Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Klaipėda tampa kuršių gyvosios istorijos citadele

Denisas Nikitenka, Benas Šimkus, www.alkas.lt
2015-05-02 07:45:28
16
Klaipėda tampa kuršių gyvosios istorijos citadele
Pilsots_D.Nikitenkos (8)
„Pilsots“ klubas | D. Nikitenkos nuotr.

[„…tie [kuršiai] yra žiauriausia gentis, visi nuo jos bėga, todėl kad ji pernelyg [atsidavusi] stabmeldystei. Ten labai daug aukso, geriausi žirgai. Visi [jų] namai pilni žynių, pranašų ir burtininkų, kurie net vilki vienuolių apdarus…“]

Adomas Brėmenietis, 1074 m.

Šiemet uostamiestyje oficialiai įkurtas baltų vikingais vadinamų kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubas „Pilsots“. Lietuvoje tai pirmoji ir kol kas vienintelė kuršių gyvąja istorija besidominčius žmones vienijanti organizacija, kuri išsiskiria iš kitų šalies rekonstruktorių klubų savo universalumu.

Klubas pavadintas vienos iš geležies amžiuje buvusių, etninių kuršių žemių – Pilsoto vardu. Į jos teritoriją patenka dabartinė Klaipėda, todėl simboliška, kad būtent čia – vartuose į pasaulį – susibūrė turtingiausios baltų genties kultūra, karyba, papročiais besidominčių žmonių branduolys.

Pilsots-7-d.nikitenkos-nuotr-K100
„Pilsots“ klubas | D. Nikitenkos nuotr.

Klubas „Pilsots“ nėra vien vikinginės epochos, VIII-XI a. kuršių rekonstruktorių organizacija, nes joje – ir žurnalistai, fotografai, kitų profesijų atstovai, tiesiogiai neužsiimantys rekonstrukcija. Taip siekiama plėsti įprasto baltų genčių gyvąją istoriją populiarinančių klubų koncepciją akcentuojant bendrą indėlį ir jo įvairiapusiškumą.

Šiuo metu yra apie 10 klubo narių, kurie yra iš dalies arba pilnai rekonstravę konkrečių, kadaise palaidotų kuršių ginklus, papuošalus, pagal žinomus analogus ir šaltinius atkūrę rūbus. Klubo nariai metų metais po kruopelytę atkuria kadaise gyvenusių kuršių įkapes. Rekonstrukcijoje nėra vietos interpretacijoms, nebūtų dalykų kūrimui, istoriją iškraipančiai fantazijai ar pigaus efeltyvumo siekimui.

Į pagalbą pasitelkiami geriausi šalies kalviai, ginklakaliai, juvelyrai, odos, stiklo, gintaro meistrai. Kai kurie klubo nariai geležies amžiaus karių ekipuotės rekonstrukcija užsiiminėja jau arti 10 metų, yra dalyvavę ne viename lietuviškame ir užsienio gyvosios istorijos festivalyje, kautynėse, tad nėra šios specifinės srities naujokai.

Pilsots_D.Nikitenkos (1)
„Pilsots“ klubas | D. Nikitenkos nuotr.

Tarp rekonstrukcija užsiimančių klubo narių yra ir kelios moterys, kurios pačios siuva rūbus, puošia juos ornamentais, siuvinėja. Kuršių aprangos komplektus turi ir rekonstruktorių vaikai, kurie taip pat dalyvauja įvairiuose renginiuose.

Klubo „Pilsots“ branduolys tvirtėjo ir didėjo ne vien rekonstrukcinių festivalių metu, o ir senosios baltų, mūsų protėvių religijos pagrindu. Ne vienerius metus baltų vikingų rekonstrukcija užsiiminėjantys klaipėdiečiai susitikdavo per reguliariai švenčiamas kalendorines šventes, prie jų kartkartėm prisijungdavo svečiai iš šalies. Kai kurie jų vėliau tapo draugais, bendražygiais ir naujaisiais klubo nariais. Senosios religijos, kaip pagrindo, iškėlimas atsijojo neapsisprendusius ar tiesiog pramogų ieškojusius bei pritraukė žmones ne iš rekonstrukcijos srities.

Pilsots_D.Nikitenkos (5)
„Pilsots“ klubas | D.Nikitenkos nuotr.

„Pilsoto“ klubas pasirinko atviresnės visuomenei veiklos kelią, kuomet nėra apsiribojama vien rekonstruktorių festivaliais, dalijimusi informacija ir patirtimi siaurame bendraminčių rate. Siekiant atkreipti žmonių dėmesį į išlikusius kuršių ar jų protėvių vakarų baltų paminklus (piliakalnius, alkvietes, alkakalnius, pilkapius), jų būklę, organizuojamos įvairios savanoriškos veiklos.

Klubo nariai jau tvarkė Klaipėdoje esantį ir apleistą Žardės piliakalnį, kėlė jo nepriežiūros klausimą, akcentavo išlikimo svarbą, priversdami uostamiesčio valdžią imtis konkrečių veiksmų. Pradėta ir nauja tradicija po pavasario Lygiadienio organizuoti protėvių paminklų tvarkymo akcijas visose kuršių žemėse Vakarų Lietuvoje. Salantuose nuo šiukšlių ir krūmų išvalytas Alkos kalnas, Kretingoje atidengti kadaise edukacijai palikti ir visiškai užžėlę 2000 metų senumo pilkapio akmenų vainikai ir kt.

Pilsots_D.Nikitenkos (6)
„Pilsots“ klubas | D.Nikitenkos nuotr.

„Pilsoto“ nariai akcentuoja, kad stengiamasi nepaisyti rekonstrukcinių festivalių sezoniškumo, ir veikla vystoma kiaurus metus. Pagerbiant įvairias su kuršiais ar kitomis baltų gentimis susijusias istorines, mūšių datas rengiami teminiai žygiai po Vakarų Lietuvą, kurių vis daugėja. Retkarčiais surengiamos „kuršių invazijos“ ir į užsienio vikinginius festivalius, kur tvirtais kirvių smūgiais primenama svetimšaliams, kas buvo ir yra Baltijos jūros šeimininkai…

Pilsots_D.Nikitenkos (3)
„Pilsots“ klubas | D.Nikitenkos nuotr.

Klubo rekonstruktoriai pažymi, jog siekiant maksimaliai suprasti protėvių buities ir kasdienybės ypatumus žygiuose – ar lyja ar šviečia Saulė – tikrinama rekonstrukcinė ekipuotė. Todėl atkurti geležies amžiaus rūbai, avalynė, ginklai, buities apyvokos reikmenys yra patikrinami visomis oro sąlygomis ir skirtingais sezonais. Taip stengiamasi ne tik įsijausti į anų laikų gyvenimo subtilybes, bet ir suvokti daromas klaidas rekonstruojant senojo pasaulio atributus.

Pilsots_D.Nikitenkos (2)
„Pilsots“ klubas | D. Nikitenkos nuotr.

Visgi vienas pagrindinių klubo idėjinių siekių – skleisti informaciją ne tik apie kuršių kultūrą, istoriją, bet ir baltiškąją pasaulėžiūrą, tikėjimą, tradicijas. Stengiamasi kuo plačiau šviesti žmones populiariomis priemonėmis, todėl klubo nariai dalyvauja ir edukacinėse akcijose, ypač didelį dėmesį skiriant vaikams. Planuose – kurti ir fotopasakojimus, filmuotas istorijas, kuriose būtų iliustruojamos įvairios realios, istoriniuose šaltiniuose aprašytos aplinkybės, susijusios su kuršiais. Pavyzdžiui, ketinama režisuotomis nuotraukomis iliustruoti skandinavų sagų motyvus, kuriuose yra minimi kuršiai. To nėra daręs nė vienas rekonstruktorių klubas.

Anot klubo narių, jūs galite būti fotografas, rašytojas, žygeivis, dainorėlis ar bet kas kitas: jei tik jaučiate ryšį su istorine kuršių gentimi, norite ir galite prisidėti prie klubo savo rašiniu, gražia nuotrauka, nueitu žygiu, sutvarkytu piliakalniu, istoriniu eksperimentu ar kitų prasmingu darbu, esate kviečiamas į „Pilsoto“ gretas.

Pilsots-K100
„Pilsots“ klubas | D. Nikitenkos nuotr.

