Žymos archyvas: Livonija

J. Zvonkuvienė. Durbės diena (nuotraukos) (5)

2018 07 13 18:02

Kai tik vos vos buvome pradėję kvėpuoti Nepriklausomybės oru, norėjome bėgti ir džiaugsmingai rėkti – kaip mylime savo Tėvynę, protėvius, jų narsius karžygius, jų pergales! Bet labai trūkome žinių, išmanymo, paprasčiausio supratimo. Juk buvo negalima tuo domėtis, kaip nori ir kada nori. Tačiau buvo asmenų ir Asmenybių, kurios žinojo, suprato daug daugiau, nei skurdūs to meto vadovėliai. Tiesa, sudariusiųjų, redagavusiųjų ir tikrinusiųjų garbei tenka pripažinti, kad „raudonojoje enciklopedijoje“ buvo žinių daugiau ir tikresnių, nei tikėtasi ten rasti. Dėl išankstinio „nieko nesitikėjimo“ net nevartėme tais klausimais jos. Skaityti toliau →

Vyksta T. Baranausko „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ bei „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ knygų pristatymai (video) (1)

2018 05 11 14:08

Nuo gegužės 11 d. Skuodo muziejuje (Šaulių g. 3, Skuodas) 13 val. vyksiančio Tomo Baranausko knygos „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ pristatymo prasideda šios ir kartu kitos – „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ – knygų pristatymai Žemaitijoje.

Knygoje „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ skelbiami svarbiausi su Kuršo nukariavimu ir jo dalybomis susiję 1230–1254 m. dokumentai originalo ir lietuvių kalba, o taip pat pateikiama glausta Kuršo nukariavimo XIII a. istorinė apžvalga, detalūs jo žemių žemėlapiai pagal 1253 m. dalybų aktus, išsamūs skelbiamų aktų geografiniai ir istoriniai komentarai. Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Mindaugo Lietuvos paslaptys (video) (9)

2016 12 27 17:25

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir dokumentinio filmo „Saulės mūšis“ scenarijaus autorius Gintaras Songaila kalba apie Lietuvos valstybės pradžią ir karalių Mindaugą.

Ar teisingas vadovėlinis teiginys, kad Lietuvos valstybę sukūrė Mindaugas? Kuo prasidėjo Mindaugo politinė veikla? Kas susibūrė į koaliciją prieš Mindaugą ir ką tai reiškė Lietuvai? Kodėl Mindaugas turėjo krikštytis? Ar sėkmingas buvo Mindaugo Lietuvos krikšto projektas? Kodėl vienintelio išlikusio Mindaugo karūnacijos dokumento negalėtume iškilmingai perskaityti jo karūnavimo šventės proga? Ar Mindaugas tapo marionete kryžiuočių rankose? Koks buvo Mindaugo vaidmuo, nutraukiant sąjungą su Vokiečių ordinu ir kodėl Treniota organizavo jo nužudymą? Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Baltijos kryžiaus žygių pasekmės (video) (7)

2016 12 20 08:25

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Baltijos kryžiaus žygių temą, pradėtą ankstesnėje laidoje. Kryžiuočių nukariaujamos gentys priešinosi per visą XIII amžių, o paskutiniai buvo numalšinti žiemgaliai. Tačiau XIII a. pabaigoje Vokiečių ordino ekspansija pasiekė savo ribą ir XIV a. jau vyko iš esmės pozicinis karas su Lietuva.

Kaip vyko Vokiečių ordino ekspansija XIII a.? Ar po 1260 m. Durbės mūšio buvo iškilusi grėsmė šio ordino egzistavimui Baltijos šalyse? Kas sutrukdė prūsams, kuršiams ir žiemgaliams tuokart pasiekti lemiamą pergalę? Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video) (20)

2016 12 13 09:10

Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbamės apie kryžiaus karus Pabaltijyje, kryžiaus karų pasislinkimo į Pabaltijį priežastis ir pirmąjį nukariavimo etapą iki Kalavijuočių ordino prijungimo prie Vokiečių (Kryžiuočių) ordino po Saulės mūšio (1236 m.) bei Pirmojo prūsų sukilimo.

Kada ir kodėl buvo griebtasi ginkluotos kovos prieš Baltijos regiono pagonis – vendus, prūsus, lyvius ir, galiausiai, lietuvius? Kokį vaidmenį tose kovose vaidino Lenkijos, Vokietijos ir Danijos riteriai, kunigaikščiai bei valdovai? Kas nutiko pirmajam Prūsijos vyskupui Kristijonui? Skaityti toliau →

Šiemet visus baltus vėl sujungs Baltų vienybės ugnys (0)

2016 09 14 22:14

Baltų vienybės ugnies sąšauka ant Girnikų kalno | aukuras.lt nuotr.

Šiemet sukanka 780 metų kai įvyko Saulės mūšis. Rugsėjo 22 d. šiam įvykiui paminėti vyks Baltų vienybės ugnies sąšauka, kuri apjungs piliakalnius ir su baltų istorija susijusias vietas Lietuvoje, Latvijoje, Gudijoje, Lenkijoje bei kitose šalyse.

1236 metų rugsėjo 22 dieną Saulės mūšyje lietuviai sutriuškino Livonijos (Kalavijuočių) ordiną ir parodė ryžtą ginti savo žemę. Tai buvo viena pirmųjų baltų genčių didžiųjų pergalių, po kurios priešiškas Livonijos ordinas sunyko. Skaityti toliau →

Talpusis latvių kultūros aruodas (4)

2014 08 03 09:42

Ar žinote, koks Latvijos miestas buvo Rygai rimtu konkurentu varžantis dėl 2014 m. Europos kultūros sostinės titulo? Šį miestą broliai latviai vadina savo šalies širdimi, o Rygą – galva.

90 km nuo šios esantis nedidukas Cėsis (nesutinku su kai kur sutinkama forma Cėsys, – tai jums ne Pasvalys, kirčiuoja pirmą skiemenį) laikomas latviškiausiu respublikos miestu, o mums jis pasirodė nepaprastai kultūringas nepaisant mažumo: ne dydis šiame reikale svarbu! Skaityti toliau →

A.Daugėla. Žingsnis Vakarų Europos link (1)

2013 07 06 08:15

Liepos 6- ąją švenčiame pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo vainikavimo šventę – Valstybės dieną. Nors istorikai linkę abejoti didele šio įvykio reikšme, kokią jam suteikia politikai, be jokios abejonės, tai – svarbi Lietuvos valstybei diena.

1253 m. Mindaugo ir jo žmonos karūnavimo apeigos vyko pagal visus to meto reikalavimus.

Neturėjo kitos išeities Skaityti toliau →

R.Dediala. Šis bei tas apie 1287 metų Garuozos mūšį (3)

2013 05 17 02:48

Magistras Vilekinas tarė:
„Žiemgalius nugalėsim
Arba negyvi čia gulėsim“.
– Eiliuotoji Livonijos kronika

Jau tampa tradicija Joniškyje pažymėti paskutinįjį žiemgalių sukilimą ir Garuozos šilo mūšį, kuris įvyko 1287 metų kovo 26 dieną. Prasminga data Žiemgalos istorijai dėl dviejų priežasčių: pirma, tai buvo paskutinis didelis mūšis, kuriame žiemagliai pasiekė pergalę prieš Vokiečių ordino livoniškąją šaką, antra, tai buvo paskutinis pasispardymas žiemgalių istorijoje, nes po šio mūšio nebebuvo rimtesnio pasipriešinimo, ir iki 1290 m. Žiemgala buvo nukariauta. Skaityti toliau →

VDU vyksta tarptautinė konferencija apie LDK kunigaikščius (4)

2013 04 24 20:26

Balandžio 24 d. Vytauto Didžiojo Universitete prasidėjo tarptautinė mokslinė konferencija „Kunigaikščių sluoksnio transformacijos procesai: nuo karinės-gentinės aristokratijos iki politinės tautos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.

