Lapkričio 29 d. sukanka metai, kai Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis krematoriumas, esantis Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje. Per metus krematoriume buvo kremuota 1360 mirusiųjų palaikų.
„Žinant, kad iki šiol Lietuvoje nebuvo tokios paslaugos tradicijos, po metų matyti gana dinamiški pokyčiai: jei pirmaisiais darbo mėnesiais buvo po 90 kremacijų, paskutiniaisiais – jau po 150, tad galima daryti išvadą, jog šalies gyventojai įvertino galimybę būti kremuoti gimtinėje, – apibendrina veiklos metus krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktorius ir bendrasavininkis Vytenis Labanauskas. – Taip pat vis daugiau žmonių pasirašo trišalę sutartį, nurodydami, kad po mirties nori būti kremuoti. Ši sutartis jų neįpareigoja finansiškai, tačiau mirties atveju yra tolygi testamentui, todėl žmonės gali būti tikri, jog jų išreikšta valia bus tikrai įvykdyta“.
Pasak bendrovės direktoriaus pavaduotojo ir bendrasavininkio Vido Andrikio, metai yra per trumpas laikotarpis kardinaliai pakeisti bet kokias nusistovėjusias tradicijas, tuo labiau tokioje emociškai jautrioje srityje, todėl įvertinus per metus vykusių kremacijų skaičių, galima teigti, kad kremavimo paslauga gana greitai sulaukė šalies gyventojų pripažinimo.
„Daugelis įvairaus amžiaus žmonių seniai puoselėjo norą po mirties būti kremuoti, tačiau padarius paslaugą prieinamą Lietuvoje, jos paklausa išaugo, – sako V. Andrikis. – Juo labiau, kad ji atitinka šiandienos aktualijas: žmonės kremavimą renkasi dėl ekonominių sumetimų, jis jiems atrodo pakankamai estetiškas, be to, tautiečių gyvenamoji vieta sparčiai migruoja tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse“. V. Andrikis pabrėžia, kad populiarėjant aplinkai draugiškai gyvensenai, vis dažniau krematoriumo paslaugomis naudojasi ir laikantys šį laidojimo būdą ekologišku.
V. Labanauskas pastebi, kad krematoriumo atsiradimas ne tik suteikė žmonėms galimybę patiems rinktis laidojimo būdą, tačiau tuo pat metu paskatino ir akivaizdžius pokyčius visoje šalyje. „Šiuo metu beveik kiekvieną savaitę didžiuosiuose miestuose randasi kolumbariumai, skirti laikyti urnas su kremuotų mirusiųjų pelenais, apie poreikį turėti kolumbariumus aktyviai diskutuoja ir mažesni miestai, – sako V. Labanauskas. – Kremavimas keičia ir žmonių požiūrį į laidojimo tradicijas: vis dažniau pageidaujama mirusiuosius kremuoti ne prašmatniuose, su daugybe puošybos elementų, bet ekologiškuose nedažyto ir nelakuoto medžio karstuose, šarvojant tiek mirusiojo kūną iki kremavimo, tiek urną su pelenais po kremavimo, nebenešama ir didelių vainikų – apsiribojama stilingomis puokštelėmis arba žvakėmis, kurios čia pat ir uždegamos“.
Iš kitų Europoje veikiančių krematoriumų Kėdainių išsiskiria tuo, kad yra vienintelis, kuriame sudarytos sąlygos mirusiojo artimiesiems palydėti karstą su palaikais iki kremavimo įrenginio bei stebėti kremavimo procesą kompiuterio monitoriuje arba pro technologinį langelį. Taip pat norintiems susipažinti su krematoriumo veikla čia organizuojamos ekskursijos, derinant jų laiką su krematoriumo darbu, kad nebūtų trikdoma palydinčiųjų artimuosius rimtis.
Pirmasis krematoriumas Lietuvoje pradėjo veikti 2011 m. lapkričio 29 d. Lietuviško kapitalo bendrovės „K2 LT“ valdomas krematoriumo projektas, kainavęs apie 8 mln. litų, vykdytas privačiomis ir finansinių institucijų lėšomis. Šiuo metu kremacijos vyksta naudojant vieną kremavimo liniją, užtikrinančią 4000 kremavimų per metus ir tenkinančią šiandieninį Lietuvos poreikį. Yra parengta vieta antrajai tokio paties pajėgumo linija, kuri galėtų būtų paleista per keletą mėnesių, jei atsirastų didesnė paslaugos paklausa.
2012 m. Lietuvos pramonininkų konfederacija teikė bendrovės „K2 LT“ kandidatūrą Ūkio ministerijos apdovanojimų „Už nuopelnus verslui“ nominacijai „Verslo pirmokas“, kreditų biuras „Creditinfo Lietuva“ išrinko bendrovę kaip patikimą įmonę, laiku vykdančią savo finansinius įsipareigojimus, ir suteikė sertifikatą „Stipriausi Lietuvoje 2012“. Architektūrinį krematoriumo pastato sprendimą („G.Natkevičius ir partneriai“) Lietuvos architektų sąjunga atrinko į prestižinį Europos architektūros konkursą „Mies van de Rohe“ 2013 metų prizui.
