Verdenė Murmiškė, www.alkas.lt
Kadangi, šiemet moters diena ir Užgavėnės sutampa, tai yra puiki proga pakalbėti apie šiuolaikines moteris ir jų raganiškas galias. Dar prieš keletą metų su savo draugu Mykolu sukirtome: jis sakė, kad merginos išduoda Lietuvą, nes palieka vyrus lietuvius ir teka už užsieniečių. Jis apžvelgė besituokiančių Kauno santuokos biure pavardes ir nustatė, kad už vyrų užsieniečių teka devynios iš dešimties, o moteris užsienietes veda gal tik kas dešimtas lietuvis vyras. (Čia kalbame tik apie mišrias santuokas). Aš pralošiau.
Pasak Marijos Gimbutienės, Ragana yra lunarinė nakties, žiemos, mirties ir atgimimo deivė. Tai dar viena visa žinančios, visa galinčios, visa matančios Didžiosios deivės išraiška. Nors amžiams bėgant indoeuropiečių ir krikščionybės laikais sudemoninta, degraduota ir nustumta į girių glūdumas, Ragana, turinti antgamtiškų bruožų, kurie gali priklausyti tik svarbiai ir galingai deivei, lietuvių tautosakoje išliko iki mūsų laikų.
Prakalba kovo 8-ios ir Užgavėnių proga
Mes iki šiol laikome tris namų kampus. Nes turime iš pramočių Raganų paveldėtų galių.
Mes esame panašesnės į Raganas, ne į Laimas. Raganos, lekiančios ant šluotų jau nebe į Šatrijos kalnus, bet tolyn – į airijų, škotijų, ispanijų ir apeninų kalnus, nors mūsų dvasia lieka čia ir mes laukiame progos grįžti į gimtąją žemę. Mes siunčiame savo meilę SKYPU. Ir pinigus čia likusiems.
Tolimose šalyse mes susitinkame su vietos Raganomis. Bet jos yra menkesnės, jau praradusios savo prigimtines galias (degintos laužuose, skandintos, nulenkusios galvas prieš krikščioniškuosius patriarchus, vėliau sukultūrintos krikščionybės ir civilizacijos patogumų).
Todėl mes jas nurungiame ir pasiimame jų vyrus.
O šiandien yra mūsų diena – tarptautinė Raganų diena.
Ta proga lietuviškosioms Raganoms linkiu:
Jei iškeliaujate į svečias šalis – grįžkite.
Nepatekite vergijon – nedirbkite kitoms šalims, negausinkite jų kraičio ir jų išteklių.
Negimdykite jiems vaikų, kurie išaugę nežinotų, kokia kalba kalbėjo jų seneliai.
Jei iškeliaujate į svečias šalis – grįžkite su grobiu.
Jei iškeliaujate į svečias šalis – grįžkite su grobiu. Grįžkite su žiniomis, profesija, išsilavinimu.
Jei iškeliaujate į svečias šalis – grįžkite su grobiu. Grobis – ne tik materialiosios gėrybės, ne tik pinigai (jie greit nuvertėja, iššvaistomi).
Grįžkite į Lietuvą su gražiais ir protingais vyrais.
Jei vaikus auginsite Lietuvoje, jie taps lietuviais, tik pastiprinti, papipirinti keltiškais, airiškais ar germaniškais skandinaviškais genais. Gimtoji žemė juos stiprins ir augins, kaip augino mūsų kartų kartas, ir jiems nereikės klausti, kaip Saulę vadino jų bobutės. Nes, skirtingai nuo kitų aplinkinių šalių, mūsų Saulė yra mūsų motinėlė.
Niekur nerasite geresnės šalies nei Lietuva. Niekur taip negieda lakštingalos ir nekukuoja gegutė.
Ir pavasario, svaigesnio nei čia, jūs nepatirsite niekur…
o,kokie horizontai… Visada jaučiau, kad mūsų moterys yra stiprios.
Siūlyčiau toms, kurios jau pasigraibė svetimų genų su savo mišrūnais nebegrįžti. O toms, kurios neišsilakstė, pakaks ir savų genų. Ne tokie jie jau ir blogi. Nei keltiški, nei germaniški (irgi daugiausiai keltiški) jiems neprilygsta.
Ne, kur jau ten beprilyge.Kaip sakydavo mano muciute: kas gi suniui uodega pakels, jeigu ne patsai suo 😀
Is vienos puses manau,kad tai yra paprasciausi gamtos desniai: moterys iesko tinkamu tevu savo vaikams,ir renksai juos pagal prota, isvaizda, buda,pajamas ir dar simta kitu tik moterims zinomu kriteriju, o vyrai tuo tarpu stengiasi kiek galedami nuvertinti visus varzovus, butent del igimto instinkto, kuo placiau paskleisti savo sakmese apgiedotus stebuklinguosius genus. Is kitos puses, ekspertai gasdina senuju tautu isnykimu, Danijos integracijos ministras aukstina asimiliacine politika, o as, uzmigdziusi savo nuostabiaja misrune lietuvisku vardu Smilte, sedu rasyti straipsnio apie buvima pagoniskais tevais krikscioniskoje visuomeneje. Bet pries tai jauciu pareiga padekoti V.Murmiskei uz puiku straipsni, ir atsakyti i leiciaus vienareiksmi komentara.
Kodel as gyvendama svetimoje salyje, studijuodama svetima kalba, prisitaikydama prie svetimu tradiciju, tuo pat metu rupinuosi perduoti savo dukrytei lietuviu kalba, mociutes pasakas, senaji baltu tikejima bei kraicio skrynioje apsigyvenusius lietuviskus paprocius ir sventes?
Butent del to,kad as esu moteris.Laume Ragana.Zemes Motina,kaip kazkada mane pravardziuodavo mokykloje 🙂 Manyje gyva praamziu ugnis ir pozemiu vandenys, is kuriu gimsta vaikai, stebuklai ir eiles. As atsakinga pries visas savo pramotes uz tai,kad mano dukra isaugtu mylima ir moketu myleti, savo tevyne (tevu zeme), motinos kalba, tevus, brolius ir seseris, busima vyra ir vaikus. As atsakinga, uz tai,kad ratas nesustodamas suktusi. Ir visai nesvarbu,kur as gyvenu, ir ka mano ekspertai bei nepamainomu genu turetojai, svarbu kad as sugebeciau islikti istikima sau, savo mintims ir jausmams, savo dievams ir deivems, savo proteviu velems ir ateities kartoms.
Su pagarba Neringa Kelting
Jūsų dukra jausis kaip svetimkūnis tiek Lietuvoj, tiek svečioj šaly. Pati ją prakeikėt. Nepadės nei praamžių ugnis nei požemių vandenys.
Sekmės būnant laume ragana ten, kur riebiau pamaitina, ponia Kelting.
Visu pirma, tai man keistas tavo, Zygi, supratimas,kad kazkas mus cia gyvenancius ne Lietuvoje maitina, riebiai ar neriebiai. Turbut nepatikesi, jeigu pasakysiu,kad visur reik lygiai taip kaip ir Lietuvoj dirbt, mastyt ir kurt.Niekas nei cia uzjuryje, nei Lietuvoj nieko per duris atneses nekisa, ir aukso lietum niekur nelija. Kiekvienas turi pasirinkti savo kelia ir juo eiti. Kitas reikalas yra tai,kad pasirinkus iseivystes kelia, susiduriama su daugeliu klausimu, i kuriuos taipogi pats turi rasti atsakymus, bet tuo pat metu atsiveria ir daugybe galimybiu tobuleti, praplesti akirati, artimiau susipazinti su kitos tautos pasauleziura, tradicijomis, gyvenimo budu. Turbut velgi nepatikesi, bet tai yra ganetinai idomu, o be to kiekviena tauta, lygiai taip,kaip ir lietuviai, turi daug idomiu, vertingu ir geru elemetu savo kulturoje. Todel nereik taip nuvertinti kitus ir issaukstinti save.
Ir velgi griztu prie pires tai issakytos savo minties, kad svarbiausia yra zmogus ir tai ka jis turi savyje, o ne tai, kurioje salyje jis gyvena ir kokiais lozungais apsikarstes vaiksto. Kaip pavyzdi noriu pateikti vienos is savo lietuviu draugiu, su kuria kartu esam sukure lietuvaiciu kluba Danijoje pastaba, po siu metu mano kieme vykusiu lietuvisku Uzgaveniu: tokiose tradicinese Uzgavenese nesu Lietuvoj buvusi 🙂 Ir is tikruju, argi visi Lietuvoj gyvenantys lietuviai puoseleja gimtaja kalba, proteviu tikejima, senasias lietuviskas tradicijas? Ar kiekvienas gali atsakyti i mazojo Taduko klausima ziurint kaip dega More: O kodel reik baibona degint? Kad ziema iseitu? O tuo pat metu, moket paaiskint, kodel reik must juoda kate is backos ir puost berzu sakeles, kaip tai daro danai per Uzgavenes. Gyvendama svecioje salyje pastebejau,kad daugelis tradiciju, paprociu ir apeigu yra pansios savo forma arba prasme. Daug lengviau yra pastebeti formu skirtumus nei kad suvokti esmes panasumus, bet ir tai velgi priklauso, nuo kiekvieno zmogaus noro bei sugebejimu.Nuo savo pasirinkto kelio.
O man keistas jūsų suvokimas apie pagarbą kitam asmeniui. Netujinkit manęs prašau.
Pro duris maisto niekur neįkiša, bet galima likti savam krašte ir uždirbt mažiau (nesakau, gerai tai ar blogai), arba keliaut į užsienį, kur už tą patį darbą mokama daugiau (tiek, kiek dirbantysis ir turėtų uždirbt normalioj valstybėj). Kitas reikalas yra augint vaikus užsienyje didžiuliais lietuvininkais, ir norėt, kad už tai pakabintų medalį. Taip, jūsų vaikai kalbės lietuviškai, gal net atsiveš antrąsias puses į Lietuvą (sakyčiau Tėvynę, bet jų Tėvynė Danijoj, nes Tėvynė – tai, iš kur tėvas) paatostogaut. O kiek lietuviškumo turės jų vaikai? Žinos, kad jų močiutė iš Lietuvos, ir galės pirštu pabaksnoti, kur tas kraštelis yra? Ar tai neprimena tos nostalgijos kurią matom tarp Amerikos lietuvių, kurie emigravo po antrojo pasaulinio karo? Pripažinkit, dabartinis jų suvokimas apie Lietuvą – tragikomiškas.
Ne jums, gerbiamoji, spręsti, kuom aš tikiu. Aš užsienyje ir keliavau, ir mokiausi, ir dirbau. Puikiai žinau, kaip svarbu yra susipažint su kitokiomis kultūromis, tradicijomis, religijomis, visuomenėmis. Taip pat svarbu yra jaunam žmogui parodyt, iki ko priveda gyvuliškas vartotojiškumas bei demokratija, kuomet masės būna pašertos, pagirdytos, ir nepatogių klausimų neuždavinėja. Be to, užsienis tai ne vien Airija, Danija, ir turistinėmis maudyklos – šeryklos. Tad nežinau, ar verta mane mokyti apie keliavimą…
Kas dėl Užgavėnių, tai vienos jūsų draugės nuomonė įspūdžio man nedaro. Bet švęskit, šaunuoliai. Tik lygiai taip pat, kaip norėčiau, kad Lietuvos lenkų Tėvynė būtų Lietuva, o ne Lenkija ar savas tvartas, taip pat ir Danai iš jūsų tikisi lojalumo savo šaliai. Jei ne iš jūsų, tai iš jūsų vaikų. O dviem šalim lojalus būt negali.
Ar visi neiškeliavę lietuviai puoselėja gimtąją kalbą, tikėjimą, tradicijas? Žinoma, kad ne. Nepykit, bet kvailokas klausimas 🙂 Net ir aš su jumis – ne šventieji 🙂 Jūs nepuoselėjat gimtosios kalbos, o aš – protėvių tikėjimo. Nes nieks iš tiesų ir nežino,kuom gi jie tikėjo.
Formų skirtumai ir esmės panašumai.
Gerbiamą Lyvį (ir likę gi dar tokių) norėčiau užtikrinti, kad aš nekenčiu, gyvenu smagų gyvenimėlį apsuptas puikių žmonių (lietuvių ir ne lietuvių), esu ateistas, tad krikščionybės (arba kaip vienas individas man tėškė – “žydkrikščionybės :)) man neprimesit, buvau užaugintas Lietuvos patriotu, toks aš ir mirsiu, tad Maskvai ir Briuseliui (du baisiai pilki ir nuobodūs miestai) tikrai nedirbu 🙂 Mano blogis matyt slepiasi tame, kad valgau mėsą. Atleiskit man, aš tik žmogus.
Pagarba, mano supratimu, reikia nusipelnyti, o ne issireikalauti. Daugiskaitos treciuoju asmeniu as dazniausiai kreipiuosi i daug uz save vyresnius arba daug uz save protingesnius zmones. Gaila, bet sita diskusija, mano nuomone, neveda link nieko konstruktyvaus, todel yra neverta testi.
Kokia diskusija? Ak, tas išankstinis nusistatymas ir mužikiškas tonas 🙂 Na, gerai, kad bent savo nuomonę gerbiat. Tai jau pradžia.
Neringa, nediskutuojam su pasipūtusiais “mužikais”.
Kas Tėvynę praras, antros neišmels….
…apgailėjęs.
Taip ir nesupratote ką Neringa norėjo išsakyti. Tek Žygis, Arvydas ir Jonas Vaiškūnas išreiškė savo lietuvišką šaltumą, susvetimėjimą, atsiribojimą. Net tokiose pasisakymuose pasireiškia nebendravimo noras, kodėl nerandama bendravimo sąlyčio. Kodėl mes atsižadame savęs. O kodėl likę Lietuvoje taip pučiasi prieš išvykusius kitur ir vaidinama kenčiančiais ar tai nėra krikščionybės mesta sėkla. Ar gal tai žmonių dirbančiu dvejuose etatuose t y sergančiais vampirizmu ir tarnaujančiais užsienio tarnyboms. Gal jiems geriau moka negu tiems kurie išvykę į užsienį užsidirbti, kad pasireiškia toks storžieviškumas. Gal čia kalta lietuviška mityba, gal reikėtų atsisakyti dotacijos gyvulininkyste, mėsininkystei, paukštininkystei, žuvininkystei. Gal čia slepiasi mūsų blogis o ne genuose. Lyvis
Ačiū, Neringa,
nepasiduodam patriarchalinio mentaliteto atakoms,
ir siekiams įteigti amžiną kaltės jausmą
Butent, tas amzinas zmogaus stigmatizavimas atvede mane is krikscionybes atgal i pagonybe.Kodel zmogus, o ypac moteris, turi but kaltas del visu pasaulyje vykstanciu stebuklu, kuriu kiti nesupranta arba nenori suprasti. Zinai, beskaitant komentarus i galva atejo idomi paralele: Egle Zalciu karaliene, laimingai gyvenusi su savo Zalciu juros dugne, uzauginusi keturis misrunus vaikus, susipazinusi su vietine ragana ir panorusi grizti namo buvo priimta maloniai savo seseru ir seno tevo. Tai Egles broliai, tie kurie pasiliko ant kranto ir nesiklause geriau uz ja zinojo,kas jai butu geriau ir teisingiau gyvenime.Tai jie nuplake Egles vaikus tamsiame miske, isgavo slapta saukini ir negyvai uzkapojo Zalti….cia reik pamastyt manau.