Žymos archyvas: Rusija

Pranešama apie prie Murmansko sulaikytą Lietuvos žvejybinį laivą (0)

10346110_888708121143382_6553583291753359952_nŽemės ūkio ministerijos Žuvininkystės tarnyba gavo signalą, kad Rusijos laivybos pareigūnai maždaug 700 km nuo Murmansko sulaikė Lietuvoje registruotą žvejybos laivą „Jūrų vilkas“ ir dabar jį plukdo į Murmansko uostą.

Pirminiais duomenimis laivas, kuriame dirbo ir lietuviai, ir rusai, kaltinamas įplaukęs į Rusijos teritorinius vandenis. Skaityti toliau

NASA pagaliau surado kuo pakeisti Rusiją – atsinaujins astronautų skrydžiai į TKS (0)

Space ShuttleJungtinių Valstijų aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pranešė grįžtanti prie JAV vykdomų pilotuojamų kosminių skrydžių, kurie laikinai buvo nutraukti atsisakius naudoti nesaugiais laikytus daugkartinius erdvėlaivius „Space Shuttle“. Nuo to laiko NASA savo astronautų skrydžiams į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) nuomojosi rusiškus kosminius laivus.

Viena astronauto vieta juose NASA kainuoja 70 mln. dolerių. Per metus paprastai į kosminę stotį atskrisdavo 6 JAV astronautai. Skaityti toliau

ES atsisako patvirtinti V.Putino žodžius, kad jis gali per dvi dienas užimti Vilnių (4)

V.Putinas. kremlin.ru nuotr.

Europos Sąjunga ketvirtadienį atsisakė patvirtinti pranešimą, esą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo Ukrainos prezidentą Petro Porošenką, kad, įsakius, Rusijos kariai galėtų per dvi dienas įsiveržti į Vilnių, Rygą, Taliną, Varšuvą ar Bukareštą.

Tokį pranešimą išplatinino Vokietijos laikraštis „Suddeutsche Zeitung“.

Pranešama, kad V. Putinas panašiai yra grasinęs ir praėjusį mėnesį, kai italų laikraštis „La Repubblica“ Skaityti toliau

M. Kundrotas. Didieji koloradų atradimai (20)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Jau kuris laikas vyksta informacinis karas dėl Rusijos ir Ukrainos santykių vertinimų. Vienas šios kovos būdų – pateikti akivaizdžius, savaime suprantamus ar bent tikėtinus duomenis lyg didžiausius atradimus, drauge su prielaida, kad kitiems tų žinių trūksta arba jos tiesiog slepiamos. Iš akivaizdžių faktų kuriamos anaiptol ne tokios akivaizdžios išvados, vienus duomenis išpučiant, kitus sumenkinant arba tiesiog nutylint. Aptarkime dažniausius pavyzdžius Rusijos draugų pusėje.

1. Jungtinės Amerikos Valstijos Ukrainoje turi savų interesų. Žinoma, jog turi. Neturėtų – būtų keista. JAV siekia likti pasauline galybe, tad savų interesų turi daugelyje pasaulio taškų. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie Seimo rudens sesiją ir sovietinės tarnybos vengusius lietuvius (video) (0)

iskauskas-savaites-pjuvis

Šioje po ilgokos pertraukos transliuojamoje laidoje aptariamas prasidėjęs politinis sezonas, Seimo rudens sesijos prioritetai, komentuojamas keistas Rusijos prašymas išduoti Maskvai prieš ketvirtį amžiaus sovietinės tarnybos vengusius lietuvius. Laidos dalyviai – Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, Seimo nariai Jurgis Razma ir Stasys Šedbaras.

Daugiau laidų, straipsnių ir komentarų – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, portaluose www.alkas.lt ir www.veidas.lt. Skaityti toliau

ES ragina paleisti Estijos saugumo pareigūną (1)

E.Kohver | news.err.ee nuotr.

Rugsėjo 11 d. Europos Sąjunga  paragino „nedelsiant paleisti“ estų policininką, kurį sulaikė Rusija ir pateikė kaltinimus šnipinėjimu.

Estijos saugumo policijos (KaPo) pareigūno Estono Kohvero sulaikymas padidino įtampą Maskvos ir Talino santykiuose.

Talinas kaltina Maskvą iš Estijos teritorijos pagrobus E.Kohverą grasinant jam ginklu.

Tuo tarpu Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) pranešė, kad sulaikė E. Kohverą Rusijos šiaurės vakaruose netoli Estijos sienos, Skaityti toliau

Rusijos diplomatiniai spąstai: tarptautines TKS astronautų treniruotes rengs aneksuotame Kryme (0)

www.nasa.gov nuotr.

Pirmadienį, rugsėjo 8 d. Rusijos Federacijos Kosmoso agentūra (Roscosmos) paskelbė apie planus perkelti išgyvenimo treniruočių visiems „Sojuz“ erdvėlaivio keleiviams vietą į Rusijos karinio jūrų laivyno bazę Sevastopolyje, aneksuotame Kryme. Toks jos žingsnis kitas valstybes pastato į keblią padėtį, nes amerikiečiai, europiečiai ir japonai astronautai turėtų vykti į okupuotą teritoriją be Ukrainos išduotų vizų.

Jeigu kitų valstybių astronautai nesutiks keliauti į Rusijos aneksuotą Skaityti toliau

A. Butkus. Baltijos Antantės jubiliejus (1)

Baltijos užsienio reikalų ministrų konferencija Taline 1937 m. | wikipedia.org nuotr.

Baltijos Antantė – latviškai Baltijas Antante, estiškai Balti liit – Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių diplomatinė sąjunga, sukurta 1934 m. rugsėjo 12 d. ir egzistavusi iki šių valstybių nepriklausomybės netekties.

Baltijos Antantės kūrimas turėjo keturis etapus. Svarstyti du pagrindiniai jos variantai: didžioji Baltijos Antantė (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija) ir mažoji Baltijos Antantė (Estija, Latvija, Lietuva).

Pirmasis etapas, 1919-1923 m. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Naujasis Rusijos kelias – agresija ir melas (5)

wikipedia.org nuotr.

Rusija jau kuris laikas vykdo savo imperinės galios stiprinimo ir teritorijų „susigrąžinimo“ politiką. Kol tos politikos apraiškos sproginėjo Europos pakraščiuose, kol buvo plėšoma Gruzija bei Moldova, didžiųjų valstybių, taip pat ir Europos Sąjungos politikai manė, kad tai tiesiog tam tikri „ekscesai“, nekeičiantys nusistovėjusios pasaulio galių pusiausvyros. Nebuvo kreipiamas dėmesys ir į primygtinius Rusijos raginimus kurti vadinamąją daugiapolę pasaulio tvarką, kurioje ir jai tektų svarbus vaidmuo. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jis negalįs įsivaizduoti NATO kariškių istorinėse Rusijos žemėse. Skaityti toliau

Viena iš priemonių kovoje su Rusijos embargu – papildoma parama rinkodaros priemonėms (0)

zum.lt nuotr.

Europos Komisija (EK) skatina ES pagamintos produkcijos pardavimus, remdama rinkodaros priemones vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse. Remiamos tokios eksporto skatinimo priemonės, kaip dalyvavimas parodose ir mugėse, degustacijos, reklama televizijoje, radijuje, spaudoje, katalogų leidyba, ryšiai su visuomene.

Tai ypač aktualu dabar, kai Rusija yra paskelbusi importo draudimą. Europos Sąjunga 2014 m. minėtoms priemonėms skyrė 60 mln. eurų. Reaguodama į Rusijos importo embargą, EK  numatė tam skirti dar ir papildomus 30 mln. eurų Skaityti toliau

Lietuvos piliečiai, kurie atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, raginami nevykti į ne ES ar NATO valstybes (1)

vsd_kam.ltValstybės saugumo departamentas perspėja ir primygtinai ragina Lietuvos Respublikos piliečius, kurie 1990–1991 metais atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, nevykti į Rusiją, Baltarusiją, kitas ne Europos Sąjungos ar NATO valstybes.