„Visa, kuom kvėpuojame, kiekviena nuskambėjusi daina, ištartas žodis, kiekvienas nulietas alaus šlakas, kovota kova ar surengtas žygis, viskas skirta Protėvių garbei idant susitikus Velino karalystėj ar prie Perkūno stalo mus pažintų ir Tėvo dvaro vartus iš tolo atkeltų. Tuomet kelionės į amžinybę laukimas nekelia nerimo, o gyvųjų pasauly praleistas laikas tampa dar vienu, dideliu, smagiu nuotykiu. Patirk ir tu šį nuotykį kartu su mumis!“ – kviečia klubo „Pilsots“ nariai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Dešimtą kartą Apuolėje rinkosi gyvosios istorijos mylėtojai (nuotraukos)
  2. Kaune vyko gyvosios istorijos festivalis (nuotraukos)
  3. Šį savaitgalį Kaune vyks gyvosios istorijos festivalis „Kaunas 1863. Už mūsų ir jūsų laisvę“
  4. „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ vėl – po metų pertraukos!
  5. Rudens lygiadienis Kuršių nerijos nacionaliniame parke
  6. Senovinis kuršių laivas pašventintas ir pakrikštytas „Dreverna“ (nuotraukos)
  7. Išleistas mūsų krašto kultūrinį išskirtinumą pristatantis kalendorius „Kuršių kostiumas I–XIV a.“
  8. J. Užurka. Okupacinės mąstysenos ir istorijos klastočių voratinklyje
  9. Atidarytos dvi parodos Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje
  10. V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą
  11. Senųjų amatų dienos į Trakų salos pilį kviečia jau 10-ąjį kartą (dienotvarkė)
  12. Klaipėdos rajone archeologai aptiko tūkstančių metų senumo kapą
  13. Senojo baltų tikėjimo tęsėjai šventė pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę (nuotraukos, video)
  14. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  15. Valdovų rūmų kieme atgims teatralizuota Baltų genčių istorija

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 16

  1. lyvis says:
    8 metai ago

    Nieko nėra pasakyta ar bus gaivinama kuršių kalba? lyvis

    Atsakyti
  2. Lyviui says:
    8 metai ago

    To neįmanoma padaryti, nes nėra rašto paminklų. Dirbtinai kurti surogatinių “pritempinėjimų” nėra prasmės, kaip padaryta su prūsų kalbos “gaivinimu” panaudojant daugybę germanizmų. Kuršių kalba, deja, mirusi, mes žinome tik pavienius jos žodžius, kurie dargi neretai gali būti klaidingai painiojami su kuršininkų dialekto ar latviškais žodžiais. “Belzdinga” – kregždė, “zuikis” – kiškis, “purvas” – pelkė, “mala” – kraštas, “cỹrulis” – vieversys, “kuisis” – uodas, “pylė” – laukinė antis… Tai yra profesionalių kalborytos specialistų pripažinti, kaip tikrai kuršių žodžiai. O meluoti ir kvailioti su “pritempinėjimais” nėra prasmės, dargi žalinga. Klubo veikla stengiasis remtis išgrynintais dalykais, o ne fantazijomis.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      8 metai ago

      pastabėlė – “Blezdinga” (?)

      Atsakyti
      • lyvis says:
        8 metai ago

        Šis žodis “Blezdinga” turi priesaga -ing ir šis žodis priskiriamas antram luomui ko nerasime žodyje kregždė. Todėl ir yra svarbu gaivinti senąsias kalbas, nes juose yra daug mitologinių prasmių ko kartais nerandame sunormintoje suvalkų žodyne. lyvis

        Atsakyti
        • Saulės vilnai says:
          8 metai ago

          Priesaga -ing yra tipinė kuršiška: Kret (ing)a, Abl (ing)a, Būt (ing) ė etc. Tai – kuršių kalbinis paveldas.

