Birželio 3 d. šeštadienį, nuo 16 iki 23 val. Lukiškių aikštėje savo talentą buvusiai ir esamai alma mater dovanos garsieji LMTA alumnai ir dabartiniai studentai bei dėstytojai.
Ieva Prudnikovaitė, Rafailas Karpis, Gediminas Storpirštis, Ilona Balsytė, Aidas Giniotis, Asta Krikščiūnaitė ir kitos žinomos muzikos, teatro, šokio ir kino pasaulio pavardės puošia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos gimtadienio šventės „Menų aikštė“ dienotvarkę.
Nuo 16 val. skambės kolektyvų, grupių, solistų pasirodymai, vaidinimai, kino seansai.
Renginį ves garsi Lietuvos teatro ir kino aktorė, LMTA alumnė Toma Vaškevičiūtė.
Lukiškių aikštė ir jos prieigos pavirs skambančia, šokančia, vaidinančia „Menų aikšte“.
Priešais LMTA Centrinius rūmus bus įrengtos dvi scenos muzikos ir teatro pasirodymams bei erdvė šokio spektakliui.
Didžiojoje scenoje šventę užkurs su žymiuoju tenoru Rafailu Karpiu pasirodysiantys LMTA pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų orkestras ir Varinių pučiamųjų orkestras „Brass LT“ (vad. prof. Robertas Beinaris, doc. Egidijus Ališauskas, doc. Rimvydas Savickas, Remigijus Vilys, Linas Rupšlaukis).
Klausytojų abejinga niekuomet nepaliekanti Ieva Prudnikovaitė dainuos su LMTA akordeonų orkestru (vad. prof. Raimondas Sviackevičius, Tadas Motiečius), akordeonų trio „UnSeen“ ir tango šokėjais doc. Brigita Rodriges (Rodriguez) ir Karlosu Rodrigesu (Carlos Rodriguez).
Su LMTA liaudies instrumentų orkestru (vad. doc. Aistė Bružaitė, E. Ališauskas) pasirodys Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtoja, profesorė Asta Krikščiūnaitė.
Vieno ryškiausių Lietuvos violončelininkų ir violončelės pedagogų prof. Rimanto Armono suburtas Violončelių orkestras suvienys scenoje 42 violončelininkus – dėstytojus, studentus ir net 23 alumnus!
Didžiojoje scenoje vyks ir teatro pasirodymai.
Čia išvysime garsiuosius LMTA alumnus – aktorius Gediminą Storpirštį, Darių Miniotą, Joną Krivicką, „Keistuolių teatro“ aktorius Iloną Balsytę, Darių Auželį ir LMTA profesorių Aidą Giniotį.
Scenoje pasirodys Vaidybos ir režisūros katedros studentai (vad. prof. Viktorija Kuodytė, prof. Darius Meškauskas) bei Klaipėdos fakulteto vaidybos studijų diplomantai (vad. prof. Valentinas Masalskis, doc. Nijolė Sinkevičiūtė-Kriūnienė).
Operos gerbėjai čia išvys LMTA Dainavimo katedros Operos studijos solistus (dirigentas doc. Martynas Staškus, režisierė doc. Jūratė Sodytė-Bradauskienė).
Lukiškių aikštėje įrengtoje šokio erdvėje bus rodomas spektaklis „Wreck – list of extinct species“ („Nuolaužos – išnykusiųs rūšių sąrašas“, chor. Pietro Marullo), kuris jau spėjo apkeliauti ne vieną Lietuvos sceną.
Vakarop didžiojoje scenoje tikrą vakarėlį užkurs džiazo grupės „Quark Effect“ ir „SynthEtika“!
Elektroninės muzikos gerbėjai laukiami prie Centrinių rūmų balkono, iš kurio savo kūrybą skleis „Robotic Folk“ (doc. Jonas Jurkūnas), trio „El Chico Fuendre“, Migluma & Vecera ir Maria Paskevic.
Mažojoje scenoje muzikuos DJ Iggy Shaolin, perkusininkas Lukas Budzinauskas, o Kino erdvėje (Aukų g. greta LMTA Centrinių rūmų) bus rodomi LMTA studentų įvairiais metais sukurti trumpametražiai filmai.
Gedimino prospekte – nuo J. Tumo-Vaižganto iki Vasario 16-osios gatvių – vyks LMTA alumnų garso ir vaizdo instaliacijos.
Savo 90-ojo gimtadienio proga Lietuvos muzikos ir teatro akademija dovanoja vilniečiams ir sostinės svečiams tikrą šventę po atviru dangumi, kurioje susivienys įvairių kartų Akademijos studentai, dėstytojai ir alumnai – Lietuvos muzikos, teatro, šokio ir kino dabartis ir ateitis.
Daugiau žinių www.lmta.lt.
Šaunus sumanymas, sėkmės!
Išties šaunus sumanymas – Lietuvos scenos žvaigždės Brass LT, Wreck- list of extinct species, Quark Effect, SynthEtika,Robotic Folk, El Chico Fuendre !
„Quark Effect“, „SynthEtika“, „Robotic Folk“, „El Chico Fuendre“, Migluma & Vecera,
„Wreck – list of extinct species“, DJ Iggy Shaolin, „UnSeen“ – kiek daug atvyks svečių iš užsienio.
ir vėl cenzūra. Sposibo.
Sąjūdžio 35 metinių ir Sąjūdžio dienos iškilmingas minėjimas Seime.
Rodys per TYV.
Ne TYV, o TV turėjo būti. Pšpeprašam najmocniei
Tai ar Tamstą pakvietė dalyvauti minėjime…
Kodėl Sąjūdis turėtų būti minimas Seime, o ne Mokslų akademijos salėje. Kodėl į ją nesukvietus ir nepaprašius susėsti ar sustoti į tas vietas tų, kuriose jie sėdėjo ar stovėjo sausakimšoje salėje Birželio 3 d. Juk Seimas valdydamas Sąjūdžio iš Maskvos nasrų išplėštą Lietuvą ne vienu atveju išdavė Sąjūdžio dvasią. Štai, kad ir tai, jog, Sąjūdžio tautai šventame žodyje Lietuva esančios ‘V’ raidės lietuvių kalbos žodžių laukuose, tapo įsodintas Sosnovskio barštis – lenkiška ‘W’. Tai baisi skaudybę tautai padaryta. Taigi tinkamiausias Sąjūdžio 35-erių paminėjimas būtų šios valstybės kalbos raidyno išdavystės pasmerkimas Mokslų akademijos salėje.
Tamsta juokaujate! – JOKS su Sąjūdžiu susijęs minėjimas negali vykti Vyriausybės TVOROMIS neribojamose pasisakymų temų bei erdvės ribose! Ir Sąjūdžio pirmeivių sąrašas turi būti vyriausybės bei Seimo patikrintas bei atsijotas, kad būtų garantuotos mūsų polit. „elitui” taip būdinga „įvairovė” bei „tolerancija”!
Gal Tamsta norite, kad vėl koks prasprūdęs Sąjūdžio praeities šešėlis savo rankas prikištų? Pvz., kad vėl kokia signatarė aiškintų, ką Seimas su vyriausybe PRIVALO VYKDYTI, ir nuo ko PRIVALO atitraukti rankas? Ar kad bandytų Seimo bei Vyriausybės taip rūpestingai užmigdytą Konstituciją pažadinti?
O dėl manęs – aš nebent galėčiau svajoti į suvažiavimo metines patekti, nes buvau jo dalyvė. Bet tik „nuotoliu”, ne daugiau…
Bet juk tame susirinkime Sąjūdis būtų tapęs įkurtas, jeigu ir nebūtų Medalinsko, Vaišvilos atliktas Iniciatyvinės grupės išrinkimas. Mat, kuomet akad. E. Vilkas, vedęs susirinkimą, niekaip nesutiko, kad būtų įkurtas Tautos sąjūdis pertvarkai vesti. Esant tokiai padėčiai, jame dalyvavęs Skučas su draugu (jie dar neturėtų būti mirę) ėmėsi jį įkurti tokiu būdu. Iš vietos, kurioje sėdėjo, per salę paleido švarius lapus, paprašydamas susirinkime dalyvaujančius asmenis įsirašyti savo pavardes, adresus, kaip asmenų įkuriančiųjų judėjimą pertvarkai Lietuvoje vesti. Nors tai buvo akivaizdi antitarybėnė veikla, o Skučas nebuvo visuomenėje žinomu asmeniu, tačiau drįsusiųjų tapti tokio judėjimo įkūrėjais salėje radosi. Taip sąjūdis buvo pradėtas įkurti šių į lapus susirašiusiųjų asmenų būdu. Susidarius tokiai padėčiai salėje prasidėjo sujudimas. Nuo durų pro žmones link tribūnos brovėsi Medalinskas su Vaišvila. Jie iš tribūnos pasiūlė rinkti judėjimo Inciatyvinę grupę. Salė tam pritarė. Prasidėjo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės rinkimas iš asmenų, kurie buvo jų atsineštame sąraše. Medalinskas iš atsinešto sąrašo skaitė į grupę rinktinų asmenų pavardes, o salė joms pritarinėjo. Kai sąrašas išseko buvo suteikta teisė asmenis į grupą siūlyti ir iš salės. Šio rinkimo pabaigoje Medalinskas pasiūlė į Inciatyvinę grupę išrinkti ir Skučą, o lapus su įsirašiusiųjų dumenimis pridėti prie Inciatyvinės grupės rinkimo protokolo. Salė tam pritarė.
Taigi gal nėra jau taip beviltiška dėl Sąjūdžio 35-ųjų metinių paminėjimo, – Skučas ar Medalinskas dar galėtų parodyti iniciatyvą tokio net pasauliui reikšmingo įvykio radimuisi paminėti. Tai būtų ne koks įprastinis Landsbergio renginys, nes kaip jis pats sako tame susirinkime nedalyvavo.