Šis raginimas susijęs su Rusijos Federacijos teisėsaugos bandymu atgaivinti baudžiamąjį persekiojimą tiems Lietuvos piliečiams, kurie paraginti Lietuvos Respublikos vadovybės po 1990 metų kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti. Skaityti toliau

Rugsėjo 8-oji: prieš 500 metų Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė triumfavo Oršos mūšyje (4)

Oršos mūšio paveikslas. 1524-1530m. Autorius nezžnomas

Rugsėjo 8-ąją sukanka 500 metų, kai prie Oršos Lietuvos Didžioji Kunigaikštystės pasiekė pergalę prieš Maskvos kunigaikštystės kariuomenę.

Oršos mūšis vyko 1514 m. rugsėjo 8 dieną ir buvo reikšmingiausias dešimties metų kare (1512–1522 m.) tarp Maskvos valstybės ir Lietuvos. Šis mūšis atskleidė LDK karinį potencialą, išryškino karinio bendradarbiavimo su Lenkijos karalyste perspektyvas. Oršos mūšis buvo reikšmingas ir karo meno istorijai: jame pirmą kartą dalyvavo ir įvairios kariuomenės rūšys – kavalerija, pėstininkai ir artilerija, sudariusios sąlygas LDK pergalei pasiekti. Skaityti toliau

Rusija užsimojo prieš lietuvius atsisakiusius tarnauti okupacinėje SSRS kariuomenėje (1)

wikipedia.org nuotr.

Rugsėjo 8 d. BNS išplatino pranešimą, kad Rusija pasišovė atnaujinti ketvirčio amžiaus senumo baudžiamąją bylą prieš lietuvius kurie paraginti Lietuvos Respublikos vadovybės po 1990 metų kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti.

Šiuo klausimu pradėjus domėtis žiniasklaidai paaiškėjo, kad Lietuvos generalinė prokuratūra šių metų vasarą iš Rusijos gavo teisinės pagalbos prašymą.

Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Mažonė, BNS paaiškino, kad šis teisinės pagalbos prašymas nebus tenkinamas, nes ši veika kurią Rusija pripažįsta Skaityti toliau

P. Geiblas. Nūdienos čemberlenai Vakaruose greitai sulauks dar didesnio karo, nei dabar vyksta Ukrainoje (2)

Europos valstybių lyderiai | interpretermag.com nuotr.

Karas, kurį Vladimiras Putinas pradėjo prieš Ukrainą, neapsiribos ta šalimi – tai yra realybė, kurios „banalieji čemberlenai“ šiandieną Vakaruose nepajėgė suvokti bei į ją atsakyti, ir pasaulis nuo to kentės, nebent ir iki tol, kol atsiras naujasis Čerčilis, anot vieno komentatoriaus iš Rusijos.

Andrejus Ivlyjevas, rašantis žinių agentūrai „Novyi Region“, šiandieną teigia, jog Putino inicijuota Krymo aneksija ir jo įsikišimas kituose Ukrainos regionuose supykdė Vakarų vadovus, bet jie taip ir nepajėgė suvokti tikrosios jo keliamos grėsmės ar imtis veiksmų užkirsti tai grėsmei kelią. Skaityti toliau

B. Obama: Kartą praradote nepriklausomybę. Su NATO daugiau jos niekada neprarasite (video) (21)

Barakas Obama Talino Nordea koncertų rūmuose pasakė kalbą „Rusijos agresija Ukrainoje“ | Alkas.lt nuotr

Rugsėjo 3 d. JAV prezidentas Barakas Obama (Barck Obama), Taline Nordea koncertų rūmuose pasakė kalbą „Rusijos agresija Ukrainoje“.

B. Obama gyrė Baltijos valstybes už ryžtą kovojant už savo laisvę, ir žadėjo, kad NATO gins kiekvieną Aljanso narę:

„Ginsime NATO sąjungininkes. Kiekvieną sąjungininkę… Talino, Rygos ir Vilniaus gynyba – tiek pat svarbi, kiek Berlyno, Paryžiaus ir Londono. Jei reikės – mes ginsime Estiją, ginsime Latviją, ginsime Lietuvą. Kartą praradote nepriklausomybę. Su NATO daugiau jos niekada neprarasite“, – tikino B. Obama. Skaityti toliau

Prie Prancūzijos ambasados – „sidabrinis“ prancūziškas batonas ir sudegintas „Mistralis“ (video) (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rugsėjo 3 dieną (trečiadienį) vidurdienį prie Prancūzijos ambasados karo paskelbimo Vokietijai 75-ųjų metinių proga surengtas piketas Ukrainai palaikyti.

„Š.m. rugsėjo 3 dieną sukanka lygiai 75 metai, kai Prancūzija ir Didžioji Britanija paskelbė karą Vokietijai reaguodamos į pastarosios agresija Lenkijos atžvilgiu. Tiesa tada greitai įvykiai pasisuko „keistojo“ karo linkme, dėl ko nacistinės Vokietijos kariuomenė įžengė į Paryžių 1940 metų birželio 14 diena. Skaityti toliau

P. Porošenko paskelbė susitaręs su V.Putinu dėl paliaubų. Rusija tai neigia (0)

Petro Porošenka | liga.net nuotr.

Rugsėjo 3 d. Ukrainos prezidento spaudos tarnyba oficialiai pranešė, kad Ukrainos prezidentui Petro Porašenko telefonu pavyko susitarti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl nuolatinio ugnies nutraukimo Ukrainos rytiniame Donbaso regione.

„Buvo pasiektas tarpusavio supratimas dėl žingsnių, kurie skatins taikos sukūrimą“, – sakoma pranešime, paskelbtame po P. Poroš

enkos ir V. Putino pokalbio telefonu. Skaityti toliau

Po pusmečio prie Prancūzijos ambasados dar vienas Ukrainos palaikymo piketas (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rugsėjo 3 dieną (trečiadienį) vidurdienį prie Prancūzijos ambasados karo paskelbimo Vokietijai 75-ųjų metinių proga rengiamas piketas Ukrainai palaikyti.

„Š.m. rugsėjo 3 dieną sukanka lygiai 75 metai, kai Prancūzija ir Didžioji Britanija paskelbė karą Vokietijai reaguodamos į pastarosios agresija Lenkijos atžvilgiu. Tiesa tada greitai įvykiai pasisuko „keistojo“ karo linkme, dėl ko nacistinės Vokietijos kariuomenė įžengė į Paryžių 1940 metų birželio 14 diena. Skaityti toliau

Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko (5)

Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko | Alkas.lt asociatyvi nuotr.

Praėjus 75-eriems metams nuo antro pasaulinio karo pradžios Vakarai atrodo vėl kapituliuoja prieš agresiąj, sako Lenkijos intelektualai rugsėjo 1 d. išplatintame kreipimesi į Europos piliečius ir vyriausybes. Šio, antrojo pasaulinio karo pradžios metines Gdanske minint, pasirašyto pareiškimo (paskelbto Lenkijos dienraštyje Gazeta Wyborcza, Belgijos dienraštyje La Libre Belgique, Vokietijos dienraštyje Die Welt, Prancūzijos dienraštyje Le MondeJungtinės karalystės savaitraštyje The Economist ir Ukrainos žiniasklaidoje) autoriai perspėja Europą nekartoti praeities klaidų. Skaityti toliau

Piketas prieš Rusijos agresiją keliasi prie Italijos ambasados (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rugsėjo 2 dienos vidurdienį prie Italijos Respublikos ambasados Vilniuje (Vytauto g. 1) įvyks piketas prieš pasyvią pirmininkaujančios ES valstybės Italijos poziciją karo Ukrainoje klausimu.

„Rugpjūčio 30 dieną ES viršūnių taryboje Italijos užsienio reikalų ministrė Federika Mogelini buvo išrinkta ES įgaliotinė užsienio reikalams. Šį rezultatą kol kas galime įvardinti, kaip vienintelį ES pirmininkaujančios Italijos pasiekimą užsienio politikoje. Skaityti toliau

Rusijos užsienio reikalų ministerija prisiminė Medininkų bylą (0)

MIDRusijos užsienio reikalų ministerija išplatino kreipimąsi į Lietuvos valdžios atstovus dėl Lietuvoje kalinčio, pasak jų, Rusijos piliečio Konstantino Michailovo (Nikulino).

Rusijos pusė apkaltino Lietuvą, kad jų piliečio byla, kuri, pasak jų, yra labai politizuota yra ne kas kita, kaip „pasodinti rusą iki gyvos galvos“. Teisėsauga taip pat apkaltinta smurto naudojimu baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Pranešime rašoma, kad jų Skaityti toliau

Baltijos šalių signatarai kreipėsi į B.Obamą (4)

Barakas Obama | „Baltųjų rūmų“ nuotr.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės aktų signatarus vienijančių klubų nariai viešu laišku kreipėsi į JAV prezidentą Baraką Obamą, siekdami atkreipti dėmesį į Rusijos keliamą grėsmę Vidurio Rytų Europos šalims ir jų saugumo užtikrinimo svarbą.

Kreipimasis į Jo Ekscelenciją  Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą Baraką Obamą,

Praėjo 25 metai, kai trijų Baltijos valstybių žmonės susikibo rankomis, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Baltijos šalys: daugiau nesutarimų, negu bendrumo ženklų (16)

delfi.lt nuotr.

Yra šventų dalykų, kurių dergti neleidžia sąžinė, pilietiškumas ir paprasčiausias padorumas. Tačiau Baltijos kelias, kurio 25-metį neseniai džiugiai ir su nostalgija pažymėjome, kai kam kelia šleikštulį, ir, kaip metinių išvakarėse rašė vienas restoranų patiekalais permaitintas kolega, tą unikalų Baltijos vienybės pasireiškimą laikas pamiršti. „Nors ir nežmoniškai, kad tik kitoniškai“, – apie tokius orakulus sako garsi patarlė.

Atvirkščiai: Baltijos kelio idėją, kaip ir jo himną „Bunda jau Baltija“, reikia nuolat stimuliuoti, nes to reikalauja naujas laikmetis, išauginęs seniai tūnojusią Skaityti toliau

Prie Rusijos ambasados Vilniuje buvo tartas tvirtas ne karui Ukrainoje (0)

„Jaunųjų konservatorių lyga“ nuotr.

Sekmadienį, rugpjūčio 31 dieną, parke prieš Rusijos Federacijos ambasadą Vilniuje surengtas piketas „Karui ne!“ reaguojant į naujausią informaciją apie tiesioginę Rusijos kareivių invaziją į Ukrainą.

„Ilgai rėmusi samdytus pro-rusiškus separatistus Rytų Ukrainoje ir slapta siuntusi savo kareivius, Rusija galiausiai atvirai pradėjo konfliktą Ukrainoje. Skaityti toliau

V. Šenderovičius: „Putinas paskelbė karą intelektui ir intelektualams ir – pasaulio siaubui – jį laimi“ (5)

Viktoras Šenderovičius | znak.com nuotr.

Kokių rezultatų pasiekė Vladimiras Putinas per penkiolika savo valdymo metų – nuo tada, kai 1999-ųjų rugpjūtį tapo vyriausybės premjeru? Santykių su Vakarais pobūdis akivaizdžiai primena „šaltojo karo“ metus. Ir mūsų, ir Vakarų ekspertai mano, jog Rusija atsidūrė per žingsnį nuo plataus masto karo su Ukraina, o tai reiškia – ir su NATO. Vakarų sankcijos šalyje skatina infliacijos įsibėgėjimą, kainų ir mokesčių augimą, pensijų sankaupų įšaldymą – visa tai atsilieps trečdalio tėvynainių gyvenimo kokybei. […] Vien per pastarąjį pusmetį iš Rusijos ekonomikos „pabėgo“ 70 milijardų dolerių – daugiau, nei per visus praėjusius metus, Skaityti toliau

A. Aplebaum. Karas Europoje nėra tik isterikų idėja (9)

 Ane Aplebaum (Anne Applebaum) | wikipedia.org nuotr.