          Atsakyti
          • lyvis says:
            8 metai ago

            Dėja nevisiškai teisus tai jotvingių mitologinis palikimas. lyvis

  3. Rimgaudas says:
    8 metai ago

    Pagaliau ir kuršiai atgyja. Jų ribos 14.270 m. pr. Kr. pusračiu ėjo per Gdanską, apėmė dab. Kaliningrado sritį, suko pro Jurbarką ir baigėsi už Palangos. Ir Simonas Daukantas “Būde” rašė, kad už Palangos stovėjo galinė kuršių šventykla. Buvusias kuršių žemės ribas galima matyti užduodant google paiešką “Arnava-Pamario baltų valstybė”. Ten yra ir jų įsikūrimo 14.270 m. pr. Kr. data, kurią pažymi ano laiko pėda Laikpėda – Klaipėda. Beje, keliu per kopas nuo Nidos iki Kopgalio yra atkurtas kuršių kalendorinis takas, kuris gerai matytųsi nuo Ventės rago ir pamariu, jeigu žibinte degtų ar švyturėlyje šviestų ugnis. Būtų matyti ir laive mariose, plaukiant iš Klaipėdos į Nidą. Pernai tuo taku nukeliavo ne viena žygeivių grupė, kurias vedė Kęstutis Juškys. Klaipėdoje siūlyčiau pastatyti “kuršių pėdos” architektūrinį ansamblį – fantazijos, talento ir patirties čia niekam nebūtų per daug.
    Kuršiams, einant jų žemės pusračiui toli nuo jūros, priklausė ne viena gentis. Tame tarpe prūsai, varmiai, dalis žemaičių ir pan., o vidurys, kur stovėjo centrinė šventykla, buvo pagal Prieglių netoli Karaliaučiaus. Džiaugiuosi labai ir didelės sėkmės linkiu “Pilsots’ui”, rėmėjams ir kuršių žmonėms!

    Atsakyti
  4. Svarbiausia nenukrypt nuo autentikos says:
    8 metai ago

    Svarbiausia nenukryptI nuo autentikos, nuo faktų. Nes to trūksta. Nežinom kas esame, iš kur mes, kodėl mes tokie. To reiktų palinkėti. Koks mūsų etnografinis žemėlapis- garbinantis okupantus-Vilnija, Mažoji Lietuva(?), ar Žemaitija su sostine(?) Telšiais(?) 🙂

    Atsakyti
  5. Saulės vilna says:
    8 metai ago

    Visgi kuršių ir apskritai baltų istorijos aiškinimosi klausimu pats laikas būtų atkreipti dėmesį į vienodos darybos žodžius – kuršininkai ir lietuvininkai. Be abejonės šių žodžių darybos vienodumas gali rodyti tarp jų šaknų esant ir prasminį ryšį, t.y. kad liet- = kur(š)-. Be abejonės tas lygių prasmių ryšys yra tokių senų laikų, kad darantis minėtus priesaginius pavadinimus šaknis liet- jau buvo tapusi tą patį reiškiančia germaniška šaknimi. Tokiu atveju lietuvių kalbos darybos “lietuvininkai” yra apgermanėjusio lietuvių žodžio “kuršininkai” vertinys arba apgermanėjęs- sulietuvėjęs jo sinonimas. Iš to išeitų, kad Lietuvos vardas radosi iš apgermanėjusios šaknies liet-, turinčios tą pačią prasmę, kaip ir kuršių pavadinimas. Taip, kad Lietuvos ir Kuršių vardų radimosi keliai yra painūs, gali būti, kad siekia totemų laikus…

    Atsakyti
  6. Perkūno Paukštis says:
    8 metai ago

    https://www.youtube.com/watch?v=ccgvuDVcZw4

    Atsakyti
  7. Replika Rimgaudui says:
    8 metai ago

    Štai, ir pasipylė nesąmonės… Pirma, kuršiai, kaip gentis, atsiranda tik nuo VI a., o ne “14.270 m. pr. Kr.” (pirmą kartą tokį absurdą girdžiu, kad net ne paleolite, o dar seniau, jau gyveno kuršiai…). Kitas dalykas: absoliučiai nugrybauta su geografija. Kaliningrado srityje negyveno niekada kuršiai, ten gyveno skalviai ir dalis prūsų sąjungos genčių (kaip ir Lenkijoje). Suko pro Jurbarką… dar vienas blūdas: ten jau aukštaičių žemės, kurios ribojasi su skalvių žemėmis, o ne kuršių. Žodžiu, taip ir gimsta visokios dezinformacijos ir kliedesiai, kurie paplinta, ir taip iškraipoma istorija. Iš tiesų etninės kuršių žemės Lietuvos teritorijoje apėmė beveik pusę dabartinės Žemaitijos: Kretingos r., Palanga, Klaipėda, dalis Klaipėdos r., Mažeikių r., dalis Plungės r., Skuodo r., dalis Šilalės r., Rietavo r.

    Atsakyti
  8. Saulės vilnai says:
    8 metai ago

    Nieko čia nėra painaus, nes terminai “kuršininkai” ir “lietuvininkai” atsiranda tik naujaisiais laikais. Kuršininkais vadinami iš Latvijos Kuršo atkelti ar atsikėlę žmonės (Kuršių nerijos kuršininkai, Šventosios, Būtingės kuršininkai). O kuršių vardas labai aiškiai yra paminėtas dar seniau, nei Lietuvos vardas: Rimberto kronikose, kaip “Gens Cori” (kuršių gentis) 865 m. Tad šis genties pavadinimas neturi absoliučiai nieko bendro su kuršininkais, tik šaknį. Neturi bendro nei istoriniu (kuršiai išnyko apie XVI a.), nei kultūriniu, nei dar kokiu aspektais. Kuršiai net su Kuršių nerija nieko bendro neturi, nes joje niekada ir negyveno, nebent atplaukdavo pažūklauti ar laikinai apsistodavo. Kuršiai yra kuršiai, gens cori, kuri rašytiniuose šaltiniuose minima nuo IX iki XVI a.pab. O paskui jie asimiliavosi su kitomis etninėmis grupėmis. Ordino laikais ir dar vėliau atkėlus žmones iš Kuršo, jie pradėti vadinti kuršininkais. Bet tai jau nebe kuršiai. Ypač paplitęs kuršininkų terminas XIX a., kai kuršių genofondo likęs devintas vanduo nuo kisieliaus…

    Atsakyti
  9. lyvis says:
    8 metai ago

    Norint suprasti skirtumus lietuvių ir lietuvininkų taip pat ir kuršių nuo kuršininkų reikia žinoti prasmes priesagų -n- ir -nk- prasmes. lyvis

    Atsakyti
  10. Saulės vilna - atsakymas... says:
    8 metai ago

    Apie tai ką rašote replikuodamas man, aš labai gerai žinau. Rašydamas, kaip tik ir turėjau omeny kuršininkų ir lietuvininkų pavadinimų atsiradimą naujaisiais laikais, tačiau dėl jų vienodos priesaginės darybos ir ne tik vien dėl jos, bet ir istorinių faktų, įžvelgiu buvus ir jų šaknų prasmių tapatumą senovėje, kas, beje, ir gali sąlygoti jų lietuviškos priesaginės darybos vienodumą naujaisiais laikais. Gi paties dėstomas aiškinimas yra suabsoliutinto pozityvizmo metodologijos taikymo visuomenės moksluose rezultatas, todėl jį laikau pasenusiu, klaidingu, jis neįtikina. Be to, tokiam aiškinimui prieštarautų ir išlikęs Kuršių marių pavadinimas, taip pat tai, kad kuršiai šaltiniuose minimi šalia sembų, kas be abejonės patvirtintų jų gyvenimą ne kur kitur, o prie Kuršių marių abiejose Nemuno pusėse. Netgi visiškai galima, kad pavadinimai Rusnė, Rasytė yra radęsi atitinkamai iš *Krusnė/Kursnė , *Krosytė/Korsytė. Tokie raidžių pridėjimai, jų vietų sukeitimai yra mokslui abejonių nekeliantys dalykai. Atsineštiniai kalbiniai duomenys rodytų, kad vyko baltų, ypač kuršių, žemaičių kėlimasis į Šiaurę, kitą Nemuno pusę. Tai galėjo vykti Mozūrams kartu su jų pasikviestu Vokiečių ordinu spaudžiant, o gal ir dar iš anksčiau veikiant kitoms kraustymosi priežastims – pvz., plečiantis žemdirbystei ar į jų ar kaimynines žemes skverbiantis alanams. Iš to kraustymosi radosi Kuršiai Latvijoje, žemaičiai Lietuvoje, t.y. teritorijose dešinėje Nemuno pusėje, priklausiusiose Lietuvos valstybei, tačiau aptuštėjusiose geičiausiai dėl nalšėnų (jų dalies) kėlimosi giliau į kontinentą Šiaurės Rytų kryptimi (Latgala, Polockas, Pskovas)- į žemes dar rečiau baltų apgyvendintas. Matyt, dėl tų pačių priežasčių kiek anksčiau vyko ir aplink Latežerį gyvenusių latvių su dalimi jotvingių kėlimasis į Latviją. Tikėtina, kad tai vyko iš baltams bendro reikalo,dėl to sutarus. Taigi XIX a. paplitusieji kuršininkų, lietuvininkų pavadinimai visiškai galimas daiktas, kad yra radęsi iš kuršių ir lietuvių kalbų – gali būti tarminių genčių pavadinimų. Kaip minėta, Lietv-/Litv- greičiausiai yra germaniško žodžio dalis, bet tas žodis reiškia tą patį, kaip ir Kuršių pavadinimas.

    Atsakyti
  11. Saulės vilnai says:
    8 metai ago

    Turite savo keitą teorinį mąstymą, na, ir turėkite… Rusnė (sakote iš Krusnė) – matyti, kad nesuvokiate, ką rašote. Rusnė yra ne iš “krus”, o iš “rus” – rusenti, t.y., tekėti, o štai “krus” yra tolygu krusnims, kitaip – akmenų sampilams, žemdirbystės laukams. Toliau nebeturiu noro replikuoti, nes akibvaizdu, kas skęstate fantazijose…

    Atsakyti
    • lyvis says:
      8 metai ago

      o iš “rus” – rusenti, t.y., tekėti, o kodėl ne iš degti? lyvis

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Juratė Statkutė de Rosales | S. Petkaus nuotr.

Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales

2023 09 06
Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, nuotr.

Z. Vaišvila. Vytauto Landsbergio smūgis anti-„sovietiniams“ patyčininkams“

2023 09 06
Vytautas Sinica | Alkas.lt ekrano nuotr.

V. Sinica. Litvinizmas ir baltarusių problema

2023 09 02
Z. Zinkevičius. Senieji lietuvių ir slavų santykiai

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (II)

2023 08 31
S. Nėries gatvė | Iš autoriaus FB paskyros nuotr.

V. Vižinis. Salomėja Nėris iš viešo gyvenimo išbraukoma – Juliui Janoniui pasiruošt

2023 08 28
Lietuvos rytų sienos klausimas | leidinio nuotr.

R. Žepkaitė. Lietuvos rytų sienos klausimas

2023 08 25
Dominykas Vanhara | www.facebook.com, asmeninė nuotr.

D. Vanhara. Landsbergis šovė į Radžvilą, pataikė sau į koją

2023 08 24
Lietuvoje minima: Molotovo–Ribentropo paktas ir Baltijos kelio, juodojo kaspino diena | rengėjų nuotr.

Minime: Molotovo-Ribentropo paktą ir Baltijos kelio, juodojo kaspino dieną

2023 08 23
Justinas Marcinkevičius. Amžiaus pabaiga | L. Milčiaus nuotr.

V. Sinica. Marcinkevičiaus „teismo“ absurdas

2023 08 22
Gyventojų genocido centras kviečia į parodos „Tariama vyriškumo mokykla“ atidarymą | virtualios-parodos.lt nuotr.

Gyventojų genocido centras kviečia į parodos „Tariama vyriškumo mokykla“ atidarymą

2023 08 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

2023 09 11
Namas su terasa | pixabay.com, Monikos nuotr.
Gamta ir žmogus

Patarimai norintiems įsirengti lauko terasą

2023 09 11
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili

2023 09 10
Kuo papildyti pavasarinį stalą?
Gamta ir žmogus

5 taisyklės, kaip maitintis vyresniame amžiuje

2023 09 10
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Rimgaudas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Griežtas apie Z. Vaišvila. Jonas Ohmanas turės pasiaiškinti ir dėl finansų
  • Romas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai
  • Patarimai norintiems įsirengti lauko terasą
  • „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 06
18
Juratė Statkutė de Rosales | S. Petkaus nuotr.

Rugsėjo 4 d. eidama 94-us metus mirė baltų praeities tyrinėtoja, Vilniaus pedagoginio universiteto garbės daktarė Jūratės Statkutės de Rosales (1929-2023).

Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Vytauto Landsbergio smūgis anti-„sovietiniams“ patyčininkams“

by daiva
2023 09 06
3
Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, nuotr.

Dažnai girdime: „Kam ką nors daryti, jei nieko nepakeisime!“ Ar tikrai? Metų metais samdiniai „putinaitės ir Co“ (jų vardai ir...

Skaityti toliau

V. Sinica. Litvinizmas ir baltarusių problema

by daiva
2023 09 02
35
Vytautas Sinica | Alkas.lt ekrano nuotr.

Viešumoje pagaliau prasidėjo diskusijos apie tai, jog neturime valstybės politikos baltarusių atžvilgiu ir turime didėjančią baltarusių problemą. Problema didėja demografiškai...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Rimgaudas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Griežtas apie Z. Vaišvila. Jonas Ohmanas turės pasiaiškinti ir dėl finansų
  • Romas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • P.Skutas apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales
Kitas straipsnis
Vilniaus Universitetas | wikipedia.org nuotr.

Pagal atskiras studijų kryptis VU – tarp geriausių pasaulio universitetų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai