Žymos archyvas: lukiškių aikštė

R. Čepaitienė. Lukiškių aikštė kaip vidinės kolonizacijos atspindys (6)

Rasa Čepaitienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranešimas, perskaitytas 2017 m. lapkričio 17 d. mitinge Vyčio paminklui Lukiškių aikštėje Vilniuje apginti

Lukiškių aikštės tvarkymo epopėja, nedovanotini užsitęsusi per visą Nepriklausomybės laikotarpį, ir jos dalinis rezultatas, neseniai atvertas mums po aikštės rekonstrukcijos, liudija, kad tiek jos tvarkytojams, tiek ir daliai visuomenės tebėra sunku suvokti šios ypatingos vietos reikšmę ir paskirtį. Kas gi buvo padaryta su aikšte?

Klausimas paprastas – o ko mes norėjom ir tebenorim? Reprezentacinės aikštės ar skvero Skaityti toliau

G. Karosas. Vytis (38)

Gintaras Karosas | J. Česnavičiaus nuotr.

Judėjimos „Talka Kalbai ir Tautai“ pirmininko Gintaro Karoso pranešimas, perskaitytas 2017 m. lapkričio 17 d. mitinge Vyčio paminklui Lukiškių aikštėje Vilniuje apginti

Susirinkome čia, kad apgintume Vytį. Kad centrinėje sostinės aikštėje stovėtų mūsų valstybės simbolis, per amžius telkęs lietuvių Tautą ir įkvėpęs pergalėms. Vytis – ant lekiančio žirgo skriejantis raitelis, kuris yra svarbiausias mūsų didžios istorijos dalyvis. Jis privalo amžiams tapti amžinosios Lietuvos sostinės esminiu akcentu. Tokia Tautos valia: suprantama ir neginčytina. Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Apie Lukiškių aikštės memorialo projektus – ar turėtume tylėti ir nesikišti? (14)

Epilietis.lrv.lt nuotr.

Nemanau, kad teisūs tie, kurie sako, jog architekto, skulptoriaus, kokios nors kitos srities meno kūrėjo, kritiko ar meno istoriko išsilavinimo neturintiems žmonėms nederėtų kištis į profesionalių menininkų rengiamus viešųjų erdvių planavimo, skulptūrų, paminklų, monumentų kūrimo projektus ir tik tylomis stebėti, ką daro profesionalai ar tokiais save laikantys asmenys. Be abejo, monumentus, memorialus ar paminklus turėtų kurti meno kūrėjai profesionalai (architektai, skulptoriai). Bet ir kūrinių užsakovai bei jų „vartotojai“, t. y. visuomenė, jos atstovai (Lukiškių aikštės atveju – taip Skaityti toliau

V. Astas. Didvyrių aikštėje nesivoliojama (26)

Epilietis.lrv.lt nuotr.

Valstybės aikštė, Didvyrių aikštė, Reprezentacinė aikštė, Atminimo aikštė – štai vardai ir idėjos, kurias mėginama suteikti Vilniaus Lukiškių aikštei. Tie vardai ir idėjos – žmonių lūpose, mintyse, institucijų sprendimuose, menininkų  brėžiniuose. Net Seimo nutarime.

Daugiau kaip dvidešimt metų galvojama ir ginčijamasi, kaip tas idėjas įgyvendinti. Ir štai  kažkas išvydo reginį, viziją, sapną – tebus aikštėje Vytis, jis įkūnija ir valstybę, ir jos didvyrius, primena kovas už laisvę ir kritusiuosius vardan jos. Vytis, teiškils aikštėje Skaityti toliau

Štirlicas. Nežinomos bylos. Misija – Lietuva. ARCHITEKTŪRINIS RUDUDU (0)

Štirlicas. Nežinomos bylos | Alkas.lt koliažas

– O kas vyksta su Vilniaus Lukiškių aikšte? Man atrodo, kad ją projektavo tie architektai, kuriems licenciją atėmė, – liūdnas buvo psichiatras K. Masiulis.

