Žymos archyvas: pilkapiai

Gražutės regioninis parkas kviečia pažinti paveldą (0)

GRP vertybės | Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos nuotr.

Balandžio 15 d., Lietuvoje jau dvyliktą kartą švenčiama – Pasaulinė kultūros diena. Ją Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m., liepos 19 d., įteisino kaip atmintiną dieną. Kultūros dienos minėjimas balandžio 15 d., susietas su Taikos vėliavos simboliu ir Nikolajaus Rericho paktu – sutartimi dėl kultūros vertybių apsaugos, kuri tapo pagrindu kultūros vertybių saugojimui 1954 m. Hagos konvencijoje.

Šiemet Pasaulinė kultūros diena ypatinga, kadangi 2018 m. paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Skaityti toliau

Lietuvos Romuva kviečia į vėlių pagerbimo apeigas Dvarciškiuose (nuotraukos) (1)

Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Spalio 21 d., šeštadienį, Senojo baltų tikėjimo bendrija Romuva visus kviečia į kasmetinį Vėlinių minėjimą Dvarčiškiuose (Švenčionių r. prie Sarių). Romuva mini protėvius kiekvienais metais – atliekamos apeigos ant pilkapių – uždegamos žvakelės, giedamos senosios Vėlinių giesmės. 

Šiemet, kaip ir kasmet, protėvių minėjimas prasidės Dvarčiškiuose Sotvaro šventykloje 14 val. Vėlinėms ir protėviams skirtą apeigą atliks romuvos vaidila Gediminas Žilys. Apeigą praturtins pokalbis apie Vėlines ir vėles su Romuvos garbės vaidila, mitologu Dainiumi Razausku ir Skaityti toliau

Dieveniškėse rūpinamasi kultūriniu paveldu (0)

????????????????????????????????????

Vykdydami projektą „Atėję iš praeities…“ Dieveniškių regioninio parko direkcijos darbuotojai pirmiausia prisiminė seniai išėjusiųjų paveldą. Kaip bebūtų gaila, tačiau dažnai senosios kaimo kapinaitės lieka neprižiūrimos ir apleistos.

Siekdami paskatinti vietos bendruomenių patriotiškumą bei rūpestį kultūros paveldu, Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija surengė senųjų kaimo kapinaičių tvarkymo talkas. Tvarkytos Šiudainių, Padvarių, Dailidžių, Dainavėlės bei Stakų kaimo kapinaitės: surinktos šiukšlės, nukritusios šakos, Skaityti toliau

Jau atnaujinta paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos) (0)

Diržo sagties liezuvėlis_lnm.lt

Nuo 2017 m. gegužės 18 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20/18) galima aplankyti atnaujintą parodą „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus parengtoje parodoje pristatomi radiniai iš paskutinių 15 metų archeologinių tyrimų Lietuvoje. Į parodą patekę Archeologijos bei Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyrių eksponatai sudaro tiktai mažą dalį visų naujausių archeologų atradimų mūsų krašte.

Šiuo laikotarpiu vykdyti įvairaus pobūdžio tyrimai: planuoti detalieji paminklų tyrimai, Skaityti toliau

R. Buzienė. Kaip sugrąžinti taikų bendrabūvį? (nuotraukos) (9)

Budrionių alkakalnis | R. Buzienės nuotr.

Pernai metų spalio pabaigoje Panevėžio rajone Senojo baltų tikėjimo puoselėtojai Rasma ir  Virgilijus Buzai gyvenantys Miežiškių seniūnijoje pateko į paveldosaugininkų nemalonę – buvo apkaltinti Budrionių alkakalnio suniokojimu. Alkas.lt kreipėsi  į R. Buzienę prašydamas išsakyti savo požiūrį į tai kas įvyko. Skelbiame Alkas.lt redakcijai atsiųstą pasakojimą.

Panevėžio rajone V–VIII a. prieš mūsų erą ir vėliau Pajuosčio gyvenvietėje gyvenę žmonės paliko, ilgus šimtmečius išstovėjusius, ženklus: Budrionių alkakalnį, piliakalnį vadinamą Lingiakalniu – Salos kalnu, Pajuosčio pilkapyną. Skaityti toliau

Seimo Pirmininkas: Lietuvos valstybės simboliams – piliakalniams – bus skiriamas ypatingas dėmesys (0)

seimo-pirm-vaidotu-lygiu-bei-docentu-dr-albinu-tebera_kanceliar-nuotr

Gruodžio 21 d.  Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriumi dr. Vaidotu Lygiu bei docentu dr. Albinu Tebėra. Su specialistais Pirmininkas kalbėjo apie šalies piliakalnių būklę, aptarė Gedimino kalno bėdas.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės ir į tai, kad daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, Skaityti toliau

Apie narsiausius iš narsiausių. „Terra Jatwezenorum“ 2016 metraščio sutiktuvės (programa) (2)

leidėjų nuotr.

Gruodžio 10 d. Punske vyks Istorijos paveldo konferencija ir „Jotvingių krašto“ metraščio (8 tomo) sutiktuvės.

Visam laikui nutilo jotvingių šneka, giesmės ir raudos, buvo sunaikintos jų gyvenvietės ir sudegintos pilys. Liko piliakalniai, pilkapiai, pasakojantys apie narsiausios iš narsiausių baltų genčių gyvenimą ir lemtį.

Lenkijos lietuvių „Aušros“ leidyklos Punske rūpesčiu jotvingiai žiemos pradžioj išnyra iš istorijos ūkų – jau aštuntus metus iš eilės.

„Terra Jatwezenorum“ („Jotvingių kraštas“) –tai tęstinis tarpregioninis, tarpvalstybinis jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis, Skaityti toliau

Romuva pagerbs protėvių vėles (0)

velines-dvarciskiuose-v-daraskeviciaus-nuotr3-K100

Spalio 29 d., šeštadienį, Vilniaus Romuva rengia Ilgių – Vėlinių minėjimą Dvarčiškiuose (Švenčionių raj. prie Sarių).

Romuva mini protėvius kiekvienais metais – atliekamos apeigos ant pilkapių – uždegamos žvakelės, giedamos senosios vėlinių giesmės. Šiais metais numatoma platesnė programa. Į Dvarčiškius kviečiama atvykti anksčiau – į talką, kuri prasidės nuo ryto, – bus tvarkoma aplinka, ruošiamasi kitų metų Romuvos stovyklai. Skaityti toliau

Archeologiniai atradimai Naisių apylinkėse (nuotraukos) (0)

2016 m. archeologiniai tyrinėjimai | Ž. Montvydo nuotr.

Apie 2,5 km į šiaurės vakarus nuo Naisių (Šiaulių raj.), kairiajame Kulpės upelio krante plytintis dirbamas laukas – vienas iš daugelio apylinkėse. Iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančia vieta pastaraisiais metais susidomėjo archeologai. Jų tyrimai atskleidė, kad kelių hektarų plote, kur auginamos Lino Šateikos ūkio daržovės prieš daugiau nei tūkstantį metų buvo žiemgalių gyvenvietė!

2014 m. pavasarį Naisių bendruomenė pakvietė archeologus bendradarbiauti, kuriant krašto muziejų ir pažadėjo šiam darbui visapusišką paramą. Netrukus Klaipėdos universiteto archeologas, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius subūrė jaunuosius tyrėjus ir Skaityti toliau

Karmazinų pilkapyne bus nušviestas kelias klajojančioms „dūšelėms“ (0)

Rengėjų nuotr.

Rytų Lietuvos pilkapynai – tai senosios baltų genčių laidojimo vietos, kuriose mūsų protėviai buvo laidojami IV–XII a. Šie kultūrinis palikimas, nors esantis visai šalia kelių, miestų ir miestelių, visuomenei dar yra mažai žinomas. Norėdama į tai atkreipti dėmesį, Neries regioninio parko direkcija šį šeštadienį, spalio 10 d. 18.30 val., kviečia į Karmazinų pilkapyne vyksiantį renginį „2RATU: DŪŠELĖS“.

Renginio ašimi taps naujos Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ muzikinės-mitologinės dramos „Dūšelės“ premjera. Skaityti toliau

Klaipėda tampa kuršių gyvosios istorijos citadele (16)

Pilsots_D.Nikitenkos (8)

[„…tie [kuršiai] yra žiauriausia gentis, visi nuo jos bėga, todėl kad ji pernelyg [atsidavusi] stabmeldystei. Ten labai daug aukso, geriausi žirgai. Visi [jų] namai pilni žynių, pranašų ir burtininkų, kurie net vilki vienuolių apdarus…“]

Adomas Brėmenietis, 1074 m.

Šiemet uostamiestyje oficialiai įkurtas baltų vikingais vadinamų kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubas „Pilsots“. Lietuvoje tai pirmoji ir kol kas vienintelė kuršių gyvąja istorija besidominčius žmones vienijanti organizacija, Skaityti toliau

Klaipėdos rajone archeologai aptiko tūkstančių metų senumo kapą (0)

Archeologų nuotr.

Tiesiant naujo magistralinio dujotiekio vamzdyną į Kuršėnus Klaipėdos rajone netyčia rastas tūkstančių metų senumo kapas su unikalia urna, praneša „Lietuvos žinios“.

Kaip rašo „Lietuvos žinios“, senovės baltų paminklą netoli Gargždų, greta Kvietinių kaimelio žvalgymų metu prieš dujotiekio tiesimo darbus aptiko Vilniaus ir Klaipėdos universitetų archeologų komanda. Tyrinėtojus pribloškė tai, kad senesniais laikais sunaikintame iki 2,5 tūkst. metų Skaityti toliau

Biršone atrastas naujas piliakalnis (1)

????????

Nedidelė Birštono savivaldybė, apraityta nuostabiųjų Nemuno kilpų, itin turtinga archeologinių paminklų: joje yra net šeši piliakalniai (Birštono, Babronių, Nemajūnų, Paverknių, Šaltinėnų, Šilėnų), keletas pilkapių. Nieko nuostabaus – palei Nemuną, jo dešiniojoje pusėje, ėjo gynybiniai lietuvių sutvirtinimai.

Šį rudenį Birštono apylinkėse atrastas dar vienas piliakalnis. Ir atrastas jis visai šalia kalbininko Jono Kazlausko tėviškės, į kurią kiekvieną vasarą jo paminėti suguža šimtai lankytojų, šalia Lietuvos tūkstantmečio garbei pasodinto ąžuolyno. Čia iš plataus Nemuno slėnio pakyla kalvos, apaugusios senu mišku; miško tankynėje ir slypėjo lig šiol nežinomas piliakalnis. Mažai kas po tas tankmes landžiojo, piliakalnio neaptiko. Juoba, kad jis beveik neiškilęs, tik dviejų gilių stačių, beveik neįveikiamų griovų atskirtas nuo pašalinių akių. Kur tu jį pastebėsi?! Skaityti toliau

Vėlinių ugnys sujungė su protėviais ir dievais (nuotraukos) (1)

Vėlinių ugnys | A. Valūno nuotr.

Plevenančios žvakių liepsnelės, aukštos pušys ir susikaupę, nurimę žmonių veidai – įprastas lietuviškų Vėlinių paveikslas. Neįprasta jame tik tai, kad čia susirinkę žmonės atėjo paminėti ne savo artimųjų, bet mūsų visų protėvių, su kuriais mus sieja tolimi genetiniai ryšiai ir istorinė atmintis. Toji atmintis mus įgalina, įpareigoja tęsti protėvių pradėtus darbus. Toji atmintis ir čia, ant Švenčionėlių pilkapių – Nalšios žemės protėvių kapų Skaityti toliau

Žygis po tūkstančio metų senumo lietuvių kapines (0)

Pilkapis | Neries RPD nuotr.

