Byla, kurioje pateikti kaltinimai Neringai Venckienei, sukėlė nusivylimą valstybe. Aš, kaip asmuo, kaip pilietis, labai nusivyliau mūsų šalimi taip pat. Pasitikėjimą, respublika išsinešė drauge su maža mergaite, Deimante.
Nusivyliau ir kai kuriais „gynėjais“…
Tik vėliau, po visų įvykių, sužinojau, kad durų lango stiklas buvo užklijuotas plėvele, vadinasi „gynėjai“ žinojo, kad jį reikės išdaužti. Skaityti toliau
Kas pasikeitė per tuos metus, kai teisėsauga negalėjo pasiekti Neringos ir dabar Neringa grįžta į kiek kitokią Lietuvą…
Svarbiausi dalykai, galintys turėti įtakos teisinei Klonio baigčiai (kai reali baigtis lieka nenuspėjama ) :
Tarptautinis dėmesys
Nors akcentuojama, jog šie įvykiai yra Lietuvos vidaus reikalas, JAV spauda rašė Neringos tema. Gal susidomėjimas galėjo būti
Neringos Venckienės tėvai gavo atsakymą prezidento. Ačiū už laišką. Nu, nieko negaliu padaryt – parašė Nausėda.
Prezidentas savo rašte atsipūtęs – girdi, ikiteisminius tyrimus Lietuvoje organizuoja ir jiems vadovauja prokurorai, kurie yra paklusnūs tik įstatymams ir Konstitucijai, o teisingumą vykdo teismai.
Su šiuo, žinoma, sutiksime. Nurašyta nuo Konstitucijos. O toliau dėstysim ir faktus, kuriems vieta kitame reikšmingame dokumente – Lietuvos Antikonstitucijoje. Skaityti toliau
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) kalinamos buvusios Seimo narės ir teisėjos Neringos Venckienės tėvai rugpjūčio 17 d. išplatino viešą kreipimąsi į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą.
Viešas kreipimasis į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą
Gerb. Lietuvos Respublikos Prezidente,
matydami Jūsų neabejingumą nuskriaustiems žmonėms ir kilnų norą jiems padėti, mes, Vytautas ir Laimutė Skaityti toliau
Liepos 10 d. Nijolė Sadūnaitė, Aurimas Drižius ir Eugenijus Paliokas Generalinei prokuratūrai pateikė prašymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl labai sunkių nusikaltimų – teisėjo Jono Furmanavičiaus, Violetos Naruševičienės, Drąsiaus Kedžio, Andriaus Ūso nužudymo ir mažamečių prievartavimo.
Pateikiame visą pilną prašymo tekstą:
„Prašymas atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl labai sunkių nusikaltimų – Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus, Violetors Naruševičienės, Drąsiaus Kedžio, Andriaus Ūso nužudymo ir mažamečių D.Kedžio ir V.Naruševičienės dukrų prievartavimo Skaityti toliau
Kovo 8 d. 15 val. JAV ambasadai Lietuvoje buvo įteikas laisvės gynėjos, politinės kalinės, vienuolės, 2017-ųjų metų Laisvės premijos lauretės laiškas JAV prezidentui Donaldui Trampui. Skelbiame šį atvirą laišką:
Atviras laiškas Jjungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Ponui Donaldui Trampui
2018 metų kovo 7 diena, Vilnius Skaityti toliau
Vasario 18 d. Lietuvą pasiekė pirmas Neringos Venckienės laiškas iš JAV. Šį laišką išplatino „Laisvo laikraščio “ redaktorius Aurimas Drižius. Skelbiame visą laiško turinį:
„Mielieji,
Į užsienio teismą persikels mano, Neringos Venckienės, pavojingiausios visų laikų Lietuvos kaltinamosios – 40 kriminalinių veikų – istorija. Taip pat persikels ir visa neištirta tragiška pedofilijos byla. Su neatliktais būtinais ikiteisminio tyrimo veiksmais, su Seimo išvadomis apie aplaidų pedofilijos bylos tyrimą prokuratūroje, su tragiškomis mirtimis, su mano Skaityti toliau
Sausio 20 d., trečiadienį, 15 val. Vilniaus apygardos teismas (Gedimino pr. 40/1) skelbs savo sprendimą profesorės Laimos Bloznelytės-Plėšnienės apeliacinio skundo nagrinėjimo byloje.
Profesorė apskundė Vilniaus apylinkės teismo teisėjos Danutės Mickevičienės nutartį, kuria ji buvo pripažinta neva kalta už mirusiųjų ir gyvųjų šmeižimą: už tai, kad televizijos laidoje paliudijo, ką buvo mačiusi savo kabinete, jai buvo skirta bauda, neturtinės žalos atlyginimas ir advokato išlaidų atlyginimas už daugiau negu 31 000 eurų.
Bylą nagrinėja teisėjų kolegija: Stasys Lemežis (pirmininkas), Virginija Pakalnytė -Tamošiūnaitė ir Virginija Švedienė. Skaityti toliau
Duomenis, kurie nesutampa su visuotinai skelbiamomis tiesomis, mokslininkai vadina anomalijomis (gr. anōmalia — nelygumas). Pradžioje tokios anomalijos būna niekinamai atmetamos, į jas nekreipiama dėmesio. Tačiau vėliau paaiškėja, kad didžiausius atradimus ir lemia anomalijos, jau ne kartą privertusios mokslą iš esmės pakeisti savo strateginę kryptį.
Teisėje, tiksliau – nusikaltimų tyrime, taip pat būna anomalijų, pradžioje atrodančių kaip nereikšmingos smulkmenos, tačiau vėliau sugriaunančios pagrindinę versiją ar priverčiančios išleisti į laisvę net nuteistuosius iki gyvos galvos, kaip neseniai nutiko JAV. Skaityti toliau
Sekmadienį Žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas Romualdas Povilaitis man atsiuntė Laimutės ir Vytauto Kedžių pagalbos prašymą. Tų pačių Kedžių, kurių anūkė prieš pustrečių metų klykianti ir besispardanti buvo išnešta iš gimtų namų kojomis į priekį. Tiesa, prieš tai iš savo namų be jokios būtinybės buvo išmesti ir patys seneliai: močiutė išnešta basomis, užverstu sijonu ir taip nuvežta į nuovadą, o senelis kelių žaliūkų išvilktas už rankų. Tą mergaitės gelbėjimo nuo ją auginusių senelių operaciją įvykdė valstybė, pasitelkusi 150 ginkluotų ir smurtaujančių policininkų (pati Prezidentė pripažino, kad Garliavoje panaudota neadekvati jėga). Skaityti toliau
Pradėsiu lyg ir iš toli. Tačiau vaizdas per atstumą, tikiu, yra didesnis ir sistemiškesnis. Vadinasi, jis arčiau tiesos.
Taigi, kas iš Jūsų, mieli skaitytojai, tikite, kad mūsų teisėsauga nuoširdžiai, sąžiningai ir kruopščiai tyrė teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymo bylą? O juk buvo nužudytas aukšto rango teisėjas. Todėl visas teisėsaugos aparatas turėjo būti mobilizuotas šios bylos tyrimui. Tačiau daugelis akademinės ir politinės aplinkos žmonių netiki, kad teisėsauga atliko savo darbą sąžiningai ir sako, kad tai labiau panašėjo į imitaciją. Geriausiu atveju. Blogiausiu – į tikrų nusikaltimo dalyvių dangstymą. Kai per vieną paskutinių Seimo posėdžių paklausiau, kodėl ši byla neištirta, l.e. generalinio prokuroro pareigas D.Raulušaitis leptelėjo – ši byla ir šiuo metu tiriama. Skaityti toliau
Balandžio 4 d. trylika Seimo narių, atstovaujančių penkioms frakcijoms, kreipėsi į atsakingas valstybės institucijas, prašydami paaiškinti, kaip valstybė saugo ir prižiūri mažametę Garliavos mergaitę, jei jos mama skundžiasi, kad mergaitė labai iškankinta ir serganti. Kodėl mamos pateikiama informacija kardinaliai skiriasi nuo oficialios valstybės institucijų pateikiamos informacijos apie mergaitės būklę ir kas šioje istorijoje sako netiesą? Supažindiname su šiais Seimo narių raštais ir klausimais valstybės pareigūnams.
Laikinai einančiai pareigas Vaiko teisių kontrolierei Aušrinei Burneikienei Skaityti toliau
Per beveik 23-ejus valstybės nepriklausomybės metus Lietuvoje kai kurie politikai net nepradėjo mokytis to, kas yra vienas svarbesnių demokratijos dalykų – garbingai pralaimėti rinkimus. Nemokame oriai pasveikinti rinkimų dieną pasitaikiusio stipresnio varžovo, pripažinti, kad buvome silpnesni, prasčiau pasirengę išlaikyti turėtos valdžios vadžias. Nemokėjimu pralaimėti ir nesugebėjimu pripažinti kito pergalę, sėkmingai užkrečiama ir itin jautri, nuvarginta, teisingumo išsiilgusi visuomenė.
Vos pernai susikūrusi politinė partija „Drąsos kelias“, be jokios finansinės injekcijos iš valstybės iždo, o tik už simbolines, Lietuvos žmonių pinigines aukas Skaityti toliau
2012 lapkričio 30 dieną Vilniaus 2-osios apylinkės teismas patenkino valstybės kaltintojo (!) ir gynybos prašymą išteisinti kaltinamąjį a.a. Andrių Ūsą.
2012 m. gruodžio 3 d. ELTA spaudos konferencijų salėje savo nuomonėmis apie priimtą nuosprendį su žurnalistais dalijosi Neringa Venckienė, Audronė Skučienė, Jonas Varkala, Valdas Vasiliauskas, Vytautas Antanas Matulevičius.
Nors V. Vasiliauskas visiškai pagrįstai priskyrė šį nuosprendį kitokio žanro kūrinių sričiai, N. Venckienė vis dėl to mėgino analizuoti jį ir teisiniu aspektu. Skaityti toliau
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Aušros Valinskienės ir Ovidijaus Ramanausko, 2012-11-30 paskelbė išteisinamąjį nuosprendį pedofilijos byloje.
Po ketverius metus vilkinto ikiteisminio tyrimo, po nukentėjusiosios mažametės tėvo, mano brolio Drąsiaus Kedžio nužudymo, po to, kai auka, nepasibaigus pedofilijos bylai, grąžinama į kaltinamojo pedofilija aplinką, manęs jau niekas nestebina.
Nustebino tik teismo nuosprendžio turinys, kuriame analizuojama mano brolio, Skaityti toliau
Šiemet kaip niekad daug, labai aistringai, o dažnai net ir agresyviai kalbama apie valdžią ir politiką. O tai iškalbingiausiai liudija žmonių nusivylimą valdžia ir bene patį didžiausią jos atitrūkimą nuo visuomenės per visus nepriklausomybės metus. Nusivylimas visada atsiranda iš nepatenkintų lūkesčių, o atitrūkimas reiškia, kad valdžia ima elgtis taip, tarytum ji būtų visiškai nepriklausoma nuo visuomenės valios ir dirbtų tik dėl savęs. Tie dalykai tarpusavyje susiję. Bet ne nusivylimas pagimdo valdžios atitrūkimą, o atitrūkimas – nusivylimą. O iš kur kyla tas jos atitrūkimas (teisingiau pasakius, atsiribojimas) bei jį liudijantys simptomai: pasipūtimas, žiūrėjimas iš aukšto, rinkiminių pažadų „užmiršimas“, žmonių niekinimas, jų nuomonės ignoravimas, abejingumas jų rūpesčiams, begėdiškas savo pranašumų demonstravimas, privilegijų plėtimas ir pan.? Skaityti toliau
Šiaulių apygardos teismo teisėjai D.Matiukienei 2012 m. birželio 8 d. paskelbus nutartį, kuria palikta nepakeista Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo V.Kondratjevo 2012 m. kovo 29 d. nutartis sumokėti Stankūnaitei beveik 30 000 litų ir į šį teismų reikalavimą atsiliepus geranoriškiems man padėti trokštantiems Lietuvos žmonėms, žiniasklaidoje ir tarp teisininkų pasklido akivaizdus pyktis ir nerimas – kaip gali teisėja gauti piniginę paramą iš visuomenės.
Iš tiesų Lietuvos žmonės gerai žino, kad mano situacija jau gan ilgą laiką sudėtinga: beveik ketverius metus kovodama už vaiko teises, už jo saugų gyvenimą ir likimą, Skaityti toliau
Įvykius sekiau nuo pat ryto ir visą dieną apie juos galvojau. Valstybė ir tarnybos padarė didelę klaidą, buvo pagilinta ir taip gili takoskyra tarp valdžios struktūrų ir žmonių. Lietuva suskaldyta dar labiau. Viena pusė liko pažeminta, truputį išprievartauta. Buvo nesiskaityta su jų nuomone, nuojauta, noru sulaukti atsakymo, kada bus baigta pedofilijos byla.
Mano siūlymas visada buvo paieškoti trečio – taikaus kelio. Iš autoritetų, neklaninių teisėsaugos žmonių sudaryti komisiją, kuri inspektuotų šią bylą ir pasakytų savo atsakymą. Tada būtų viskas aišku. Tokio aiškumo nėra nei V. Pociūno byloj, nei šioj. O dabar neaiškumas tik dar labiau sustiprėjo – kodėl taip skubama? Skaityti toliau
Gegužės 11 d. grupė Seimo narių paskelbė pareiškimą dėl padėties Garliavoje ir atsiribojo nuo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro viešai išsakytų siūlymų „susidoroti su Garliavoje susirinkusiais piliečiais, kurie nepritaria Kėdainių teisėjo nutarimui skubiai nustatyti naują gyvenamąją vietą mergaitei“.
Dešimties Seimo narių pasirašytame pareiškime rašoma: „Apgailestaujame, kad teisėsaugos institucijos nesiėmė jokių veiksmų, kad Kėdainių apylinkės teismo nutarimas nebūtų vykdomas, kol nebus išnagrinėta Kauno pedofilijos byla Skaityti toliau
Gegužės 10 d. susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ išplatino pareiškimą dėl ypatingos padėties Garliavoje. Šio politinio susivienijimo atstovai išreiškė susirūpinimą dėl viešai nuskambėjusių oficialių pareigūnų grasinimų susidoroti su Garliavoje susirinkusiais piliečiais kurie nepritaria Kėdainių teisėjo nutarimui skubiai nustatyti naują gyvenamąją vietą mergaitei.
Pareiškimą susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ vardu pasirašę Seimo narys, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila, Lietuvos centro partijos pirmininkas Eugenijus Skrupskelis ir Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius Skaityti toliau
Gegužės 7 d. Seimo grupė „Už teisingumą Lietuvoje“ surengė susitikimą su teisingumo ministru Remigijumi Šimašiumi, siekdama papildomai pasiaiškinti atsakymų į interpeliacijos klausimus turinį. Susitikime taip pat dalyvavo kai kurie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, visuomeninio judėjimo „Už teisingumą“, susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ ir kitų visuomeninių organizacijų atstovai.
Susitikimo dalyviai apgailestavo, kad interpeliacijos pirmojo klausimo, t.y., iniciatyvų atverti teismus visuomenei, ministras ėmėsi tik kadencijos pabaigoje Skaityti toliau
Balandžio 29 d. Tautininkų sąjungos Taryba apsvarsčiusi susidariusią padėtį po mėginimų prievarta išplėšti mergaitę iš jos gyvenamosios aplinkos Garliavoje, išplatino pareiškimą kuriame siūlo Lietuvos valdžios ir teisėtvarkos institucijoms teisinėmis priemonėmis stabdyti Kėdainių teisėjo nutarimą dėl skubiai vykdomo mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo.
Pareiškime atkreipiamas dėmesys į tai, kad antstolis yra nustatęs faktines aplinkybes, jog mergaitė keisti gyvenamosios vietos nenori, o laikinoji globa nustatyta mergaitės tetai Neringai Venckienei, su kuria mergaitė ir gyvena. Skaityti toliau
Žymus britų autorius Normanas Devisas (Norman Davies) išsamią knygą apie Lenkijos istoriją pavadino „Dievo žaidimų aikštelė“. Lietuva šiuo požiūriu yra tokia pati. Ir ypatingai pastaruoju metu.
Ar ne simboliška, kad garsiausią įtariamą pedofilą prieš pat prasidedant teismui, kuriame jam būtų buvę pateikti kaltinimai, į mirtį palydi pats teisingumo ministras? Toks Dievo pirštas – nuskęsti baloje! Ir pedofilijos byla vėl įstringa ilgiems mėnesiams.
Bėda, kad laisvę žmonėms suteikęs Dievas teisingumą užtikrina tik po mirties. O šiam pasauly jis tik sudaro sąlygas visiems atsiskleisti. Ir mes naudojamės tomis sąlygomis kaip išmanome. Skaityti toliau
Balandžio 14 d., Vilniuje prie Seimo Nepriklausomybės aikštėje įvyko trečiasis judėjimo „Už teisingumą“ mitingas – „Už Lietuvą be melo ir smurto!“
Renginys buvo iškilmingai pradėtas Tautiška giesme. Vienas mitingo rengėjų Alvydas Medalinskas priminė, kad kiekvienas iš trijų judėjimo „Už teisingumą“ rengtų mitingų turėjo savo prasmę ir tikslą. Jis sakė, kad pirmasis mitingas vykęs prie Prezidentūros, kai buvo nušalinti nuo pareigų gerai dirbę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai, siekė apginti ne tik pačius nušalintus vadovus, bet ir „tikintis bendrų veiksmų už teisingumą, kartu su prezidente“. Skaityti toliau
Kelias nuo tiesos iki teisingumo gali būti neapsakomai ilgas, ir visuomenės brandą rodo, kiek teisingumą sugebame priartinti prie tiesos. Per dvidešimt metų, atrodo, supratome tik vieną – leidžiantis į tokią kelionę reikia drąsos, išminties ir atkaklumo.
Sunku atsistebėti, kad besibaigiant metams prezidentės Dalios Grybauskaitės viešai pasakyti žodžiai „mer
gaitės interesai yra svarbiausia“ staiga tapo pilietinės drąsos simboliu. Pamiršę Konstitucijoje įtvirtintą minties, tikėjimo ir sąžinės laisvę, teisės profesoriai prabilo apie kišimąsi į teismų veiklą, apie spaudimą. Skaityti toliau
