Šeštadienis, 17 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

R. Buzienė. Kaip sugrąžinti taikų bendrabūvį? (nuotraukos)

Rasma Buzienė, www.alkas.lt
2017 01 03 23:37
9
Budrionių alkakalnis | R. Buzienės nuotr.

Budrionių alkakalnis | R. Buzienės nuotr.

Budrionių alkakalnis | R. Buzienės nuotr.
Budrionių alkakalnis | R. Buzienės nuotr.

Pernai metų spalio pabaigoje Panevėžio rajone Senojo baltų tikėjimo puoselėtojai Rasma ir  Virgilijus Buzai gyvenantys Miežiškių seniūnijoje pateko į paveldosaugininkų nemalonę – buvo apkaltinti Budrionių alkakalnio suniokojimu. Alkas.lt kreipėsi  į R. Buzienę prašydamas išsakyti savo požiūrį į tai kas įvyko. Skelbiame Alkas.lt redakcijai atsiųstą pasakojimą.

Panevėžio rajone V–VIII a. prieš mūsų erą ir vėliau Pajuosčio gyvenvietėje gyvenę žmonės paliko, ilgus šimtmečius išstovėjusius, ženklus: Budrionių alkakalnį, piliakalnį vadinamą Lingiakalniu – Salos kalnu, Pajuosčio pilkapyną.

Pilkapyno nebėra – net ir archeologų ištirtų pilkapių naujai supilti sampilai buvo buldozeriu išlyginti ir paversti ariama žeme. Piliakalnis, pasak padavimų, švedų supiltas kepurėmis, nuo seno buvęs visų apylinkių gegužinių, joninių vieta – neįtrauktas į saugomų vertybių sąrašą, privatizuotas. Budrionių alkakalnis – 3-5 metrų aukščio kalvelė, privatizuotas ir visapusiškai naikinamas.  Šiame kalnelyje tarpukariu ir vėliau buvo kasami bulviarūsiai. Beveik visoje pietinėje dalyje žiojėjo apie 40 didelių duobių. Vakarinis šlaitas buvo išvagotas giliomis vagomis, apatinės alkakalnio ir apsauginės juostos dalys nuolat ariamos ir naudojamos ūkinėms reikmėms, pietiniame pakraštyje ūkininko nuo laukų supilta nemaža akmenų krūva.

Prieš septynetą metų pradėjome lankytis šiame Alko kalnelyje, susigyvenome su juo. Švenčių ir apeigų metu nejaukiai jausdavomės šitaip skaudžiai išdarkytoje šventvietėje. Praėjusią vasarą susikaupėme ir pradėjome darbus: išlyginome vagas, kiek galėjome užpylėme duobes, iš akmenyno rankomis išrinkome dailesnius akmenis ir sudėjome naują aukurą, susitempėme didžiausius ten buvusius akmenis saulės rato statymui, supylėme pilkapį, rankomis suguldėme apie jį dvigubą akmenų vainiką. Dešimtmetį pareigūnams netrukdęs akmenų savartynas, pasitarnavo pradedant kurti šventvietės erdvę. Ir viskas būtų savo vietoje, tik pilkapėlis, kaip našlaitėlis – visiems pasirodė nereikalingas.

O supylėme jį dėl keleto priežasčių: pirmiausia, kad atkreiptume paveldosaugininkų dėmesį į apgailėtiną alkakalnio  būklę. Antra. Alkakalnis, kur nieko pačiupinėjamo dažniausiai nerasi, tik pabirusius pelenus ir išmelstą lauką, seniai daugeliui žmonių nebeatrodo šventas. Kas galėtų sustabdyti jo naikinimą, pavertimą smėlio karjeru ar ariamu lauku?

Mūsų namų nuo kalnelio nesimato, o ir su saule negyvensime. Alkakalnį apsaugoti galėtų tik medžiai, dideli medžiai bei apeigos, prikelsiančios žmonių atmintį. Pilkapėlis taip pat tam pasitarnautų, ne tik kaip riboženklis tarp gyvųjų ir mirusiųjų, bet ir kaip įvaizdinta jungtis. Pilkapis nebūtinai turi būti laidojimo vieta. Mes matėme atkartotus (simbolinius) pilkapius sukilėliams Paberžėje, lakūnams Dariui ir Girėnui Dariškėse. Tai rimties, susimąstymo, susitaikymo, maldos ir pagarbos atidavimo vieta.

O svarbiausia priežastis –  sunaikintas, šalia alkakalnio buvęs, Pajuosčio pilkapynas. Čia gyveno sėlių gentys, kurios savo mirusiųjų nedegino. Čia mūsų – tavo, mano, protėvių kapai. Kažkurio iš mūsų prosenių kaulai. Na ir kas turi atsitikti, kad gyvieji, pradeda drumsti ramybę mirusiesiems. Pasiima bulvių maišą, nueina į miesto kapines ir kapo vidury, išsikasę duobę, supila ten žiemai bulveles saugoti. Jei prireikia, tai ir smėlio iš kapinaičių pasikasa, namo parsiveža: gal vaikams žaisti, gal takus pabarstyti. O jei reikia, tai ir kapinių akmenys prie ūkio praverčia. Nesvarbu, kad vietos bulvėms užtektų ir savam kieme, ir smėliu šitas kraštas turtingas, o ir akmenys patys dirvoje dygsta.

Kas nutinka ir kur dingsta iš kartos į kartą perduodami priesakai gerbti mirusiuosius, iš kapų neimti anei šapelio. Kaimas tyli ir stebi. Gal stebisi, bet vis tiek tyli. Pilkapius niokojo keletas asmenų, bet visi kiti matė ir tylėjo. Giminės, kaimynai, bendruomenė. Visi esame viena virve surišti, į vieną juostą įausti. Tad kaip gyventi su tuo širdyje? Apsimesti, kad nieko nevyko? Pasiteisinti, kad visa Lietuva vieni kapai ir kur bekastum, ten kaulus rastum? Bet juk niekas nieko ir nekaltina.

Tik kaip su šituo gyventi?

Ar yra dar žinančių, kaip ir kada išeina vėlelės, kada ir kur jos sugrįžta susitikti su artimaisiais, kodėl kai kurios pasilieka? Koks jų ryšys su dar nesuirusiais kauleliais? Ar yra dar jaučiančių tą ryšį? Prieš keletą metų spaudoje skaičiau straipsnį apie tai, kaip dviejose Panevėžio rajono vietose tiesiame kelyje įvyksta neįprastai daug avarijų. Ant Kėdainių ir Panevėžio rajonų ribos gyvenantys žmonės, viena iš priežasčių mano esant tai, kad tiesiant kelią buvo pilamas smėlis iš smėlynėlio su žmonių kaulais. O čia, šalia Pajuosčio kaimo, ant Panevėžio ir Anykščių rajono ribos, taip pat didelį žuvusiųjų skaičių sieja su keistomis kapinaitėmis. O gal čia ir Pajuosčio vėlelės pyksta, nerimsta, savo vietos ganyklose neranda. Kaip joms padėti? Kaip sugrąžinti taikų bendrabūvį?

Supylėme pilkapį, tikėdami, kad jos čia galės nurimti, tikėdami, kad visiems Lietuvos išdraskytiems kapams reikia nors po vieną pilkapį šventoj, išmelstoj žemėj, kokia ir yra šiame alkakalnyje. Reikia joms Vėlinių žvakelių, reikia nors retkarčiais mūsų artumos, pagarbos. Gal tada ir gausime jų atleidimą, pajausime jų pagalbą. Gal tada už mūsų, dažnai netikrų, tik tikroviškai atrodančių, vėliavų, vėl sustos Vėlių brolija, didžioji mūsų Tautos dalis. Už bendruomenių vėliavų, kurios pašventintos dar išlikusiuose ar jau tik kaip atminties ženklai naujai supiltuose ir apgyventuose pilkapiuose. Tad šitas pilkapis, ne tik kareivis, saugantis alkakalnį, bet ir nameliai dar neišėjusioms vėlelėms. Ant smėlio kalnelio, kuo aukščiau, link Dangaus arčiau.

Antrą Kalėdų dieną, priklaupusi šalia degančio aukuro, baigiau giedoti giesmę. Dar nespėjau atsitiesti, kai išgirdau, o gal pajutau sparnų mostais sukeltą garsą. Pažvelgiau aukštyn, virš galvos, kaip stygos išsitempę plasnojo trys dideli balti paukščiai. Pagalvojau – gulbės, jos klyktelėjo ir garsas buvo keistas. Sušukau ant alkakalnio tolėliau dirbantiems savo vyrams, kad pažiūrėtų, kas ten skrenda. Žąsys – atsakė vienas iš jų. Iš kur jūs čia, žąselės, gruodžio gale, tokios skaisčiai baltos, pilkame danguje. Ir taip norėjosi kaip vaikystėje sušukti: „ Žąselės, gulbelės, ar nėra tarp jūsų mano brolio, seselės…Numeskite ir man nors vieną plunksnelę…“ Vieną plunksnelę – mano liūdesiui aprašyti, į žmonių širdis pasibelsti…

Mes baudą sumokėjome ir įsipareigojome pilkapėlį iki vasario išlyginti. Jau nurinkome dvigubą akmenų vainiką, pasiruošėme darbams. O valdininkai žadėjo, kad su alkakalnį ariančiais ūkininkais bus atskira kalba. Bet, arba ta kalba dar neįvyko, arba ūkininkai pasitaikė užsispyrę. Rugsėjį paskaičiavome, kad iš 100 alkakalnio arų jau užgrobta apie 30, o gruodį pamatavę pagal azimutus ir atstumus radome dar 17 arų nuarta…

Skaudžiai atrodo riebiai išplėštos ir suverstos vagos alkakalnio pakraščiuose. Panašios į tas, kurios buvo suartos ir paliktos apie 90–tuosius metus, sodinant ant kalnelio pušaites. Pušaites, valdininkų nurodymu, nurovė, bet giliomis vagomis sudarkytą kalnelį paliko. Ir dabar panaši istorija, tik jau šalia mūsų, mūsų akivaizdoje vyksta, o mes stovime bejėgiai. Ačiū Dievuliui, kad iš tų, ne visai švariai nurautų, pušelių keletas užaugo, ir

kaip kalno sargai savo kūnu užstojo kelią geležiniam slibinui su plūgais. Jis dar neišdrįso stačių trisdešimtmečių medžių pervažiuoti, bet gudriai palauks, kol jos, išdraskytomis šaknimis, nudžius. Žiūrint į maps.lt žemėlapius, matosi, kad taip jau ne kartą buvo. Apdraskė ir mano mylimiausios, ateity būsiančios pačios nuostabiausios, daugiašakės pušies šaknis.

Prasideda Naujieji metai – jau stojo jaunas mėnulis. Jo akivaizdoje prašau, kad būtų išsaugotas Budrionių Alkos kalnas, būtų atstatytos ir nepajudinamai pažymėtos alkakalnio ribos, per ariamas dirvas būtų paliktas keliukas, ir saugomas alkakalnis, kaip rašoma Kultūros ministro 2005 m. įsakyme (Nr. ĮV-190, ĮV-359 – viešam pažinimui ir naudojimui. Prašau, kad  būtų gražinta valstybei alkakalnio žemė ir kad atliekantiems apeigas po renginių nereikėtų išsinešti aukuro akmenų. Prašau, kad ši sėkla, dabar pasėta, tamsoje išsigulėtų, subręstų, o paskui saulėje sudygtų ir galingai sulapotų. O tuos užgrobtus 47-is alkakalnio arus, ūkininkai išlygintų ir savanoriškai apsodintų medžiais. Juk iš sumokėtos baudos, kalneliui gali nebūti jokios naudos.

14882377_10209210914408997_2714043150024022092_o-2400
DSCN1834-2400
DSCN1838-2400
DSCN1842-2400
PC263440-2400
PC263448-2400
PC263453-2400
PC263456-2400
PC263461-2400
PC263466-2400
PC263468-2400
PC263484-2400
PC263494-2400
PC263497-2400
14425532_1069209999780968_8696644967485513584_o
***
Budrionių alkakalnis
, vad. Alkos kalnu, yra Budrionių k. Miežiškių sen., tarp pelkėtų pievų, apie 0,14 km į v. nuo Juostino upelio kair. kranto, apie 0,9 km į p. nuo kelio Nevėžis – Raguvėlė. Kalva apie 10 m aukščio, nuolaidžiais šlaitais.Viršutinė kalvos dalis apgadinta įvairiu laiku kasant bulviarūsius. Apie 1990 m buvo pasodintos pušaitės.

Paminklas netyrinėtas. 1975 ir 1982 m. žvalgė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.

Teritorija ir apsaugos zonos patvirtintos : Panevėžio rajono DŽDT VK 1977.06.27 sprendimu Nr.231; rajono LDT VK 1986.10.17. sprendimu Nr.263. Naujai teritorija patvirtinta Kultūros paveldo mokslinio centro 1993.04.28., apsaugos zonos – Panevėžio rajono valdybos 1995.03.23. potvarkiu Nr.135.Alkakalnis buvo archeologijos paminklų sąraše (AV 822). 1998 07 14 įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Tumėnas. Žilvinas Danys – kraštovaizdžio sakralumo dailius (nuotraukos)
  2. Biršone atrastas naujas piliakalnis
  3. Iš baltų istorijos: pirmieji metalistai Lietuvoje (video)

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Giedrius says:
    4 m. ago

    Taip,
    būkim budrūs,
    budresni ir budriausi
    – taigi budriau….

    (o tuo metu, t.y. ten pat
    – gyvenimas kaip virė…
    http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:Z5O7IOVJk5UJ:www.limis.lt/paieska/perziura/-/exhibit/preview/43893858%3Fs_id%3DalHo66C6svUofkun%26s_ind%3D1299%26valuable_type%3DEKSPONATAS+&cd=2&hl=lt&ct=clnk&gl=lt

    …taip ir verda)
    http://panmu.lt/media/file/2014%20pirkimai/Ataskaita%20apie%20kirtimo%202014%20m%20pirkima.pdf
    http://gyvbudas.lrytas.lt/likimai/simtamecio-kaimo-gyvybe-palaiko-penkios-nasles.htm?foto=2

    Atsakyti
  2. Viltis says:
    4 m. ago

    Pilkapis turėtų išlikti!!!

    Atsakyti
  3. Girinis says:
    4 m. ago

    Įdomu, ką mano šituo klausimu Kultūros paveldo departamento specialistai?
    LRT laidoje “Laba diena, Lietuva” apie šį pilkapį žurnalisto Juro Jankevičiaus paklausta: “Gal nėra blogai, kad ant pagoniško paveldo vyksta nors ir šiuolaikinės, bet pagoniškos apeigos. Gal tie pagonybės paminklai įgyja tam tikros gyvybės…” , KPD vyriausioji inspektorė A. Vyšniauskienė atsakė: “Deja, mes nežinome ar tai yra pagonybės laikų alkakalnis… Nesant rašytinių šaltinių, mes negalime datuoti šitos kultūros paveldo vietovės.(…) …pagonys gali susinešti akmenis vietose, kurios nėra įrašytos į kultūros vertybių registrą.

    Atsakyti
  4. Giedrė says:
    4 m. ago

    Kaži kas būtų nutikę, jei būtų norėję pastatyti krikščionišką koplytėlę… Gaila, kad alkakalnis tapo nepakančių vietinių ir biurokratinio aparato sraigtelių politinių/ asmeninių intrigų auka. Reikia tikėtis, kad su laiku atsiras aplinkui šviesesnių žmonių, kurie vietoje nepaaiškinamos kilmės grasinimų ir nutarimų, išties pagalbos ranką.

    Atsakyti
  5. Skaitytojas says:
    4 m. ago

    Šimtmečius iki mūsų išstovėjo, o po mūsų nors ir tvanas.

    Atsakyti
  6. Bronislava says:
    4 m. ago

    Perskaičius straipsnį norisi sakyti O , Dieve…
    Niekada nepamiršiu to ryto, kai paskelbus Nepriklausomybę , skubėjau ankstų rytą į darbą. Galvoje sukosi tik vienintelė džiugi ( dabar jau žinau , kad labai naivi) mintis – MES NEPRIKLAUSOMI, mes turėsime SAVO VALDŽIĄ. Ir mintyse audžiau Lietuvai šviesią ateitį : kultūros, švietimo, ekonomikos srityse. Kas atsitiko žinome visi.
    Šeima, savo lėšomis bandžiusi kažką daryti, sumokėjo baudą ir turi maldauti SAVO VALSTYBĖS padaryti tvarką savo saugojamo objekto teritorijoje.
    Ar gali būti didesnis absurdas….

    Atsakyti
  7. Eglė says:
    4 m. ago

    Valdininkų neveiklumas arba jų nuomonė, kad žemdirbiams reikia iš kažko duonai užsidirbti, įjungia žalią šviesą paveldo naikinimui. Tad jie aria ir ars toliau.

    Atsakyti
  8. Eglė says:
    4 m. ago

    Ir dar… kur tie aktyvistai iš facebook’o, kurie taip piktinosi pilkapio supylimu… kodėl tylite, kai nuarta pusė alkakalnio?..

    Atsakyti
  9. meska says:
    4 m. ago

    Esminių dalykų zmones nebemato. Tuoj nebeliks natūralaus kraštoviazdio, vien aplinkeliai, vien greitis, vien skubejimas I nebuti. Gėlės nematom, matom tik sklypą su namų valda, o uz ES parama viską padarysim, kad daugiau suart, kad daugiau gaut išmokų. Gal seime kas pasiulys, kad alkakalnius reikia saugot kaip baznycias ir leist zmonems gyvai jais naudotis.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

2021 01 06
S. Birgelis. Tiesiant „Via Balticą“ sunaikintas Zervynų Šventakalnis

S. Birgelis. Tiesiant „Via Balticą“ sunaikintas Zervynų Šventakalnis

2020 11 04
Vaizdai nuo Karalių kalvos | R.Jasukaitienės nuotr.

R. Jasukaitienė. Legendose – tautos amžinybės siekis

2020 09 25
A. Kulikauskas. Palikite ramybėje mūsų didžių protėvių Vilniaus žydų kapus

A. Kulikauskas. Palikite ramybėje mūsų didžių protėvių Vilniaus žydų kapus

2020 07 27
Mikytų alkakalnis, maldų šulinys ir mitologinis akmuo – išlikę baltų tikėjimo liudininkai

Mikytų alkakalnis, maldų šulinys ir mitologinis akmuo – išlikę baltų tikėjimo liudininkai

2020 07 09
S. Abromavičius. Trys šventos senųjų Rumšiškių vietos

S. Abromavičius. Trys šventos senųjų Rumšiškių vietos

2020 04 29
Šiurpilis | Punskas.pl nuotr.

Du užmiršti padavimai apie Šiurpilį

2020 04 02
Piliakalnis, vertas filmo (video)

Piliakalnis, vertas filmo (video)

2020 02 13
Dovainonių Mergakalnis | V.Vaitkevičiaus nuotr.

V. Vaitkevičius. Į pasimatymą su deive

2019 11 24
Hochdorfo pilkapio geriamasis ragas, talpa – 5,5 ltr. Berno istorijos muziejus | Wikimedia nuotr.

D. Vaitkevičienė. Midus Europos priešistorėje

2019 09 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

2021 04 16
Stabdoma medžioklė Punios šile
Gamta ir ekologija

Stabdoma medžioklė Punios šile

2021 04 16
Nuo šiol siuntos gavėjus pasieks laiku, žada Lietuvos paštas
Lietuvoje

Iššūkiai Lietuvos pašto dar laukia

2021 04 16
Kauno miesto savivaldybės nuotr.
Gamta ir žmogus

Motociklininkai raginami pasimokyti iš svetimų klaidų

2021 04 16
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Verslui paskirstyta 68,4 mln. eurų paramos

2021 04 16
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Nuo vienišumo gelbsti savanoriai

2021 04 16
Už kai kurias prekes mokame gerokai brangiau
Lietuvoje

Kaimo reikalų komitetas skatina pirkti lietuvišką maistą

2021 04 16
Spektaklio „Saša išnešk šiukšles“ akimirka | miltinio-teatras.lt nuotr.
Kultūra

Kūrybiniams verslams –didesnės paramos galimybės

2021 04 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naujos pokalbių programėlės apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • Labai svarbu apie „Iš savo varpinės“: I. Šimonytė ruošiama politiniam paskerdimui?
  • Birželio 23 apie V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)
  • LLKS pareiškimas apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Iš savo varpinės“: I. Šimonytė ruošiama politiniam paskerdimui?
  • K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • „PlayStation 5“ konsolė – ilgai laukta naujovė
  • Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 739; komentarų: 8
  • A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama peržiūrėta: 697; komentarų: 23
  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 500; komentarų: 14
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 425; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 420; komentarų: 4
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 412; komentarų: 31

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

by daiva
2021 01 06
6
Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

2021 m. išvakarėse Rokiškio rajono  Kriaunų kaimo bendruomenė Kriaunų seniūnijoje, Baršėnų kaimo pietinėje dalyje pastatė kelio ženklą – Ažubrastis. Ši...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Tiesiant „Via Balticą“ sunaikintas Zervynų Šventakalnis

by Kristina Aleknaitė
2020 11 04
4
S. Birgelis. Tiesiant „Via Balticą“ sunaikintas Zervynų Šventakalnis

Vaizdas ties Šventakalniu į rytus dabar | punskas.pl nuotr. Zervynai – tai kaimas Lenkijos šiaurės rytuose,...

Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Legendose – tautos amžinybės siekis

by daiva
2020 09 25
2
Vaizdai nuo Karalių kalvos | R.Jasukaitienės nuotr.

Vaizdai nuo Karalių kalvos | R.Jasukaitienės nuotr. Airių praeityje, kaip ir kiekvienoje tautoje, yra daugybė moksliškai...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Naujos pokalbių programėlės apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • Labai svarbu apie „Iš savo varpinės“: I. Šimonytė ruošiama politiniam paskerdimui?
  • Birželio 23 apie V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)
  • LLKS pareiškimas apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Niekam nerūpi apie EKGT: Kodėl išstumiama lietuvių etninė kultūra?
Kitas straipsnis
Renaldas Gudauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka pasiruošusi 2017 metų iššūkiams (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai