valdžia net neiškvietė į Prezidentūrą, nepareikalavo pasiaiškinti dėl viešai skleidžiamos klastotės, tik premjeras ir užsienio reikalų ministras socialiniuose tinkluose pasiguodė, Skaityti toliau

G. Karosas. Prezidento misija – sutelkti Lietuvą (6)

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Europa, o ir pasaulis sparčiai keičiasi. Tam tikrų aplinkybių sąlygoti procesai virsta tendencijomis, kurios neišvengiamos, mūsų šalis ne išimtis – turime adekvačiai reaguoti priimdami sprendimus, kurie prieš dešimtmetį ar net kelerius metus dar buvo per ankstyvi.

Europos Sąjungos kūrimasis suteikė mūsų žemynui stabilumo, taip pat, be abejo, su NATO aljanso misija, pavyko gana ilgą laikotarpį išlaikyti taiką daugumoje Europos šalių. Nobelio premija, prieš keletą metų skirta Europos Sąjungai, gal atrodytų keistas sprendimas, Skaityti toliau

Per Rusiją nuvilnijo protesto akcijos (video) (2)

Twitter.com, D. Frenkel nuotr.

Birželio 12 d. Rusijoje į dešimtis miestų gatvių išėjo tūkstančiai demonstrantų. Juos į valdžios demonstracijas prieš korupciją sukvietė vienas iš opozicijos lyderių Aleksejus Navalnas. 

Protesto akcijos nuvilnijo visoje Rusijoje. Policija suėmė daug protestuotojų tiek valdžios sankcionuotuose tiek ir nesankcionuotuose mitinguose. Daug protestuotojų buvo suimti. Duomenys apie suimtųjų skaičių žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose smarkiai įvairuoja. „Radio svoboda“

Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: propagandos taktika; pagrindiniai Putino Rusijos skleidžiamos propagandos mitai (IX) (10)

dailysignal.com nuotr.

Pirmiausia, gerbiamieji, prašau priimti mano atsiprašymą: taip jau susiklostė, kad pagavo mane, lietuvaitę, žvarbūs šiaurės vėjai, ir teko kurį laiką pasirgti. Taip taip, čia, Baltijos šiaurėje, vis dar vėjuota, nors teoriškai jau vasara. Bet, kadangi narsiems nei atšiaurūs vėjai, nei peršalimai nebaisūs (na, gal truputėlį…), vėl, nors autorei karts nuo karto dar nusičiaudint – tęsiame „Propagandos žodyną“.

Šįkart pakalbėsime apie propagandos taktiką ir pagrindinius propagandos mitus, skleidžiamus mūsų (ir Estijos) informacinėje erdvėje. Turiu pasakyti, kad kai kurie mitai Skaityti toliau

Galimybė be vizų keliauti po ES – visos Ukrainos pasiekimas (0)

Prezidentes sutikimas Ukrainoje_lrp.lt

Birželio 9 d. darbo vizito į Ukrainą išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su šios šalies Prezidentu Petro Porošenka. Lietuvos ir Ukrainos vadovai aptarė Ukrainos europinės integracijos procesą, saugumo situaciją regione.

Prezidentė pasveikino Ukrainos žmones su birželio 11 d. įsigaliosiančiu ES beviziu režimu. Šalies vadovės teigimu, galimybė laisvai, be vizų keliauti po Europą – didžiulis visos Ukrainos ir jos žmonių pasiekimas.

Jau dabar matomas augantis ukrainiečių interesas pasinaudoti bevizio režimo teikiamomis galimybėmis.

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tautinės partijos Europoje: sistemos reakcijos ir jų pasekmės (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jau kelintą dešimtmetį Europoje kylanti tautinių partijų banga tapo rimtu iššūkiu vyraujančioms politinėms sistemoms. Labiausiai vyrauja du sprendimo būdai: tautinių partijų išstūmimas į užribį arba jų įtraukimas į politinę sistemą, pamažėle užglaistant aštresnius kampus ir deradikalizuojant.

Klasikiniai išstūmimo arba marginalizavimo pavyzdžiai – Prancūzija ir Vokietija. Prancūzijoje, siekiant išstumti Nacionalinį frontą į politikos paraštes, net pakeistas rinkimų įstatymas: vietoje proporcinės rinkimų sistemos pagal partinius sąrašus pasirinkta mažoritarinė, per vienmandates apygardas. Taip trečdalis Skaityti toliau

J. Putinas. Asmenybė ar auka ? (9)

Jonas Putinas | Asmeninė nuotr.

Nuvilnijo 50/50 triukšmelis. Nepasisekęs bandymas sutramdyt žiniasklaidą dingo iš pirmų puslapių. Įstatymas numirė mažai kieno ir paskaitytas. Gal buvo geras, gal blogas, nežinia, bet parlamentarės pasiūlymą matyti per pusę gerų ir blogų naujienų priešininkai negailestingai sutaršė.

Ar labai dideli ir neįgyvendinami buvo jos norai? Pasidairius po Pasaulį, galima sakyti, kad siekiai buvo realūs, netgi kuklūs. Į rytus nuo mūsų žiniasklaida apie savo šalį ir vidinius reikalus skleidžia tik geras naujienas. Ten negatyvi informacija liečia Skaityti toliau

„Jaunimo balsas“: Arminas Lydeka – islamistus būtina įveikti (video) (0)

Beata Katiliūtė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kova su islamistais – šiandien bene aktualiausia geopolitinė tema. Kas ir kaip turi su jais kovoti? Kas turi susivienyti šioje kovoje? Koks Izraelio vaidmuo Sirijos pilietiniame kare? Kaip turėtų bendradarbiauti JAV ir Rusija? Kaip turėtų atrodyti pokarinė Sirija?

Apie tai laidoje „Jaunimo balsas“ Beata Katiliūtė kalbėjosi su politologu Arminu Lydeka. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (IV) (0)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA, antrąją ČIA, o trečiąją ČIA.

Tolerancijos diegimas yra ne vien tolerancijos ir multikultūralizmo grožybių propaganda, bet taip pat, o gal net visų pirma, kova prieš aukštų pozityviosios tolerancijos ir multikultūralizmo standartų neatitinkančios „neapsišvietusios“ visuomenės „netolerantiškas“ nuostatas, „prietarus“, „fobijas“. Todėl dėsninga, kad D. Puslys ir portalas bernardinai.lt kovoja prieš visus įprastus liberalmarksistinės ideologijos taikinius – prieš musulmonų demonizavimą, prieš fanatizmą, prieš moralinį radikalizmą, prieš Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: provokacija; agentas provokatorius (VI) (12)

Pixabay.com nuotr.

Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną“. Šį kart pasigilinsime į provokacijas. Neabejoju, tai visiems girdėta sąvoka. Paprastą provokacijų meną puikiausiai gali įvaldyti ir, pavyzdžiui, Jūsų žmona ar nepatenkinti kaimynai. Kaip kitaip, pavyzdžiui, pavadinsi (ak, tos Ievos, Mildos, savųjų pramočių dukterys!) suburkavimą Jums ausin gaivų šeštadienio rytą, kai ji šypsodamasi įteikia kavą ir lyg netyčia atsitiktinai atsidūsta: „Ak, mielasis, žinai, praeitą savaitę mačiau toookią žavingą rankinę… ir už tokią menką kainą…“ (tai laikytina Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: konfrontacijos; magiškasis kvadratas (V) (11)

Aleksandras Nevskis triuškina kryžiuočius | Yaplakal.com nuotr.

Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną”. Tarp kitko, tikrai nesiekiu atimti duonos iš istorikų, kaip sakoma, visgi… Pabandysiu sudėlioti kelis taškus ant „i” (ačiū pasisakantiems, ypač  mandagiems ir be reikalo nesiplūstantiems).

Pasak Džonatano Vebo (Jonathan Webb), „istorija, ypač karinė istorija, yra labiausiai susijusi su tuo, kas iš tiesų įvyko ir kodėl įvyko būtent tuo laiku ir toje vietoje. Taigi tuo tarpu, kai vokiečių riteriai, neva dramatiškai įlūžtantys lede ir bejėgiškai skęstantys, yra kone visiškas prasimanymas,  –  faktas, kad Rusijos Skaityti toliau

Seimas: M. Bastys veikė prieš Lietuvą (2)

Lietuvos Respublikos Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Balandžio 18 d. Seimas nutarė, kad socialdemokratų frakcijos atstovas Mindaugas Bastys veikė prieš Lietuvą, kad jo ryšiai su Rusijai dirbančiais asmenimis kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui. Būtent tokias Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadas patvirtino Seimas. Už balsavo 93 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 16 Seimo narių.

Pristatydamas atlikto tyrimo išvadą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas sakė, kad buvo surengti aštuoni posėdžiai, apklausta 14 žmonių. „Iš esmės tyrėme daugiau nei 13 metų laikotarpį t. y. nuo 2000 metų, kada Skaityti toliau

Lietuva nepripažįsta „rinkimų“ ir „referendumo“ dėl pavadinimo keitimo Gruzijos Cchinvalio regione (0)

urm.lt nuotr.

Reaguodama į pranešimus apie balandžio 9 dieną okupuotame Gruzijos Cchinvalio regione vykusius vadinamuosius „prezidento rinkimus“ ir „referendumą“ dėl regiono pavadinimo keitimo, Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškia, kad nepripažįsta jų teisinio pagrindo ir rezultatų bei smerkia tęsiamas pastangas įtvirtinti šio Gruzijos regiono aneksiją.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pakartotinai reiškia tvirtą paramą Gruzijos suverenitetui ir teritoriniam Skaityti toliau