Vėl ir vėl, viso mano gyvenimo metu, man buvo rodomos nuotraukos iš 1939 metų Lenkijos vasaros: vaikai, žaidžiantys saulės šviesoje, madingos moterys Krokuvos gatvėse. Teko matyti ir vestuvių, vykusių 1939 metų birželį, nuotrauką, jos vyko mano dabartinio namo sode. Kadangi žinome, kas įvyko po to, visus žmones tuose nuotraukose lengva pradėti smerkti. 1939 metų rugsėjis atnešė invaziją tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų. Okupaciją, chaosą, destrukciją, genocidą. Dauguma žmonių, dalyvavę tose vestuvėse, greitai buvo nužudyti arba ištremti. Nei vienas iš jų nesugrįžo namo. Skaityti toliau

ES vadovai nusprendė dėl aukščiausių postų bet neišdrįso net pagrūmoti Rusijai (18)

Ukrainian Foto nuotr.

Rugpjūčio 30 d. Briuselyje neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje buvo išrinkti aukščiausius ES postus užimsiantys politikai. Naujuoju EVT pirmininku, arba kitaip sakant ES prezidentu, tapo išrinktas Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas (Donald Tusk). Jis šiose pareigose gruodžio 1 d. keis Hermaną Van Rumpėją (Herman Van Rompuy) pareigas einantį nuo 2009 metų.

Į vienas svarbiausių Bendrijoje Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovo postą išrinkta prorusiška Italijos užsienio reikalų ministrė Federika Mogerini Skaityti toliau

D. Grybauskaitė: Rusijos invazija į Ukrainą – grėsmė visai Europai (video) (1)

Prezidentė dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje Briuselyje | The Council of the European Union nuotr.

Rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Briuselyje dalyvauja neeiliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje, į kurį Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai susirinko aptarti padėtį Ukrainoje ir jos įtaką visos Europos saugumui.

Šalies vadovė pabrėžė, jog tiesioginė invazija į Ukrainą reiškia, jog de facto Rusija pradėjo karą prieš Europą, nes Ukraina pasirinko europietiškos raidos kelią ir suartėjimą su ES.

Prezidentės teigimu, Europos šalys pagaliau turi pripažinti tai, kas akivaizdu – Rusija vykdo karinę invaziją į suverenios valstybės Ukrainos teritoriją. Skaityti toliau

A. Kubilius: Lietuva turi raginti Vakarų bendruomenę padėti Ukrainai (7)

Andrius Kubilius | wikipedia.org nuotr.

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius penktadienio interviu „Žinių radijo“ laidai „Opozicija“ pažymėjo, kad naivu tikėtis, jog Rusijos vadžia grįš prie sveiko proto ir tarptautinių standartų savo elgesiu. Jo nuomone, Rusijos svarbiausias tikslas yra ne tiek teritorijos, kiek Ukrainos valstybės visiškas sužlugdymas.

„Lietuva turėtų būti priešakyje tų valstybių, kurios ragintų visą Vakarų bendruomenę padėti Ukrainai kariniu požiūriu. Aš nesu specialistas, ko Ukrainai reikėtų, kokių ginkluočių, kokių ekspertų, kokių patarėjų, Skaityti toliau

A. Piontkovskis. Vergai ne mes (2)

TeroristaiDar 500 Rusijos kareivių, palydimi 50-ties tankų, ir vėl pasiklydo – šiuokart jie užėmė ukrainiečių miestą Novoazovską. Net patologiški Kremliaus melagiai jau neįstengia nuslėpti plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą.

Tai karas ne už „rusų pasaulio“ chimerą, kurią diktatorius apreiškė Krymo (Sudetų) kalboje. Tai – karas už Abramovičiaus jachtas, Jakunino kailinių saugyklas, Rotenbergų rūmus, už rusiškosios kleptokratijos vadeivos valdžią iki gyvos galvos. Skaityti toliau