Šioje balandžio 24–26 d. VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, II a., Kaunas) dirbsiančioje konferencijoje įvairiais rakursais bus gvildenama LDK tyrimų problematika.

Konferencijoje dalyvauja gausus būrys regiono mokslininkų siekiančių rekonstruoti Lietuvos karinės-gentinės aristokratijos virsmo LDK politine tauta kelią, Skaityti toliau →

T. Baranauskas. Tėvų žemė (60)

2013 04 06 00:10

„Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos?“ – pačioje XVI amžiaus pabaigoje rašė Mikalojus Daukša. Jam rūpėjo visų pirma kalba, nuo kurios gręžėsi lenkėjantis to meto Lietuvos valstybės elitas. Mes gi šį karta kalbėkime apie žemę.

Daugiau kaip 200 metų lietuviai kovėsi už savo žemę su kalavijuočių ir kryžiuočių kariaunomis. Lietuvos valstybės kilimo pradžia sutapo su vokiečių ekspansijos pradžia Pabaltijyje. Skaityti toliau →

Joniškis rengia minėtuves paskutiniajam žiemgalių sukilimui ir Garuozos šilo mūšiui atminti (4)

2013 03 25 13:00

Garuozos mūšio minėtuvės | organiz. nuotr.

Kovo 29-30 dienomis, minint didžios žiemgalių pergalės prieš šv. Marijos Vokiečių ordino Livonijos krašto kariuomenę, asociacija Žiemių pradas „Simkala“ , kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi, kviečia į paskutiniojo žiemgalių sukilimo ir Garuozos mūšio minėtuves.

Garuozos šilo mūšis – viena didžiausių žiemgalių pasiektų pergalių laisvės kovoje su jų žemių pavergėjais. 1287 m. per Gavėnią žiemgalių genties kariai netikėtai įsiveržė į pačią Livonijos širdį – Rygą, sumušė miesto gynėjus (žuvo 15 iš 18 Vokiečių ordino brolių), tačiau miesto užimti nepajėgė. Pakeliui nuteriojo Ikškilę, sudegino priešpilį.

Po sėkmingo žiemgalių karo žygio, Livonijos ordino magistras Vilekinas sutelkė kariuomenę grįžtantiems su grobiu žiemgaliams pavyti ir atkeršyti. Skaityti toliau →

Kovo 11-osios proga į Raudondvarį sugrįžo Steponas Batoras (nuotraukos) (0)

2013 03 12 10:30

Kovo 11-osios proga į Raudondvarį sugrįžo Steponas Batoras | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Po atgimstančio Raudondvario dvaro stogu sutilpo trys šventės: Kovo 11-osios ir Kauno rajono Sąjūdžio 25-mečio minėjimai bei Jano Mateikos paveikslo „Steponas Batoras prie Pskovo“ pristatymas.

Sekmadienį į Raudondvario dvaro rūmus skubėjo pakaunės Sąjūdžio grupių kūrėjai, Kauno rajono savivaldybės vadovai, žurnalistai. Renginyje daugiausia buvo kalbama apie naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos įvykius – Sąjūdžio veiklą ir Nepriklausomybės paskelbimą. Skaityti toliau →

M. Jučas. Gedimino laiškai (22)

2013 01 29 11:53

2023 m. Vilnius minės įkūrimo 700 metų sukaktį. VU profesorius, daugelio studijų apie Lietuvos senąją istoriją autorius siūlo pažvelgti į miesto įkūrėjo Gedimino pastangas Vilnių kurti kaip europinį miestą.

Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų, palaikiusių ryšius su Rygos pranciškonais. Turime tų laiškų publikacijas, kurias apibendrino ir iš naujo 1966 m. Vilniuje paskelbė Vladimiras Pašuto. Naujausią jų leidimą parengė Stefanas Rovelas (Stephen Rowell) – „Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gediminae illustrans“ (Vilnius, 2003). Jo publikacija pranašesnė už visas ankstesnes. Skaityti toliau →

R.Dediala. 1279 metai, arba kaip mes skriaudėm Ordiną (10)

2012 03 04 21:50

Aizkrauklės pilies griuvėsiai apie 1830 m. Iš Filipo Paulučio (Philip Paulucci) albumo

Prieš kurį laiką rašėme apie Karusės mūšį – vieną įdomiausių XIII a. pergalių, tačiau ne vien šis laimėjimas puošia tuometinę Traidenio (1268–1282) Lietuvą. Šio didžiojo kunigaikščio valdymo pabaigoje įvyko dar vienas, bet didesnis susidūrimas su Vokiečių ordino livoniškąja šaka prie Aizkrauklės.

Šaltiniai

1279 m. kovo 5 dienos įvykiai padarė didelį įspūdį amžininkams, kurių užfiksuota informacija atsispindi dešimtyje atskirų šaltinių. Čia daugiausia žinių teikia Eiliuotoji Livonijos kronika (toliau – ELK), kurioje kautynėms aprašyti skirtos 233 eilutės. Skaityti toliau →

R.Dediala. Pamiršta Vasario 16-osios pergalė (40)

2012 02 16 01:52

Vasario 16 d. – ypatinga Lietuvos istorijai data, tačiau suklysite pamanę, jog kalbėsime apie 1918 m. Lietuvos įvykius. Ši diena Lietuvos viduramžių istorijoje žymi kiek nepelnytai užmiršto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio karių pergalę prieš Vokiečių ordino livoniškąją šaką. Taigi šią dieną sukanka lygiai 742 metai nuo 1270 m. vasario 16 d. Karusės mūšio.

1270 m. žiemą Livonijos magistras Otas fon Liauterbergas susidūrė antrą ir paskutinį kartą su Traidenio lietuvių kariauna. Šio susirėmimo pasekmes puikiai iliustruoja Romo Batūros sudaryta didžiausių Ordino pralaimėjimų Rytų Baltijos regione XIII a. lentelė, Skaityti toliau →

M.Kundrotas. Vaiduoklių karalystės (19)

2011 11 09 08:00

Belgijos institucinė krizė, Helvetijos projektas ir Palestinos pripažinimo dilema skatina išsamiau apžvelgti dirbtinių nacijų kategoriją: nacijas-vaiduoklius.

Istorijoje gausu atvejų, kai ištisos teritorijos, valstybės ir jų gyventojai įvardijami išmirusių ar beišmirštančių tautų vardais. Mums artimiausias pavyzdys – Prūsijos valstybė, gyvavusi XVI–XIX a. a. Užkariavę prūsų ir vakarinių lietuvių kraštus, vokiečių kryžiuočiai įsteigė čia savo valstybę – Kryžiuočių Ordino valstybę. XVI a. šios valstybės vadovas – magistras Albrechtas fon Hohencolernas – nusprendė Skaityti toliau →

T.Baranauskas. Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas (1)

2011 09 22 10:21

Medalis, skirtas Saulės-Šiaulių mūšio 770-čiui atminti. Autorius skulptorius, medalininkas Juozas Kalinauskas

Tautų, valstybių ir ištisų regionų likimus neretai lemia ir naujomis kryptimis pasuka mūšiai. Lemtingų mūšių ypač gausu Lietuvos istorijoje. Tačiau tiktai dviejų iš jų – Šiaulių (Saulės) ir Žalgirio mūšių – datos Lietuvoje oficialiai įteisintos kaip atminties dienos. Gal tai ir nėra pats svarbiausias šių mūšių reikšmingumo rodiklis, bet aišku, kad abu mūšiai primena mums daugiau kaip 200 metų trukusį karą prieš kryžiuočius ir kalavijuočius, kurių neįveikus nebūtų ir Lietuvos.

Kuo gi ypatingi šie mūšiai viso karo kontekste? Žalgirio mūšis yra didžiausias ir lemiamas mūšis lietuvių kare su kryžiuočiais, nulėmęs viso karo baigtį. Tuo tarpu Šiaulių (Saulės) mūšis – pirmoji didelė Lietuvos pergalė, pradėjusi ilgą kelią į Žalgirį. Skaityti toliau →