Vasarą miestų gatvės ištuštėja, o traukos vieta tampa paežerės, upės ar paplūdimiai prie jūros. Aktyvus laisvalaikis ir plaukiojimas vandenyje – sveikatai palanku, tačiau BENU vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė įspėja, kad nauda labai greitai gali virsti žala, jeigu prie vandens telkinių poilsiautojai nesilaikys kelių pagrindinių taisyklių.
Pati skaudžiausia nelaimė, susijusi su maudynėmis – paskendimai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet vandens telkiniuose nuskendo 82 žmonės, iš jų 3 vaikai. Todėl mėgaujantis vandens pramogomis, specialistai rekomenduoja vengti alkoholio – tai vienas pagrindinių atsitiktinio paskendimo rizikos veiksnių.
„Apsvaigusio žmogaus koordinacija, aplinkos pjūčiai ir reakcija sutrinka, todėl jis gali klaidingai įvertinti ne tik savo jėgas, bet ir vandens gylį, atstumą iki kranto, o tai neretai baigiasi tragiškai. Dar viena skendimų priežastis – plaukimo įgūdžių stoka, todėl nemokantiems gerai plaukti rekomenduoju maudytis kuo arčiau kranto ar prieplaukos“, – sako J. Vaičiūnienė.
Širdies ir kraujagyslių ligos – turi įsijungti atsargumo mygtukas
Pulti į šaltą vandenį ir nors kiek atsigaivinti ypač karštą vasaros dieną – vilioja, tačiau vaistininkė pataria organizmą prie temperatūrų skirtumo pripratinti pamažu.
„Drastiški temperatūros pokyčiai gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus, todėl nepatarčiau įšilusiems asmenims – tiek po pirties, tiek pasikaitinus prieš saulę, nerti tiesiai į vėsų vandenį.
Ypač tai svarbu vyresnio amžiaus ar širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms, mat širdies ritmo sutrikimai ir blogėjanti širdies funkcija dėl šalčio šoko ar po vandeniu ilgesniam laikui sulaikius kvėpavimą, gali baigtis ir mirtimi“, – sako J. Vaičiūnienė.
Mikroorganizmai vandenyje
Dar vienas pavojus sveikatai gali slypėti pačiame vandenyje – tai mikroorganizmai, parazitai ir kitos žmogaus sveikatą galinčios sutrikdyti medžiagos.
Todėl rekomenduojama sekti duomenis apie Lietuvos maudyklų vandens kokybės tyrimus, kurie atliekami nuo gegužės mėnesio iki rugsėjo vidurio. Ypatingai tai svarbu po lietaus, nes į vandens telkinius jis atneša įvairių medžiagų iš šalia esančių dirbamų laukų, žmonių gyvenamų teritorijų.
„Vandenyje gali būti E.coli žarninių lazdelių, žarninių enterokokų, legionelių, auksinio stafilokoko, žaliamėlės pseudomonos, kriptosporidijų cistų, koliforminių bakterijų ir kitų patogeninių mikroorganizmų. Šiems nuolat žmonių ir gyvulių žarnyne gyvenantiems mikrobams kartu su fekalijomis patekus į vandenį, išauga įvairių alergijų, virškinimo sistemos, kvėpavimo takų infekcijų rizika, pavyzdžiui legioneliozės (sunki plaučių uždegimo forma), gastroenterito (įvairių infekcinių mikroorganizmų sukeltas skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimas)“, – vardija farmacininkė.
Anot J. Vaičiūnienės, po maudynių vandens telkiniuose pakilus temperatūrai, pykinant, vemiant, viduriuojant, svarbu pasikonsultuoti su vaistininku ir gydytoju, nes dalis susirgimų gydomi antibiotikais.
Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių, atstatyti elektrolitų pusiausvyrą organizme. Probiotikai ir prebiotikai padeda greičiau atkurti tinkamą žarnyno mikroflorą.
Žydintis vanduo ne tik atgrasu, bet ir pavojinga sveikatai
Žydintis vanduo – tai besidauginantys melsvadumbliai, kurie matomi ir plika akimi, todėl nebūtina ieškoti informacijos apie vandens kokybę, nes akivaizdžiai matosi, jog vyksta žalingi procesai: melsvadumblių išskiriami toksinai kenkia žmonių sveikatai, dėl deguonies stokos vandenyje žūsta žuvys.
Pakankamas maisto medžiagų (azoto, fosforo) kiekis vandenyje ir karščiai – tai pagrindinės sąlygos daugintis melsvadumbliams. Todėl po ilgesnių liūčių bei vis dar laikantis šiltiems orams, vanduo pažaliuoja – į ežerus subėga daug vandens iš tręšiamų žemės ūkio laukų, gyvenamosios aplinkos. Taigi dumbliams atsiranda „maisto“.
„Žydintis vanduo atrodo drumstas ir nešvarus – kaip žalsva sriuba, taip pat jis skleidžia nemalonų kvapą, todėl retas žmogus susivilioja maudynėmis. Ir tai yra gerai, nes net ir vieną kartą nusimaudžius tokiame vandenyje, gali prasidėti alerginė reakcija, o organizmą paveikus didesniam toksinų kiekiui, galimos įvairios neurologinės, virškinimo sistemos ligos“, – sako J. Vaičiūnienė ir priduria, kad toksinams labiausiai jautrūs maži vaikai, senyvi ir alergiški žmonės.
Mėšlungis itin pavojingas plaukiant
Mėšlungis – tai nevalingas raumens susitraukimas, kurį lydi skausmas. Spazmas gali ištikti įvairius raumenis – blauzdos, šlaunies, pėdos, taip pat rankos, kaklo ar net pilvo preso srityse.
„Paprastai skausmas dėl nevalingai įsitempusio raumens trunka kelias minutes ir praeina savaime, tačiau esant vandenyje kyla pavojus nuskęsti dėl apėmusios panikos – didelį skausmą jaučiantys žmonės išsigąstą ir nebežino, ką daryti, pamiršta plaukti.
Todėl svarbu prisiminti, kad net ir ištikus mėšlungiui, galima valdyti galūnę. Priepuolio metu rekomenduojama kuo labiau ištempti sutrauktą raumenų grupę, pavyzdžiui spazmuojant blauzdos raumenį, lenkite pėdos pirštus į save, masažuokite, pažnaibykite raumenį.
Taip pat galima vandenyje atsigulti ant nugaros ir plūduriuoti, kol spazmas pats praeis, stenkitės ramiai kvėpuoti ir išbūti skausmą“, – sako vaistininkė J. Vaičiūnienė.
Mėšlungio priežasčių gali būti įvairių: organizmui trūksta kalio, magnio arba kalcio, sutrikusi hormonų pusiausvyra, dehidratacija, dėl stuburo problemų spaudžiamas nervas, patiriama daug streso ir įtampos. Taip pat mėšlungio rizika padidėja įkaitusį kūną staigiai panardinus į šaltą vandenį, todėl vaistininkė pataria bristi pamažu, pirmiau apsišlakstyti vandeniu.
„Karštomis vasaros dienomis ypač svarbu gerti pakankamai skysčių, nes dėl dehidratacijos gali padidėti nervinių receptorių jautrumas ir tuomet dirginimas lengviau pasiekia raumenį, kuris sureaguoja spazmu, t. y. mėšlungiu. Taip pat pasirūpinkite, kad jūsų maisto racione būtų pakankamai magnio, kalio ir kalcio.
Jo galite gauti iš maisto papildų arba valgydami pakankamai špinatų, batatų, riešutų, džiovintų slyvų, ankštinių daržovių, bananų, jogurto, varškės, žuvies, jautienos“, – sako J. Vaičiūnienė.
Traumos ir kaip jų išvengti
Prie vandens daugiausia traumų patiriama užlipus ant aštrių duženų ar kriauklių – nuo padų sužalojimo apsaugoti gali ir specialūs vandens batai, bei dėl neatsargaus elgesio neriant į vandenį.
„Nardant visada reikia laikytis saugumo taisyklių bei maudyklose esančių įspėjamųjų ženklų. Neretai žmonės patiria galvos traumų, pasitempia sprando raumenis, nes neria galva į vandenį tose vietose, kur nepakanka gylio. Kartais traumos patiriamos ir dėl įgūdžių stokos ar per mažo fizinio pasirengimo, – sako vaistininkė ir primena, kad pirmoji sumušimų ir patempimų pagalba yra šaltis. – Sumuštą vietą reikėtų šaldyti pridėjus ką nors labai vėsaus, tai sumažins tinimą ir skausmą.
Dažnai gamtoje tai padaryti sudėtinga, bet grįžus namo – šaldykite į švarią medžiagą suvyniotu šaltu paketu iš šaldiklio, kurį kas 2–3 valandas palaikykite prie sumuštos vietos po 10–15 min. Po paros pradėkite naudokite šildančius kompresus, kurie sumažins kraujosruvas.“
Farmacininkė taip pat primena, kad pirmoji para po galvos traumos yra kritinė, kuomet reikia labai atidžiai stebėti savijautą. Jeigu pykina, svaigsta galva arba žmogus buvo praradęs sąmonę – kuo skubiau kreipkitės pagalbos į medikus.
Saulės poveikis vandenyje dar stipresnis
Nors šiltasis metų sezonas jau gerokai įpusėjo, vaistininkė primena nepamiršti apsaugos nuo pavojingų saulės spindulių.
„Maudantis UV spindulių poveikis dar didesnis, nes vanduo atspindi daugiau saulės spindulių, todėl laiką leidžiant prie vandens, svarbu nepamiršti pakartotinai teptis apsauginėmis priemonėmis nuo saulės, ypač jeigu dažnai maudotės ir apsaugą nusivalote rankšluosčiu“, – sako BENU vaistininkė.
Nemaloni draugija – vabzdžiai ir kiti kraujasiurbiai
Vanduo vilioja ne tik žmones – drėgnose vietose palanku daugintis uodams ir kitokiems skraujasiurbiams. Repelentus naudokite pagal gamintojo instrukcijas, nurodomas ant pakuotės.
„Ne visus repelentus galima purkšti tiesiai ant odos – kai kurie skirti purkšti ant drabužių, kiti atvirkščiai – užpurškus ant medžiagos, gali ją sugadinti, ypač sintetinį audinį. Taip pat atidžiai rinkitės vamzdžius atbaidančias priemones vaikams, niekada nepurkškite mažų vaikų delnų, nes jie dažnai liečia veidą, burną.“
Jeigu įkandimų išvengti nepavyko, niežulį sumažins raminantys geliai ar specialūs pieštukai po įgėlimo, taip pat uždegimą ir niežulį slopinantys antihistamininiai tepalai.
