Žymos archyvas: mikroorganizmai

Kaip prižiūrėti kontaktinius lęšius vasarą? (0)

Kontaktinių lęšių priežiūros atmintinė vasarą | „Vision Express“ nuotr.

Vasaros ir atostogų laikui įsibėgėjant, korekcinius akinius vis dažniau keičia kontaktiniai lęšiai – regėjimo specialistai tikina, kad šiltuoju metų laiku kontaktinių lęšių naudotojų skaičius išauga.

Priežasčių daugybė – jie suteikia daugiau laisvės judėjimui, aktyviam laisvalaikiui, be to, su jais galime nešioti norimus saulės akinius. Tačiau vasarą kontaktiniai lęšiai reikalauja ypatingos priežiūros, kurios nepaisymas gali sukelti rimtas akių ligas. Kaip to išvengti pataria optikų tinklo Skaityti toliau

Švarus vanduo – mūsų sveikatos garantas (0)

mowdirect.co.uk nuotr.

Vanduo yra gyvybės lopšys Žemėje. Jis ypatingas tuo, kad atveria vandenynų paslaptis, bylojančias apie nenutrūkstamą vandens judėjimą Žemėje, be kurio neįmanomas joks gyvybės pasireiškimas. Iš pažiūros skaidrus vanduo savyje slepia daug paslapčių. Viena iš jų – plika akimi nematomi mikroorganizmai.

Daugeliui mikroorganizmų vanduo yra natūrali jų buveinė. Vandenyje esantys mikroskopiniai organizmai apibūdinami vienu bendru terminu: vandens mikroflora. Skaityti toliau

Gėlė iš Amazonijos kelia grėsmę Europos vandens telkiniams (1)

Paprastoji eichornija (Eichhornia crassipes) | am.lt nuotr.

Į ES susirūpinimą keliančių svetimų rūšių sąrašą 2016 m. liepos 13 d. buvo įtrauktos 37 svetimos gyvūnų ir augalų rūšys. Iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. leidžiama realizuoti jame įrašytus gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus, grybus ir mikroorganizmus bei gyvybingas jų dalis arba  būtina gauti atitinkamą leidimą iš Aplinkos apsaugos agentūros. Kadangi svetimos rūšys auginamos, laikomos ar kitaip naudojamos įvairiais tikslais, o šis naudojimas bus ribojamas arba draudžiamas. Skaityti toliau

Patarimai iškylaujantiems (1)

latinasypunto.wordpress.com nuotr.

Šiltuoju metų laiku ypatingai suintensyvėja mikroorganizmų, tarp jų ir patogeninių (ligas sukeliančių) biologinis vystymasis, žymiai sutrumpėja laikas, per kurį mikroorganizmai sugeba daugintis ir augti. Vasaros karščiai dažnai būna tiesiogiai susiję su ūmių žarnyno infekcijų protrūkiais, apsinuodijimais maistu. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausiosios specialistės Ritos Sadūnaitės, dėl namų sąlygomis netinkamai pagaminto, kasmet 85–90 % visų šalyje registruojamų apsinuodijimų maistu protrūkių kyla dėl namų sąlygomis netinkamai pagaminto, nesaugaus maisto. Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkų sukurtos veikliosios pakuotės padeda išlaikyti maistą šviežią ir natūraliai suyra gamtoje (0)

Veikliosios_pakuotes_ktu.lt

Europos gyventojas per metus vidutiniškai išmeta beveik 160 kg pakuočių, kurių 19 proc. sudaro plastikas. Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos rekomenduojamo atliekų perdirbimo lygio (60 proc.). „Iš neatsinaujinančių šaltinių gauti, gamtoje neirūs plastikai daugiausia naudojami ir maisto pakuočių gamybai. Pakuotes būtina perdirbti, tačiau tai ne visada racionalu, nes bene pusę maisto pakuočių atliekų masės sudaro maisto likučiai“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjas Paulius Pavelas Danilovas.

Skaityti toliau

Nelegalūs biocidiniai gaminiai mūsų aplinkoje – grėsmė sveikatai (0)

baseinas_plaukimas-lt

Žodis biocidinis kilęs iš dviejų lotyniškų žodžių– bio (gyvybė) ir caedo (žudyti). Išvertus reiškia  žudantis gyvybę. Biocidiniai gaminiai naudojami kontroliuoti kenksmingus organizmus ir, nepaisant grėsmingo pavadinimo, veikia ne tik žudydami, bet ir sulaikydami augimą, atbaidydami, priviliodami ir pan. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento specialistai primena, kaip pasirinkti ir naudoti biocidinius gaminius, kaip renkantis įsitikinti, kad jie efektyvūs ir nekenksmingi, ir kas gresia naudojant neįteisintus gaminius.   Skaityti toliau

Kokia maisto gaminių higiena turėtų būti vasaros metu? (0)

Maisto gaminių vartojimas gali sukelti negalavimų, jei į juos  pateks salmoneliozės, listeriozės ar kitų per maistą plintančių infekcijų sukėlėjų. Šių ligų simptomai dažniausiai būna panašūs – viduriavimas, karščiavimas, pilvo, galvos, raumenų skausmai, pykinimas ir vėmimas. Mikroorganizmai plačiai randami dirvožemyje, vandenyje, ant gyvūnų bei žmonių, todėl mikroorganizmai gali patekti ant rankų, o nuo jų – ant maisto. Mikroorganizmų pasaulinė masė viršija 25 kartus gyvūnijos pasaulį. Skaityti toliau

Plaudami rankas stabdykime vaistams atsparių bakterijų plitimą (0)

RankosSveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad gegužės 5 d. minima Pasaulinė rankų higienos diena. 2014 metų kampanija yra orientuota į sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų rankų higienos įgūdžių skatinimą ir tobulinimą, kovojant su antibiotikams atspariomis bakterijomis ir blokuojant jų perdavimą vieno asmens kitam. Rankų higienos kampanijų ir programų tikslas – prisidėti prie hospitalinių infekcijų prevencijos bei mažinti mirčių, kurios įvyksta dėl netinkamai suteiktos ar nekokybiškos medikų pagalbos, skaičių.Mokslininkai nustatė, kad dėl įvairias infekcijas sukeliančių antibiotikams atsparių bakterijų skaičiaus didėjimo didėja pacientų sergamumas ir mirštamumas ligoninėse bei pailgėja gydymo trukmė. Skaityti toliau

Kauno botanikos sodas kviečia pasidairyti po mikroskopinį vandens pasaulį (0)

Dafnia | lt.wikimedija.org nuotr.

NSO (Naturales Scientiae Omnibus – gamtos mokslai visiems) laboratorija, įsikūrusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode, kviečia pasidairyti po mikroskopinį vandens pasaulį. Kovo mėnesį jaunieji mokslininkai – vaikai ir jaunuoliai – čia gali susipažinti su smulkiais, plika akimi nematomais mikroorganizmais, kurie nepaisant savo dydžio yra svarbi ekosistemos dalis.

„Pavasarį, atbundant gyvybei, vandens telkiniuose pradeda virti intensyvus gyvenimas, kuris visiškai atsiveria tik po mikroskopu, – pasakoja Skaityti toliau

Probiotikai – kas tai? (0)

www.freegreatpicture.com nuotr.

Šiandien rinkoje atsirado daug maisto gaminių, kurių sudėtyje yra probiotikų, o vos prieš porą dešimtmečių terminas „probiotikai“ buvo žinomas tik ekspertams. Probiotinėmis bakterijomis yra praturtinti ne tik pieno produktai, jos įeina į vaistų ir maisto papildų sudėtį. Ką reiškia pavadinimas „probiotikai“ ir kokia jų įtaka mūsų sveikatai aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjo pavaduotoja Evelina Venckevič.

Žmogaus organizme yra labai daug bakterijų rūšių, kurios yra būtinos tinkamam Skaityti toliau

Gerkime kokybišką vandenį (1)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras primena, jog vanduo yra būtinas žmogaus organizmui. Nors atrodo, jog gauti vandens mums nėra sunku, bet reikia atkreipti dėmesį į vandens kokybę.

Norint palaikyti gerą savijautą, žmogui kasdien reikia išgerti 2–3 litrus vandens. Labai svarbu, kad jis būtų švarus ir grynas. Vartojant mikrobiologiškai užterštą vandenį galima susirgti infekcinėmis ligomis. Skaityti toliau

Žinios apie elgseną su naminiais gyvūnais padės išvengti sužalojimų (0)

efoto.lt, L.Bielinio nuotr.

Pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje itin plačiai kalbama apie sužalojimus nelaimingų eismo įvykių metu, tačiau ne ką mažiau svarbūs ir kiti sužalojimai – tyčiniai ir netyčiniai susižalojimai, buitinės, sporto, karo ar darbo traumos. Šį kartą Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kviečia atkreipti dėmesį į naminių gyvūnų, dažniausiai šunų, padaromus sužalojimus. Skaityti toliau

Antibiotikai: ir gydo, ir žaloja (0)

© Bernd Esche | Dreamstime.com nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad dėl neteisingo antibiotikų vartojimo didėjant mikroorganizmų atsparumui greitai galime nebeturėti efektyvių vaistų sunkioms infekcijoms gydyti, todėl dėmesį į šią problemą kviečiami atkreipti ne tik medikai, bet ir visuomenę bei žiniasklaidą.„Nors antibiotikų atradėjas Aleksandras Flemingas dar 1945 m. atsiimdamas Nobelio premiją medicinos srityje perspėjo apie beatodairiško antimikrobinių vaistų vartojimo padarinius, jo perspėjimas buvo ignoruojamas. Todėl dėl problemos mastų ir naujų atsparių rūšių mikroorganizmų vystymosi spartos Skaityti toliau

Virtuvinėje kempinėlėje slypintys pavojai (0)

© Linda Bucklin | Dreamstime.com nuotr,

Virtuvinė kempinėlė 200 000 kartų purvinesnė už klozeto dangtį. Turbūt šis faktas nustebins ne vieną namų šeimininkę ar šeimininką, tačiau tokia yra tiesa. Turėtumėte baimintis ne tik dėl to, kad ant kempinėlės esančios bakterijos „keliauja“ ant visų jūsų plaunamų lėkščių, puodų ir stalo įrankių. Mokslininkai įspėja, kad bakterijos, kurios yra randamos ant virtuvinių kempinėlių, šluosčių bei pjaustymo lentos, gali sukelti paralyžių.

Retas kuris susimąstome, kas gali knibždėti ant daiktų paviršių. Dažnai to net žinoti nenorime. Tačiau, ant 2,5 kvadratinio centimetro virtuvinės kempinėlės paviršiaus knibžda apie 10 milijonų bakterijų, Skaityti toliau

Bakterijų atsparumas antibiotikams – visuomenės sveikatos iššūkis (0)

© Catalin Stefan | Dreamstime.com

Bakterijų atsparumas vaistams – tai visuomenės sveikatos iššūkis ir šio amžiaus problema, nes itin didelę grėsmę kelia neteisingas antibiotikų vartojimas.  Apie tai medikai ir mokslininkai diskutavo Europos konferencijoje „Mikroorganizmų atsparumas ir infekcijų profilaktika“.

Praėjus vos 84 metams nuo antibiotikų atradimo, gresia pavojus, kad greitai nebeturėsime veiksmingų vaistų infekcijoms gydyti, o chirurginės operacijos ir, pavyzdžiui, organų transplantacija bus gerokai pavojingesnės ar net visai neįmanomos.

„Tai problema, kuri brendo ištisus dešimtmečius, ir šiandien įprastas, anksčiau lengvai įveikiamas  infekcijas išgydyti sunku. Mikroorganizmų atsparumas vystosi greičiau, negu išrandami ar sukuriami nauji antimikrobiniai preparatai. Skaityti toliau

Vaikų higienos įpročiai ir nešvarių rankų ligos (0)

efoto.lt, V.Udros nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, jog asmens higiena – svarbi kiekvieno žmogaus sveiko gyvenimo dalis, kuri padeda apsisaugoti nuo daugelio infekcinių ligų.

Asmens higienos įgūdžiai dažniausiai susiformuoja vaikystėje tėvų, senelių ir mokytojų dėka. Tačiau rudenį sugrįžus į kolektyvus padidėja rizika užsikrėsti įvairiomis infekcijomis, tad apie higienos įgūdžius vaikams reikia priminti nuolat. Skaityti toliau

Daugiausia ūmių žarnyno infekcijų kyla dėl higienos reikalavimų nesilaikymo (0)

efoto.lt, J.Stonio nuotr.

Žarnyno užkrečiamųjų ligų infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, gyvūnas ar sukėlėjų nešiotojas, kurie išskiria į aplinką ligų sukėlėjus. Užkratas į žmogaus organizmą gali patekti per burną vartojant ligų sukėlėjais užkrėstus maisto produktus, geriant užterštą vandenį, per užkrėstą aplinką. Žarnyno infekcines ligas sukeliantys mikroorganizmai šiltomis oro sąlygomis gali ilgai išgyventi aplinkoje, o patekę į maisto produktus – pasidauginti. Kai kurios bakterijos gali gaminti nuodus, kurie gali sukelti apsinuodijimą maistu. Skaityti toliau

Nešvarus maudyklų vanduo kelia grėsmę sveikatai (0)

efoto.lt | Kęstučio nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai įspėja, kad vasarą maudantis atviruose vandens telkiniuose padidėja užkrečiamųjų ligų rizika. Ežerų, upių vanduo gali būti užterštas virusais, bakterijomis, kirminų kiaušinėliais, todėl išsimaudęs užterštame vandenyje žmogus rizikuoja užsikrėsti įvairiomis žarnyno infekcijomis – leptospiroze, bakterine dizenterija (šigelioze), vidurių šiltine, cholera.

ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos Galinos Zagrebnevienės teigimu, žmonės turi įsitikinti, kad maudykla nėra užteršta ir atitinka higienos reikalavimų normas. Skaityti toliau

Infekcinių ligų sukėlėjus vasarą dažnai platina ir musės (0)

efoto.lt | Juozo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, jog vasarą  įkyriai aplink namus  ar poilsiavietę besisukančios musės gali platinti daugybę infekcinių ligų ir tapti žarnyno infekcinių ligų protrūkių priežastimi. To išvengti galima pasirūpinus aplinkos tvarka, tinkamu maisto produktų laikymu ir asmens higiena.

Per dieną musė gali nuskristi iki 7 kilometrų ir ant savo kojų  pernešti net 6 mln. bakterijų. Tūpdamos ant išmatų, šiukšlynų, įvairiausių pūvančių atliekų, Skaityti toliau

Žaizda – vartai infekcijai (0)

efoto.lt | P.Bačinsko nuotr.

Kiekviena nešvari žaizda gali supūliuoti, todėl reikia žinoti, kaip tinkamai ją gydyti. Liaudyje plačiai paplitę būdai nudegintus odos plotus gydyti riebalais, o ant žaizdų pilti spiritinius dezinfekuojamuosius tirpalus yra netinkami, sunkina gijimą.  „Nė vienas iš mūsų nepragyvena gyvenimo nė karto nesusižeidęs. Vienos žaizdos užsitraukia savaime, o kitoms, ypač opoms ir praguloms, reikia ypatingos priežiūros“, – pabrėžė Centro poliklinikos Vytenio filialo šeimos gydytoja Aldona Jankavičienė. Skaityti toliau

Gegužės 5-oji – Pasaulinė rankų higienos diena (0)

efoto.lt | A.M. nuotr.

Gegužės 5 d., visame pasaulyje minima  rankų higienos diena, kurios šūkis – „Plauk rankas – saugok gyvybes“.    Pagrindinis šios dienos tikslas – atkreipti pacientų ir sveikatos priežiūros įstaigų personalo dėmesį į rankų higienos svarbą sveikatos priežiūros įstaigose. Rankos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam. Jomis liečiame daugybę daiktų, kurie gali būti užteršti ligas sukeliančiais mikroorganizmais. Be to,  įrodyta, jog tinkama rankų higiena yra pati efektyviausia priemonė sustabdyti bakterijų judėjimą tarp pacientų ir personalo ligoninės viduje.   Skaityti toliau

Leptospirozė – reta, bet pavojinga liga (0)

efoto.lt, D.milbuto nuotr.

Molėtų rajone kovo mėnesį nustatyti du leptospirozės atvejai. Pirmasis ligonis skundėsi dusimu, karščiavimu su šaltkrėčiu vakarais, troškuliu, dažnu šlapinimusi.  Manoma, kad gyvulius laikantis molėtiškis užsikrėtė savo gyvenamojoje vietoje.

Antrasis ligonis skundėsi labai dideliu karščiavimu, širdies skausmais. Daugiabutyje gyvenančio molėtiškio užsikrėtimo aplinkybės nenustatytos. Skaityti toliau

Nedeginkite pernykštės žolės! (0)

efoto.lt, N.Šimonienės nuotr.

Kaip ir kasmet pernykštės žolės deginimas pavasarį kelia didelį rūpestį. Nežiūrint į draudimus, žmonės įpratę deginti pernykštę žolę, meldus, nendres ir išdžiūvusius krūmus. Sąmoningi sausos žolės padegimai sudaro apie 70 procentų visų pievų gaisrų. Tai ne tik blogas suaugusių įprotis, bet ir blogas pavyzdys vaikams, nes suformuojama jų nuomonė, kad žolę deginti galima, nes taip daro suaugusieji.

Žmonės klaidingai mano, jog deginant žolę žemė bus derlingesnė. Mokslininkai įrodė, kad daugumos piktžolių šaknys yra gana giliai ir po deginimo jos išlieka. Laukai po išdeginimo sužaliuoja, bet pasikeičia dirvožemio struktūra, dirva nuskursta. Skaityti toliau

Antibiotikai – pagalbininkai ar priešai žmogui? (0)

Antibiotikai | efoto.lt, S.Bajarūnaitės nuotr.

Antibiotikai – žmonėms ir gyvūnams gydyti skirti antimikrobiniai vaistai. Pastaruoju laiku visuomenė itin gausiai ir neracionaliai juos vartoja, o tai skatina mikroorganizmų atsparumą antibiotikams. Nesėkmingas gydymas, didesnis sergamumas, dėl to padidėjusios medicininės išlaidos, o kartais ir mirties atvejai – visa tai neracionalaus antibiotikų vartojimo rezultatas. Skaityti toliau