Antradienis, 17 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos

Tesujungia mus Šventas Vėlinių vakaras (video)

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2010-11-02 17:07:05
83
PERŽIŪROS
0

Skiriama baltų kultūros puoselėtojo Olgerto Talivaldžio Auno (1922-2010) šviesiam atminimui

Žiūrėkite laidą apie Vėlines iš ciklo “Baltų kultūros pavidalai”.
Žiūrėkite laidą apie Vėlines iš ciklo “Baltų kultūros pavidalai”.

Šiandien (lapkričio 2 d.) Saulei nusileidus Lietuvos miškus ir laukus apgaubė Vėlinių vakaro vėluma. Šviesai traukiantis ir įsigalint tamsai, mūsų mintys, dėmesys ir veikla telkiasi į mūsų kasdienio būsto vidų, į namų židinį.

Vėlyvas ruduo – tinkamiausias laikas prisiminti nematomus pagalbininkus teikusius mums jėgų ir stiprybės kasdieniniame gyvenime ir darbe – mūsų protėvių vėles. Visais laikais buvo tikima, kad mirusieji nepalieka gyvųjų, kad net ir po mirties mūsų giminės, mūsų artimieji būna šalia. Dirbant darbus, sprendžiant nelengvus gyvenimo uždavinius ar sunkią valandą – elkis teisingai ir netruksi sulaukti jų pagalbos.

Sprendžiant iš senųjų raštų, mirusiųjų minėjimo apeigos prasidėjusios dar spalio mėnesį, tęsdavosi beveik iki lapkričio vidurio. Mirusiųjų minėjimo papročiai buvo susiję su tikėjimu, kad vėlės grįžta namo aplankyti savųjų. Todėl senu papročiu jas reikia priimti ir pavaišinti. Dauguma XVI-XVII a. rašytinių šaltinių iš kitų apeigų išskiria protėvių vėlėms skirtas vaišes, kurios būdavo ruošiamos kapinėse ir namuose.

Tikėjimas siela, kaip neabejotinai tikru dalyku, nemažiau patikimu negu kūnas, dar neseniai buvo toks tvirtas, kad vėlei ir sielai skirtose iškilmingose apeigose nematomomis vėlėmis būdavo rūpinamasi  taip pat kaip ir gyvaisiais – joms kuriama pirtis, aukojamas maistas, giedama ir grojama.

A.Gvanjinis XVI a. rašė, kad žmonės savo artimųjų, giminių kapų ėjo lankyti pienu, alumi, midumi nešini. Ten jie keldavo vaišes, šoko ratelius, pūtė vamzdžius ir mušė būgnus.

Senieji vėlių maitinimo papročiai, nors ir sumišę su krikščioniškais, buvo gerai išlikę XIX a.. Tuo metu kai kuriose Aukštaitijos ir pietryčių Lietuvos vietose mirusiųjų vėlėms buvo kūrenama pirtis ir ruošiama puota. Vėles pirma kviesdavo nusiprausti, o po to pasivaišinti. Kiekvienai kviečiamai vėlei pastatydavo atskirą kėdę, padėdavo marškinius bei rankšluostį. Stalą apkrautą valgiais ir gėrimais palikdavo, kad vėlės netrukdomos galėtų vaišintis. Vėliau tas vaišes nunešdavo į kapines. Gėrimus išliedavo ant kapų, o valgius ten palikdavo.

Dar ir XX a. senovinės vėlių pagerbimo apeigos buvo atliekamos Rytų Lietuvoje ir Gudijoje.

Mielagėnų apylinkėse lapkričio mėnesį buvo atliekamos apeigos, vadinamos Ažinkai. Šeštadienį vakare visi būtinai turėjo nusiprausti pirtyje, o šeimininkė užkurdavo pečių ir virdavo jauno paršo ir gaidžio mėsą, grikinę košę ir grucę (didžiųjų kruopų košę) bei vadinamą prasalną – mėsą burokų rasale praskiestame vandeniu. Ryte anksti pasikėlę pirmiausia valgė mėsą, paskui palaukę ir kitus patiekalus. Prieš valgant kiekvienas paima į rankas šeimininko uždegtą žvakę, triskart apeina aplink stalą, o paskutinis žvakę padeda stalo vidury. Tuomet šeimininkas paėmęs šaukštą pila po stalu tris šaukštus pasiėmęs, o po jo taip daro visa šeimyna ir tada valgo viską iš eilės, kas buvo pagaminta ir kiekvieno viralo vis pila tris šaukštus po stalu. Kolei valgo patys, tai visko šiek tiek deda į krepšį ir neša diedam, t.y. elgetom. Pavalgius žvakę užpučia ir žiūri į kurią pusę eina dūmai – į tą pusę reiks tam, kas pūtė, išvažiuoti; o jei dūmai eina į viršų, tai tas dar pasiliksiąs namie. Panašios apeigos buvo atliekamos Dieveniškių apylinkėse ir kitur.

Gražiai Vėlinių nuotaiką apsakė etnografas Stasys Gutautas:

“Artėjant šiai šventei, žmonės važiuoti ir pėsti skuba aplankyti artimųjų kapus. Kapų kauburėliai sumirga chrizantemų žiedais. O Vėlinių naktį visos kapinės skęsta žvakių šviesoje. Senovės žemdirbiai tikėjo, kad ugnis pritraukia mirusiųjų vėles. Ugnis simbolizuoja dviejų pasaulių – gyvųjų ir mirusiųjų amžiną ryšį. Mirusiųjų šventėse deganti ugnis – mūsų siekis susitaikyti su tais, kurie išėjo iš šio pasaulio. Žvelgdami į liepsną, mes akimirksnį pamirštame save ir susiliejame su praeitimi. Mes pajuntame šio pasaulio trapumą, daromės geresni. Sušildyta mūsų dvasios ir širdies liepsnos, nurimsta ir vėlė, žinodama, kad ji dar gyva mūmyse. Tenelieka mūsų mažytėje bet tiek kančių ir skausmo patyrusioje Lietuvoje nė vieno pamiršto kapo, nė vieno neprisiminto mirusiojo. Uždekime žvakę ir tiems, kurių nėra kam  prisiminti, ir tiems, kuriems jau niekas nesupils kapų”.

Tesujungia mus visus šventas Vėlinių vakaras, teįsigali Darna tarp gyvųjų ir mirusiųjų!

Žiūrėkite laidą apie Vėlines iš ciklo „Baltų kultūros pavidalai“:  

Velines 

 Daugiau laidų Baltų kultūros tema rasite svetaineje www.baltuatlantida.lt

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Vėlinių dvasia

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
  • Kažin apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • Ką gi apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Atsinaujinus programėlė KOVAS – nuo šeimos plano iki gyvūnų išvykimo krepšio  
  • Uteną kviečia pažinti žaidžiant – mieste laukia 80 atradimų
  • Vilnius suskambės studentų chorų balsais – koncertuos daugiau kaip 400 dainininkų
  • S. Tumėnas. Pulkininkas Edmundas Čapas: namai – ir JAV, ir Lietuva

Kiti Straipsniai

Jauna moteris šviesią rudens dieną po senu ąžuolu Lietuvos kraštovaizdyje – lapkričio 2-osios horoskopas

Lapkričio 2-osios horoskopas: Vėlinių rimtis ir dienos darbai

2026 11 01
DI sukurta iliustracija: Gediminas Dubonikas su senomis šeimos nuotraukomis ir Vėlinių žvakėmis.

Genealogas G. Dubonikas: Vėlinės – puiki proga atverti šeimos istorijų skrynią

2026 11 01
Jonas Vaiškūnas senųjų baltų laidotuvių laužo ir mistinės raitelių kelionės Paukščių Taku fone

J. Vaiškūnas. Kur keliauja mūsų mirusiųjų dvasios?

2026 11 01
2026 m. lapkričio 1-osios horoskopas: trys žmonės vėlyvą rudenį Lietuvos kapinėse artimuosius prisimena savaip.

Lapkričio 1-osios horoskopas: kiekvienas prisimena savaip

2026 10 31
Automobilio žibintai

Artėjant Vėlinėms žinovai įspėja: netinkamai sureguliuoti žibintai gali kelti pavojų kelyje

2026 10 31
Kelias

„Via Lietuva“ primena apie vairuotojams svarbius sezoninius KET pokyčius

2026 10 30
Policija

Policija ragina Vėlines pasitikti atsakingai

2026 10 30
2026 m. spalio 30-osios horoskopas – jauna moteris padeda vyresnei kaimynei parnešti malkų krepšį

Spalio 30-osios horoskopas: prieš Vėlines – dėmesys namams ir artimiesiems

2026 10 30
Atliekų rūšiavimas kapinėseotr.

Tūkstančiai tonų atliekų po Vėlinių: ką galime pakeisti?

2026 10 29
Vėlinės

Darbas per Vėlines turi būti apmokamas bent dvigubai

2026 10 29

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
  • Kažin apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • Ką gi apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
  • ži/y/nija apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
Kitas straipsnis

A.Gaidamavičius: Sustabdykite beprasmišką Lietuvos vilkų žudymą!

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai