Prieš 6 metus sausio 20 d. mirė Lietuvos etnokultūrinio judėjimo pradininkas, etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, iškiliausias senojo baltų tikėjimo puoselėtojas, Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Jaunius Trinkūnas (1939-2014). Ta proga skelbiame Jono Vaiškūno pranešimą skaitytą 2019-10-19 d. J. Trinkūno atminimui skirtoje konferencijoje „Romuvos Ažuolas“ .
Šiandien prisimename lietuvių tautos dvasinio kelio tesėją – Romuvos ąžuolą Joną-Jaunių Trinkūną (1939-2014). Skaityti toliau
Gegužės 26-ą dieną vyko penktasis seminaras „Ąžuolai Lietuvoje ir Europoje“ Dzūkijos nacionaliniame parke, dailininkės, ąžuolų mylėtojos Gražinos Didelytės sodyboje, jos galerijoje „Andeinė“ (Rudnios kaimas, Marcinkonių seniūnija). Verta priminti, kad pirmasis tokio pobūdžio seminaras įvyko prieš dešimtmetį, 2008m. Tautos Atgimimo Ąžuolyne, antrasis – Dūkštų ąžuolyne netoli Vilniaus, trečiasis – Kaune, ketvirtasis – Kėdainių urėdijoje. Eilė būtų atsiliepti žemaičiams, ten taip pat netrūksta įspūdingų ąžuolų bei juos mylinčių žmonių. Juolab, kad pirmąjį muziejų Lietuvoje Dionizas Poška įkūrė dviejuose ąžuolo kamienuose – Baubliuose, o apie didingą mūsų tautos praeitį, siedamas ją su sengire, savo raštuose pasakojo kitas žemaitis – Simonas Daukantas. Skaityti toliau
Čia nemirtingos žvaigždės ir kregždės nemirtingos,
Dangus čia nemirtingas ir ąžuolo šerdis.
Čia savo šviesią galvą guldau vaizduos didinguos,
O tu girdi, kaip plaka aukojama širdis.
Tai Sigito Gedos eilutės iš eilėraščio „Giesmė apie pasaulio medį“, kuriomis poetas tarsi nukelia mus į paslaptingą ir didingą protėvių pasaulį. Nuo seniausių laikų medis buvo ypatingas mūsų kultūroje ir pasaulėžiūroje. Skaityti toliau
Tęsiame per Balticum TV transliuojamų kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.
Devintoje ciklo laidoje dalyvavo filosofas Naglis Kardelis. Ką reiškia sąvoka „simbolis“ ir kaip ji interpretuojama filosofijoje? Ar žodžiai „simbolis“ ir „ženklas“ reiškia tą patį? Kokia buvo graikų pagonybė? Laidoje pateikiama mokslininko filosofinė vizija apie religijų ateitį Lietuvoje ir kokia yra Pasaulio medžio simbolio prasmė.
Nuo spalio 17 d. vaikų darželyje Baltų šalelė (Antakalnio g. 22B, Vilniuje) Šeimų romuva pradės eilę užsiėmimų „Pamokėlės šeimai: Pasaulio medis“. Pasaulio medis baltų (ir daugelio kitų indoeuropiečių) mitologijoje yra vaizdinys, kuris išreiškia mūsų visatą. Tai simbolinis visatos paveikslas, o kartu ir vienas svarbiausių mitologinių vaizdinių, kuriuos turėjo mūsų protėviai. Šeimų romuva kviečia tėvus ir vaikus kartu dalyvauti pamokose ir geriau pažinti šį mitologinį vaizdinį.
„Pamokėlės šeimai: Pasaulio medis“ – tai penki užsiėmimai, Skaityti toliau
Gegužės mėnuo plačiai atvėrė mūsų namų langus į gamtą, – džiugina švelniausiomis žalumos spalvomis, svaigina kvapais. Ir koks puikus pavasaris Lietuvoje, koks mielas mūsų kraštas! Gegužę įvyksta daugiausia pokyčių gamtinėje aplinkoje, tad ir dažno tautiečio nuotaikos tokios, – teigiančios, kad viskas rytoj vis tik bus geriau ir gražiau…
O gyvenimą dar papuošia gausūs pavasariniai kultūros renginiai. Gegužės 19-ąją Rokiškio krašto muziejaus nakties renginyje pasidžiaugta gražiais pastarųjų metų kultūrinės veiklos vaisiais. Juos apibendrino reikšmingi folklorinės tradicijos Skaityti toliau
Mūsų protėviai tikėjo, kad nugriaudėjus pirmajam pavasario perkūnui ir palijus „išjudinama“ ir „apvaisinama“ žemė – tai yra ženklas pradėti sėjos darbus. Perkūno metą lydi lietūs ir perkūnijos, joms pasibaigus – spinduliuojanti gaiva ir džiuginanti žaluma, kiekvienam suteikianti naujų gyvybinių jėgų. Artimiausių laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ temos vienaip ar kitaip siejasi su gamtos ir gyvenimo virsmų apmąstymais.
Molėtų krašto muziejaus Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje kasmet švenčiama Jorė, pirmosios pavasario žalumos šventė. Kokios atliekamos apeigos? Kokias dvasines vertybes Skaityti toliau
Žiema. Rodos, visas pasaulis baltas ir gražus. Dieve, koks puikus Tavo sumanymas! O kad už plastikinio lango nebūtų automobilių dujų, smogo, amžino skubėjimo…
Žmogui trūksta gamtos, trūksta gamtos laiko, kurio tėkmė amžina ir niekur neskubanti.
Kažkur medis visas apsnigtas ir vienišas,dar visiškai nuogas, „venom“ juodom, žiūri į artėjančius saulės žingsnius ir stebisi mūsų gyvenimais. Mėgsta medis žiūrėti į kelią – atsimena visus kelelius, visus posūkius, ne vieną šimtmetį skaičiuoja Skaityti toliau
Rugsėjo 23 d. 18 val. Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje (Molėtų r., Čiulėnų sen. Kulionių k., šalia Observatorijos) rudens lygiadienio proga vyks Utenos kraštotyros muziejaus verpsčių parodos atidarymas ir etnolosmologo Jono Vaiškūno paskaita „Pasaulio medžio slėpiniai“.
„Verpstės, savo išvaizda atkartoja medžio pavidalą, o jose išraižyti skrituliai ir kiti ženklai perteikia senovinę Visatos sąrangos sampratą. Tokiu būdu verpstės prieš mūsų akis iškyla kaip išraiškinga mitinio Pasaulio medžio daiktinė vaizdinė priemonė“, – sako J. Vaiškūnas.
Pasak etnokosmologo verpstės simbolių visuma perteikia archajišką pasaulio sąrangos Skaityti toliau
Augalai visais laikais vaidino svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, pirmiausia kaip maisto šaltinis. Ypatinga pagarba medžiams aiškinama ne tik jų ūkine nauda. Jie buvo neatsiejama dvasinė ir kultūrinė žmogaus gyvenimo dalis. Kai kurie augalai buvo garbinami, laikomi šventais, turėjo svarbią reikšmę kulto praktikose, o mediena buvo naudojama įvairiuose ritualuos. Medžiai buvo garbinami kaip dievų buveinės, kaip regimas jų įsikūnijimas, kaip gyvos būtybės, kupinos gyvybinės ir turinčios maginės energijos. Skaityti toliau
Trečiąjį spalio mėnesio savaitgalį Lietuvos romuviai iš Vilniaus, Kauno, Žemaitijos traukė į šiaurę pas savo dvasios brolius ir seseris latvių dievturius, kurie sukvietė į jau tapusį gražia tradicija susitikimą. Ši bendra Baltų Krivulė buvo jau ketvirtoji, o Latvijoje antroji. Lygiai tiek pat kartų apie tikėjimo potyrius ir naujus dvasinio pobūdžio atradimus kalbėtasi ir Lietuvoje.
Kiekviena bendra Krivulė skiriama kuriai nors svarbiausiai temai. Šį kartą pasiūlyta pasigilinti į tai, ką mes vadiname baltų dvasia. Skaityti toliau
Kiaušinis – mažas Dievo ir Gamtos tvarinys, visų laikų filosofams keliantis svarstymus – „Kas šioje Žemėje pirmesnis?…“. Seniausias mitas, užrašytas Žeimelyje, sako, kad „Mėnulyje ant akmens tupėjo milžiniška antis. Ji buvo padėjusi kiaušinį ir ruošėsi perėt, bet nuskrido ieškoti maisto. Tuomet užėjo lietus, sudrėkino lizdą, jame pasidarė skylė, pro kurią iškrito kiaušinis. Krisdamas atsimušė į debesis ir suskilo į tris dalis. Iš trynio atsirado žemė, o iš baltymo – vandenys, iš kiauto – dangus ir žvaigždės“. Kiaušinis baltų kultūroje visiems laikams tapo gyvybės pradžios simboliu – pavasariais, prieš šv. Velykas, išradingų ir nagingų margintojų rankose virstantis mažu meno kūriniu Skaityti toliau
Menininkų grupės „Lietis“ paroda
Ko šiuolaikinis žmogus tikisi iš meno? Kas jį iš tiesų jaudina? Vienareikšmio atsakymo į šiuos klausimus nėra ir negali būti. Postmodernioji metacivilizacija sparčiai keičia mūsų estetinius kriterijus, plėsdama akiratį, kūrybinę laisvę, skatindama atsisakyti dogmatiškumo, istoriškumo ir idėjų hierarchijos. Tačiau tai tarsi skandina žmogų vaizdinių ir galimybių jūroje. Vis dėlto dauguma įvairiose meno formose sąmoningai ar instinktyviai ieško ne tik socialiniu, politiniu, institucijų lygmeniu svarbių konceptų, bet ir formų, idėjų, simbolių, vienaip ar kitaip padedančių spręsti fundamentalias egzistencines problemas, atveriančių langą į transcendenciją. Skaityti toliau
Gruodžio 22 – žiemos saulėgrįžos dieną Saulė dangaus skliautu keliaus žemiausiai, o naktį – žemiausiai po žeme. Netrukus sėsime prie Kūčių stalo ir senu papročių pradėsime švęsti 12-os ypatingų dienų – šventvakarių laikotarpį. Tuo laiku kiekvienuose namuose žėrės nepaprastas medis – gražiai išpuošta Kalėdų eglutė. Nors daugeliui dabar ji tėra graži namų puošmena ir vaikų pramoga, tačiau savo gelmine prasme ji ir toliau mums primena nepaprastai seną, galingą iš tolimų protėvių paveldėtą Pasaulio medžio vaizdinį.
Pasaulio medis – gerai žinomas bet daug kam abstraktus ir mažai suprantamas dalykas. Manoma, kad šis simbolis būdingas tik mūsų protėviams ir liaudiškajai pasaulėžiūrai. Tuo tarpu tai vienas esmingiausių visos žmonijos vaizdinių, Skaityti toliau
