Žymos archyvas: Rusija

Č. Iškauskas. Kaip Hitlerio ir Stalino meilė baigėsi išdavyste (4)

Adolfas Hitleris, Josifas Stalinas | TopFoto/Scanpix DELFI montažas

Prieškario mėsmalėje buvo traiškomi tautų likimai, didelės valstybės papuldavo į ją kaip pagrindiniai ingredientai tuometinių monstrų patiekalui, o mažos – tik kaip prieskoniai. Bet įdomiausia, kad iki paskutinės dienos du mirtini priešai – Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija – smaguriavo prie bendro pietų stalo.

Draugystė gimė dar bolševikų laikais

Mes jau ne kartą rašėme, kad Maskva ir Berlynas nuo pat Adolfo Hitlerio atėjimo į valdžią 1933 m. buvo tarsi tie pragmatiški meilužiai, kurie meilę vienas kitam išpažįsta tik dėl abipusės naudos.

Skaityti toliau

B. Makutinovičių ir V. Razvodovą siūloma nuteisti 12 metų laisvės atėmimo bausme (1)

Sausio 13-oji Lietuvoje_lt.wikipedija.orgBuvusius omonininkus Boleslavą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą siūloma pripažinti kaltais ir jiems skirti 12 metų laisvės atėmimo bausmes jas atliekant pataisos namuose.

Tokia bausmę trečiadienį Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam bylą, pasiūlė valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Alvydas Valiukevičius.

B. Makutynovičius ir V. Razvodovas kaltinami tuo, jog nuo 1991 m. sausio iki 1991 m. rugpjūčio SSRS agresijos Skaityti toliau

Lietuva pasirengusi didinti paramą Ukrainos saugumo ir gynybos reformoms (0)

kam.lt nuotr.

Balandžio 20 d. Kijeve su oficialiai viešintis Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pabrėžė Lietuvos pasirengimą didinti praktinę paramą Ukrainos reformoms saugumo ir gynybos srityje.

„Reformos padėtų kuriant efektyvias ginkluotąsias pajėgas, gebančias apginti nuo agresoriaus“, – sakė ministras J. Olekas susitikime su Ukrainos gynybos ministru Stepanu Poltoraku (Stepan Poltorak). Pasak ministro J. Oleko, reformos taip pat padėtų siekti didesnio visuomenės pasitikėjimo valstybės institucijomis. Skaityti toliau

Sodus siekiama įtraukti į nematerialaus kultūros paveldo registrą (video, nuotraukos) (3)

Sodas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Balandžio 17–18 d. Kultūros ministerijoje vyko tarptautinė konferencija „Sodų tyrimai ir sklaida“.

Sodai yra priskiriami prie paprotinių menų, tačiau šiandien nelabai išpopuliarinta liaudies meno šaka. Kadangi sodai – nykstantys, neilgalaikiai ir trapūs dirbiniai, neypatingai daug sodų eksponatų rasime ir muziejuose. Tačiau dabar juntamas vis augantis susidomėjimas šiais tautinio paveldo šedevrais. Šis Lietuvos kultūros paveldas yra vertinga Baltijos jūros regiono, Europos ir pasaulio kultūros paveldo dalis. Skaityti toliau

G. Vaičiūnas. Kodėl Turkija ir Azerbaidžanas – mums artimesni nei Armėnija (12)

Gintaras Vaičiūnas  | asmeninė nuotr.

Turkija ir Azerbaidžanas šiuo metu mums artimesni nei Armėnija. Šitaip sakydamas rizikuoju sulaukti proarmėniškai nusiteikusiųjų lietuvių nuostabos. Tačiau savąją mintį apginsiu į pagalbą pasitelkdamas mažų mažiausiai tris svarbius argumentus.

Turkija – įtakinga NATO narė

Turkija – įtakinga NATO narė, turinti skaitlingą kariuomenę. Turkija yra svarbi Jungtinių Valstijų partnerė sprendžiant sudėtingus konfliktus musulmoniškuose kraštuose. Todėl turkai – ir mūsų, lietuvių, sąjungininkai. Tuo tarpu Armėnija nėra Šiaurės Atlanto Sutarties Aljanso narė Skaityti toliau

A. Praninskas. Ar Rusija bandys susigrąžinti Baltijos šalis? (26)

scanpix.ee nuotr.

Tai klausimas, į kurį atsakymą turbūt žino tik vienas žmogus. Būtent tai ir kelia didžiausią pavojų.

Sukrėstų visą pasaulį

Kai Rusija aneksavo Krymą ir destabilizavo padėtį Ukrainos rytinėje dalyje, karinė konfrontacija tarp Maskvos ir Vakarų dėl Baltijos šalių tapo visai įmanoma, rašo britų dienraštis „The Financial Times“. Kokiomis aplinkybėmis ji gali prasidėti? Kaip galėtų plėtotis toks konfliktas, ir ko būtų galima laukti tokiam karui pasibaigus? – svarstoma dienraščio paskelbtame nepriklausomo tyrimų centro Skaityti toliau

Lietuvių literatūra pristatoma abejose Atlanto pusėse (0)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Balandžio 8 d. Lietuvos literatūros atstovai išvyko dviem skirtingomis kryptimis, tačiau panašiais tikslais: pristatyti lietuvių autorių kūrybą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Rusijos Federacijoje. JAV balandžio 11-15 dienomis jaunieji autoriai dalyvaus AWP – didžiausioje ir svarbiausioje Amerikos rašytojų ir rašytojų programų asociacijos organizuojamoje konferencijoje ir knygų mugėje, o Maskvoje Lietuvos kultūros institutas ir kiti prie leidinio prisidėję asmenys pristatys naujausią „Inostranaja literatura“ numerį, skirtą lietuvių literatūrai. Skaityti toliau

Rusija grasina Baltijos valstybėms (video) (1)

rusija

Balandžio 2 d. Jungtinės Karalystės dienraštis  pirmadienį pranešė „The Independent“ paskelbė, kad Rusija grasina panaudoti „branduolinę jėgą“ gindama Krymą bei pabrėžė, kad tokios pačios sąlygos, kokios galiojo įsiveržimo į Ukrainą atveju, galioja ir Baltijos valstybėms, NATO narėms.

„The Independent“  remiasi dokumentais, parengtais per Rusijos generolų ir JAV pareigūnų susitikimą, kuriuos, kaip teigiama, matė „The Times“ dienraščio žurnalistai. Juose teigiama, kad  Maskva grasina reaguoti įvairiomis atsakomosiomis priemonėmis – „pradedant branduolinėmis ir baigiant nekarinėmis“ jei NATO nuspręstų siųsti savo pajėgas į Lietuvą, Latviją bei Estiją. Skaityti toliau

Nuskendo Rusijos žvejybinis laivas (video) (0)

nuskendo-laivasAnkstų balandžio 2 d. rytą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Ochotsko jūroje, netoli nuo Kamčiatkos pusiasalio krantų nuskendo rusų žvejybinis traleris „Danlnij Vostok“. Pranešama, kad žuvo mažiausiai 54 žmonės. Paskelbta, kad 63 asmenys išgelbėti, o 15 yra laikomi dingusiais be žinios. Iš viso laivu plaukė 132 asmenys. Sužeistieji sraigtasparniais buvo išskraidinti į Magadano ligonines. LifeNews paskelbė visų 63-ių išgelbėtų asmenų sąrašą.

Spaudos agentūra „Reuters“ duomenimis laivu plaukė 78 rusai ir 54 Mianmaro, Ukrainos, Lietuvos ir Vanuatu piliečiai. Skaityti toliau

A. Praninskas. Baltarusija: nepriklausomybė svarbiau už demokratiją? (6)

valstietis.lt nuotr.

Ironiška, bet prieš diktatorišką Aleksandro Lukašenkos režimą kovojusi Baltarusijos opozicija dabar turėtų būti suinteresuota jo stabilumu. Kitaip šalis gali netekti dalies savo teritorijos ar net nepriklausomybės.

Kita vertus, pasikeitusi situacija verčia ir patį Baltarusijos prezidentą ieškoti kur kas didesnės šalies gyventojų paramos valstybės nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui, į kurį jau pradėjo kėsintis, tiesa, kol kas tik kalbomis, neoimperinės ir nacionalistinės Rusijos jėgos. Skaityti toliau

V. Sinica. Neutraliuosius istorijos politikos geriausiai išmokys Putinas (10)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Artėjantį antradienį į Seimo darbotvarkę sugrįžta komitetų palaiminimo sulaukęs Tautos istorinės atminties įstatymas (TIAĮ). Nors sulaukęs aštrios kritikos iš kai kurių šalies istorikų, šis Lietuvai itin reikšmingas projektas kol kas ne tik neatmestas politikų, bet pagaliau sulaukia ir akademinės bendruomenės paramos.

Beveik 30 žinomų šalies istorikų pasirašė kreipimąsi, kuriuo ragina priimti šį įstatymą ir imtis nuoseklios istorijos politikos formavimo. Iš esmės tą patį siūlo ir VU mokslininkai, apibendrinę 5 metus trukusio tyrimo išvadas. Skaityti toliau

S. Spurga. Ukraina (1)

youtube.com nuotr.

Adomas Mickevičius kažkada skelbė, kad Lenkija esanti Europos tautų Kristus. Sunkų kryžių, ar bent jo aštrią nuolaužą, dabar tenka nešti Ukrainai. Jos kraujas srūva už visą Europą. Jei Ukraina laimės, pasaulio istorija klostysis pagal vieną scenarijų, jei pralaimės – pagal kitą. Šis „drugelio sparno mostelėjimas“ sukels į vieną ar į kitą pusę pučiančius politinius vėjus, viesulus, taifūnus, cunamius. Vienos teritorijos bus apsemtos, o kitos iškils it aukšti kalnai.

Taip padėtį matome mes – tačiau tai nerūpi pačiai Ukrainai. Šalis žūtbūtinai kaunasi ne už tolimus ateities tikslus, o visų pirma su pačia savimi, ir realūs koviniai veiksmai tėra nedidelė šios kovos dalis.

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Galingųjų vizitai Lietuvoje: Napoleonas, Hitleris, Putinas (4)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos žemę dažnai lankydavo visokie karaliai, diktatoriai, prezidentai ir kt. Vieni – kaip užkariautojai, kiti – siekiantys draugiškų santykių ir teikti paramą. Bet buvo ir yra trečia kategorija pasaulio galingųjų, kurie vengė ir vengia užsukti į mūsų šalį.

Visa naikinantis Napoleono „vizitas“

Kad nenuklystume į ankstesnius laikus, pradėkime nuo Napoleono Bonaparto, kuris tuometinėje carinėje Lietuvoje viešėjo du kartus – pirmą kartą kaip užkariautojas, po pusmečio – gėdingai pralaimėjęs ir bėgantis. 1812 m. birželio 24-ąją jis per Nemuną įžengė į Kauną,

Skaityti toliau

V. Sinica. Vardan koloradų reikalavimų visuomenę kvailina net signatarai (26)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Kovo 23 dieną signataras ir žurnalistas Rimvydas Valatka buvo kviečiamas pasisakyti apie asmenvardžių rašybą nevalstybine kalba studentų vedamoje radijo laidoje. Atsisakęs šio pasiūlymo, grėsusio vieša diskusija su oponentų argumentais, R. Valatka kovo 25 dieną jau per Lietuvos radiją perskaitė savo komentarą ta pačia tema. Pasisakyme, pavadintame „Kodėl buvę Algirdovičiai ir Žygimantasovnos tęsia rusiškų patyčių politiką?“, gerbiamas redaktorius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) dvikalbystės reikalavimų nepildančią Lietuvą prilygino „Rusijos carų ir sovietų politikai“.

Skaityti toliau

Prancūzų žurnalistas P.Buatė: Maskva turi tvirtų ryšių Prancūzijoje (3)

P.Boitet | asmeninė nuotr.

„Maskva turi labai tvirtų ryšių Prancūzijoje“, – antradienį, kovo 24 dieną, Kaune pripažino vienas garsiausių prancūzų žurnalistų Patrikas Buatė (Patrick Boitet), rengiantis tarptautinei politikai skirtą TV laidą „Žvilgsnis į planetą“.

Prestižine Alberto Londreso premija apdovanoto žurnalisto laida siekia parodyti pasaulį tokį, koks jis yra – joje atvirai atskleista šokiruojanti, politiškai nekorektiška realybė neretai sukelia audringas reakcijas ir diskusijas, ypač Izraelio ir Palestinos, Čečėnijos ir V. Putino Rusijos klausimais. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Koloradai gavo per nagus. Kas ne taip? (41)

Alkas.lt nuotr.

Neseniai prasidėjusios kratos Mildos Bartašiūnaitės, Vaido Lekstučio, Žilvino Razmino ir kitų Kremliaus pozicijas transliuojančių asmenų erdvėse sulaukė prieštaringų vertinimų. Vieni džiaugiasi, jog priešiškos valstybės agentai pagaliau gaus, ko nusipelnę, kad jų veikla galimai bus sustabdyta. Kiti būgštauja dėl precedento, galinčio formuoti labai prastas tendencijas – demokratijos, pažiūrų ir žodžio laisvės ribojimus, kas ilgainiui gali vesti link diktatūros. Dėl to priekaištauja ne tik patys koloradai, bet ir įvairaus plauko liberalai – nuo Kęstučio Girniaus iki Artūro Račo. Skaityti toliau

Seimo Užsienio reikalų komitetas išreiškė paramą Gruzijos teritorijos vientisumui (1)

Lietuva GruzijaKovo 25 d. Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje buvo aptartas klausimas dėl Rusijos Federacijos ir jos okupuotų Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio regionų vadinamųjų „sąjungos ir strateginės partnerystės“ bei „sąjungos ir integracijos“ sutarčių pasirašymo.

Komiteto nariai pabrėžė, kad nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. vykusio Rusijos karo prieš Gruziją, kurio metu ir buvo okupuoti šie regionai, visos tarptautinės bendruomenės pastangos siekiant užtikrinti Gruzijos teritorinį vientisumą ir tam inicijuotos Ženevos formato diskusijos nebuvo sėkmingos – Rusija Skaityti toliau

Šalčininkų šauliai mokosi ginti tėvynę Lietuvą (3)

DJI01642-K100

Europos beveik septyniasdešimt metų nevargino agresyvios politikos keliamos teritorinės pretenzijos. Aneksuodama Krymo pusiasalį, Rusija suardė daug metų trukusią ramybę. Daugelis vakarų politikų, puoselėdami nepagrįstas iliuzijas ir nekreipdami dėmesio į aukščiausių rusų politikų paranojiškos psichologijos ypatumus, nenorėjo deramai atsižvelgti į Moldovos, Čečėnijos bei Gruzijos įvykius ir tik Krymo aneksija bei Rusijos sukurstytas pilietinis konfliktas Ukrainos pietryčiuose privertė pagaliau juos imtis agresorių stabdančių realių veiksmų.

Baltijos šalys ir Lenkija, turėdamos didžiulę santykių su Rusija patirtį, visada juto, kad ir prislopusias, tačiau kibirkščiuojančias, negęstančias, iškreiptos agresyvios politinės Skaityti toliau

Rusijoje sužibėjusi aktorė S. Janušauskaitė nepalaiko nei karo, nei Putino sistemos (video) (0)

S.Janušauskaitė | sustabdyta filmo akimirka

Kovo 22 dieną festivalyje „Kino pavasaris“ įvyko viena daugiausia dėmesio sutraukusių premjerų: režisierės Anos Melikyan Rusijoje sukurta drama „Žvaigždė“. Vieną pagrindinių vaidmenų joje atlikusi Severija Janušauskaitė Rusijos kino apdovanojimuose pripažinta geriausia aktore.

„Žiūrėkit, kentėkit. Filmas gali sukelti visas įmanomas emocijas. Pradžioje – neigiamas, erzinančias. Vėliau priešingas. Kiek patys atsiversite, tiek jums patiems bus geriau“, – prieš seansą žiūrovams patarė pati S. Janušauskaitė,

Skaityti toliau

Dokumentinis filmas apie Oršos mūšį (video) (0)

Valdas Rakutis | Kadras iš filmo

Pernai Oršos mūšio 500 metų jubiliejus buvo minimas ypatingomis sąlygomis – 1514 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės laimėta pergalė, kuri sulaikė Rusijos agresiją, priminė 500-ųjų jos metinių aktualijas, nes atsinaujino Rusijos ekspansija Vakarų kryptimi. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar reali Trečiojo pasaulinio karo grėsmė? (8)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vakarų žiniasklaidoje mirga marga prognozių, kad dabartinė situacija Europoje gali sukelti Trečiąjį pasaulinį karą. Dargi spėjama, kad Rusija jį pradės, pasitikdama Pergalės praėjusiame kare 70-ąsias metines.

Niekas nelinkęs gąsdinti žmonių, ypač gyvenančių vadinamosios „pafrontės“ valstybių paribyje, nauju karu, tačiau ir nusiraminti, jog ateina ilgalaikė taika bei ramybė neverta. Skaityti toliau

J. Putinas. Kaip boba diedą durnu padarė (I) (2)

komynistka-sociopatas.com-nuotr

Kadaise, labai seniai, kai buvau entuziastingas žingeidus mokinys, mūsų kaimas buvo pradėjęs šnekėti, kad viena nebejauna, turėjusi ne vieną vyrą moteriškė dar kartą ištekėjusi už gerokai padėvėto bernelio per pirmuosius bendro gyvenimo metus savo sutuoktinį pavertė kvaileliu. Tokios kalbos labai stebino ir kurstė smalsumą. Pagal tuometinį pionierišką gyvenimo supratimą maniau, kad be durnaropių, musmirių, nuodingų uogų ar stiprių tablečių neapsieita. Močiutės paklausus, kuo buvo pagardinta diedo sriuba, ši labai nustebino paporinusi, kad bjauri boba savo diedo nenuodijo, o tiktai nuo ryto iki vakaro kartojo, kad esąs kvailys, žioplys niekam tikęs, kad jam nesiseka ir niekada nesiseks. Bambėjo tą patį per tą patį ištisai, kol žmogelis pavirto durnu. Skaityti toliau

ES vadovai aptarė energetinio, ekonominio ir informacinio saugumo klausimus (0)

Prezidentė dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje | LR Prezidento kanceliarija, R. Dačkaus nuotr.

Energetikos sąjunga sustiprins ir Lietuvos energetinį saugumą

Kovo 19 d. Belgijos sostinėje Europos Vadovų Taryba (EVT) apsvarstė Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl ES energetikos sąjungos sukūrimo. Esminis šios sąjungos tikslas sustiprinti ES politiką 5 svarbiausiose srityse – užtikrinti skaidrų ir saugų apsirūpinimą energijos ištekliais, užbaigti ES vidaus energijos rinką, didinti energetinį efektyvumą, skatinti inovacijas ir atsinaujinančios energetikos plėtrą.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, energetikos sąjunga yra naudinga Lietuvai, nes padidins visos ES energetinį saugumą, užtikrins skaidrius santykius tarp ES šalių ir išorės tiekėjų, sustiprins ES narių tarpusavio solidarumą.

Skaityti toliau

EVT aptars energetinio, ekonominio ir informacinio saugumo klausimus (0)

Europos vadovų taryba | lrp.lt nuotr.

Kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko į Briuselį, kur kovo 19–20 dienomis dalyvaus Europos Vadovų Tarybos posėdyje. ES šalių vadovai aptars padėtį Ukrainoje, ES sankcijas Rusijai, kuriamą Energetikos sąjungą, Europos ekonominę padėtį bei pasirengimą Rytų partnerystės susitikimui Rygoje. Pirmą kartą EVT posėdyje bus kalbama apie Rusijos skleidžiamos dezinformacijos poveikį Europos piliečiams.

Šalių vadovai svarstys Rusijai taikomų sankcijų pratęsimą. Pasak Prezidentės, Rusijos remiamiems teroristams tęsiant kovos veiksmus ir sistemingai pažeidinėjant Minsko paliaubų susitarimus,

Skaityti toliau

Vyriausybė: Arbitraže išsikovoti pinigai iš „Gazprom“ atitektų Lietuvos vartotojams (2)

„Gazprom“ nuotr.

Vyriausybė pradėjo rengtis įgyvendinti galimą Lietuvai palankų Stokholmo arbitražo teismo sprendimą dėl permokos už gamtines dujas iš „Gazprom“ priteisimo. Šiandien, kovo 18 dieną, Vyriausybė pasitarime priėmė protokolinį sprendimą, kuriuo įsipareigojama palankaus Arbitražo sprendimo atveju perduoti gautą naudą Lietuvos vartotojams.

Vyriausybės sprendimu Energetikos ministerijai pavedama parengti siūlymus dėl tinkamiausio būdo, kuriuo vartotojams būtų perduota nauda, bei parengti atitinkamus teisės aktų projektus. Skaityti toliau

P.Urbšys. Kiek kraujo Lietuvos žemelei dar teks sugerti (9)

Povilas Urbšys | Alkas.lt nuotr.

Nutilus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio šventiniam gaudesiui, ausyse tebeaidi įvairių valdžios atstovų žodžiai apie Tautą, Lietuvą ir apie pavojus, kylančius jos Laisvei.

Kovo pradžioje, dar prieš nugriaudžiant šventinėms salvėms, Lietuvos valstybės prezidentė Dalia Grybauskaitė mums ir tarptautinei bendruomenei garsiai pareiškė, kad Baltijos šalims iškilo reali Rusijos grėsmė, todėl jos turi būti pasirengusios savarankiškai atremti atakas mažiausiai tris dienas, kol į pagalbą atskubės NATO sąjungininkai. Skaityti toliau

Rusija įmonių vadovų iš Lietuvos nebelaukia – susirasti darbą jiems bus sunkiau (0)

„Gazprom“ tinklapio nuotr.

Darbo netekusiems aukščiausio lygio vadovams Lietuvoje šiuo metu – ne pats lengviausias metas. Susirasti naują darbdavį vadovaujančias pareigas užimantiems specialistams darosi gana sudėtinga, o dar neseniai vadovus iš Lietuvos mielai samdydavusios Rytų valstybių įmonės mūsiškiams užveria duris. Sumažėjusios galimybės užsienyje lemia aukšto lygio vadovų perteklių mūsų darbo rinkoje – pastebi tiesioginės darbuotojų paieškos žinovai.

„Anksčiau darbo netekę vadovai dairydavosi į Rytų rinkas. Šiuo metu tokių galimybių nebėra“ Skaityti toliau

Po 10 d. dingimo pasirodė V. Putinas (video) (3)

vladimiras-putinas-RT-stopkadras

Kovo 16 d.  prokremliškas „Russia Today“ TV kanalas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti kaip šiandien Sankt Peterburge susitinka Vladimiras Putinas ir Kirgizijos vadovas Almazbekas Atambajevas.

V. Putinas taip pakomentavo žiniasklaidos pranešimus, esą sušlubavo jo sveikata: „Be paskalų būtų nuobodu“.

Oficialiame Kremliaus pranešime skelbiama, kad Rusijos ir Kirgizijos prezidentai ketina aptarti dvišalio  Rusijos bei Kirgizijos bendradarbiavimo stiprinimo būdus,  prekybos ir investicijų klausimus, bendradarbiavimą kultūros ir humanitarinėje sferose, taip pat energetikos srityje.

Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (V) (1)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys. Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA, trečia dalis ČIA, ketvirtas dalis ČIA.

Okupantų nužymėtomis ribomis…

Kovo 11–osios Lietuva atkurta su sienomis, kurias buvo nužymėjusi okupantė TSRS, paskelbus sieną su taip pat socializmą „kuriančia“ Lenkija, kaip TSRS valstybinė siena.       

2013 m. lapkričio 5d. Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje paskelbta, kad “padėtas taškas oficialiai įteisinant visą Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos dokumentaciją”. Pavyzdžiui, portalas „Delfi“ paskelbė: “ Istorinį dokumentą pasirašė abiejų šalių Sienos komisijų pirmininkai – Skaityti toliau

V.P. Balandis. Knygnešiai – permąstant Lietuvos mitus (13)

es-knygnesys-alks.lt-koliazas

Labai smagu matyti Lietuvą ką tik atšventusią jau 25-ąjį savo gimtadienį, ir, panašu, sėkmingai atsiplėšusią nuo sunkios praeities. Visai netrukus po kovo 11-osios ateina ir kita, istorinės praeities minėjimui skirta diena – kovo 16-oji, arba Knygnešio diena. Lietuvai žengiant pirmyn į XXI a., mes galime iš naujo įvertinti mūsų tautinius mitus ir įsitikinimus. Šiuolaikinis išsilavinimas ir modernus mąstymas įgalina ir išlaisvina, ir nėra abejonių, kad dabarties pilietis geba daug geriau suvokti, analizuoti ir strategiškai formuoti savo šalies politines ir ekonomines galimybes, nei galėjo tą padaryti galėjo tūlas, patriotizmo įkaitintas ir pradinio išsilavinimo neturintis XIX a. antros pusės lietuvis. Skaityti toliau