Šeštadienis, 10 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Ant margučių – protėvių baltų laiškai (nuotraukos)

Zigmas Kalesinskas, www.alkas.lt
2013 03 29 21:02
3
Ant margučių – protėvių baltų laiškai (nuotraukos)

DSCN6884-K100Kiaušinis – mažas Dievo ir Gamtos tvarinys, visų laikų filosofams keliantis svarstymus – „Kas šioje Žemėje pirmesnis?…“. Seniausias mitas, užrašytas Žeimelyje, sako, kad „Mėnulyje ant akmens tupėjo milžiniška antis. Ji buvo padėjusi kiaušinį ir ruošėsi perėt, bet nuskrido ieškoti maisto. Tuomet užėjo lietus, sudrėkino lizdą, jame pasidarė skylė, pro kurią iškrito kiaušinis. Krisdamas atsimušė į debesis ir suskilo į tris dalis. Iš trynio atsirado žemė, o iš baltymo – vandenys, iš kiauto – dangus ir žvaigždės“. Kiaušinis baltų kultūroje visiems laikams tapo gyvybės pradžios simboliu – pavasariais, prieš šv. Velykas, išradingų ir nagingų margintojų rankose virstantis mažu meno kūriniu iš kartos į kartą perduodančiu žinias apie mūsų protėvių tikėjimą, dangaus kūnus, jų poveikį Žemei, gyvūnijai ir Žmogui.

Nudažytas įvairiomis spalvomis, išmargintas įvairiais raštais ir ženklais, margutis šiandien yra ne tik graži ir sena liaudies tradicija, bet ir prabangi stalo puošmena, liudijanti apie seną baltų-lietuvių kultūrą, ryšį su gamta ir senas pavasario švenčių tradicijas.

Archeologų radiniai liudija, kad tradicijos marginti kiaušinius, suteikti jiems magiškos galios būta gerokai anksčiau, negu į mūsų kraštą atėjo krikščionybė. Kasinėjant Gedimino kalno aplinką, rasti XI–XII amžiaus kiaušinio pavidalo akmeniniai, kauliniai ir moliniai dirbiniai, o Gedimino pilyje rastas akmeninis kiaušinis datuojamas XIII amžiumi. Dainų slėnyje Kaune rastas kiaušinis iš kaulo. Akmeninių kiaušinių taip pat rasta Tauragės ir Mažeikių apylinkėse. Daugelyje pagoniškosios kultūros kraštų švenčiant pavasario šventes kiaušinis laikytas magišku vaisingumo, derlingumo simboliu.

Velykinis kiaušinis pirmą kartą minimas 1549 metais Martyno Mažvydo giesmės šv. Ambraziejaus dedikacijoje. Margutis Lietuvoje žinomas jau XVI amžiuje ir buvo labai populiarus XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais. Lietuvoje kiaušiniai buvo dažomi ne tik per Velykas, bet ir per Jurgines bei Sekmines.

Kiaušinių marginimo prieš Velykas tradicija išliko net sovietmečiu ir pasiekė mūsų dienas. Velykų simbolis – kiaušinis – dažomas įvairiomis spalvomis, marginamas įvairiais raštais ir ženklais. Paprastai margučio ženklai yra archetipiniai. Tai taškiukai, brūkšniukai, saulutės, mėnulio motyvai, kryžiukai, spiralės, žalčiukai, žiedeliai, dantukai, grėbliukai, eglutės, žvaigždutės, paukščio pėdelės, augalų raštai ir kt. Lietuvių tauta juos išsaugojo kaip baltų kultūros apraišką iki šių dienų.

Mūsų senoliai margučius margindavo tik augaliniais dažais, pagamintais iš ąžuolo, alksnio, skroblo, šaltekšnio žievės, džiovintų dilgėlių, ramunėlių, rugiagėlių, svogūnų lukštų, šieno pakratų, eglių pumpurų ir kitų aplinkui augančių augalų. XIX amžiuje, atsiradus anilino dažams, kiaušinius imta dažyti cheminiais dažais.

Dabar Lietuvoje dažniausiai dažoma anilininiais arba specialiai tam pritaikytais dažais ir marginama vašku arba skutinėjama. Tačiau yra šeimų ir toliau tęsiančių senąsias tradicijas – kiaušinius dažyti ąžuolo ar juodalksnio žievės nuoviru, raugintu su surūdijusiomis geležimis, paspalvinant beržų pumpurų, dilgėlių lapų nuoviru. Tokių tradicijų dar iki šiol laikosi mokytojos Elvyros Rakauskienės šeima, gyvenanti Kauno rajone, Netonyse. „Tai mano mamos, gyvenusios taip pat Netonių kaime, perduotos margučių marginimo tradicijos, einančios iš kartos į kartą. Ji mane dar devynmetę mergaitę išmokė paruošti žievių nuovirus, perdavė raštus ir marginimo vašku paslaptis. Taip margučius margino ir dažė ji, aš, o dabar ir dukra Rasa. Prieš Velykas su malonumu šio kruopštaus darbo imasi ir mano vaikaitė Raminta. Žinoma, kotelis su adatėle jos rankos dar taip neklauso ir raštus šiek tiek kitokius piešia, bet ji tikrai margins“, – su džiaugsmu sako E. Rakauskienė.

Kasmet prieš Velykas kartu su dukra Rasa ji numargina iki kelių šimtų margučių, kuriais apdovanoja savo artimuosius, kaimynus, draugus. „Augaliniais dažais dažytus margučius valgyti sveika, nes jų lukštas išlieka nepažeistas dažo“, – pastebi margintoja.

Jos margučių paviršiumi vašku rašyti raštai raitosi žalčiukais, virš kurių galvų karūnos – tekančios, ar besileidžiančios saulės, pabrėžiančios ypatingą šių gyvūnų vietą baltų mitologijoje. Pranė Dundulienė knygoje Senovės lietuvių mitologija ir religija rašo, kad „būdamas Motinos Žemės augimo bei vegetacijos simboliu, žaltys – dievas Pagirinis laikytas visokio žemės turto ir ūkio globėju.“ Lietuviai – žemdirbių tauta, todėl nenuostabu, kad ir margučių raštai – užkoduoti prašymai gausesnio derliaus ir didesnės bandos gyvulių.

Be išradingai numargintų žalčio (gyvatės), saulės, augalų raštų, tarp E.Rakauskienės margučių galima rasti aviliukų. Maži bičių nameliai, dėstomi arčiau kiaušinio galų. Tarp jų įterpiami augalų lapeliai, o galuose saulė su žvaigždėmis. Aviliukai ant margučio – dabar ypač retai sutinkamas motyvas. Pati margintoja sako, kad mama pasakojusi, jog tokius margučius nuo seno per Velykas dovanodavo bitininkams, linkint bitelėms gero medonešio, o koriuose – gausaus medaus.

Ąžuolo žievė kiaušinio lukštą nudažo tamsiai ruda spalva, juodalksnio – juoda, o beržų pumpurai žalsvai geltona. Senovės lietuvių mitologijoje vienu iš kosminių medžių buvo laikomas ąžuolas. Mitologinėje tautosakoje šis medis buvo siejamas su dangaus kūnų ženklais, žalčiais ir kitais gyvūnais, todėl neatsitiktinai tradiciniai margučiai dažomi ąžuolo žieve, o jų rudame fone išraitomi žalčiukai, gyvatėlės, saulės, žvaigždės. Žalčio arba gyvatės sąsaja su Pasaulio (Gyvybės) medžiu vėliau tapo universaliu lietuvių liaudies kūrybos motyvu, dažnai randamu ne tik ant margučių.

„Kasmet velykinių pusryčių metu margučiais pasitikriname savo pačių tvirtumą. Tarp numargintų margučių ieškom stipriausio, galėsiančio atlaikyti bet kurio šeimos nario smūgį“, – pasakoja šimtametes baltiškas ir lietuviškas tradicijas puoselėjanti E.Rakauskienė.

aviliukai-k100
aviliukai1_1-k100
dscn6884-k100
dscn6902-k100
dscn6912-k100
dscn6920-k100
dscn9648-k100
dscn9654-k100
dscn9655-k100
dscn9658-k100
dscn9659-k100
dscn9660-k100
dscn9662-k100
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Senovinio margučių marginimo žavesys
  2. Vilniaus etninės kultūros centras kviečia į velykinį renginį „Dangus margučių raštuose“
  3. Velykas pasitinkanti Palanga stebins gintariniu margučiu bei šalies rekordu

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Giedrius says:
    8 m. ago

    Begalinės Visatos, begalinio atgimimo žymuo,
    vaisingumo, gyvybės ir išgyvenimo atnaša;
    dieviškieji žmogaus ir gamtos sąjungos žymenys,
    tautiškieji Visatos dieviškosios santvarkos atspindžiai, –
    ant vaisingumo vaisiaus apvaisina ir atsinaujinančio meto,
    – būsimųjų Naujųjų gamtos (saulės-rato) metų LAIKE.
    Pavasaris – Dievų metas. Jorės anga.
    Mūsų protėviai, ir mes dabar, ESAM JAME.
    Patvirtink – RAŠTŲ MARGIU IR TU 🙂

    Atsakyti
  2. Vilmantas Rutkauskas says:
    8 m. ago

    Belikęs baltiškų Dieviškų Būtybių sluoksnis gulasi ženklais. Tad visi Baltiški ženklai “žiūrisi” taryt iš viršaus, tad visa mūsų Žemiška būtis pilna Dievybių, Dievybių, kurios taip savo atspindžiais sugrįžta.
    O krikščionybė “atnešė” pažemintą matymą ir mąstymą nuo horizonto – kai vienintelis “vienatinis” krikščioniškas ženklas – krikščioniškas kryžius – buvo vertikaliai čia pastatytas ir įkastas…
    —
    Neapleidžia mintis, kad Baltiškų erdvių Dievybės aiškiai siekia paskutinių savo globėjų – Lietuvių.

    Atsakyti
  3. Karolis says:
    3 m. ago

    Giliai jūs čia, broliai lietuviai mintį trūktelėjot…Te Dievai laimina jus !

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video)

Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video)

2021 04 04
Užupėje – ypatingas Velykų pirmadienis (video)

Užupėje – ypatingas Velykų pirmadienis (video)

2021 04 04
D. Rastenienė. Kultūros kaita ir atmintis

D. Rastenienė. Kultūros kaita ir atmintis

2021 04 04
Lietuviška paukštiena išsiskiria ir savo kokybe, ir sauga

Keptas viščiukas Velykoms

2021 04 03
Sveikų Velykų receptas: trys kiaušiniai ir saiko jausmas

Kiaušinių dažymo istorija ir 3 netikėti kiaušinių marginimo būdai

2021 04 03
Būkite atidūs, rinkdamiesi kiaušinių dažus

Kiek kiaušinių suvalgyti ir kaip juos marginti?

2021 04 02
Gamtininkai ragina prieš šventes neskinti pataisų

Gamtininkai ragina prieš šventes neskinti pataisų

2021 04 01
Traukinys | litrail.lt nuotr.

Šventinį savaitgalį – sustiprintos traukinių ir autobusų keleivių patikros

2021 04 01
VESK: Velykų savaitgalį – sustiprintos policijos pajėgos

VESK: Velykų savaitgalį – sustiprintos policijos pajėgos

2021 03 31
Svarbiausios žinios apie kiaušinių kokybę – ant pakuočių ir jų pačių

VMVT: kiaušinius reikėtų rinktis pagal jų ženklinimą ant pakuočių

2021 03 31
Rodyti daugiau

Naujienos

Trichineliozės pamiršti negalima
Gamta ir žmogus

Veršiena puikiai tiks ir sveikuoliams

2021 04 10
M. Mažvydo biblioteka | lnb.lt nuotr.
Lietuvoje

Atveriamos Nacionalinės bibliotekos skaityklos

2021 04 10
Lietuva pritaria automobilių su vidaus degimo varikliais gamybos atsisakymui
Lietuvoje

Tyrimas: gyventojai rūpinasi aplinkosauga

2021 04 10
Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui
Gamta ir ekologija

Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui

2021 04 10
Išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka
Gamta ir ekologija

Išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka

2021 04 10
V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį
Architektūra

V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį

2021 04 10
Nuo šiol viešai prieinami paramos verslui duomenys
Lietuvoje

Nuo šiol viešai prieinami paramos verslui duomenys

2021 04 10
Kaip 5G ryšys pakeis automobilius?
Lietuvoje

Kaip 5G ryšys pakeis automobilius?

2021 04 10


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Coolkalbė? apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • mociute apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai
  • Alvydas Butkus apie Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
  • Žodžio laisvė... apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Veršiena puikiai tiks ir sveikuoliams
  • Atveriamos Nacionalinės bibliotekos skaityklos
  • „Iš savo varpinės“: Turkijos „amžiaus statyba“ prekybai ar karui?
  • Tyrimas: gyventojai rūpinasi aplinkosauga

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 870; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 553; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 491; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 382; komentarų: 2
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 354; komentarų: 4
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 341; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 04
4
Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video)

Gyvojo Juškų muziejaus kūrėjas Arūnas Sniečkus ujamas išsikelti iš tarnybinių gyvenamų patalpų.

Skaityti toliau

Užupėje – ypatingas Velykų pirmadienis (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 04
2
Užupėje – ypatingas Velykų pirmadienis (video)

Jau antrus metus dėl išplitusio užkrato Kėdainių rajone, Užupės kaime sustabdytas itin senas antrosios Velykų dienos ryto prausimosi šaltu vandeniu...

Skaityti toliau

D. Rastenienė. Kultūros kaita ir atmintis

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2021 04 04
2
D. Rastenienė. Kultūros kaita ir atmintis

Vieni iš pagrindinių kultūros raidos principų – kaita ir atmintis, lemiančios kultūros perprasminimą ir pratęsimą atsirenkant naujajai realybei tinkamus dalykus....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Coolkalbė? apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • mociute apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai
  • Alvydas Butkus apie Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
  • Žodžio laisvė... apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • Bartas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
Kitas straipsnis
S.Daukanto aikštė, Alkas.lt nuotr.

Garliavos istorija klampina valstybę į melą ir smurtą, teigia piliečiai prezidentei

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai