Šeštadienis, 17 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

D. Vaitkevičienė. Kodėl vėlės skrenda kaip paukščiai?

Daiva Vaitkevičienė, www.vykintokeliai.lt
2019 11 04 16:23
1
D. Vaitkevičienė. Kodėl vėlės skrenda kaip paukščiai?

Dalia Stalauskienė. „Medžiai“ iš ciklo „Paukščių takas“ | daliosdarbai.lt

Dalia Stalauskienė. „Medžiai“ iš ciklo „Paukščių takas“ | daliosdarbai.lt
Dalia Stalauskienė. „Medžiai“ iš ciklo „Paukščių takas“ | daliosdarbai.lt

Paukštis kaip mitopoetinis vėlės vaizdinys yra vienas seniausių sielos provaizdžių, žinomas daugelyje pasaulio religijų − Senovės Egipte, Artimuosiuose Rytuose, Europos prigimtinėse religijose ir kitur. Netgi krikščionybėje siela vaizduojama kaip baltas balandis.

Lietuvių pasakos – senųjų mitų palikuonės – irgi turi ką pasakyti apie mirusiuosius, virstančius paukščiais. Būdingas pasakų vaizdinys – antimi pavirtusi mergina. Pasakoje „Antimi pavirtusi sesuo“ pamotė įvilioja podukrą į žarijų duobę, o mergaitei joje sudegus, papila jos pelenus prie vartų. Atėjusi karvutė lyžteli ir iš pelenų į dangų pakyla paukštis – antelė.

Tas pats virtimo antimi motyvas atsikartoja pasakose „Paukščiu paversta žmona“ ir „Raganos nužudyti jaunuoliai“. Pirmojoje jų senoji karalienė-ragana žarijų duobėje sudegina marčią, pagimdžiusią nuostabius vaikus, o antrojoje toks pat likimas ištinka nėščią karalienę, kuri po to, kai pavirsta antimi, sudeda du kiaušinius, iš kurių išsiritę paukščiai stojasi karaliaus sūnumis.

Vis dėlto, kad mirusieji virstų vandens paukščiais, turi būti įgyvendinta viena svarbi sąlyga: pelenai suberti į vandenį. Tad pasakoje jaunoji karalienė virsta antimi tik tuomet, kai ragana supila jos pelenus į vandenį arba kuomet vėjas įpučia velionės plauką į marias. Antis – vandens paukštis pakyla iš pelenų tik juos sudrėkinus vandeniu. Baltų kultūroje žinoma egzistavus tokį laidojimo būdą, kuomet sudeginti palaikai supilami į vandenį; apie tai liudija archeologinės laidojimo vietos Bajorų k. (Elektrėnų sav.), Obelių ežere (Ukmergės r.), Kernavėje.

Kita pasaka, „Paukštis – nužudytas berniukas“ pasakoja apie našlaitį, kurį pamotė nužudo, kaulelius išmėto, o sesuo juos surenka, suvynioja į skarelę ir įkelia į paukščio lizdą. Paukštis iš kaulų išperi paukštelį, o iš jo vėl atsiranda berniukas. Jei skarelė, į kurią sudėti kaulai, yra baltos spalvos, tuomet paukštis išperi balandį arba gaidelį, jei margos – geniuką, gegužiuką ar kitą raibą paukštelį. Bet ne antį, nes mirusiojo kauleliai atsidūrė medyje, o ne vandenyje.

Du skirtingi pasakų motyvai rodo, kad pomirtinis pavidalas priklauso nuo palaidojimo būdo: jei kūnas sudeginamas ir suberiamas į vandenį, siela įsikūnija į vandens paukštį, o jei kaulai įkeliami į lizdą – ji tampa miško paukščiu.

Dar kitaip nutinka, jei kaulai palaidojami žemėje. Pasakoje „Dainuojantys kaulai“ vyresnės seserys, keršydamos jauniausiai už tai, kad ji pirma pririnko uogų, nužudo jaunėlę ir pakasa prie kelio. Jos kaulų vietoje išauga medis, iš kurio muzikantas išsisuka dūdelę, o ji išgieda visą liūdną istoriją. Pomirtinis pavidalas šiuo atveju yra ne paukštis, o medis; kadangi kūnas palaidojamas žemėje, siela nevirsta paukščiu, o įsikūnija į augalą, tvirtai įsikibusį šaknimis į žemę.

Tačiau yra ir tokių pasakų, kuriose veikėjai po mirties įgyja net kelis pavidalus. Pasakoje „Trys linkėjimai“ karalius veda mergaitę, kuri žada pagimdyti stebuklingus kūdikius su saule kaktoje, mėnesiu pakaušyje ir žvaigždėmis smilkiniuose. Piktoji ragana naujagimius nužudo ir sudegina, o iš jų išauga obelis ir kriaušė su nuostabiais vaisiais. Ragana medžius nukerta ir sudegina, tačiau jų pelenų palaižo avis ir atsiveda du ėriukus. Ėriukus papjauna, tačiau kraujo lašą išgeria paukštė ir išperi du paukštelius. Tuomet motina permeta juos per petį, ir jie vėl virsta vaikais.

Virsmų grandinę sudaro keturi pavidalai, keičiantys vienas kitą – antropomorfinis, botaninis, zoomorfinis ir ornitomorfinis. Jų kaita vaizduoja mirties ir atgimimo kelią, kuriame žmogus iš eilės įgyja augalo, gyvūno ir paukščio kūną, kol vėl tampa žmogumi. Paukštis, gyvenantis aukščiausioje erdvės srityje, yra paskutinė pomirtinių transformacijų grandis prieš žmogui atgimstant antropomorfiniu pavidalu.

Skirtingos pereinamosios formos – botaninė, zoomorfinė ir ornitomorfinė – rikiuojasi į dėsningą seką, atitinkančią erdvinę ašį apačia – viršus ir aprėpiančią tris skirtingas pasaulio sritis – požemį, žemę ir dangų. Kiekviena grandis yra vis sudėtingesnė ne tik biologinėmis savybėmis, bet ir judėjimo galimybėmis: augalas auga vertikalioje ašyje, gyvūnas juda visomis kryptimis horizontaliai, o paukščio judėjimas aukštyn – žemyn bei visomis horizontaliomis kryptimis apima abi erdvines dimensijas. Kiekvienas pavidalas leidžia vėlei įgyti savybių, leidžiančių pereiti į aukštesnę pakopą – įsikūnijimas į augalą, gyvūną ar paukštį vėlę pakelia viena pakopa aukščiau ir priartina prie galutinio tikslo – atgimimo žmogumi.

Pasakos atskleidžia, kad mirusiųjų deginimas ar kita religinė laidojimo praktika, orientuota į ornitomorfinio pavidalo įgijimą, yra skirta tam, kad pomirtinių transformacijų grandinėje būtų peršoktos kelios grandys ir paspartintas atgimimo procesas, t. y. mirusiojo grįžimas į gyvenimą antropomorfiniu pavidalu. Tai paaiškina, kodėl iš skirtingų laidojimo būdų Lietuvoje XIII a. pirmenybė buvo teikiama mirusiųjų deginimui: juo siekta, kad mirusiųjų vėlės kuo greičiau galėtų atgimti. Nors gyvybė ir mirtis keičia viena kitą, o gyvieji ir mirusieji eina nesustabdomu ratu, tačiau skirtingi laidojimo būdai nulemia, kokiu greičiu tuo keliu mirusieji gali keliauti. Tapdami paukščiais, šį kelią jie įveikia sparčiausiai…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Vaitkevičienė. Gyvatės nukąsta šaknis
  2. D. Vaitkevičienė. Meška verčia žiemą ant kito šono
  3. D. Vaitkevičienė. Raudonas alus – baltų kultūros palikimas
  4. D. Vaitkevičienė. Žemių sauja, arba į ką įsikūnija mirusieji (žuvusiems Sausio 13-ąją atminti)
  5. D. Vaitkevičienė. Midus Europos priešistorėje
  6. D. Vaitkevičienė. Dievai, didvyriai ir signatarai
  7. D. Vaitkevičienė. Mitiniai tiltai – Velnio keliai per vandenis
  8. D. Vaitkevičienė. Šventasis Pajautos kapas – laiškas iš praeities
  9. „Kokia… prasmė?“: Pokalbis su mitologe Daiva Vaitkevičiene (audio)
  10. J. Trinkūnas. Paminėkime protėvius Ilgėse ir Vėlinėse
  11. Lietuvių liaudies siaubo pasakos atgis ant Migonių piliakalnio
  12. L. Balsienė. Vėlinės ar Helovynas?

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Saulės Vilna says:
    1 m. ago

    Gali būti, kad pateiktos pasakos siekia labai senus laikus – kuomet lietuviai vadinosi kaip yra manoma hetitų vardu ir gyveno Artimaisiais Rytais, Egiptu vadinamose Žemės vietose. Taip manyti galima iš pasakose vaizduojamo ugnies pavaldumo, jos buvimo pamotės ir raganos valioje bei ugniai priešingo vandens atgaivinančios galios. Tokia raganiškai negera – sudeginančia, išdeginančia iki pelenų ugnimi pasakų laikais buvo laikytina Saulė. Akivaizdu, kad ji tokia negera – dykumomis verčianti Žemę yra ne dabartinėje Lietuvoje, o hetitų gyventoje vietoje – apie pusiaują. Kad tai yra pasakos apie Saulę patvirtintų ir raganos vardo žodis, kurio šaknis rag- gali būti gimininga egiptiečių Ra – “Saulė”. Tokiam galimumui neprieštarautų ir pasakoje pavartotas “pamotės” vardas – juk lietuvių tautosakoje Saulė yra pavadinama ir močiute.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mediniai kiaušiniai zoologijos sode skirti gelbėti gyvybes

Mediniai kiaušiniai zoologijos sode skirti gelbėti gyvybes

2021 04 08
Lenkijoje ir Vengrijoje patvirtinti nauji paukščių gripo židiniai

Kokie paukščiai jau sugrįžo?

2021 04 03
Aplinkos ministerijos siūlymas pelenus ir šlaką naudoti kaip antrines žaliavas sulaukė pritarimo

Aplinkos ministerijos siūlymas pelenus ir šlaką naudoti kaip antrines žaliavas sulaukė pritarimo

2021 03 30
Kovo 19 d. – pempės diena

Kovo 19 d. – pempės diena

2021 03 19
Kovas | G.Petkaus nuotr.

Saugant perinčius paukščius iki rugpjūčio nebegalima pjauti medžių

2021 03 12
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

2021 03 06
Jonas Vaiškūnas prie atrasto dubenuoto akmens | D. Vaiškūnienės nuotr., alkas.lt

Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva

2021 03 06
Kovarnių diena

Kovarnių diena

2021 03 05
Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies

Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies

2021 02 21
T. Galinis. Gyvieji ir mirusieji

T. Galinis. Gyvieji ir mirusieji

2021 02 19
Rodyti daugiau

Naujienos

„Socialinis taksi“ paslaugas neįgaliesiems teiks ir Kauno rajone
Lietuvoje

„Socialinis taksi“ paslaugas neįgaliesiems teiks ir Kauno rajone

2021 04 17
Keliaujant su gyvūnais reikia laikytis reikalavimų
Gamta ir žmogus

Kelionei su augintiniu reikia pasiruošti

2021 04 17
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Naujienos

Seimas siūlo daugiau PVM lengvatų

2021 04 17
Kaip saugoti ir tvarkyti maistą namuose?
Gamta ir žmogus

Visi maisto gaminiai turi galiojimo laiką

2021 04 17
„Rail Baltica“ ieško rangovo ilgiausio Baltijos valstybėse geležinkelio tilto statybai
Naujienos

„Rail Baltica“ Kaunui atveria naujų galimybių

2021 04 17
Besilaukiančioms moterims patariama vengti ant grotelių keptos mėsos
Gamta ir žmogus

Kaip maistą ant laužu kepti sveikiau?

2021 04 17
Geros žinios ekologiškai ūkininkaujantiems
Gamta ir ekologija

Geros žinios ekologiškai ūkininkaujantiems

2021 04 17
unsplash.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Paspirtukams taip pat galioja eismo taisyklės

2021 04 17


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Albinasv apie Kaune iškils Infekcinių ligų ligoninė
  • Pifas apie Kelionei su augintiniu reikia pasiruošti
  • Vilna apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Getas apie A. Matulevičius. Siūlymas įvesti dvikalbystę – rimta grėsmė nacionaliniam saugumui  

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Socialinis taksi“ paslaugas neįgaliesiems teiks ir Kauno rajone
  • Kelionei su augintiniu reikia pasiruošti
  • Seimas siūlo daugiau PVM lengvatų
  • Visi maisto gaminiai turi galiojimo laiką

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 743; komentarų: 8
  • A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama peržiūrėta: 707; komentarų: 23
  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 688; komentarų: 14
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 426; komentarų: 4
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 423; komentarų: 33
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 422; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Mediniai kiaušiniai zoologijos sode skirti gelbėti gyvybes

by Kristina Aleknaitė
2021 04 08
1
Mediniai kiaušiniai zoologijos sode skirti gelbėti gyvybes

Žmonėms medinių kiaušinių muliažai per Velykas – smagus pokštas, kurio pagalba tikriausiai ne vienas jūsų esate laimėję margučių daužymo varžybas....

Skaityti toliau

Kokie paukščiai jau sugrįžo?

by Kristina Aleknaitė
2021 04 03
5
Lenkijoje ir Vengrijoje patvirtinti nauji paukščių gripo židiniai

Pagaliau pavasaris. Gamta bunda iš gilaus žiemos miego, saulė vis dažniau palepina savo šiluma, o iš šiltų kraštų grįžtantys paukščiai...

Skaityti toliau

Aplinkos ministerijos siūlymas pelenus ir šlaką naudoti kaip antrines žaliavas sulaukė pritarimo

by Ditė Česėkaitė
2021 03 30
1
Aplinkos ministerijos siūlymas pelenus ir šlaką naudoti kaip antrines žaliavas sulaukė pritarimo

Aplinkos ministerijos siūlomiems pelenų ir šlako, susidariusių atliekų deginimo įrenginiuose, tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų pakeitimams iš esmės pritarė akademinės bendruomenės,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Albinasv apie Kaune iškils Infekcinių ligų ligoninė
  • Pifas apie Kelionei su augintiniu reikia pasiruošti
  • Vilna apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Getas apie A. Matulevičius. Siūlymas įvesti dvikalbystę – rimta grėsmė nacionaliniam saugumui  
  • Astronomas, rzubinas@gmail.com 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Kuo nustebins Lietuvos mokslininkai?
Kitas straipsnis
ES įregistruoti lietuviškų gaminių pavadinimai | zum.lt nuotr.

Pavadinimas „Kaimiškas Jovarų alus“ pripažintas saugoma geografine nuoroda

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai