Žymos archyvas: Ribentropo-Molotovo paktas

V. Valiušaitis: Sovietinių represijų vykdytojai tebeformuoja istorinį pasakojimą (video) (8)

Vidmantas Valiušaitis | V. Sinicos nuotr.

Spalio 14 d. Seime vykusiame apskritojo stalo pokalbyje „Laisvės gynimas ginklu ir plunksna“ labai vertingą pranešimą „45-ių pabaltiečių memorandumas – priminimas ir dabarčiai“ perskaitė žurnalistas, publicistas, knygų autorius, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vidmantas Valiušaitis.

Alkas.lt redaktorius Jonas Vaiškūnas po renginio telefonu paprašė V. Valiušaitį trumpai pristatyti šį pranešimą ir jo svarbą mūsų nūdienai: Skaityti toliau

EP nariai diskutuos dėl nacistinio ir komunistinio režimų nusikaltimų įvertinimo (tiesioginė transliacija) (3)

proza.ru nuotr.

Rugsėjo 18 d., trečiadienį, Strasbūre vykstančioje Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje vyks debatai dėl EP narės Rasos Juknevičienės parengtos rezoliucijos, skirtos 80-osioms Ribentropo-Molotovo Pakto bei Antrojo pasaulinio karo pradžios metinėms, projekto. Debatai, kuriuose pasisakys ir R.Juknevičienė, numatomi tarp 18-19 val.  Balsuoti dėl šios rezoliucijos EP nariai turėtų šį ketvirtadienį.

„Ši rezoliucija yra ne tik apie istoriją, ne tik apie tai, kaip svarbu paminėti abiejų tironijų aukas, tačiau ir apie dabartį bei ateitį. Skaityti toliau

Sesė Latvija švenčia 100-tąjį nepriklausomos valstybės gimtadienį! (video) (2)

facebook.com/Latvija100 nuotr.

Lapkričio 18-ąją Latvija švenčia ypatingą Nepriklausomybės dieną – nepriklausomos valstybės 100-tąjį gimtadienį.

Prieš 100 metų – 1918 m. Rygoje susirinkusi iš įvairių politinių partijų atstovų sudaryta Latvijos tautos taryba paskelbė Latvijos respublikos nepriklausomybę.

1918 metų lapkričio 25 d. Latvijos nepriklausomybę pripažino Vokietija, 1920 metų balandžio 11 d. tai padarė ir Rusija. Latvijos nepriklausomybė truko iki 1940 m. J.Ribentropo-V.Molotovo pakto, po kurio Skaityti toliau

Lietuvos Sąžinė – Nijolė Sadūnaitė švenčia 80-metį (nuotraukos, video) (7)

Nijolė Sadūnaitė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.Liepos 22 d. laisvės gynėjai, politinei kalinei, vienuolei, Laisvės simboliui, 2017-ųjų Laisvės premijos laureatei, Lietuvos Sąžinei – Nijolei Felicijai Sadūnaitei sukanka 80 metų.

Ta proga 12 val. sukaktuvininkė maloniai kviečia bendrai maldai Vilniaus Išganytojo (Joanitų) bažnyčioje (Antakalnio g. 27).
O po apeigų 13 val. N. Sadūnaitė, norinčius ją pasveikinti, pakvies paragauti pyrago ir pabendrauti restorane „Kino studija“ (Nemenčinės pl. 2, IKI parduotuvės pastate). Skaityti toliau

R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių? (65)

Lietuvos-teritorijos-turincios-priklausyti-Lietuvai

Jei pažiūrėsime į žemėlapį, pamatysime, kad prieš šimtą metų 1918 vasario 16-ą paskelbus Lietuvos valstybingumo atstatymą, po Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo 1920 metais ir net iki Antrojo Pasaulinio karo pradžios 1940 metais Lietuvos valstybės teritorija buvo kur kas didesnė, nei šiandieninė Lietuvos teritorija. Carinės Rusijos laikais Lietuvos Kauno, Vilniaus, Suvalkų, Gardino ir Kuršo gubernijos buvo istorinės Lietuvos teritorijos administraciniai vienetai. Taigi, kur dingo dalis Lietuvos valstybės teritorijos?

Lietuvos valstybės sienų klausimais yra parašyta ne viena knyga ir ne vienas straipsnis. Skaityti toliau

Seimo nariai Ž. Pavilionis ir P. Urbšys kreipėsi į Vilniaus merą dėl parodos uždarymo (11)

skirtingi-karai_rengeju nuotr

Kovo 16 d. Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Žygimantas Pavilionis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Povilas Urbšys kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą Remigijų Šimašių dėl Vilniaus rotušėje eksponuojamos parodos „Skirtingi karai“ uždarymo.

Pasak Seimo narių, parodoje pristatomi Sovietų Sąjungos vykdyti nusikaltimai yra ne tik nepasmerkiami, bet ir pateisinami. Tuometinė bolševikinė sistema įvardijama kaip „gyvybingas ir gerai organizuotas mechanizmas“, o Antrojo pasaulinio karo pradžia ir Lietuvos bei regiono valstybių okupacija (Ribentropo-Molotovo paktas) pateisinami, Skaityti toliau

Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis neparėmė Rusijos rezoliucijos JT Generalinės Asamblėjos komitete (0)

JTO

Lapkričio 19 dieną Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga, susilaikė Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete vykusiame balsavime dėl Rusijos Federacijos rezoliucijos dėl kovos su nacizmo šlovinimu ir kitomis šiuolaikinėmis rasizmo formomis. Rezoliucija priimta 126 valstybėms balsavus už, 4 – prieš ir 53 susilaikius.

Dėl Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių vieningos laikysenos ir glaudaus bendradarbiavimo bendrame ES pozicijos paaiškinime išreiškiamas nepritarimas, kad šioje politizuoto pobūdžio rezoliucijoje Rusija toliau kelia klausimus, kurie nesusiję su kova prieš rasizmą, Skaityti toliau

Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Ir nelegalių imigrantų antplūdžio akistatoje tęsiamas Lietuvos išvalstybinimas (video) (9)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Spalio 12 d. 9.30 val. Vilniuje, Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Ir nelegalių imigrantų antplūdžio akistatoje tęsiamas Lietuvos išvalstybinimas“.

Spaudos konferencijoje signataras Z. Vaišvila pasisakė apie Seimo ketinimus „toliau integruojant Lietuvą į vieningą Europos Sąjungos valstybių narių valdymą“, – rašoma Z. Vaišvilos išplatintame pranešime spaudai.

„Seimas paskubomis pagal Bendrąjį pertvarkymo mechanizmą pradeda dar vieno 2014 m. Skaityti toliau

Šalies vadovai sveikina Baltijos kelio metinių proga (video) (3)

Baltijos kelias | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 23 d. minint Molotovo-Ribentropo pakto 76-sias ir Baltijos kelio 26-sias metines, Lietuvos Respublikos vadovai pasveikino Tautą Baltijos kelio metinių proga.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino visu būti solidariais ir vertinti savo laisvę.

„Ši diena mūsų atmintyje yra labai skaudi, tačiau kartu ji teikia šviesią viltį ir ryžtą. Niekada nepamiršime, kaip prieš 76 metus dėl Molotovo-Ribbentropo pakto tapome niekšingų mainų objektu. Buvome ilgam pavergti, bet laisvės troškimas Skaityti toliau

Z. Vaišvila: Neleiskime Baltijos kelio paversti kiču ar negyva istorine relikvija (14)

Baltijos kelias | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 23-iąją minėsime Baltijos kelio, sujungusio trijų Baltijos šalių sostines Vilnių, Rygą ir Taliną, 25-ių metų sukaktį. Prieš 75-ius metus Vokietija ir Tarybų Sąjungą slaptaisiais Ribentropo – Molotovo susitarimais pasidalino Europą. Kiek reikės pasauliui pamokų, kad suprastų, jog karas nėra išeitis žmonijai? Kodėl Sirijos, Irako, Šiaurės Afrikos ir Ukrainos karo įvykių fone ir diskutuojant, bus ar nebus trečiasis pasaulinis karas, faktiškai jau prasidėjus naujam šaltajam karui, Lietuvoje lengvabūdiškai viešai samprotaujama, kad laikas pamiršti Baltijos kelią – unikalų ir vargu ar pakartotiną Skaityti toliau

Atidaryta paroda, pristatanti Baltijos kelią Panevėžyje (1)

Čia veikia Panevėžio kraštotyros muziejaus Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicija | PKM nuotr.

Panevėžio kraštotyros muziejaus Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijoje atidaryta paroda „Tauta prabilo“. Parodoje, skirtoje Baltijos kelio 25 metų sukakčiai paminėti, eksponuojamos fotonuotraukos ir dokumentai iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Kolektyvinė atmintis 1939 m. rugpjūčio 23 d. saugo kaip blogio, užklupusio jauną Lietuvos valstybę, pradžią. Tai savotiškas atskaitos taškas, lėmęs skaudžius padarinius mūsų kraštui. Skaityti toliau

A. Rudys. Dėl teritorinio vientisumo išsaugojimo. Lenkijos veiksnys (8)

Audrius Rudys | respublika.lt nuotr.

Lenkijos valstybė egzistuoja jau daugiau kaip vienuolika amžių. Tokioje ilgoje istorijoje telpa ir galybės bei sėkmės viršūnės, ir silpnumo bei nuosmukio slėniai, ir net nebūties duobės. Bet tiek stiprybės, tiek valstybės sunykimo metais lenkai buvo valstybininkų tauta. Ypač tai rodo jų sugebėjimas valstybiškai mąstyti net tada, kai Lenkijos valstybės nėra – du 19-ojo amžiaus sukilimai, „Armija Krajova“ veikla II pasaulinio karo metais. Ir visais laikais buvo tiesioginis ryšys tarp Lenkijos valstybės ir lenkų tautos: tauta mąsto valstybiškai, valstybė elgiasi nacionalistiškai. Skaityti toliau