Žymos archyvas: perlaidojimas

Z. Tamakauskas. A. Ramanauskas-Vanagas bus palaidotas, o ne „perlaidotas“ (29)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Pagarbiai nusiteikę džiaugiamės Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vado, 1949 metų Deklaracijos signataro, sovietinių budelių nukankinto Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų suradimu, būsimu jų iškilmingu palaidojimu. Tačiau nesmagu girdėti, kai per įvairią mūsų žiniasklaidą dažnokai kalbama apie jo ir kitų surastų kovotojų palaikų vadinamą „perlaidojimą“ . Jei perlaidojama, vadinasi jie kažkada jau buvo palaidoti…

Tai netiesa. Skaityti toliau

Nauji duomenys A. Ramanausko-Vanago palaikų tyrime: partizanų vadas nušautas neįprastu būdu (Valstybinių laidotuvių dienotvarkė) (9)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | LGGRTC nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atlikta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų ekspertizė nustatė tris naujus faktus:

1. Jau po paskelbto mirties nuosprendžio Adolfui Ramanauskui-Vanagui buvo sužalotas kaktikaulis. Tai nutiko iki mirties nuosprendžio įvykdymo likus maždaug trims-keturioms savaitėms. Tiksliau pasakyti, koks tai buvo sužalojimas ir kuo jis padarytas, nėra galimybės, nes jo požymiai išnyko gijimo proceso metu. Skaityti toliau

Amžinojo poilsio Adolfas Ramanauskas – Vanagas atguls Antakalnio kapinėse valstybės vadovų panteone (8)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Birželio 25 d. Ministras Pirmininkas sudarė valstybinę laidojimo komisiją Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvėms organizuoti, kuriai vadovaus Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Į pirmąjį posėdį susirinkę laidojimo komisijos nariai – įvairių  valstybės institucijų atstovai – aptarė galimą laidojimo vietą ir datą, kitus organizacinius klausimus.

Skaityti toliau

Partizanų vado A.Ramanausko-Vanago laidotuvėms bus sudaryta Valstybinė laidotuvių komisija (3)

Vilniaus Našlaičių kapinės | wikimapia.org nuotr.

Vyriausybės kanceliarijoje įvyko pasitarimas, kurio metu su artimaisiais ir atsakingų institucijų atstovais apsikeista nuomonėmis dėl Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių.

Pasitarime dalyvavo  partizanų vado A. Ramanausko – Vanago artimieji – dukra ir anūkė – ir  Vyriausybės, Prezidentūros, Kanceliarijos, Seimo atstovai. Jame preliminariai aptarta A. Ramanausko – Vanago laidojimo procedūra, galima laidojimo data ir vieta. Skaityti toliau

Biržiškų palaikai sugrįžta į Lietuvą (1)

Bronislava ir Mykolas Biržiškos, LA, 1952 m. | Danutės Mažeikienės albumo nuotr.

Vasario 20 diena, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, vykdydama artimųjų valią ir gavusi jų kelis pagalbos prašymus, kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės vadovus, Seimo ir Vyriausybės narius su prašymu perlaidoti iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą 1918-ųjų, vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą akademiką Mykolą Biržišką, profesorius bibliografą Vaclovą ir plk. ltn. Viktorą Biržiškas, vykdant paskutiniąją valią Vilniuje, senųjų Rasų kapinėse.

2018 vasario 19 dieną, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje įvyko susitikimas su vicekancleriu Deividu Matulioniu, patarėju Linu Vingeliu, kuriame dalyvavo Mykolo ir Bronislavos Biržiškų anūkai Skaityti toliau

Į gimtąją žemę sugrįš žymaus išeivių žurnalisto, rašytojo B. Railos ir jo žmonos palaikai (0)

Bronys-Raila-alkas.lt-koliazas

Birželio 26 dieną, penktadienį, 15 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyks atminimo popietė, skirta žymiam išeivių žurnalistui, rašytojui Broniui Railai (1909–1997).

Rašytojo dukros Neringa ir Undinė pasirūpino, kad Tėvų valia būtų įvykdyta – atgulti amžino poilsio į gimtąją žemę. N. Ir U. Railaitės atskraidino iš Los Angeles urnas su tėvų palaikais. Mažojoje Prisikėlimo bažnyčioje Kaune (Aukštaičių g. 6) 11 val.  vyks atsisveikinimas su žurnalistu Broniu Raila ir jo žmona Daneta; 12 val. ten pat šv. Mišias aukos monsinjoras Vytautas Grigaravičius. Laidotuvės Petrašiūnų kapinėse, Rašytojų panteone.  Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar Lietuvai reikia tokio lyderio kaip A. Smetona? (26)

Prezidentas Antanas Smetona

Ko gero, 2014-uosius metus galima vadinti Antano Smetonos metais. Taip jau sutapo, kad šiemet minėjome jo gimimo 140-metį, mirties 70-metį ir pirmo išrinkimo Lietuvos prezidentu 95-ąsias metines. Galbūt nė vienas Lietuvos vadovas taip prieštaringai nėra vertinamas kaip A. Smetona – šis kontraversiškas, gabus ir autoritarinis valstybės vadovas.

Bet į straipsnio pradžią norėčiau iškelti vieną Post Scriptum: 1944 m. JAV tragiškai žuvęs A. Smetona buvo palaidotas Klivlendo kapinėse. Tuomet planuota jo palaikus grąžinti į Lietuvą iškart atgavus nepriklausomybę. 1975 m. prezidento palaikai buvo perkelti į Ohajo valstijos Čerdono miestelio, kur gyvena jo giminaičiai, kapines „All Souls“. Skaityti toliau

Perlojoje perlaidoti žuvę Dainavos apygardos partizanai (nuotraukos) (2)

Partizanų perlaidojimas | Varėnos rajono savivaldybės nuotr.

Perlojoje vyko iškilmingas prieš šešiasdešimt vienerius metus Zervynų-Palkabalio miške žuvusių keturių Dainavos apygardos partizano Kazimieraičio rinktinės LDK Vytauto tėvūnijos Genio grupės štabo partizanų palaikų perlaidojimas.

Simboliška, kad 1952 m. gegužės 20 d. bunkerio susprogdinimo metu kartu žuvę ir šalia bunkerio užkasti keturi Dainavos apygardos partizanai: Antanas Česnulevičius-Mėnulis (g. 1931 m.), Vytautas Lukoševičius-Balandis (g. 1929 m.), Jonas Pečiukonis-Narkūnas-Banginis (g. 1931 m.) ir Vytautas Sadauskas-Karys (g. 1927 m.) Skaityti toliau

Kauno meras ragina prezidento Antano Smetonos palaikus sugrąžinti į Lietuvą (17)

Antanas Smetona

Kauno miesto meras ragina palaikyti iniciatyvą 2014 m. perlaidoti pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos palaikus Kaune, kur prabėgo reikšmingiausi velionio gyvenimo ir veiklos metai.

2014 m. sukaks 140 metų, kai gimė pirmasis nepriklausomos Lietuvos prezidentas, 1918 m. vasario 16-osios akto signataras, vienas žymiausių tarpukario Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjų A. Smetona. Tais pačiais metais Lietuva minės ir tragiškos prezidento žūties 70-ąsias metines. 2014-aisiais taip pat bus pažymima dar viena svarbi data – prieš 95 metus A. Smetona buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos Respublikos prezidentu. Skaityti toliau

A.Liekis. Didžios dienos skaudi atmintis (10)

dr. Algimantas Liekis

Tai buvo vienintelis SSRS  okupuotuose  kraštuose ginkluotas  sukilimas. Tačiau dėl jo ir šiandieną vis dar diskutuojama. Ypač tos diskusijos  sustiprėjo  neseniai  Kaune iškilmingai  perlaidojus vieno iš to Sukilimo sudarytosios Laikinosios Vyriausybės vadovų prof. J.Ambrazevičiaus – Brazaičio urną, atgabentą iš JAV. Dėl to bene keturios dešimtys „akademikais“ pavadintų žydų, čigonų, lenkų ir lietuvių spaudoje, internetiniuose portaluose paskelbė  „Atvirą laišką dėl Juozo Ambrazevičiaus – Brazaičio iškilmingo perlaidojimo“, kuriame smerkė ne tik  patį prof. J.Ambrazevičių, bet ir Sukilimą (žiūr. „Respublika“ 2012 m. birželio 14 d. P. 4 ir kt. leidiniai)). Patenkindami   skaitytojų pageidavimus paprašėme istoriko Algimanto Liekio priminti tiek apie Sukilimą, tiek pakomentuoti „Atvirąjį laišką…“, Skaityti toliau

A.Petraitytė. Šventesni už popiežių (16)

Juozas Ambrazevičius Brazaitis

Atsiliepiant į „Atvirą laišką dėl J. Ambrazevičiaus iškilmingo perlaidojimo.“

Regis, esame patyrę iš už Atlanto atskrendančias, gal ir neoficiozines, bet griežtas opinijas dėl Lietuvos atlaidumo (tikro ar tariamo) tai vienam, tai kitam mūsų susitepusiajam holokausto dėme… Regis, jei jau žmogus išteisintas šalyje, kurioje antisemitizmo apraiškų ieškoma su padidinamuoju stiklu, dėl jo galime būti ramūs. Ne? Mums vis tiek norėsis tą, kurs per siauras ar per kreivas mūsų Beribiam Liberaliajam Humanizmui, paženklinti gėdos žyme – imti ir pakštelti jo kaktą Judo pabučiavimu?* Skaityti toliau

Vieši klausimai akademikams dėl 1941 m. Lietuvos įvykių vertinimo (25)

J.Brazaičio palaikų perlaidojimas | Kaunas.lt nuotr.

Š. m. birželio 11 d. žiniasklaidoje buvo paskelbtas akademikais įvardytų grupės asmenų viešas laiškas, kuriame kaip didelė moralinė klaida įvertintas Lietuvos valdžios mėginimas deramai pagerbti Laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio atminimą.

J.Ambrazevičius-Brazaitis – iškilus patriotas ir valstybininkas, buvo priverstas vadovauti tautai nepaprastai sudėtingomis politinėmis sąlygomis, ir jo veikla negali būti suprasta vadovaujantis tik dabartinės ideologinės konjunktūros klišėmis. Laiške ši veikla aiškinama ir vertinama supaprastintai ir tendencingai, atsiejant ją nuo konkretaus istorinio to meto įvykių konteksto. Skaityti toliau

A. Patackas. Kvislingai (apie atvirą laišką dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio iškilmingo perlaidojimo) (46)

Laikinosios Lietuvos Vyriausybės ministras pirmininkas J.Ambrazevičius-Brazaitis

Galima skaičiuoti, kiek dienų ar savaičių gyvavo Lietuvos valstybingumas 1941 metų vasarą, bet niekas nepaneigs, kad jis gyvavo. Galima kartoti, kad Lietuva kapituliavo 1940 metais, bet niekas nepaneigs, kad ji sėkmingai sukilo 1941-ųjų birželį. Visa tai birželio 23-iąją iškelia į vieną gretą su Vasario 16-ąja ir Kovo 11-ąja.

Prof. Edvardas Gudavičius

Neseniai buvo paviešintas „Atviras laiškas dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio iškilmingo perlaidojimo“, kuriuo smerkiama Lietuvos valdžia, kažkiek prisidėjusi prie perlaidojimo ir moralizuojama šia tema: Skaityti toliau

Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio palaikai sugrįžo į Tėvynę (nuotraukos) (1)

Sekmadienį, gegužės 20 d., Kaune perlaidoti 1941 metų Lietuvos laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio palaikai.

Ketvirtadienį iš JAV parskraidinta urna su velionio palaikais buvo pervežta į Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, kur kauniečiai galėjo atiduoti pagarbą iškiliam Lietuvos valstybės veikėjui.

Perlaidojimo ceremonija prasidėjo arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus aukojamomis Šventomis Mišiomis. Skaityti toliau

Perlaidoti vokiečių karių palaikai (0)

KAM  archyvo nuotr. (A. Pliadis)

Gegužės 15 dieną Vingio parko kapinėse perlaidoti 353 per pasaulinius karus žuvę vokiečių kariai. Jie perkelti iš sunaikintų Utenos kapinių.

Perlaidojimo ceremonijoje dalyvavo Vokietijos ambasados Lietuvoje, Krašto apsaugos, Kultūros ministerijų, Lietuvos kariuomenės, Utenos rajono, Vilniaus miesto savivaldybių atstovai, visuomenė.

Religines apeigas atliko liuteronų ir katalikų bažnyčių dvasininkai, buvo padėti gėlių Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Kaip į gimtą žemę sugrįžo Vydūno palaikai (0)

Vydūnas | Archyvinė nuotr.

Kovo 22 d. sukanka 144 m. kai 1868 m. Jonaičiuose (Šilutės r.) gimė garsus lietuvių tautos mąstytojas ir rašytojas Vilhelmas Storasta-Vydūnas. Ta proga skelbiame Vydūno draugijos garbės pirmininko dr. Vacio Bagdonavičiaus rašinį.

1991-ji Lietuvos istorijon įrašyti kaip ypatingi. Jų pradžioje buvo patikrintas tautos pasiryžimas laisvei. Šį kartą tam patikrinimui prireikė skaudžios kraujo aukos. Šimtai tūkstančių be jokios dvejonės tai aukai pasiūlė savo gyvybes. Skaityti toliau