Žymos archyvas: Ragana

Sekmadienio sakmė. Vagis ir ragana vestuvėse (2)

Jaunųjų išlydėtuvės. Kraičio krovimas vežiman. („Senovinės kupiškėnų vestuvės“ – etnografinio liaudies teatro spektaklis) | Kupiškio etnografinio muziejaus nuotr.

Kitą kartą vagis par veselę nuėjęs jaunojo arklio vogti, o ragana – marčios pagadyti, ir abuodu susiėję po seklyčios langu.

Klausiąs vagis raganos:
– Kaip tu tą marčią pagadysi? Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Į pasimatymą su deive (6)

Dovainonių Mergakalnis | V.Vaitkevičiaus nuotr.

Dovainonių regykla – įstabi vieta prie Rumšiškių, pakylinti keliautojus aukštai virš Nemuno ir aplinkinių miškų. Seniausiais laikais čia mėgo dairytis šiaurės elnių medžiotojai, laukdami, kol migruojantys žvėrys bris į vandenį. Vėliau gyventa, švęsta, laidoti mirusieji. Plačiai archeologų tyrinėtas Dovainonių piliakalnis, pilkapiai, o iki šiol mažiausiai dėmesio sulaukė Mergakalnio papėdėje buvęs nepaprastas Nemuno verpetas; dabar, deja, apsemtas. Čia buvo galima išvysti deivę. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Raganos sodyba (2)

snaujienos.lt nuotr.

Kad kitąsyk gyveno viename priemiestyje keturios panos: viena verpėjėlė, kita audėjėlė, kita siuvėjėlė, o kita gaspadinė. O toks tenai buvo prisakymas: nevalia buvo visam mieste ugnies laikyt nė žiburio užsidegtie. Tik už miesto tokia boba gyveno, tai pas tą būdavo galima gautie ugnies. Mieste žmonės vakare langus užsidarydavo, užsidegdavo žiburį ir sėdėdami dirbdavo.

Ėmė ir užgeso dabar toms panoms žiburys. Visos sėdi, dirba, nė viena nenor eit, o žiburio reikia.
– Eik, – sako, – verpėjėlė, parnešt ugnies – reik žiburio.
– Man velenėlis šviečia, – atsakė. Skaityti toliau

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (II) (0)

Raganos atlieka lietaus iššaukimo burtus | Ulricho Molitoro (Ulrich Molitor) graviūra iš veikalo „De Laniis et phitonicis mulieribus“ („Apie raganas ir žiniuones“), Constance, 1489 m.

Tęsiame Arono Gurevičiaus, vieno žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų, straipsnio vertimo skelbimą.

Straipsnyje nagrinėjamos vadinamosios raganų medžioklės priežastys, ištakos, prigimtis ir pamokos. Esminis kampas, kuriuo autorius žiūri į šį tragišką Vakarų istorijos reiškinį, yra santykis tarp „aukštosios“ kultūros (bažnyčios, dvaro, mokytų žmonių, švietėjų) ir liaudies kultūros. Raganų persekiojimas, autoriaus sprendimu, – tai bažnyčios ir mokytųjų kultūros karas prieš liaudies kultūrą visomis jos apraiškomis.

Pirmą straipsnio dalį skaitykite ČIA. Skaityti toliau

Eugenijos Šimkūnaitės palikimas (0)

Eugenija Šimkūnaitė | J. Danausko nuotr.

Nepaprastai tvirto ir savito charakterio, kandi, tačiau itin geros širdies, labai dosni ir tikra savo darbo profesionalė. Tokia buvo habilituota biologijos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė, kurios atminimas iki šiol gyvas, nors Žiniuone žmonių vadintos mokslininkės tarp mūsų nebėra jau 19 metų.

Iš gimtųjų Tauragnų – į mokslo aukštumas

Visą savo gyvenimą E. Šimkūnaitė, kuriai kovo 11 d. būtų sukakę 95-eri, paskyrė vaistiniams augalams tyrinėti. Jie būsimąją mokslininkę lydėjo nuo pat vaikystės. Pažinti augalus ir atskleisti jų paslaptis Tauragnų apylinkėse augusi mergaitė mokėsi iš kaimo senolių. Tai E. Šimkūnaitę pastūmėjo tapti farmacininke ir savo gyvenimą paskirti pačių įvairiausių gydomųjų žolynų tyrimams. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Raganos sodyba (1)

Scanpix nuotr.

Kad kitąsyk gyveno viename priemiestyje keturios panos: viena verpėjėlė, kita audėjėlė, kita siuvėjėlė, o kita gaspadinė. O toks tenai buvo prisakymas: nevalia buvo visam mieste ugnies laikyt nė žiburio užsidegtie. Tik už miesto tokia boba gyveno, tai pas tą būdavo galima gautie ugnies. Mieste žmonės vakare langus užsidarydavo, užsidegdavo žiburį ir sėdėdami dirbdavo.

Ėmė ir užgeso dabar toms panoms žiburys. Visos sėdi, dirba, nė viena nenor eit, o žiburio reikia.
– Eik, – sako, – verpėjėlė, parnešt ugnies – reik žiburio.
– Man velenėlis šviečia, – atsakė. Skaityti toliau

„Lėlė“ paruošė spektaklį vaikams pagal lietuvių liaudies pasaką (1)

Spektaklio afiša

Vilniaus teatre „Lėlė“ intensyviai vyksta darbas ir pasiruošimas ilgai lauktam dailininkės Aušros Bagočiūnaitės-Paukštienės spektakliui „Baisiai graži pasaka“ pagal lietuvių liaudies pasaką, kaip ragana mergaitei galvą nukando. Premjera numatoma jau šį savaitgalį Didžiojoje teatro salėje.

Kaip teigia spektaklio autorė Aušra Bagočiūnaitė-Paukštienė, spektaklis nesikoncentruoja į tą trumpą galvos nukandimo momentą. Be to, tai netampa mergaitės žūtimi, veikiau evoliucija. Ragana – negali sakyt, kad ji tik blogis. Skaityti toliau

M.Valaitienė. Pasaka vaikams apie Vėlines (9)

Jūsų dėmesiui antroji pasaka, skirta mano mažoms dukterėčioms iš Londono, o naudinga visiems emigrantų vaikams, padėsianti jiems geriau suprasti mūsų tautos dvasią ir nenutolti nuo Lietuvos žemės, jos tradicijų ir mitų.

Skaityti toliau

Linas Zubė: Lėlininkas turi būti trečias brolis (0)

Linas Zubė

Šeimos teatro „Lino lėlės“ aktorių, režisierių ir dailininką Liną Zubę apie premjerinį spektaklį, kuriamo lėlių teatro filosofiją, misiją ir kt. kalbina Gitana Gugevičiūtė.

Kodėl „Žuvėjėlis“? Kaip išsirinkote šią pasaką iš galybės kitų lietuvių liaudies pasakų? Kuo ji patraukli, įdomi Jums ir kuo aktuali šiuolaikiniam žiūrovui?

Rinkausi labai sunkiai. Perskaičiau krūvas visokių pasakų, bet kai tiksliai nežinai, ko nori, kai skaitai siužetą ir jo nepreparuoji, nematai, kas po juo slypi, atmeti visas tas istorijas, tuos siužetus. O kodėl „Žuvėjėlis“? Nežinau, kažkaip gražu. Ten jis dainuoja su paukšteliais, paprašo dangaus paukštelių pagalbos ir jie jam padeda… Atradau tinkamus du šios pasakos variantus, iš kurių lipdžiau trečią. Truputį parašiau pats. Skaityti toliau

V.Murmiškė. Prakalba kovo 8-os ir Užgavėnių proga (14)

Verdenė Murmiškė, www.alkas.lt

Kadangi, šiemet moters diena ir Užgavėnės sutampa, tai yra puiki proga pakalbėti apie šiuolaikines moteris ir jų raganiškas galias. Dar prieš keletą metų su savo draugu Mykolu sukirtome: jis sakė, kad merginos išduoda Lietuvą, nes palieka vyrus lietuvius ir teka už užsieniečių. Jis apžvelgė besituokiančių Kauno santuokos biure pavardes ir nustatė, kad už vyrų užsieniečių teka devynios iš dešimties, o moteris užsienietes veda gal tik kas dešimtas lietuvis vyras. (Čia kalbame tik apie mišrias santuokas). Aš pralošiau.

Pasak Marijos Gimbutienės, Ragana yra lunarinė nakties, žiemos, mirties ir atgimimo deivė. Tai dar viena visa žinančios, visa galinčios, visa matančios Didžiosios deivės išraiška. Skaityti toliau