Jau antrus metus iš eilės Airijoje, Dundalko mieste yra švenčiama viena iš seniausių lietuviškų švenčių Joninės. Šiemet Dundalko Lietuvių bendruomenė vėl visus pakvietė į smagią šventę.
Visi atėjusieji turėjo įeiti pro įvairiomis gėlėmis ir augalais papuoštus vartus. Šventės metu buvo pinami vainikai ir jais pasipuošė ne viena šventės dalyvė. Atvykusius į šventę linksmino lietuvių folkloro ansamblis „Dobilas“, Lietuvių liaudies kolektyvas „Spiečius” ir „Gintarėliai“. Vedėjas Tomas išjudino visus su žaidimų gausybe, visi sveikino Jonus ir Jonukus, apdovanojo juos dovanomis ir papuošė ąžuolo vainikais. O kur dar loterija, akcijos, atrakcijos tiek dideliems, tiek mažiems… Visus džiugino ir savo dainomis šildė airių duetas „Paddy and Sean“.
Po to visi vaišinosi lietuvišku alumi, cepelinais, šašlykais, žuvimi, paraugintais agurkėliais… Prekybininkai siūlė ir savo rankų darbo grožybių. Tikrai buvo visko, ko tik lietuviška širdis geidžia.
Geros nuotaikos šventės dalyviams nešykštėjo ir dangus. O į pavakarę pasirodė „Viper Vixens“ ugnies reginių meistrai.
O vakaro netikėtumu tapo Lietuvos estrados princas Rytis Cicinas švenčiančiuosius pakvietęs ne tik šokti, bet ir prisiminti smagias estradines dainas.
Kam nepavyko šiemet rasti paparčio žiedo šventės rengėjai žada sudaryti proga jo paieškoti kitų metų Joninėse.
Susiję straipsniai:
- V. Rutkūnas. Londono lietuviai klojo patalus sėkmingiems metams
- Neringoje prasidėjo tarptautinė folkloro šventė „Tek saulužė ant maračių“
- Kviečia Moksleivių dainų šventė „Mūsų vardas – Lietuva“
- Dainų šventės Folkloro diena pradės duonos apeiga Katedros aikštėje (programa)
- R. Ragauskaitė. Margučių raštuose – žinia iš Lietuvos
- Joninių papročiai – Lietuvos liaudies buities muziejuje
- J. Trinkūnas. Mintys žiemos saulėgrįžoje
- Geriausi folkloro kolektyvai Palangoje ieškos Jurgio raktų
- Alytuje pristatyti Dzūkų krašto tautinio paveldo amatai
- Jaunimas folkloro stovykloje buvo supažindintas su Dieveniškių krašto tradicijomis
- R. Jasukaitienė. Čiobreliai žydi ir ant akmens
- Baltų vienybės dieną paminėsime uždegdami ugnis
- Dailės akademijos studentai Dainų šventei kuria tautinius suvenyrus
- Naktigonė – Lietuvos liaudies buities muziejuje
Viena iš seniausių lietuviškų švenčių yra Rasos / Kupolės.
Šaunuoliai, kad prisimena lietuviškus papročius…Kas sakė, kad išvažiuoja tik padugnės?
O dėl pavadinimo nereikėtų kabinėtis- svarbu esmė.
O man lygiai tas pat , ką jie švenčia, ką daro . Oi pamiršau . Šaunuoliai – pabėgėliai , prisimindami lietuviškus papročius laukia, kada Lietuvoje pensininkai su kirkilais , šiaulienėm, kubiliais viską pakeis į ” gerą pusę” . Va tada jie švęs Rasas namuose. Jei nenutautės.
Skaudžiai, bet taikliai rašai.
Aš irgi taip galvojau, kol mano pačios vaikas nebuvo priverstas išvykti…Ne išvažiavusus reikia kaltinti, ne jais reikia piktintis, o tais, kuriems tautos išsivaikščiojimas – dzinnn