Artėjant Vėlinėms, vis dažniau prisimename savo mirusius artimuosius, ir keliaujame kelis, keliasdešimt ar net kelis šimtus kilometrų tam, kad ant jų kapo uždegtume atminties ženklą – žvakelę. Šį sekmadienį Neries regioninio parko direkcija kviečia į kiek kitokią kelionę – aplankyti kapus tų, kurių vardai ir veidai pamiršti jau ne vieną šimtmetį.

Beveik 20 km ilgio pėsčiųjų žygio maršrutas nuves į tris pilkapynus – Rytų Lietuvos pilkapių kultūros palikimą. Juose sužinosime, kaip prieš daugiau nei tūkstantį metų Neries pakrantėsė buvo laidojami mūsų protėviai, ir ką apie to meto socialinę, religinę bei etninę situaciją Skaityti toliau

Po Stounhendžu aptikta milžiniška struktūra (2)

Stounhendžas | astro-services.com nuotr.

Ketverius metus tyrinėję vieno garsiausių pasaulio priešistorinių monumentų – Stounhendžo – apylinkes, Birmingamo universiteto archeologai priėjo išvadą, kad tai – tik aisbergo viršūnė. Mat sudarius tiksliausią iki šiol Stounhendžo požeminį žemėlapį, paaiškėjo, kad po didžiulių akmenų monumentu plyti net 1,5 km perimetro ratilas, kurį mokslininkai spėjo pakrikštyti „Superhendžu“.

Šįkart archeologai darbavosi ne kastuvais ir šluotelėmis, o magnetometrais ir radarais: juos palei žemės paviršių vežiojo vilkdami Skaityti toliau

Aukštaitijos nacionaliniame parke rengiamas žygis pilkapių keliais (0)

VSTT nuotr.

Aukštaitijos nacionalinio parko miškuose, slėniuose ir ant kalvų – visur gausu senovės gyventojų pėdsakų, tačiau juos „perskaityti“ nėra paprasta. Apie priešistorinių laikų gyvenimą mums bando papasakoti archeologai, tyrinėjantys senovės gyvenvietes, piliakalnius ir laidojimo vietas. Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija gegužės 10 d., 10 val., Lūšių g. 16, Palūšė (prie Aukštaitijos nacionalinio parko Lankytojų centro) kviečia į 2 valandų žygį pilkapių keliais.

Iš pastarųjų sužinoma tikrai daug – tikėjimas pomirtiniu gyvenimu, regis, skatino laidojimo vietose sukurti buvusio gyvenimo atspindį. Skaityti toliau

Iš baltų istorijos: pirmieji metalistai Lietuvoje (video) (6)

Žalvariniai papuošalai | alkas.lt nuotr,

Geležies amžius – intriguojantis laikmetis. Geležiniai plūgai, monetos, o ypač ginklai iš esmės pakeitė visuomenę ir jos santykius. Senajame geležies amžiuje, kuris datuojamas I–IV a., prasidėjo masinė dirbinių iš šios žaliavos gamyba, į Lietuvos teritoriją ėmė plūsti spalvotieji metalai iš Romos imperijos provincijų, vietos meistrai kūrė daug įdomių ir gražių papuošalų. Tapome lygiaverčiais senosios Europos nariais.

Anot archeologo prof. Mykolo Michelberto, tuo laikotarpiu Lietuvos juvelyrų, Skaityti toliau

Išleista nauja knyga apie jotvingių pilkapyną Šveicarijoje (0)

Šių metų spalio 23 d. Varšuvos valstybiniame archeologijos muziejuje buvo pristatyta knyga „Szwajcaria. Cmentarzysko bałtyjskie kultury sudowskiej w północno-wschodniej Polsce“ Jan Jaskanis („Šveicarija. Sūduvių kultūros baltų pilkapynas šiaurės rytų Lenkijoje“ – Janas Jaskanis). Tai gražiai išleista didelio formato (205 x 296 mm), 326 puslapių knyga. Joje daug nenumeruotų puslapių, skirtų pilkapiams. Čia yra 83 kapų ir rastų daiktų piešiniai su aprašymu. Knygą išleido: Lenkijos archeologų mokslo draugijos Varšuvos skyrius, Varšuvos valstybinis archeologijos muziejus, Suvalkų apygardos muziejus. Prie jos išleidimo taip pat prisidėjo 4 partneriai. Knygą už 60 zlotų galima nusipirkti Suvalkų apygardos muziejuje, Kosciuškos g. 81. Skaityti toliau

Vėlinės, Ilgės – bendravimo su vėlėmis metas (11)

Vėlinės Dvarciškiuose | V.Daraškevičiaus nuotr.

Vėlinės, lapkričio antroji diena, yra bene seniausia tradicinė lietuviška šventė, menanti ikikrikščioniškus laikus, kurios išlikimą ir unikalumą lėmė ypatingas ryšys su mirusiųjų pasauliu. Šiandien ryškiausias Vėlinių paprotys – aplankyti artimųjų kapus, juos sutvarkyti ir uždegti žvakutę. Taip pat dera pasirūpinti ir niekino nelankomais, netvarkomais kapais.

Seniau mirusiųjų atminimui skirta šventė buvo vadinama Ilgėmis ir trukdavo tris dienas. Bendravimui su mirusiaisiais buvo skirtas visas rudens metas nuo derliaus nuėmimo iki pat Kūčių. Tačiau ne visos Lietuvos kapinės ir pavieniai kapai yra sutvarkyti ir tinkamai prižiūrimi. Skaityti toliau

Jaunimo ramuva kviečia pagerbti protėvių vėlių atminimą (audio, nuotraukos) (0)

Vėlinės Dvarciškiuose | V.Daraškevičiaus nuotr.

Spalio 26 d., šeštadienį, artėjant Ilgių–Vėlinių šventei, Lietuvos jaunimo ramuva kviečia į Dvarciškius (Švenčionių raj. prie Sarių) pagerbti protėvių vėlių atminimą.

Spalio pabaigoje pagal senuosius lietuvių papročius minimi protėviai, lankomi jų kapai. Vėlinės – mirusiųjų minėjimo metas – vienas iš akivaizdžiausių mūsų senojo tikėjimo gyvybingumo patvirtinimų. Senąjį tikėjimą liudijame kasmet lankydami savo artimųjų kapus, uždegdami žvakeles, parymodami prie kapų ir mintimis atverdami save amžinybei. Lietuvos jaunimo ramuva jau dešimtmetį kasmet, vėlyvą rudenį kviečia jaunimą rinktis prie pilkapių ir visiems kartu pagerbti protėvius – mūsų valstybės kūrėjus. Skaityti toliau

Kviečia pirmoji kilnojamoji paroda „Kai sieloms neliko medžių“ (0)

mjr.lt nuotr.

Nuo kovo 25 d. Lenkijos Suvalkų apygardos muziejuje buvo pristatyta pirmą kartą kilnojamoji paroda „Kai sieloms neliko medžių“, kurią paruošė Alytaus kraštotyros muziejaus darbuotojai. Tai pirma tokio pobūdžio paroda, kurioje fiksuojamas jotvingių vardo vartojimas šiandieniniuose įvairiausių objektų pavadinimuose. Pastebėtina, jog jotvingių vardo įamžinimas ypač suaktyvėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Peržvelgus tuometę spaudą, teigiama, jog pagrindinis motyvas suteikiant jotvingių vardą buvo siekis skatinti visuomenę domėtis krašto istorija.

Kas šiandien vadinama Jotvingių vardu? Tai parduotuvės, įvairaus pobūdžio Skaityti toliau

T. Baranauskas. Naujai prakalbinta aisčių istorija (25)

Tomas Baranauskas | DELFI, T.Vinicko nuotr.

Gruodžio 14-ąją Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje pristatyta išskirtinę reikšmę mūsų praeities pažinimui turinti knyga – Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekano prof. dr. Eugenijaus Jovaišos monografija „Aisčiai. Kilmė“.

Joje pateikta aisčių istorijos vizija tarsi iš pabirusių mozaikos šukių prieš skaitytojo akis sudėliota pirmą kartą. Daugelio svarbių šios knygos tezių nerasime net ankstesniuose paties E. Jovaišos darbuose. Iš archeologijos, istorijos ir lingvistikos duomenų, poleminių ekskursų, neretai tikslių citatų pavidalu pateiktų kitų autorių tyrimų fragmentų sudėliota tokia aisčių istorijos panorama, kokią vargu ar kas nors tikėjosi išvysti. Skaityti toliau

M.Nargėlaitė. Senosios Ilgės Labanoro girioje. Arba Vėlinių šventė protėvių dvasią prisimenant (3)

Ilgės Labanoro girioje | V.Daraškevičiaus nuotr.

Ar kada pagalvojote, kad eidami Labanoro giria žengiate ant kažkieno kapo? Per visą Labanoro girią dešimtis kilometrų driekiasi Rytų Lietuvos pilkapynas, tačiau tą pastebėti gali tik įgudusi akis, nes senieji lietuvių protėviai kapų nepuošdavo gėlėmis ir antkapiniais paminklais. Didžiausias monumentas buvo virš kapo supilta kalva. Antkapiniai paminklai sutrūnija, gėlės nuvysta ir atminties nelieka, o šios kalvos iki šiol puikiai regimos, lyg kokia milžino ranka miške būtų stačiusi smėlio pilis. Spalio 20 d. prisimindama protėvius Lietuvos jaunimo ramuva senoviniu papročiu paminėjo Vėlinių (Ilgių) šventę ir po daugelio šimtmečių senąjį kapinyną vėl nutvieskė laužų šviesa. Skaityti toliau

Pilkapių ugnių šviesa romuvius artino su protėviais (nuotraukos) (4)

Vėlinės | V.Daraškevičiaus nuotr.

Kasmet artėjant Vėlinėms Lietuvos ramuvos jaunimas rengia protėvių paminėjimo šventę Švenčionių rajone, Dvarciškėse. Lankomi pilkapiai, giedamos giesmės ir sutartinės vėlėms, aukojama.

Šį sykį kelionė vėlių ir protėvių takais buvo kaip niekada ilga, prasminga ir įvairi. Ilga, nes truko visą dieną ir naktį. Prasminga, nes visi veiksmai, žodžiai ir mintys buvo kreipiami ir siejami su vėlių pasauliu. Įvairi, nes protėviai buvo minimi ir ant pilkapių, ir šventykloje, ir užstalėje, ir vaidinant pasakas iš vėlių ir velnių gyvenimo. Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Paminėkime protėvius Ilgėse ir Vėlinėse (41)

Velinės | V.Daraškevičiaus nuotr.

Spalio mėnuo – vėlių metas. Tuo metu dažniau lankome kapus, tvarkome juos ir gražiname – ruošiamės svarbioms apeigoms. Lietuvių Vėlinės arba Ilgės yra seniausia mūsų protėvių minėjimo šentė. Praeityje metų bėgyje protėviai buvo paminimi net keletą kartų. Šiandien tai sutraukta tik į lapkričio pirmą ir antrą dienas. Bažnyčia lapkričio 1-ąją yra paskelbusi privaloma švente – Visų šventųjų diena, o lapkričio 2-oji skirta prisiminti visus mirusiuosius. Tačiau tradicija yra žymiai senesnė ir dažnam lietuviui labiau rūpi paminėti savo mirusiuosius.

Vėlinių prasmę giliai ir prasmingai apsakė G.Beresnevičius: „Vėlinės yra didžiulė atodanga, mirusiųjų tėvų ir protėvių išžengimas mūsop. Skaityti toliau

Lietuvos jaunimo Ramuva kviečia į Vėlines Dvarciškiuose (0)

Vėlinės Dvarciškiuose | V.Balkūno nuotr.

Spalio 20 d.12 val. Švenčionių rajone, Dvarciškių kaime Lietuvos jaunimo Ramuva (LJR) surengs Vėlinių (Ilgių) minėjimą.

Šventės dalyviai susipažins su senoviniais Vėlinių papročiais,aplankys pilkapius, bendraus su Vėlėmis. Senąjį baltų paveldą puoselėjanti Lietuvos Jaunimo Ramuva šia savo rengiama švente nori priminti Rytų Lietuvos pilkapynų, kuriuose šimtmečius buvo laidojami mūsų protėviai, svarbą Lietuvos istorijos pažinimui ir atkreipti dėmesį į juodųjų archeologų daromą žalą šiems istoriniams paminklams. Skaityti toliau

Kviečia Kovo 11-osios žygis po Daugyvenės kraštovaizdžio draustinį (0)

Raginėnų piliakalnis |nuotr. iš www.lad.lt

2012 m. kovo 11 d. Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ kviečia prasmingai paminėti Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dieną ir prisijungti prie žygio po Daugyvenės kraštovaizdžio draustinį (Radviliškio r.). Bus lankomi piliakalniai, pilkapiai, mitologiniai akmenys, prisimenama Lietuvos istorija.

Laikas: kovo 11 d., sekmadienis, 11 val.

Susitikimo vieta: automobilių stovėjimo aikštelė prie Kleboniškių kaimo buities muziejaus. Atvykstama savo transportu. Koordinatės Čia. Skaityti toliau

Pagramančio regioninis parkas kviečia pakeliauti (0)

Plynosios telmologinis draustinis | K.Stalnionytės nuotr. Nereikia važiuoti į kitus kraštus, kad išmėgintumėte vaikščiojimą kabančiais lieptais. Tokių gausu Pagramančio regioniniame parke. Čia atvykę kai kur pasijausite kaip ne Lietuvoje: įspūdingi skardžiai, slėniai, kanjonai ir terasos – visa tai Akmenos ir Jūros upių kraštovaizdis, kurį išvysite. Parke įsteigti penki draustiniai: Jūros, Akmenos ir Tyrelių kraštovaizdžio bei Plynosios telmologinis ir Lylavos hidrografinis,  galima aptikti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų įvairių rūšių.

Parke ypatingai smagu plaukti baidarėmis, kanojomis ar valtimis. Plaukiant galima stebėti įspūdingas atodangas. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Ar sunku supilti kalną? (nuotraukos, audio, video) (21)

Lizdeikos piliakalnis Kernavėje | Gintaro Žalnoros nuotr.Jonas Vaiškūnas prabilo apie tai, kad tautą vienija medžiai. Tačiau įkvėpiantis bičiulio etiudas neatskleidė, kokiu būdu. Pasaulio medžio vaizdinys savaime negali sutelkti žmonių, jeigu jie tokio noro nereiškia ir nededa tam pastangų.

Reiškiu nuomonę, kad labiausiai su tautos vienybės idėja yra susiję  s u p i l t i  kalnai.

Kalbėdami apie senovės lietuvių piliakalnius, pilkalnius ir pilales pirmiausiai kalbame ne apie pilių kalnus ir piliavietes, bet apie supiltus kalnus, kuriuos v i s i po saują, prijuostę, kepurę ar batą nešė ir pylė. Skaityti toliau