Žymos archyvas: mirusieji

R. Jasukaitienė. Kuo kvepia mirtis? (0)

Gražinos Didelytės miniatiūra „Eglės širdis“. 2006m.

„Mokydamasis gyventi, žmogus mokosi ir mirti“

                                       Leonardas da Vinčis

Kaimo vaikas su mirtimi  „susipažįsta“ gana anksti. Ji tarsi neatsiejama gyvenimo dalis ir eina visuomet greta. Miršta maži, ką tik iš kiaušinių išsiritę viščiukai, miršta jau pastypę, padaigoti, beplunksniai. Paukšteliai miršta tyliai, jų dvaselės atsiskiria lengvai  nuplaukia į padangę debesėliu… Mudu su broliu juos gražiai palaidodavome (buvome girdėję, kad mirusius reikia užkasti į žemę), kapelius puošdavome lauko gėlėmis, o iš šakaliukų išdėstydavome kryželius. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Kodėl vėlės skrenda kaip paukščiai? (1)

Dalia Stalauskienė. „Medžiai“ iš ciklo „Paukščių takas“ | daliosdarbai.lt

Paukštis kaip mitopoetinis vėlės vaizdinys yra vienas seniausių sielos provaizdžių, žinomas daugelyje pasaulio religijų − Senovės Egipte, Artimuosiuose Rytuose, Europos prigimtinėse religijose ir kitur. Netgi krikščionybėje siela vaizduojama kaip baltas balandis.

Lietuvių pasakos – senųjų mitų palikuonės – irgi turi ką pasakyti apie mirusiuosius, virstančius paukščiais. Būdingas pasakų vaizdinys – antimi pavirtusi mergina. Pasakoje „Antimi pavirtusi sesuo“ pamotė įvilioja podukrą į žarijų duobę, o mergaitei joje sudegus, papila jos pelenus prie vartų. Atėjusi karvutė lyžteli ir iš pelenų į dangų pakyla paukštis – antelė. Skaityti toliau

Lietuviškos Vėlinės tarp praeities ir dabarties (0)

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Regis, bent jau mirusiųjų laidojimo ir pagerbimo papročiai turėtų likti atspariausi pasikeitimams, tačiau ir jie pasiduoda pašėlusiam gyvenimo tempui ir verslo diktatui.

Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo etnologas profesorius Libertas Klimka, kunigas Robertas Pukenis, ritualinių paslaugų verslo atstovas Valentinas Kurilovas bei sociologas Raimundas Kaminskas. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Žemių sauja, arba į ką įsikūnija mirusieji (žuvusiems Sausio 13-ąją atminti) (7)

Darius Gerbutavičius | lrs.lt nuotr.

1991 metų sausis. Septyniolikmetis Darius Gerbutavičius, žuvęs prie Televizijos bokšto nuo sovietinių desantininkų šūvių, pašarvojamas šv. Teresės bažnyčioje. Vienoje pusėje karsto prie sūnaus palinkęs tėvas, kitoje – motina. Gedulas. Sunkią akimirką tėvai ištaria žodžius: „Viena paguoda – kad gulės savoj žemėj, ne afganistanuose“.

Šie žodžiai reiškia, kad žūti už Tėvynę yra visai kas kita, nei žūti už Sovietų Sąjungą kariaujant Afganistane. Bet reiškia ir dar kai ką daugiau: baisi yra ne pati mirtis, bet palaidojimas svetimoje žemėje.

Tai keista mintis, kurios paaiškinimas slypi kultūrinės sąmonės gelmėse. Prieš pusantro šimto metų Simonas Daukantas rašė: Skaityti toliau

L. Balsienė. Vėlinės ar Helovynas? (9)

Moliūgas | wikipedija.org nuotr.

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau jaunimo spalio 31 dieną ima švęsti siautulingą ir bauginančią Helovyno šventę. Nieko nuostabaus, nes apie ją sukurta daug kino filmų, intriguojančiai pasakoja užsienio televizijos. Lietuviai panašiai siaučia per Užgavėnes. Gal viskas būtų ir gerai, bet šiuo rudens laikotarpiu lietuviai mini Vėlines, kurios yra susikaupimo, rimties, tylos metas.

Garbinantieji Helovyną patys nežino, ką švenčia; žino tik tiek, kad reikia apsirengti kuo baisesniu padaru, šėlti, gąsdinti aplinkinius, prašyti saldainių. Išties Helovynas ir Vėlinės yra skirtingos šventės, turinčios skirtingą kilmę bei prasmę. Skaityti toliau

Vėlinės (audio, video) (0)

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Inija Trinkūnienė:

Vėlinių ugnys – simbolinis šeimos židinys ant kapo, bendrystė su protėviais. Senovėje Vėlinių vakarą visi eidavo prie pilkapių – ten užkurdavo laužus ir giedodavo mirusiesiems prišaukti ir pagerbti skirtas giesmes, palikdavo vėlėms aukų – valgių. 

Šį paprotį pirmieji Lietuvoje atgaivino jaunieji Vilniaus romuviečiai, 1969 m. uždegę žvakeles ant pilkapių ir visus vienijančia ugnimi prikėlę iš užmaršties senąjį baltų tikėjimą. Skaityti toliau

Gedimino kalne galimai aptikti 1863 m. sukilimo vado Z. Sierakausko palaikai (0)

Gedimino kalno radiniai ziedas_zygmunt KStokausnuotr

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai atlikdami archeologinius tyrimus Gedimino kalno aikštelėje aptiko keletą mirusiųjų palaikų. Pagal pirminius duomenis vienas iš mirusiųjų galimai yra 1863 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas.

Šiuo metu archeologai baigia antrąjį archeologinių tyrimų etapą Gedimino kalno aikštelėje. Buvo ištirtas 36 m² plotas, užfiksuoti iki 1,1-2,7 metro storio kultūrinio sluoksnio horizontai, dauguma jų sietini su XIX a. čia buvusia Vilniaus karine tvirtove.

Skaityti toliau

Kariai pagerbė Lietuvos laisvės gynėjų atminimą (nuotraukos) (0)

kam.lt, G. Maksimovič nuotr.

Minint visų mirusiųjų Atminimo dieną, kariai visoje Lietuvoje pagerbia žuvusių laisvės gynėjų atminimą.

Spalio 31 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras, Lietuvos kariuomenės Gedimino štabo Garbės sargybos kuopos kariai ir kiti ministerijos, kariuomenės atstovai lankėsi Antakalnio memoriale, kur išreiškė pagarbą mirusiesiems tylos minute. Taip pat buvo padėtos gėlės prie Laisvės gynėjų memorialo ir Lietuvos kariuomenės karių kapų memorialo žuvusiems už Tėvynę. Skaityti toliau

Vėlinių proga Prezidentės vainikais papuošti iškiliausių lietuvių kapai (2)

pixabay.com nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vardu Mirusiųjų atminimo dienos išvakarėse, spalio 31 d., padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės ant iškilių lietuvių kapų.

Šalies vadovės vardu gėlių padėta prie Laisvės gynėjų memorialo, prie žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę paminklo, prie Lietuvos Prezidentų Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus ir Algirdo Brazausko bei prie nežinomų kareivių kapų. Skaityti toliau

G. Beresnevičius. Vėlinėms žodžiai (4)

beresneviciaus-kapas

/…/ Vėlinės ir Helovynas yra šventės, skirtingai atsakančios į klausimą – kaip elgtis prieš mirties iššūkį? Tai skirtingų civilizacijų atsakas.

Baltiška civilizacija atsako rimtimi, anglosaksiška-keltiška – baimės šurmuliu. Baltiškoji tradicija kviečiasi dvasias, anglosaksiškoji siekia jas nubaidyti.

Mes labai rimta publika, ir man lietuviškas atsakas patinka labiau. Per Vėlines mes einame pas mirusiuosius, plūste užplūsdami kapines… Mes patys kreipiamės į protėvius. Keltai tą dieną ir juolab naktį išvis vengdavo iškelti koją už namų slenksčio – Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Vėl Vėlinės (46)

Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Kai lapkričio tamsa apgaubia žemę, vėl keliaujame į savo Tėviškės kapus. Tūkstančiais atminties ugnelių bandome išsklaidyti Vėlinių nakties tamsą. Trumpas brūkšnelis tarp dviejų skaičių kapo akmenyje – mūsų gyvenimas. Kai kuriuose antkapiuose – pavardė, ir gimimo data su brūkšniu laukiančiu antrojo skaičiaus! Šiurpoka. Iš kur toks racionalus atsivėrimas mirčiai?

Gal tai lietuviškas praktiškumas, taupumas? O gal senosios pasaulėžiūros liekana – prijaukintos mirties laikų atbalsis? Juk dar ne pernelyg nutolo metas, kai kiekviena močiutė turėdavo pasiruošusi karstą ir įkapių rūbus. Kartas nuo karto juos prisimatuodavo, nuo savojo karsto nupūsdavo dulkes, o kur toliau išvažiuodama – veždavosi į kelionę ir įkapes… Skaityti toliau

Vėlinės (1)

Margionių kaimo kapinėse, Varėnos r. Nuotrauka iš N. Marcinkevičienės asmeninio archyvo.

Vėlinės – mirusiųjų, esančių šalia mūsų, diena. Nagrinėjant šią temą tinka kalbėti apie mus, mirtį, apie vėlių gyvenimą ir dar daug ką.

Kas gi ta mirtis ir pomirtinis gyvenimas…

Formaliai, mirtis – kiekvieno organizmo fizinės būties galutinė fazė. Mirtis ištinka, kai sutrinka darni organizmo apykaita. Žmogaus gyvenime vienintelis tikras dalykas yra tas, kad jis mirs. Kada – neaišku. Mūsų tautosakoje labai gerai žinomos sakmės apie laikus, kai žmogus žinojo savo mirties datą ir turėjo galimybę savo gyvenimu užsitarnauti lengvą ar sunkią mirtį. Skaityti toliau

V.Šatkauskienė. Kas ty mariose? (3)

Kuršių marios | B.Vengalio nuotr., satenai.lt

Norisi kiek pratęsti ramesnes, mąslesnes susikaupimo nuotaikas, kurias prikėlė lapkritis, Vėlinių-Ilgių šventės, kupinos praeitin nugrimzdusių artimųjų atminimo. Jas lyg perima metų bei pasaulio baigmės ir jų atsinaujinimo laukimo laikas, neįsivaizduojamas be ramumos ir pagarbos protėviams. Tarsi laimikis į tinklus „įkliuvo“ šiuo metų tarpsniu mituose ir ypač dainose tyvuliuojančių marių vaizdinys.

Marios – vienas iš vandens telkinio pavadinimų (kaip ir jūra, kartais ežeras ar upė), vartojamas dideliems, neaprėpiamiems, banguojantiems vandenims nusakyti. Marios, jūrės marios minimos visoje Lietuvoje Skaityti toliau

Uždekime vėlinių žvakelę Dieveniškių istoriniame regioniniame parke (0)

Vėlinės

Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija kviečia spalio 24 dieną (ketvirtadienį) 13 val., artėjant mirusiųjų paminėjimo dienai, susirinkti Poškonių pilkapyne, kartu atlikti baltų protėvių pagerbimo apeigas, simboliškai pabendrauti su vėlėmis. Pasistatę „vėlių vartelius“, uždegę žvakeles, prisiminsime protėvius…

„Praeities kartos atidavė mums savo patirtį, savo rankų ir proto jėgą. Pagerbkime tuos, kurie rado čia amžino poilsio vietą. Uždekime vėlinių žvakelę ir ant jau nelankomų kapų.“ Skaityti toliau

Kėdainių krematoriumo atsiradimas paskatino pokyčius įvairiose srityse (0)

Kėdainių krematoriumas | lt.wikipedija.org nuotr.

Lapkričio 29 d. sukanka metai, kai Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis krematoriumas, esantis Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje. Per metus krematoriume buvo kremuota 1360 mirusiųjų palaikų.

„Žinant, kad iki šiol Lietuvoje nebuvo tokios paslaugos tradicijos, po metų matyti gana dinamiški pokyčiai: jei pirmaisiais darbo mėnesiais buvo po 90 kremacijų, paskutiniaisiais – jau po 150, tad galima daryti išvadą, jog šalies gyventojai įvertino galimybę būti kremuoti gimtinėje, – apibendrina veiklos metus krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktorius ir bendrasavininkis Vytenis Labanauskas. – Taip pat vis daugiau žmonių pasirašo trišalę sutartį, nurodydami, kad po mirties nori būti kremuoti. Ši sutartis jų neįpareigoja finansiškai, tačiau mirties atveju yra tolygi testamentui, todėl žmonės gali būti tikri, jog jų išreikšta valia bus tikrai įvykdyta“. Skaityti toliau

Parodoje – Vėlinės vaikų ir jaunimo darbuose (0)

Keramikė Dalia Gentvainytė

Spalio 31 d. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro keramikos studija kviečia į parodą PC „Panorama“ (Saltoniškių g. 9, Vilnius), II aukšte. Parodos tema – Vėlinės ir tai, kas artėjant ilgesniems žiemos vakarams mums kelia šypseną ir truptį gąsdina. Paroda veiks visą lapkričio mėnesį.

Keramikės Dalia Gentvainytė, Rita Razmienė, Vita Tracevičienė, Tilmantė Kligytė Vėlinių, mirusiųjų pasaulio temas vaikams perteikia per lietuvių etnokultūros, senųjų civilizacijų menus ir simboliką. Taip ekspozicijoje atsirado ir lietuvių mitologiniai personažai – raganos, velniai, ir senovės Egipto mitologijos požemių karalystės dievas šuo Anubis, ir šiuolaikiniai simboliai – dekoruoti moliūgai ir kiti. Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Paminėkime protėvius Ilgėse ir Vėlinėse (41)

Velinės | V.Daraškevičiaus nuotr.

Spalio mėnuo – vėlių metas. Tuo metu dažniau lankome kapus, tvarkome juos ir gražiname – ruošiamės svarbioms apeigoms. Lietuvių Vėlinės arba Ilgės yra seniausia mūsų protėvių minėjimo šentė. Praeityje metų bėgyje protėviai buvo paminimi net keletą kartų. Šiandien tai sutraukta tik į lapkričio pirmą ir antrą dienas. Bažnyčia lapkričio 1-ąją yra paskelbusi privaloma švente – Visų šventųjų diena, o lapkričio 2-oji skirta prisiminti visus mirusiuosius. Tačiau tradicija yra žymiai senesnė ir dažnam lietuviui labiau rūpi paminėti savo mirusiuosius.

Vėlinių prasmę giliai ir prasmingai apsakė G.Beresnevičius: „Vėlinės yra didžiulė atodanga, mirusiųjų tėvų ir protėvių išžengimas mūsop. Skaityti toliau

Kaune įrengti pirmieji kolumbariumai (0)

Kauno sav. nuotr.

Petrašiūnų kapinėse įrengti pirmieji kolumbariumai Kaune. Kitą savaitę planuojama kolumbariumų pašventinimo ceremonija. Urnos su mirusiųjų pelenais juose galės būti laidojamos dar prieš Vėlines.

„Nuo praėjusių metų Vėlinių dėjome visas pastangas, kad Kaune pagaliau būtų įrengti pirmieji kolumbariumai. Jų poreikis akivaizdus – jau esame sulaukę daugiau nei 70 prašymų. Manau, kad pavyko sukurti išskirtinius, derančius prie Petrašiūnų kapinių aplinkos Skaityti toliau

Atidarytas pirmasis Lietuvoje krematoriumas (1)

Šiandien Kėdainių pramoniniame parke, po 1,5 metų statybos darbų, atidarytas pirmasis Lietuvos krematoriumas. Kol kas čia veiks viena mirusiųjų deginimo linija, leidžiantis sudeginti 4000 palaikų per metus, t. y. tenkinanti šiandieninį Lietuvos poreikį. Atsiradus didesnei paslaugos paklausai, pajėgumai bus didinami paleidžiant antrąją liniją, kuriai vieta taip pat paruošta. Palaikus deginti bus pradėta lapkričio 29 d.

Pasak krematoriumą įgyvendinančios bendrovės „LT“ direktoriaus Vytenio Labanausko, pastarąjį mėnesį vykę galutiniai įrangos bandomieji darbai praėjo sklandžiai, todėl buvo galima pradėti veiklą planuotu laiku. Skaityti toliau

Tesujungia mus Šventas Vėlinių vakaras (video) (0)

Skiriama baltų kultūros puoselėtojo Olgerto Talivaldžio Auno (1922-2010) šviesiam atminimui

Žiūrėkite laidą apie Vėlines iš ciklo “Baltų kultūros pavidalai”.

Šiandien (lapkričio 2 d.) Saulei nusileidus Lietuvos miškus ir laukus apgaubė Vėlinių vakaro vėluma. Šviesai traukiantis ir įsigalint tamsai, mūsų mintys, dėmesys ir veikla telkiasi į mūsų kasdienio būsto vidų, į namų židinį.

Vėlyvas ruduo – tinkamiausias laikas prisiminti nematomus pagalbininkus teikusius mums jėgų ir stiprybės kasdieniniame gyvenime ir darbe – mūsų protėvių vėles. Visais laikais buvo tikima, kad mirusieji nepalieka gyvųjų, kad net ir po mirties mūsų giminės, mūsų artimieji būna šalia. Dirbant darbus, sprendžiant nelengvus gyvenimo uždavinius ar sunkią valandą – elkis teisingai ir netruksi sulaukti jų pagalbos. Skaityti toliau

V.Lukšas. Helovino tradicijos grąžina gyvybę mūsiškėms (22)

Helovinas

Helovino kilmė

Dažnai girdime nuogąstavimus, neva vakarų komercinės kultūros brukamas Helovinas griauna mūsų tradicijas, tačiau kaipgi yra iš tiesų?   

Senovės keltai, germanai slavai ir baltai senovėje sudarė vientisą religinį ir kultūrinį tęsinį šiaurės Europoje nulemtą bendrų protėvių, mainų ir gamtinės aplinkos.   Skaityti toliau