Žymos archyvas: Milda Ališauskienė

„Gyvo žalio!“ – keliaus po pasaulį (video) (18)

„Gyvo žalio!“ – keliaus po pasaulį | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugsėjo 27 d. per Info TV buvo pirmą kartą parodytas naujas filmas apie bemaž pusę amžiaus senuosius mūsų protėvių papročius gaivinančią ir tęsiančią Jorės šventę – „Gyvo žalio!“

Jau 24 metus, paskutinį balandžio savaitgalį, kai nugriaudi pirmasis Perkūnas, sprogsta pirmieji pumpurai, bunda gamta, senojo baltų tikėjimo tęsėjai – romuviai, renkasi Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje Kulionyse, šalia Molėtų observatorijos, ir švenčia pirmosios pavasario žalumos šventę ؘJorę. Skaityti toliau

VDU rektoriaus rinkimuose patvirtinti 3 kandidatai ( veiklos programų pristatymai) (5)

Milda Ališauskienė | alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus rinkimuose, pasibaigus dokumentų priėmimo laikotarpiui, oficialiai patvirtinti trys kandidatai: profesorė Milda Ališauskienė, akademikas Juozas Augutis, daktaras Vytas Jankauskas. Pretendentus tvirtina iš Tarybos narių sudaryta komisija.

Pretendentų sąrašas paskelbtas įvertinus jų pateiktus dokumentus, įrodančius mokslo laipsnį ar menininko pripažinimą, pedagoginę bei vadybinę patirtį, gyvenimo aprašymus ir penkerių metų programos koncepciją einant rektoriaus pareigas. Pretendentai taip pat turėjo pateikti deklaracijas Skaityti toliau

Religinės bendruomenės Lietuvoje: lygios ir lygesnės? (video) (0)

Religinės bendruomenės Lietuvoje: lygios ir lygesnės | youtube.com nuotr.

Gruodžio 10 d. Nacionaliniame žmogaus teisių forume vyko pokalbis apie religijos laisvę ir religijų lygybę Lietuvoje ir už jos ribų. Pokalbio dalyvius: Donatą Glodenį (Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vyriausiąjį specialistą), Masimo Introvinjo (Massimo Introvigne) (italų filosofą, religijos sociologą), Miglę Valaitienę (Romuvos vaidilę), Mildą Ališauskienę (VDU PMDF Politologijos katedros profesorę ir VDU SMF Sociologijos katedros vedėją) kalbino žurnalistė Rasa Tapinienė.

Lietuvos Konstitucija ir įstatymai įtvirtina kiekvieno asmens individualią bei kolektyvinę teisę į religijos ir tikėjimo laisvę, užtikrina asmenų lygybę nepaisant religijos, Skaityti toliau

Vilniuje pagerbtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno atminimas (nuotraukos, video) (0)

Krivio dienos apeiga ant Gedimino Kapo kalno | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Spalio 19 d. Vilniuje romuviai pagerbė Romuvos Krivio Jono Trinkūno-Jauniaus atminimą.

Senovės baltų religinė bendrija Romuva 2019 metus yra paskelbusi Krivio metais. Šiais metais Romuvos Kriviui Jonui Trinkūnui būtų suėję  80 metų. Krivio dienos šventimas – vienas iš Krivio metų renginių. Minėjimas prasidėjo apeiga ant Gedimino kapo kalno Vilniuje, toje pačioje vietoje, kur spalio 19 dieną 2002 metais buvo įšventintas Romuvos Krivis Jaunius. Skaityti toliau

Vilniuje bus paminėtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno atminimas (0)

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Spalio 19 d. 13 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (B. Radvilaitės g. 8, 2 aukšto salėje) vyks Senovės baltų religinės bendrijos Romuva konferencija-minėjimas „Romuvos Ąžuolas“, skirtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno-Jauniaus metams paminėti. Prieš minėjimą 12 val. ta proga ant Gedimino kapo kalno (bus užkurta aukuro ugnis, pagerbti Dievai ir Protėviai.

Konferencijos „Romuvos Ažuolas“ pranešimus skaitys: Romuvos vaidilos – Ignas Šatkauskas, Jonas Vaiškūnas, Skaityti toliau

Ž. Pavilionis įpareigotas viešai paneigti prieš Romuvą nukreiptą šmeižtą (video) (12)

Žygimantas Pavilionis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Rugsėjo 11 d., trečiadienį,  Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad konservatorius-krikščionis demokratas Žygimantas Pavilionis, iš Seimo tribūnos pasisakydamas prieš Senovės baltų religinės bendrijos Romuva valstybinį pripažinimą, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus.

Ž. Pavilionis buvo įpareigotas artimiausiame Seimo posėdyje paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie Senovės baltų religinę bendriją Romuva.  Už šį sprendimą trečiadienį balsavo 4 komisijos nariai, prieš buvo 2, susilaikė 1 Seimo narys.

Skaityti toliau

A. Švarplys. Prievartinis pažiūrų diegimas yra ne tolerancija, o bolševizmas (11)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Gruodžio 12 d., pirmadienį, buvo paminėta JTO Visuotinės žmogus teisių deklaracijos 70 metų sukaktis.

Įdomu ar bent vienas forumo dalyvis užsiminė apie akivaizdžius žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje, atliktus Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir įgalintus naujos tvarkos, pradėjusios veikti nuo 2018 m. liepos 1 d.?

Spėju, kad ne. Klausimą „kodėl?“ reikėtų adresuoti patiems forumo dalyviams. Išties, visiems turėtų rūpėti paradoksas: kodėl žmogaus teisių gynėjai negina žmogaus teisių, yra akli vykstantiems pažeidimams? Skaityti toliau

Lietuvoje veiklą atnaujina skandalingojo Dž. Sorošo fondas (video) (11)

Lietuvoje veiklą atnaujina skandalingojo Dž. Sorošo fondas

Balandžio 18 d., antradienį, po 8 metų pertraukos skandalingai pagarsėjusio verslo magnato, finansų rinkų spekulianto, milijardieriaus Džordžo Sorošo (George Soros) valdomas vadinamasis Atviros Lietuvos Fondas (ALF) vėl atnaujino savo veiklą Lietuvoje. 

„ALF suvienyti intelektualai sekė aktualijas, jautriai stebėjo Lietuvos valstybei bei visuomenei kylančias vidaus bei išorės grėsmes ir 2015 metų pabaigoje nusprendė imtis iniciatyvos. Šiais metais sausio 19 dieną iniciatyvinės grupės susirinkime išrinkta ALF valdyba, patvirtinta veiklos strategija“, – skelbiama atkuriamo fondo pranešime spaudai. Skaityti toliau

VDU sociologė gavo prestižinę „Fulbright“ stipendiją (0)

Milda Ališauskienė | ameninio archyvo nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros vedėja doc. dr. Milda Ališauskienė laimėjo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) įsteigtą „Fulbright“ stipendiją. Ši stipendija religijų įvairovę ir religingumo pokyčius Lietuvoje tyrinėjančiai mokslininkei suteikia galimybę penkis mėnesius stažuotis Kalifornijos universitete, Santa Barbaroje.

Sociologė M. Ališauskienė nuo sausio mėnesio darbuosis Kalifornijos universiteto Religijos mokslų katedroje, Skaityti toliau

Bus pristatyta knyga apie religijų įvairovę Lietuvoje (2)

religiju-ivairove-lietuvoje-knygaBalandžio 7 d., 17.3O val. Vilniuje, Prospekto Galerijoje (Gedimino pr. 43) vyks knygos „Religijų įvairovė Lietuvoje: portretai, kasdienybė ir šventės“ pristatymas.

Renginio metu bus pristatyta ką tik pasirodžiusią knygą „Religijų įvairovė Lietuvoje: portretai, kasdienybė ir šventės“.

Daugelis iš mūsų žino, kad gyvena krikščioniškoje visuomenėje, kur vyrauja Romos katalikų bažnyčia, tad kam vargintis pokalbiais apie religinę įvairovę Lietuvoje? Vis dėlto, 2011 m. Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, kas ketvirtas mūsų šalies gyventojas savęs nelaiko kataliku ir nesitapatina su šia bažnyčia. Skaityti toliau

Ar bus uždrausta diskriminuoti religines mažumas? (video) (8)

seimas-religija-j.vaiskuno-koliazas-K100

Vasario 25 d., trečiadienį, 10 val. Seime, Seimo Konstitucijos salėje vyko apskritojo stalo diskusija apie religinių mažumų bendruomenes Religinių mažumų vieta šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: nematomos ir/ar nepažįstamos?

Tiesioginę transliaciją žiūrėkite ČIA (transliacija baigta, žr. vaizdo įrašą).

Šį renginį rengia Seimo narė Dalia Kuodytė, Seimo Žmogaus teisių komitetas ir Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras.

„Renginyje bus keliami aktualūs klausimai apie religinių mažumų vietą šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: Skaityti toliau

A. Patackas. Kvislingai (apie atvirą laišką dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio iškilmingo perlaidojimo) (48)

Laikinosios Lietuvos Vyriausybės ministras pirmininkas J.Ambrazevičius-Brazaitis

Galima skaičiuoti, kiek dienų ar savaičių gyvavo Lietuvos valstybingumas 1941 metų vasarą, bet niekas nepaneigs, kad jis gyvavo. Galima kartoti, kad Lietuva kapituliavo 1940 metais, bet niekas nepaneigs, kad ji sėkmingai sukilo 1941-ųjų birželį. Visa tai birželio 23-iąją iškelia į vieną gretą su Vasario 16-ąja ir Kovo 11-ąja.

Prof. Edvardas Gudavičius

Neseniai buvo paviešintas „Atviras laiškas dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio iškilmingo perlaidojimo“, kuriuo smerkiama Lietuvos valdžia, kažkiek prisidėjusi prie perlaidojimo ir moralizuojama šia tema: Skaityti toliau