– Dėl visko kaltas apsirijimas. Aš tau atskleisiu paslaptį, iš ko idėjas semiasi Lietuvos architektai – visuose miestuose tas pats, ir Lukiškės – ne išimtis – Štirlicas ištraukė ir parodė pyrago su obuoliais, puošto kapota tešla, nuotrauką.

– Bet linijos nesutampa, – išlemeno psichiatras K. Masiulis, įsižiūrėjęs į nuotrauką. Skaityti toliau

Visuomenininkai smerkia kultūros ministrės elgesį ir kviečia į mitingą „Mes be Vyčio nenurimsim!“ (video) (20)

Alkas.lt koliažas

Lapkričio 3 d. Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) ir Lietuvos kultūros ministerija (KM) pakvietė visuomenę iki lapkričio 19 d. balsuoti  už vieną iš penkių Lukiškių aikštės memorialo pasiūlymų, kuriuos balsavimui atrinko ŠMC ir KM sudaryta konkurso komisija. Skelbdama šį konkursą KM nepaisė Lietuvos Respublikos Seimo išsakytos bei visuomenės apklausose daugumos Lietuvos piliečių jau pareikštos valios pritarti „Vyčio paramos fondo“ iniciatyvai Vilniaus Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio paminklą. Skaityti toliau

Visuomenininkai kviečia rinktis į Vilniaus Lukiškių aikštę ir apginti Vyčio paminklą (video) (51)

Vytis | Alkas.lt koliažas

Spalio 24 d., antradienį, Visuomeninis judėjimas „TALKA Kalbai ir Tautai“ išplatino viešą pareiškimą-reikalavimą vykdyti Seimo sprendimą dėl Vyčio monumento statybų Lukiškių aikštėje ir paragino šį sprendimą palaikančią bei Kultūros ministerijos kuriamas kliūtis smerkiančią visuomenę rinktis į protesto akciją Vilniaus Lukiškių aikštėje lapkričio 17 d. 12 val.

Vyčio gynimo mitingą TALKA rengia kartu su Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS).

TALKOS pareiškime teigiama, kad paminklo statybos Vilniaus Lukiškių aikštėje jau tapo Skaityti toliau

Vilniaus forumas kviečia apginti Vyčio paminklą (peticijos pasirašymas) (19)

Alkas.lt nuotr.

Spalio 12 d. Vilniaus forumo organizacinė grupė išplatino pareiškimą Lietuvos piliečius ragindama apginti Lietuvos visuomnės sumanymą Vilniaus miesto Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio paminklą kovojusiems ir kritusiems už Lietuvos laisvę.

Skelbiame šią peticiją:

Nepaisant Seimo sprendimu aiškiai išreikštos jo atstovaujamų šalies piliečių valios ir šį sprendimą plačiai Skaityti toliau

V. Radžvilas. Nyčė, Vytis ir šiandienžmogio buvimo beprasmybė (14)

Vytis | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

„Pažvelk į bandą, kuri ganosi šalia: ji nežino, ką reiškia „vakar“, ji strikinėja, žiaumoja žolę, ilsisi, virškina maistą, vėl strikinėja, ir taip nuo ryto iki nakties, diena po dienos. Jos džiaugsmas ir jos kančia tvirtai pririša ją prie akimirkos kuolo, todėl ji nepažįsta nei melancholijos, nei nuobodulio. Šis reginys žmogų nepaprastai slegia – mat jis didžiuojasi prieš gyvulį tuo, kad jis žmogus, ir sykiu pavyzdžiai žvelgia į gyvulio laimę, nes žmogus, kaip ir gyvulys, nori tik vieno: gyventi be nuobodulio ir skausmo, bet jo norai bergždi, nes nori jis Skaityti toliau

Seimo nariai kreipėsi į V. Pranckietį dėl ignoruojamos Seimo valios Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio paminklą (6)

Lukiškių aikštė | Aplinkos ministerijos nuotr.

Šeši Seimo nariai ketvirtadienį, spalio 12 d., kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį klausdami, kodėl vykstantis Lukiškių aikštės memorialo konkursas ignoruoja dar pavasarį seimo išreikštą valią aikštėje įamžinti Vytį, ir kviesdami Seimo Pirmininką imtis veiksmų, kad ji būtų išgirsta. Kreipimąsi pasirašė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis, Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas, Stasys Šedbaras, Žygimantas Pavilionis ir Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas, Švietimo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Skaityti toliau

N. Rasimas. Kultūros ministerija turi būti nušalinta nuo sprendimų Lukiškių aikštėje (14)

Dariaus Žiūros pasiūlymas Lukiškių aikštės memorialui | Konkurso rengėjų nuotr.

Tikroje demokratinėje valstybėje joks ministras nedrįsta priešintis tiesiogiai ar per savo išrinktus  atstovus piliečių išreikštai nuomonei. Demokratinė valstybė remiasi piliečiu. Koks pilietis – tokia ir valstybė. Pilietiškumo neigimas, kurį akivaizdžiai vykdo kultūros ministrė ir jos aplinka (pataikūnai), bando įrodyti, kad valstybės ir jos piliečių likimas priklauso nuo ministrų, o ne priešingai. Tą ji pademonstravo televizijos laidoje „Dėmesio centre“, aptariant neva specialistų atrinktus Lukiškių aikštės „paminklus“. Vėl bandoma apeiti visuotinai priimtą ir net teisėje įtvirtintą kūrybos procesą, taikomą  viešajam naudojimui: užsakovas-menininkas-kūrinys-suvokėjas. Skaityti toliau

V. Sinica. Lukiškių Vytis tampa demokratijos egzaminu (53)

Alkas.lt koliažas

Vyčio paminklo Lukiškių aikštėje tema karšta buvo ir išlieka ne pirmus metus. Šiomis dienomis Vyčio projekto likimas vėl pakibo ant plauko, o atsakingi politikai tylomis stebi savivaliaujančios ministrės spektaklį. Kultūros ministerijos ir konkrečiai Lianos Ruokytės-Jonson (Jonsson), galima sakyti,  tyčiojimasis iš Seimo, visuomenės, laisvės kovotojų ir pačios istorinės atminties tęsiasi ir įgauna pagreitį. Ministrės veiksmų dėka Lukiškių Vyčio paminklas tampa ne tik istorinės atminties įamžinimo iššūkiu, bet ir demokratijos veikimo egzaminu. Skaityti toliau

Pristatytos Kultūros ministerijos ir ŠMC atrinktos Lukiškių aikštės memorialo projektų „vizualizacijos“ (28)

Dariaus Žiūros pasiūlymas Lukiškių aikštės memorialui | Konkurso rengėjų nuotr.

Nors Lietuvos šviesuomenė beveik vieningai pasisakė už visuomenės surengtame visuomeniniame konkurse išrinkto Vyties paminklo „Laisvės karys“ statybą Vilniaus Lukiškių aikštėje, tačiau paskutinį žodį šioje byloje vis tik nori tarti Kultūros ministerijos valdininkai ir Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) korifėjai  nenorintys pripažinti visuomeninių iniciatyvų.

Spalio 3 d. Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) buvo pristatyti visuomenės inciatyvai alternatyvaus konkurso, skambiai pavadinto „pirmuoju kūrybinių dirbtuvių etapu“, darbai – 5 Lukiškių aikštės „memorialo projektų vizualiniai sprendimai“.  Skaityti toliau

Spalio 3-ią dieną bus pristatyti atrinkti projektai, siūlomi Lukiškių aikštei (3)

Lukiškių aikštė | Aplinkos ministerijos nuotr.

Rugsėjo 27 d. posėdyje Seimo Kultūros komitetas svarstė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje klausimą.

Komitetas kartu su Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento, Kultūros ministerijos, Šiuolaikinio meno centro, Vyriausybės darbo grupės Lukiškių aikštės Vilniuje klausimams koordinuoti atstovais apžiūrėjo Lukiškių aikštę, kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialo vietą. Skaityti toliau

G. Karosas. Vytis Vilniuje: apie Lietuvos ambicijų svarbą ir diplomatiją (24)

Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos valstybė, kadaise valdžiusi milžiniškas žemes iki pat Maskvos kunigaikštystės, dabar atrodo išsikvėpusi ir neturinti jokių didesnių ambicijų. Valstybės politika apsiriboja Europos Sąjungos direktyvų vykdytojo vaidmeniu, kuris kažkiek panašus į federacinės respublikos vaidmenį Sovietų Sąjungoje. Europos Sąjunga, be jokios abejonės, yra pažangesnė organizacija ir joje turime daugiau erdvės. Tik klausimas, ar ES suteiktos galimybės yra pakankamai išnaudojamos mūsų valstybei stiprinti.

Dalyvavimas Europos Sąjungoje Lietuvai turi teigiamos įtakos pereinamuoju iš sovietinio Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Dar kartą dėl Vilniaus Lukiškių aikštės monumento (20)

Lukiškių aikštės žaliosios zonos Gyvybės medis. Projekto vizualizacija | sa.lt nuotr.

Ar tai paminklas Lietuvos simboliui, ar Lietuvos valstybingumą, jos kelią į laisvę ir nepriklausomybę reprezentuojantis monumentas? Toks klausimas kyla skaitant rašytojo Liudviko  Jakimavičiaus mintis apie  visuomeninio Vyčio paramos fondo ketinimus Lukiškių aikštėje statyti skulptoriaus, Nacionalinės premijos laureato Arūno Sakalausko ir  architektų Algio Vyšniūno bei Laimono Bogušio darbą – realistinę skulptūrą „Laisvės karys“.  Kaip žinoma, šis kūrinys buvo pripažintas Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar eitumėte mirti už vamzdį? (19)

Alkas.lt koliažas

Lietuvos visuomenei pateikus Vyčio paminklo projektą papuošti sostinės Lukiškių aikštei ir net surinkus pinigus liberalų meras Remigijus Šimašius pareiškė, jog šis projektas nėra tinkamas. Kultūros ministerija nusprendė Lukiškių paminklo projektą patikėti Šiuolaikinio meno centrui (ŠMC).

Ši institucija gerai žinoma postmodernia meno samprata. Neva kiekvienas žmogus – menininkas, bet tik menininkai tai žino. Galima rasti sąsajų su Žano Žako Ruso idėja, kad kiekviename žmoguje iš prigimties glūdi gėris ir išmintis, tiktai bloga Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Ar tikrai Lukiškių aikštė formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais? (11)

1 pav. ŠMC Lukiškių aikštės vizualizacija | ŠMC nuotr.

Ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, ir Vilniaus savivaldybė viešojoje informacinėje erdvėje skelbia, jog  Lukiškių aikštė rekonstruojama ir formuojama pagal 1999 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą Nr. VIII-1070 „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“.  Šio nutarimo preambulėje ir pirmajame straipsnyje sakoma, cituoju:

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į Lietuvos sostinėje Vilniuje esančios didžiausios Lukiškių aikštės istorinę ir urbanistinę reikšmę bei aplinką, taip pat į jos numatomą valstybinę funkciją, Skaityti toliau

L. Rasimas. Lukiškių aikštė ir Lietuva (8)

liudvikas-l-rasimas-asmenine-nuotr

Kada dar SSRS okupacijos sąlygomis vyko rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą, vėliau tapusią Atkuriamuoju Seimu – be įsipareigojimo atstatyti Lietuvos nepriklausomybę iš rinkėjų gavome įpareigojimą ir atstatyti tai, kas okupantų buvo sunaikinta – policiją, kariuomenę, karinį laivyną, diplomatines tarnybas ir visa, kas reikalinga nepriklausomos valstybės gyvenime, o įtvirtinant nepriklausomybę pastatyti tai, ko Lietuva dėl okupacijų negalėjo padaryti.

Tame tarpe ir meninėmis priemonėmis atkuriant ar sukuriant naujus nepriklausomos valstybės simbolius bei teisinėmis priemonėmis užtikrinti, Skaityti toliau

ŠMC bus paskelbtos atrinktos Lukiškių aikštės paminklo projektų idėjos (10)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Nors Lietuvos šviesuomenė beveik vieningai pasisakė už visuomenės surengtame visuomeniniame konkurse išrinkto Vyties paminklo „Laisvės karys“ statybą Vilniaus Lukiškių aikštėje, tačiau paskutinį žodį šioje byloje vis tik nori tarti Kultūros ministerijos valdininkai ir Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) korifėjai.

Liepos 28 d., 11 val. Vilniuje Šiuolaikinio meno centre (Vokiečių g. 2) vyks trumpa spaudos konferencija, kurioje bus paskelbtos taip vadinamų „kūrybinių dirbtuvių“, skirtų sukurti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lukiškių aikštėje Vilniuje, atrinktos projektų idėjos. Skaityti toliau

Vyčio paramos fondas: Simbolių nemylinti mažuma primeta visuomenei savo nuomonę (39)

Alkas.lt koliažas

Kultūros ministerijos kartu su Šiuolaikiniu meno centru (ŠMC) surengtame „kurybinėmis dirbtuvėmis“vadinamame konkurse toliau ieškant Lukiškių aikštei tinkamo paminklo, visuomenininkai susibūrę į Vyčio paramos fondą išplatino pareiškimą.

Skelbiame visą Vyčio paramos fondo pareiškimą:

„Kovo mėnesį „Vilmorus“ agentūra savo iniciatyva atliko apklausą, kaip visuomenė vertintų Vyčio paminklo pastatymą sostinės Lukiškių aikštėje. Reprezentatyvios apklausos Skaityti toliau

Kultūros ministerijos ir ŠMC „kūrybinėse dirbtuvėse“ bus ieškoma Lukiškių aikštei tinkamo paminklo (10)

Pasitarimas Kultūros ministerijoje_lrkm.lt

Nors Lietuvos šviesuomenė beveik vieningai pasisakė už visuomenės surengtame visuomeniniame konkurse išrinkto Vyties paminklo „Laisvės karys“ statybą Vilniaus Lukiškių aikštėje, tačiau paskutinį žodį šioje byloje vis tik nori tarti Kultūros ministerijos valdininkai ir Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) korifėjai.

„Puiki dovana atkurtos valstybės šimtmečio proga būtų baigti nesutarimus ir sukurti Lukiškių aikštėje numatytą statyti paminklą. Tą padaryti galima atsisakius jausmingų sprendimų ir įsitraukus į bendrą darbą“, – sakė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė liepos 17 d. vykusiame susitikime su „Vyčio“ paramos fondo atstovais. Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Dėl Lukiškių aikštės memorialo (11)

A. Nasvyčio grupės Lukiškių aikštės vizija | Wikipedia.org nuotr.

Dėl Lukiškių aikštės memorialo bei dr. J. Basanavičiaus ir Vasario 16 akto signatarų  paminklo priešais  jį, Šiuolaikinio meno centro kūrybinių dirbtuvių ir  jų sudarytos  projektų vertinimo komisijos sudėties.

Spaudoje skelbiama, kad patriotinės organizacijos įsteigė labdaros ir paramos fondą „Vyčio su Laisvės kovotojų memorialu projektas”. Šis žinia žadino Skaityti toliau

Vyčio paminklo statybos klausimu vis dar nėra sutarimo su Vilniaus savivaldybe ir Kultūros ministerija (9)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Gegužės 24 dieną Lietuvos Respublikos Seimo  Laisvės kovų komisija susipažino su Vyčio paminklo projekto Lukiškių aikštėje įgyvendinimo klausimais.

Posėdyje dalyvavęs Vyčio paramos fondo pavaduotojas Vilius Kavaliauskas padėkojo komisijos nariams už išsakytą nuomonę ir Seime inicijuotą rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“, kuri buvo priimta 2017 m. gegužės 2 d., tačiau dar nepanaikino iškylančių nesklandumų. Nerandama bendros kalbos su Vilniaus savivaldybe ir Kultūros ministerija. Be to, iš atnaujintos „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos“, buvo apskritai išbrauktas Lukiškių aikštės sutvarkymo planas. Skaityti toliau

Kultūros komitetas nagrinėjo Vyčio paramos fondo iniciatyvą (0)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Gegužės 17 d. Seimo Kultūros komitetas posėdyje svarstė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje klausimą. Seimo Kultūros komitetas kreipėsi į Vyčio paramos fondą, prašydamas pateikti duomenis apie iki šių metų gegužės 1 d. surinktas, memorialo statybai paaukotas lėšas. Gauta informacija apie finansinę projekto būklę vertinama prieštaringai ir neatitinka anksčiau Vyčio paramos fondo steigėjų įvardintų sumų. Taip pat komitetas konstatavo, kad iš paties fondo negavo duomenų apie paminklo liejimo darbus. Skaityti toliau

Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo (5)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Gegužės 2 d. Seimas, 91 Seimo nariams balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir vienam susilaikius, priėmė rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“ (projektas Nr. XIIIP-600).

Priimtu dokumentu Seimas atsižvelgia į tai, kad Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais; tačiau praėjus aštuoniolikai metų nuo tai nustačiusio Seimo priimto nutarimo įsigaliojimo, Skaityti toliau

„Aktualus interviu“: V. Kavaliauskas apie Vyčio skulptūrą Vilniaus Lukiškių aikštėje (15)

Vilius Kavaliauskas | Penki.lt nuotr.

Kodėl Vyčio skulptūra Lukiškių aikštėje valdžiai stovi skersai gerklės? Pokalbis su Vyčio paramos fondo pirmininko pavaduotoju, žurnalistu Viliumi Kavaliausku.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

Lukiškių aikštės sutvarkymui – svarbiausias dėmesys? (3)

Tvarkoma Lukiskiu aikste_voruta.lt

Balandžio 25 d. Vyriausybėje posėdžiavusi komisija Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo klausimams koordinuoti dar kartą akcentuoja, jog pagrindinis uždavinys – užtikrinti, kad visuomenė kuo aktyviau dalyvautų Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo veikloje, o paties memorialo idėjos suformulavimas bei išrinkimas taptų ne atskiras organizacijas skaldančiu, bet vienijančiu procesu.

„Lukiškių aikštės sutvarkymas ir Laisvės kovų dalyvių įprasminimas iš darbotvarkės niekur nedingsta ir lieka prioritetiniu Vyriausybės uždaviniu. Skaityti toliau

Seimo komisijoje – vėl paminklo Lukiškių aikštėje klausimas (7)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Balandžio 19 dieną Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija posėdyje išklausė Vyčio paramos fondo paskelbto skulptūros, įamžinančios kovojusius už Lietuvos laisvę, konkurso komisijos nario istoriko prof. Alfredo Bumblausko nuomonę dėl Vyčio idėjos įgyvendinimo. Tai simbolis, įprasminantis visą istoriją ir priimtinas įvairių politinių pažiūrų, idėjų, srovių žmonėms. Būtent Vytis taptų akcentu, įamžinančiu Lietuvos laisvės kovotojus ir atspindinčiu Laisvės kovų istoriją.

2017 m. kovo 30 d. Ministro Pirmininko potvarkiu buvo sudaryta Darbo grupė Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo klausimams koordinuoti. Posėdyje dalyvavo šios darbo grupės vadovas Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis ir Vyriausybės kanceliarijos Skaityti toliau

D. Razauskas. Kaip „sustabdyti emigraciją“ (51)

Dainius Razauskas | Asmeninė nuotr.

Žmonių veiksmai ir poelgiai priklauso nuo minčių. Juos lemia mintys. Dar griežčiau: veiksmai ir poelgiai tiesiog yra įsikūnijusios ar įkūnytos mintys. O jei kas to nesupranta, tai tik dėl to, kad išvis nemato, nepastebi savo minčių, o gal net ir savo veiksmų – vien tik padarinius ir tik tada, kai jie jau užgula visu svoriu.

Tačiau mintys nebūna pavienės, atskiros – mintys gyvena sūkuriais, arba spiečiais. Štai įsisuko vienoks minčių sūkurys, apniko vienoks minčių spiečius, štai kitoks. Skaityti toliau