Žymos archyvas: paparčio žiedas

I. Šatkauskas. Paparčio žiedas. Esė (1)

Ar matėte kada bulvarinio žurnalo viršelyje tokį užrašą: „10 būdų, kaip tapti doram“ ar „10 nepadorių klausimų apie dorovę“?

Ar jus mokė mokykloje, ką daryti, kad būtum doras? Ar dorinio ugdymo ar „tikybos“ užsiėmimai suformavo jūsų vertybes? O gal buvo kilęs toks įspūdis, kad, tarkim, chemijai ar matematikai skiriama kur kas daugiau dėmesio? Tai reikštų, kad svarbiau išmokti skaičiuoti nei būti doram? Na, žinoma! Koks būtų vagis, jei nemokėtų skaičiuoti? Skaityti toliau

Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje (0)

Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse (Kaišiadorių r.) visi norintys galės ne tik apžiūrėti muziejaus eksponatus, bet taip pat sužinoti daug senųjų tradicijų, susijusių su Joninių švente. Joninės – svarbiausia lietuvių liaudies vasaros šventė, dar vadinama šienapjūtės pradžia.

Daugelis Joninių papročių siejami su žemdirbyste ir gyvulininkyste. Ypač svarbu buvo apsaugoti derlių nuo stichinių nelaimių, piktųjų dvasių, raganų, nes vidurvasaryje dažnos sausros, krušos, liūtys ir perkūnijos. Būtent todėl per šią šventę maudomasi, supamasi, lankomi javai, deginami laužai, kupoliaujama – renkami pievų žolynai.

Kupoliavimas | R. Žaltausko nuotr.

Vienas iš ypatingų šventės simbolių yra vainikas, kuris buvo pinamas tylomis, iš devyneriopų kupolių ir nenaudojant siūlo. Seniau vainikai turėjo didžiulę prasmę – žmonės tikėjo, kad jame kaupiasi amžina augmenijos, gyvenimo jėga. Verta paminėti, kad tai – nemirtingumo ir meilės simbolis. Būtent dėl meilės jaunimas Joninių naktį pindavo vainikus ir burdavosi. O kaip tai darydavo, bus atskleista Lietuvos liaudies buities muziejuje šventės metu.

Vainikų pynimas | R. Žaltausko nuotr.

Susirinkusieji taip pat bus supažindinti su trumpiausios nakties burtais, apeigine vandens magija, kupoliavimu, ateities spėjimu iš gėlių, nežinantiems bus išaiškinta, kodėl tą naktį būdavo šokinėjama per laužą, kokių galių įgyja žmogus, radęs paparčio žiedą. Norintieji galės sudalyvauti vainikų ir ugnies pagerbime, Jonų ir Janinų sveikinimuose, kaimiškuose žaidimuose ir lietuviškų ristynių varžybose „Velnias ant menčių“. Greta šokių ir dainų su ansambliais, drąsiausieji galės šokinėti per laužą, o mažiausieji – važinėtis arkliukų traukiamais vežimaičiais. Šventę vainikuos Anykščių kultūros centro teatro spektaklis „Prieblandoje“.

Jonai ir Janinos į renginį paklius nemokamai!

Jonų ir Janinų sveikinimas | R. Žaltausko nuotr.

Rasos-Joninės Rekstino miške (0)

PANEVĖŽYJE Rekstino miške (siaurojo geležinkelio ruožo Panevėžys – Rubikiai devynioliktame kilometre stotelėje „Rekstino miškas“) Rasos-Joninės.Rasos-panevezyje-2017

J. Vaiškūnas. Ar dar žydi paparčiai? (14)

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kupolinės dienos – gyvybės vešėjimo metas

Nuo birželio 24 iki 29 d. trunkančiame šviesiausių naktų laikotarpyje vadinamame kupolinėmis dienomis, Saulei keliaujant pačią dangaus kupolo viršūne ir apgobiant Pasaulį didžiausiu šviesos galių srautu, visa gyvoji gamta suveši, o augalai tampa kupini ypatingų gydomųjų galių. Tai mena ir vienas iš senovinių Rasos šventės vardų – Kupolė, reiškiantis kupėjimą – vešlų augimą, virimą, bėgimą per kraštus, vešėjimą, kilimą. Šis vardas aptinkamas jau 1262 m. Ipatijaus metraštyje. Čia Rasos išvakarės vadinamos – koupal’. Skaityti toliau

Airijos lietuviai trumpiausią metų naktį šventė Jonines (nuotraukos) (5)

jonines-airijoje

Jau antrus metus iš eilės Airijoje, Dundalko mieste yra švenčiama viena iš seniausių lietuviškų švenčių Joninės. Šiemet Dundalko Lietuvių bendruomenė vėl visus pakvietė į smagią šventę.

Visi atėjusieji turėjo įeiti pro įvairiomis gėlėmis ir augalais papuoštus vartus. Šventės metu buvo pinami vainikai ir jais pasipuošė ne viena šventės dalyvė. Atvykusius į šventę linksmino lietuvių folkloro ansamblis „Dobilas“, Lietuvių liaudies kolektyvas „Spiečius” ir „Gintarėliai“. Vedėjas Tomas išjudino visus su žaidimų gausybe, visi sveikino Jonus ir Jonukus, apdovanojo juos dovanomis ir papuošė ąžuolo vainikais. O kur dar loterija, akcijos, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Rasos – laikas, kai Saulė sustoja (7)

Rasos šventė | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Metraštininko Motiejaus Strijkovskio (1588 m.) liudijimu didžiausią vasaros šventę lietuviai vadino Kupolės (Kupala) vardu ir švęsdavo ją nuo gegužės 25 iki birželio 25-os.

Istorikas Simonas Daukantas šią šventę vadino Vainikų švente ir rašė, jog ji buvo švenčiama 14 dienų. Mūsų kaimynai latviai švęsdavo savaitę, austrai – 12 dienų… Lietuvos ir kitų Europos kraštų XIX-XX a. liaudies tradicijose buvo laikoma, jog vasaros saulėgrįžos šventės laikotarpis trunka nuo birželio 24 iki 29 dienos. Šis, beveik savaitės trukmės laikotarpis, buvo vadinamas kupolinėmis dienomis.

Manoma, kad tokia ilga šventės trukmė galėjo būti siejama su taip vadinamu Saulės „stovėjimo” laikotarpiu. Skaityti toliau

Kviečia tradicinė Rasos šventė Dieveniškėse (1)

Rasos 2013m. Dieveniškėse | dirpd.am.lt nuotr.

Birželio 23 d. 21 val. Dieveniškių (Šalčininkų r.) pievoje,  prie Gaujos upės
Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija rengia tradicinę Rasos šventę. Dalyvaus Alytaus rajono Eičiūnų folkloro ansamblis „Žolynai“ (vadovė Dalia Jucienė) bei  Grigiškių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Gryčia“ (vadovas Robertas Petkevičius).

Šventės programoje: varduvininkų pagerbimas, tradicinės Rasos apeigos: apeiginis prausimasis, kupoliavimas, įvairiūs burtai iš žolynų ir ne tik, saulės palydėjimas, ugnies pagerbimas, liepsnojantis Joninių laužas, vainikų plukdymas Gaujos upe bei įprastas paparčio žiedo ieškojimas.

Jau daugiau kaip dešimtmetį Dieveniškėse organizuojama Rasos šventė Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Paparties žiedas (19)

paparčiai | dykai.lt nuotr.Švento Jono vilijo eidavo ieškoti paparties žiedo. Reikdavo paimti žvakę, dvi paklodes ir šermukšninę, nueiti į mišką, vieną paklodę pasikloti, su kita pačiam užsidengti, su šermukšnine apsigriežti ratą, kad niekas neprieitų.

Vieną kartą berniukas užsimanė rasti paparties žiedą, nes turiantis žiedą žinodavęs viso svieto mandrybę. Pasiėmęs drobules, žvakę, šermukšninę ir knygą, nuėjęs į mišką, apsibrėžė su šermukšnine, pasiklojo drobę, užsidegė žvakę ir pradėjo skaityti knygą. Apė pusiaunaktį kad pradėjo skambėti, šnypšti, jog berniukui net plaukai pasistatė ant galvos. Norėtų bėgt – bijo, reik kentėt, o žiūrėt negalima, nes gal palikt nebyliu. Skaityti toliau

Kelmės Romuva kviečia Rasos šventę švęsti ant Graužikų kalno (video) (6)

V.Rutkūno nuotr.

Birželio 21 d. Kelmės Romuva kaip ir kasmet kviečia visus neabejingus lietuviškiems papročiams  Rasos šventę švęsti ant nuostabaus Graužikų kalno (Kelmės r., 8 km į vakarus nuo Kelmės Vaiguvos-Užvenčio kryptimi, šalia Graužikų kaimo).

Šventės rengėjai džiaugiasi, kad šiemet Rasos šventė bus švenčiama išskirtiniu laiku – per astronominę Saulėgrįžą. Tai pati didžiausia metų šventė, kai visa gamta yra aukščiausiame taške, kupina sveikatos, vanduo atjaunina mus, o Saulė teikia daugiausiai jėgos. Praleisti trumpiausią naktį gražiausioje vietoje, su širdinga draugija, šventėje, apipintoje lietuviškais papročiais – kas gali būti nuostabiau? Šventės rengėjai kviečia rinktis nuo pietų ir ruoštis šventei kartu. Skaityti toliau