Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Lietuvos Sąžinė – Nijolė Sadūnaitė švenčia 80-metį (nuotraukos, video)

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2018-07-22 01:40:47
7
Nijolė Sadūnaitė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Nijolė Sadūnaitė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Liepos 22 d. laisvės gynėjai, politinei kalinei, vienuolei, Laisvės simboliui, 2017-ųjų Laisvės premijos laureatei, Lietuvos Sąžinei – Nijolei Felicijai Sadūnaitei sukanka 80 metų.

Ta proga 12 val. sukaktuvininkė maloniai kviečia bendrai maldai Vilniaus Išganytojo (Joanitų) bažnyčioje (Antakalnio g. 27). O po apeigų 13 val. N. Sadūnaitė, norinčius ją pasveikinti, pakvies paragauti pyrago ir pabendrauti restorane „Kino studija“ (Nemenčinės pl. 2, IKI parduotuvės pastate).

Nijolė Felicija Sadūnaitė gimė 1938 m. liepos 22 d. Kaune. 1955 m., baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. 1956 m. tapo Švč. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos nare. Nenorėdama išsižadėti religinės praktikos, dirbo sekretore mašininke, gamyklos darbininke, skaičiavimo centro perforuotoja, baigusi medicinos kursus – Vilniaus kūdikių namuose.

1974 m. suimta, 1975 m. nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą. Šešerius metus kalėjo Mordovijoje, ištremta gyveno Rytų Sibire. 1980 m. grįžusi į Lietuvą vėl įsitraukė į „Kronikos“ leidybą: rinko žinias, pristatydavo jas redaktoriui, redagavo, daugino, gabeno leidinį į Maskvą, iš kur jis pasiekdavo Vakarus. Dėl KGB persekiojimo vienuolė nuolat slapstėsi, ne kartą buvo suimta ir tardoma.

„KGB Nijolę Sadūnaitę vadino viena didžiausių sovietinės santvarkos priešų. Buvo išbandyti įvairūs būdai ją palaužti: įkalinimas, grasinimai, švitinimas, apdorojimas cheminiais preparatais, smurtas, tačiau ji atsilaikė, daugeliui kitų žmonių įkvėpė stiprybės ir tapo pasipriešinimo melo režimui simboliu“, – rašoma knygoje „Laisvė ir tikėjimas. Krikščioniški trileriai sovietmečiu“, 2013 m.).

Nijolė Sadūnaitė, Dalia Grybauskaitė ir Antanas Terleckas | Genocid.lt nuotr.
Nijolė Sadūnaitė, Dalia Grybauskaitė ir Antanas Terleckas | Genocid.lt nuotr.

1987 m. rugpjūčio 23 d. su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Cidziku surengė valdžios nesankcionuotą mitingą Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Mitingas buvo skirtas paminėti sovietinei Lietuvos okupacijai kelią atvėrusiam Ribentropo-Molotovo paktui. Pirmą kartą po ilgų priespaudos dešimtmečių buvo viešai sugiedotas Lietuvos himnas. N. Sadūnaitės kalba šiame mitinge buvo pirmoji vieša nepaklusnumo sovietinei okupantų valdžiai demonstracija padrąsinusi Lietuvos šviesuomenę prabilti apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo galimybę ir davė pradžią plačiam tautos pakilimui peraugusiam į Sąjūdį. 1988 m. rugpjūčio 23 d. Sąjūdžio mitinge Vingio parke jau susirinko šimtai tūkstančių žmonių.

Už šią kalbą N. Sadūnaitė buvo užpulta ir primušta, jai ir kitiems mitingo rengėjams buvo paskirti namų suėmimai. N. Sadūnaitė buvo tardoma KGB rūmuose ir, manoma, kad buvo kažkuo apnuodyta, nes po to sunkiai susirgo.

Nuo 1988 m. N. Sadūnaitė buvo Lietuvos Helsinkio grupės narė. Ji yra išleidusi knygų apie KGB metodus ir kovą už tikinčiųjų pamintas teises Lietuvoje. 1989 m. ji buvo viena iš Lietuvos katalikiškojo moterų sambūrio „Caritas“ steigėjų.

Ir nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje N. Sadūnaitė tebekovoja už žmogaus teises, slaugo ligonius, dirba labdaringus darbus. Neliko ji abejinga ir 2012 m. Lietuvą drebinusiems Garliavos įvykiams – nuolat rūpinosi Garliavos mergaitės likimu.

Nijolė Sadūnaitė | Alkas.lt nuotr.
Nijolė Sadūnaitė kalba Seime atsiimdama Laisvės premiją | Alkas.lt nuotr.

2017-aisiais Lietuvos Respublikos Seime iškilmingai minint Sausio 13 d. 27-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines ir atsiimdama jai valdžios paskirtą 2017 m. Laisvės premiją, N. Sadūnaitė pasakė dabar jau nepriklausomos Lietuvos valdžią išgąsdinusią antrą savo istorinę kalbą.

Priėmusi laisvės statulėlę, N. Sadūnaitė į susirinkusius prabilo apie šių dienų Lietuvos laisvės skaudulius, tiksliau apie vieną iš jų, tapusį simboliniu visų Lietuvos valdžios ir Tautos galių ir negalių išraiška – Valstybės smurtą prieš Garliavos mergaitę Deimantę Kedytę ir jos gynėjus.

„Buvau tiesos pusėje slogiais okupacijos metais, ir dabar stengiuosi laisvoje Lietuvoje išlikti toje tiesos pusėje. Siekdama tiesos ir teisingumo kovoju už laisvę nuo melo, nuo baimės, nuo kitaminčių persekiojimo, nuo prisitaikėliškumo ir veidmainystės“, – gavusi apdovanojimą sakė N. Sadūnaitė.

„Dabar su jumis pasidalinsiu ne džiaugsmais, o tuo kas man neduoda ramybės,  neleidžia visa širdimi džiaugtis Lietuvos laisve. Tikriausiai nujaučiate, kad kalbėsiu apie tragišką laisvoje Lietuvoje gimusios Deimantės Kedytės likimą, kuriame kaip vandens lašelyje atsispindi Lietuvos teisingumo situacija, deja, labai liūdna situacija. Niekada neužmiršiu šiurpaus  2012 metų gegužės 17-osios ryto, kai valstybės vardu, dalyvaujant 240 ginkluotų ir kaukėtų pareigūnų, iš  gimtųjų namų, kur užaugo, buvo išnešta klykianti laužomom kojom, tuomet aštuonerių metukų Deimatė Kedytė. O atėję jos sergėti nuo pražūties, vien Lietuvos himnu ir malda apsiginklavę žmonės, kaip Sausio 13-ąją nakčia prie Seimo – pažeminti, suluošinti o dabar jau ir nuteisti… ir dar teisiami…“ – drąsiai ir atvirai kalbėjo N. Sadūnaitė, reikalaudama iš Seimo salėje susirinkusių ir neužmirštuoles prisisegusių valstybės vadovų – prezidentės, premjero iki vasario 16-osios atsakyti, kur šiuo metu yra mergaitė – ir ar ji dar gyva…

Pasibaigus Laisvės premijos skyrimo iškilmėms, praeidama pro N. Sadūnaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė pasilenkė prie jos ir kažką pašnibždėjusi jai į ausį išdidžiai nuėjo… Tuomet N. Sadūnaitė vėl priėjo prie mikrofono ir pasakė, kad prezidentė prisipažino nežinanti ir niekada nežinojusi kur yra Deimantė Kedytė. N. Sadūnaitė dar spėjo retoriškai paklausti: „Kas žino?..“ ir tuomet Seimo operatoriai skubiai išjungė garsą…

Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo iškilmės | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo iškilmės | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

 

Štai ką apie N. Sadūnaitę rašė buvusi Seimo narė Aurelija Stancikienė, ragindama Lietuvos valdžią skirti jai 2017-aisiais laisvės premiją: „Nijolė Sadūnaitė buvo vienas iš ryškiausių kovos už laisvę simbolių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Sužavėti jos pasiaukojančia kova su ja panoro susitikti žymiausi XX amžiaus pabaigos politiniai ir dvasiniai lyderiai: JAV prezidentas Ronaldas Reiganas (1988 m. gegužės 29 Maskvoje) bei popiežius, dabar jau šventasis, Jonas Paulius II (1989 rugpjūčio 22 Komposteloje, Ispanijoje). N. Sadūnaitės atsiminimų pagrindu 1987 metais Paryžiuje pastatytas spektaklis „Aušros vartai“ (La Porte de l‘Aurore), jai  suteiktas Teksaso miesto Garbės pilietės vardas, ji apdovanota Poverelo (Poverello) (Šv. Pranciškaus Asyžiečio) medaliu už artimo meilę, Los Andželo medaliu už ilgametę kovą už žmogaus teises jos knygos išleistos rusų, anglų, prancūzų, vokiečių, italų, ispanų ir indų kalbomis“.

O štai kaip apie N. Sadūnaitę atsiliepė kitas garsus mūsų kovotojas už laisvę, 12 metų sovietiniuose lageriuose kalėjęs Vytautas Skuodis: „Nijolės Sadūnaitės niekas niekada nereklamavo. Pasaulis pats ją surado ir pažino. Nijolę išgarsino ne jos parašytieji atsiminimai, o jos laikysena teisme, lageryje ir tremtyje. Nijolės paskutinis žodis teisme visame pasaulyje sukėlė nuostabą ir susižavėjimą jos asmenybe. Toji kalba netrukus buvo spausdinama net Japonijos mokyklų vadovėliuose.

– Ši diena yra laimingiausia mano gyvenime, – kalbėjo teisiamoji. – Aš esu teisiama už LKB Kroniką, kuri kovoja prieš fizinę ir dvasinę žmonių tironiją. Vadinasi, aš esu teisiama už tiesą ir meilę žmonėms. Kas gali gyvenime būti svarbiau, kaip mylėti žmones, ginti jų laisvę ir garbę. Šiandieną aš atsistoju tarp amžinosios Tiesos – Jėzaus Kristaus ir prisimenu Jo ketvirtąjį palaiminimą: „Palaiminti, kurie trokšta teisybės, nes jie bus pasotinti“. Kaip nesidžiaugti, jog šviesa nugalės tamsą, o tiesa – klaidą ir melą. O kad tai įvyktų greičiau, sutinku ne tik kalėti, bet ir mirti“.

sadunaite-9
sadunaite-su-drauge-vilniuje-1955m
sadunaite-kgb-akiratyje-1964m
Sadūnaitė
sadunaite-7
Nijole-Sadunaite-su-kunigu-P_Rauda-vidury-kuri-globojo-iki-jo-mirties-1974m
nijole-sadunaiye-slaugo-kuniga-p_rauda-1973m
Sadūnaitė
sadunaite-8
sadunaite-5
Bogučianai
Sadūnaitė tremtyje
Nijolė Sadūnaitė mitinge prie A. Mickevičiaus paminklo, 1987 m.
sadunaite-2
sadunaite-1
sadunaite-3
sadunaite-4
n-sadunaites-knyga-italu-kalba-

Norintys pasveikinti sesę Nijolės Sadūnaitę paštu savo sveikinimus gali siųsti adresu: Švarioji g. 3b, Pavilnys,
11306 Vilnius
Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuoliniai namai.

37592903_10212428912223315_1217743431665713152_n
37656590_10212428912303317_6178526273107656704_n
37685578_10212428879422495_4379030994372526080_n
37632180_10212428878542473_8835123846748045312_n
37640603_10212428879262491_5038800952438554624_n
37643942_10212428913383344_8336196647230898176_n

Liepos 22 d. su 80-uoju gimtadieniu N. Sadūnaitę pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pasak šalies vadovės, N. Sadūnaitės vardas Lietuvos kelyje į nepriklausomybę ypatingai svarbus ir ryškus. Jį tardami regime nepalaužiamą kovotoją ir daugybę jau istorija tapusių įvykių, artinusių išsivadavimą iš okupacijos.      

Kaip teigiama sveikinime, būtent N. Sadūnaitė yra viena iš garbingos pasipriešinimo istorijos kūrėjų. Tvirtas tikėjimas buvo tas ginklas, kuriuo ji laimėjo dešimtmečius trukusį mūšį už Tėvynės laisvę.       

Prezidentė pabrėžė, kad šis gražus kovotojos už laisvę jubiliejus ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio minėjimas – iškalbingas sutapimas. Būtent N. Sadūnaitė kartu su savo bendražygiais geriausiai žino, ką reiškia ištikimybė nepriklausomos valstybės idėjai.   

Šalies vadovė taip pat padėkojo už meilę Lietuvai, žmonėms ir palinkėjo jubiliatei sveikatos, neblėstančio optimizmo ir stiprybės.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nijolė Sadūnaitė Laisvės į premiją neiškeitė (video, nuotraukos)
  2. N. Sadūnaitė. Savo nekaltų žmonių aimanoms ir kančioms akla valstybė – neturi ateities (video)
  3. Laisvi Lietuvos piliečiai paminėjo Garliavos įvykių pusmetį (nuotraukos, video)
  4. Vilniuje ir Kaune buvo paminėtos Garliavos įvykių metinės (video, nuotraukos)
  5. S. Daukanto aikštėje paminėta valdžios smurtu paminta Konstitucija (nuotraukos, video)
  6. N. Sadūnaitė. Atviras laiškas JAV prezidentui Ponui Donaldui Trampui
  7. Spaudos konferencija: Ar Lietuvos valstybė pajėgi padėti Garliavos mergaitei? (nuotraukos, video)
  8. Lietuvos laisvės kovotojui Antanui Terleckui įteikta Laisvės premija (nuotraukos)
  9. Sausio 17-ąją surengta meninė akcija „Neužmiršim, nesitrauksim!“ (nuotraukos, video)
  10. Prie Seimo rūmų įvyko piketas dėl skalūninių dujų (nuotraukos, video)
  11. D. Grybauskaitė įvardijo keturis pavasario Seimo sesijos prioritetus (video, nuotraukos)
  12. Sekmadienį prie Prezidentūros įvyks „Tie-SOS!“ akcija „Neužmiršim, nesitrauksim!“ (nuotraukos, video)
  13. Pilietinės akcijos „Tie-SOS!“ dalyviai S.Daukanto aikštėje paminėjo Garliavos įvykius (nuotraukos, video)
  14. Antrajai kadencijai Seime prisiekė Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė (nuotraukos, video)
  15. Seime paminėtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 25-metis (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Vilnietis says:
    7 metai ago

    Sveikinimai bebaimei moteriai!

    Atsakyti
  2. Skalvis says:
    7 metai ago

    Turint omenyje jos nuopelnus Lietuvai , įsivaizduoju kokios ilgos valstybės vadovų ir valdininkų eilės Ją pasveikinti !

    Atsakyti
  3. Gustavas. says:
    7 metai ago

    Sveikatos ir Dievo palaimos Tau Nijole. Gyvenk ilgai ilgai nes tada žinosim, kad Lietuvoje dar yra sąžinės.

    Atsakyti
  4. Aistis says:
    7 metai ago

    Gerbiamoji Lietuvaite, doroji Tautiete, dėkojame Tvėrėjui, kad esate ir kad tarnaujate gražiausiu, tauriausiu dorovingumo ir atjautos pavyzdžiu visai mūsų Tautai, visam mūsų Jaunimui. Tvirtybės ir kantrybės, atsargumo, kad piktavaliai kerštautojai nepadarytų Jums ko negero. Pedofilai Tautos teisingumo sistemoje siaubingai įsikeroję, tiesiog sušakniję, nes jaučiasi NEBAUDŽIAMAIS, REMIAMI PAČIŲ AUKŠČIAUSIŲ LIETUVIŲ TAUTOS VALDYTOJŲ, BET NE TARNAUTOJŲ TAUTAI – pagal Lietuvos Konstituciją. Sunykus lietuvių tautoje meilei ir pagarbai Tvėrėjui – Dievui, SAU PATIEMS, baigiant sunaikinti Tautos moralines vertybes, lyg einame į SAVISUSINAIKINIMĄ. Tačiau – Laimei, kad dar tautoje gyvena panašūs į Jus, kunigą Robertą Grigą, profesorius Algirdą Šukį, Eugenijų Palioką , Audrių Naką, Karimierą Jūraitį , Žemaitį ir daugelį kitų, bręsta Tautoje vis galingesnė kovotojų už Lietuvių tautos IŠLIKIMĄ BENDRUOMENĖ, kurios pastangomis, tikriausiai, pajėgsime nusikratyti valdžios UŽGROBĖJUS- MŪSŲ NAIKINTOJUS. SUNAIKINO GARGŽDŲ MERGAITĘ – su ja dar 11 ar 12 tautiečių,- ir lyg nieko, lyg ne Lietuvoje tai įvykdyta. Lyg nėra atsakingų, nėra TIKRŲJŲ – DORŲJŲ TEISINGUMO DARBUOTOJŲ. O jie yra , tik iškrypėlių gaujos užspausti, mūsų prezidentės ir premjero draudžiami. lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt! BURKIMĖS IR VIENYKINKIMĖS Į DORŲŲJŲ TAUTIEČIŲ GRETAS, KOVAI DĖL IŠLIKIMO.

    Atsakyti
  5. Pilietė says:
    7 metai ago

    Su Jubiliejiniu Gimtadieniu, brangioji Sese! Žaviuosi Jūsų drąsa ir begaliniu Tiesos troškuliu. Tvirtybės, neišsenkančios energijos ir Dievo Globos Jūsų turiningoje ir prasmingoje Kasdienybėje.

    Atsakyti
  6. Aha says:
    7 metai ago

    Sia proga prezidente galejo atsakyti i pries pusmeti uzduota klausima “kur mergaite?”. Butu geriausia dovana. O dabar kazkokie kazkieno parasyti “ditirambai prie kapo duobes”…

    Atsakyti
  7. Provokatorė. says:
    7 metai ago

    2012 04 26 23:01,Arvydas. Aferistė „teisėja“ Venckienė, kaip pažymėjo prezidentas Valdas Adamkus, suvienijo Linčo teismo rėmėjus Lietuvoje, o tai yra valstybės pagrindų griovimas, neteisinės, totalitarinės sistemos kūrimas. Posovietinėje Lietuvoje yra problema: Ar galima leisti siautėti primityviems žudikams narkomanams kedžiams, ar galima leisti siautėti žudiko seseriai, klastingai pagrobusiai žudiko aukos vaiką? Ar galima leisti, vykstant tyrimui, viešai skelbti žeminančią informaciją apie įtariamus asmenis? Ar galima pataikauti kraujo ištroškusiai, Pakaunės miniai, ją sąmoningai klaidinti, kaip tą daro narkomano žudiko bendrininkė , teisėjo vardą žeminanti provokatorė-aferistė Venckienė?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Saugokimės ligų, plintančių per vandenį
Gamta ir žmogus

Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus

2025 07 11
Maisto taryba
Lietuvoje

Maisto taryba analizuoja kainas ir ieško sprendimų

2025 07 11
D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
Užsienyje

D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

2025 07 11
Troleibusas
Lietuvoje

Vilnius įsigis 73 naujus troleibusus

2025 07 11
Michaelas Martinas ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

2025 07 11
Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas
Kultūra

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai
Lietuvoje

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11
Žvejyba
Lietuvoje

Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • >Skutui apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Vėl dega :( apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus
  • Maisto taryba analizuoja kainas ir ieško sprendimų
  • D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Vilnius įsigis 73 naujus troleibusus

Kiti Straipsniai

Andrius Vyšniauskas

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Prof. Vytautas Radžvilas | Asmeninė nuotr.

Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas

2025 07 10
Šuo, labradoras

Žmonėms su negalia bus užtikrintas šunų pagalbininkų prieinamumas

2025 07 09
Jurgis Razma

J. Razma dėl rengiamo valstybės biudžeto kreipėsi į STT

2025 07 09
Šarūnas Birutis | LRKM nuotr.

K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

2025 07 03
Šauktiniai | KAM, I. Budzeikaitės nuotr.

Šauktinių sveikatos draudimas bus apmokamas valstybės

2025 07 01
Seimo ir Konstitucinio Teismo pastatai, priekyje – Lietuvos žmonių siluetai su trispalve ir užrašu „Suverenitetas priklauso Tautai“ (Konstitucijos 2 str.)

Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“

2025 07 01
Seimas

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Vandens gręžinys

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • >Skutui apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Vėl dega :( apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Rimgaudas apie Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kaip išvengti sveikatos sutrikimų per karščius?

Kaip išvengti sveikatos sutrikimų per karščius?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai